Paveldosaugos tvarkomieji darbai atlikti kokybiškai

Siųsti Versija spausdinimui

Liudvikas BAKAS

Raseiniškiai ir miesto svečiai jau pastebėjo, kad prie V. Grybo paminklo „Žemaitis“ nevyksta joks bruzdėjimas. Nesimato autokeltuvo, darbininkų, apsikabinusių ir šalinusių dulkeles nuo „Žemaičio“ lyg nuo tikro tėvo…

Ar perdavimo – priėmimo aktas buvo džiaugsmingas?

Liepos 28 dieną prie V. Grybo paminklo „Žemaitis“ susirinko būrys specialistų įvertinti objekto paveldosaugos tvarkomųjų darbų kokybę. UAB „Bilderis“ direktoriaus Sauliaus Matelio ir paveldosaugos tvarkomųjų darbų vadovo Viktoro Vitkaus veidai nebuvo itin džiaugsmingi, nors Raseinių r. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Kristina Krikštanaitė, šio skyriaus vyr. specialistė Gražina Pečkaitienė, ekologai Vytautas Oržekauskas ir Vilma Kundrotienė konstatavo, kad darbai atlikti kokybiškai ir sutartyje numatytais terminais. Vieningai buvo pripažinta, kad kitas neatidėliotinas darbas, kurį numatyta pradėti rudenį – želdinių, esančių aikštės teritorijoje, tvarkymas. Būtina pabrėžti, jog šio darbo atidėti vėlesniam laikui nevalia. V. Oržekauskas mano, kad jau seniai aktualiu klausimu tapo atskirų medžių (pvz. liepų ) retitimas aikštės perimetre. Tokiu būdu paminklas gautų geresnį „vėdinimo“ efektą, t.y. vėjai stabdytų progresuojantį drėgmės plitimą. K. Krikštanaitė mano, kad beržų grupė, esanti aikštės kampe prieš Savivaldybę, taip pat turi būti retinama. Jeigu ankstesnieji paveldosaugos tvarkomųjų darbų – programų sudarytojai pastebėjo augančias kerpes, samanas, pelėsinius grybus, tai nesiimant priemonių prieš drėgmės plitimą galima sulaukti dar gausesnės parazituojančių augalų puokštės.

Teisė žinoti

Tvarkant želdinius, aikštėje atsiranda tam tikrų nesutarimų tarp gamtosaugininkų ir paveldosaugininkų. Pradėti reikėtų nuo to, kad prieškarinės miesto bendruomenės
pageidavimu Raseiniuose iškilo paminklas „Žemaitis“ ir jo atidengimo proga buvo pasodintas ąžuolas,todėl neverta ginčytis dėl saugojimo prioriteto. Kvaila būtų sakyti, kad reikia šalinti paveiktą apnašų skulptūros ranką arba skverną. Tačiau net didžiausieji skeptikai negali argumentuoti, dėl kokios priežasties medžiai neturėtų būti genimi, tarp jų ir ąžuolas. Jeigu genėjimo procesas būtų pradėtas planingai vykdyti prieš gerus 30 metų, jis dabar neatrodytų toks skausmingas ir nekeltų  nereikalingų diskusijų. Dr. L. Straigytė aikštėje pastebėjo keletą ligų pažeistų medžių. Būtina redukuoti (apipjaustyti) mažalapių liepų ir uosialapių klevų lajas. Pastarieji greitai kels grėsmę praeiviams, nes brandaus amžiaus medžių kamienai vis sunkiau gali išlaikyti sunkias, išsišakojusias lajas. Kaip praradusius estetinį – dekoratyvų vaizdą, siūloma šalinti lenktašakių forsitijų ir paprastųjų alyvų krūmus. Daug abejonių kelia estetinį vaizdą taip pat praradęs europinis maumedis.

Namų darbai

V. Grybo paminklo „Žemaitis“ paveldosaugos tvarkomiesiems darbams išnaudota 17091 Lt. Tačiau ateities darbai tikrai neturėtų būti kosmetiniai. Kiek kartų šią sumą
reikėtų indeksuoti, šiandien sunku pasakyti. Būtina prisiminti 1998 m. menotyrininkės M. Poškutės teiginį, kad paminklo postamentas yra avarinės būklės, čia akivaizdžiai pastebimas destrukcijos procesas. Jis gali būti sukeltas rūdijančios armatūros, esančios postamento ir cokolio viduje. Tuomet tai skambėjo kaip įspėjimas, o šiandien virto realybe. Kol dar baltai pasidabinęs „Žemaitis“ džiugina praeivių akis, reikia atlikti netolimos ateities namų darbus: surinkti visą archyvinę medžiagą (laboratorinius tyrimus, rekomendacijas, pastabas), kuri leistų bent prognozuoti avarinės būklės likvidavimo darbų apimtį. Verta iš sapno pažadinti valstybines institcijas, kurios privalėtų prisidėti prie raseiniškių rūpesčių sprendimo.

Komentarų nėra