Pasiutlig? sena kaip pasaulis
Kasmet rugs?jo 28-?j? ven?iama pasaulin? pasiutlig?s diena. i vent? yra globali iniciatyva, skleidianti informacij? apie pasiutlig?s nat? ir galimybes sutrukdyti jos plitimui. Pasiutlig? virusin? neuroinvazin? liga, sukelianti iltakrauj? gyv?n? encefalit? ir mielit?. Beveik visada, jei nesiimama profilaktikos priemoni?, susirgimas baigiasi mirtimi. Gamtoje pasiutlig?s altinis ?vair?s gyv?nai. Ypa? pavojingi pl?rieji unini? eimos atstovai. Nuo laukinio v?ries usikr?sti galima ne tik mike, kadangi pasiut?s v?ris eina pas mones, ? sodybas, gali atklysti net ? miest?. Galvijai, arkliai ar elniai taip pat gali usikr?sti pasiutlige ir perduoti virus? mon?ms ar kitiems gyv?nams, ta?iau tai gana reti atvejai.
Pasiutlige sergan?iojo seil?se b?na gausu ligos suk?l?j? virus?. Usikre?iama, kai seil?s patenka ? aizd?. Pavojingiausi mogui tie gyv?nai, kurie gali ?kasti arba aplaiyti. Daugeliu atvej? ukr?stas gyv?nas b?na nepaprastai agresyvus ir gali pulti neiprovokuotas ar rodyti kit? neb?ding? elges?. Pavojingesni ?kandimai ? nuog? k?n?, negu per r?bus. Labai pavojinga, kai pasiut? laukiniai gyv?nai giliai sukandioja mogui veid?, tuomet b?na trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige. Usikr?sti galima ir dorojant jau nebegyv? padar? (pvz., lupant kail?).
Beveik visi moni? pasiutlig?s atvejai (98 proc.) sukelti namini? un?. Perdavimas tarp moni? nepaprastai retas. Keli atvejai buvo persodinant sergan?i? moni? organus. Galimas usikr?timas aerozoliniu keliu, kai virusas patenka ? nosies gleivin? ir toliau uosl?s nervais pasiekia centrin? nerv? sistem?.
un? pasiutlig? daniausiai pasireikia ireiktu sujaudinimu. uo grauia ir laio ?kandimo viet?, jam isiple?ia vyzdiai. Jis gali pab?gti i nam?, be lojimo pulti ir kandioti kitus gyv?nus ar mones, ryti nevalgomus daiktus. uniui b?na stiprus seil?tekis ir v?mimas. Vandens baim? n?ra b?tinas poymis. Po 1-3 dien?, pra?jus sujaudinimo periodui, seka paralyi? stadija ir gyv?nas nugaita.
Susirg? galvijai nustoja ?d?, elgiasi lyg paspring?, i snukio teka seil?s, mykia. Laukiniai gyv?nai, prarad? savisaug?, atb?ga ? kiemus, upuola mones, naminius gyv?nus. 2004 metais nustatytas naujas lapi? pasiutlig?s simptomas ligos pradioje jos, iaip nepaprastai atsargios, praranda ? instinkt? ir nebijo art?ti prie moni?, elgiasi kaip prijaukintos.
Laukiniai gyv?nai skiepijami ibarstant specialias su masalais sumaiytas vakcinas. Masin?s namini? un? skiepijimo kampanijos viena efektyviausi? pasiutlig?s plitimo mainimo priemoni?. Kai paskiepijama 70 procent? un? populiacijos, moni? usikr?tim? atvejai
drastikai suma?ja arba visikai inyksta.
Praktikai pasiutlig? neigydoma jei neskiepijama arba pasiskiepijama per v?lai, vienintel? galima baigtis mirtis. Nuo pasiutlig?s mirtama 5-7, retesniais atvejais 10-12 par? nuo ligos pasireikimo. Lietuvoje kasmet ? medikus kreipiasi nuo 8000 iki 12000 asmen?,
sualot? pasiutusi? ar ?tariamai pasiutusi? namini? ar laukini? gyv?n?. Didi?j? dal? moni? (apie 80 %) sualoja unys, o 20 % asmen? nuken?ia nuo kit? namini? ar laukini? gyv?n?. Lietuvoje 1995 2004 m. uregistruotos trij? moni? mirtys nuo pasiutlig?s.
Norint apsisaugoti nuo pasiutlig?s, kiek ?manoma reik?t? vengti kontakto su laukiniais, valkataujan?iais gyv?nais. Labai svarbi miestuose valkataujan?i? gyv?n? kontrol?. B?tina izoliuoti ?tartinai besielgian?ius ar ?tariamus sergant pasiutlige gyv?nus.
Gyv?nui ?kandus, svarbu tinkamai sutvarkyti aizd?. Jei kraujavimas i aizdos nestiprus, jis nestabdomas. aizd? reikia apie 5 minutes plautitekan?iu vandeniu su velniais dezinfektantais, j? neturint su muilu. aizda patepama 10 proc. spiritiniu jodo tirpalu ar alkoholiu. Akys, nosys ar burna, jei tur?jo s?lyt? su seil?mis, turi b?ti praplautos tekan?iu vandeniu. aizdos sutvarkymas neapsaugo nuo pasiutlig?s, bet gali sumainti ? aizd? patekusi? virus? kiek?, tod?l pailg?ja inkubacinis periodas ir laimima daugiau laiko
efektyviai profilaktikai vakcinomis. Po ?tartino gyv?no ?kandimo nedelsiant kreipkit?s ? artimiausi? medicinos ?staig? d?l skiepijimo. Prireikus, mogui yra skiriamas vakcin? kursas, jis individualus.
Susirg?s gyv?nas umigdomas ir gabenamas ? veterinarin? laboratorij?. Jei ligos poymi? n?ra, gyv?nas izoliuojamas ir stebimas 14 par?. Jei sveik? gyv?n? apkandioja pasiut?s, pirmasis skiepijamas ir paliekamas veterinarijos gydykloje. moni? r?bai, liet? pasiutus? gyv?n? ar uterti seil?mis, turi b?ti virinami ar dezinfekuojami.
Skiepai vienintelis pasiutlig?s profilaktikos b?das apkandiojus sergan?iam ar neinomam gyv?nui. Profilaktikai skiepijami visi namuose laikomi gyv?nai, laisvai ganomi em?s ?kio gyvuliai, galvijai, nes jie gali usikr?sti nuo sergan?i? valkataujan?i? gyv?n? ir ukr?sti
eimininkus. Nuo pasiutlig?s gyv?nus b?tina skiepyti kasmet.
Raseini? valstybin?s maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Vytautas ileika
