Pirmasis tapybos darbas � dant? �epetuku

Stasys RO�KA

Stanislava Chochrenkova Raseini? r. savivaldyb?s vie�oje bibliotekoje pasakodama apie savo k?ryb?, prisimin? ?domi? istorij?. Kart? at?jusi moteris papra�? nutapyti jos gyvenim?; buvo i�siskyrusi, vyras pasirink?s kit?. Tautodailinink? negal?jo atsisakyti ir jai b?dinga maniera, per dideli? muilo burbul? �aism?, nutap? t? �eim?: atau�us? �eimos �idin? ir du, vienas nuo kito nutolusius, kone� nugaromis tebendraujan?ius �mones. Siu�etas, ai�ku, kaip ir gyvenimas, -buvo baisus, kaip bais?s ir suir?, i�sidraik?, sugriauti �moni?, kad ir prisiekusi? prie� Diev?, gyvenimai. Kai u�sakov? at?jo atsiimti drob?s, abi moterys netik?tai joje, tarp kompozicijos detali?, rado ir tre?i? stovykl?, tikrai primenan?i? gra�i?, jaun?, liekno silueto moter?. Stanislava nebuvo numa?iusi jos pie�ti, bet tokios detal?s atsiradimas k?rinio audinyje yra tiesiog pas?mon?s �aismas, kuris kartais stipresnis u� realyb?.

S?d?jo, s?d?jo kart? Stanislava prie lango ir nutar?, kad reikia pie�ti. Susirado dant? �epetuk? ir taip gim? pirmas jos k?rinys. Parod? draugei muziejininkei; �i padr?sino, paakino, pasak? jau?ianti dideles Stanislavos savirai�kos galimybes, ta b?sianti puiki liaudies meistr?. Neapsirikta.

Pra?jusio kult?ros sezono ?kar�tyje tautodailinink? Stanislava Chochrenkova Raseini? kult?ros centro galerijoje sureng? savo tapybos darb? parod?. Eksponuoti 23 tautodailinink?s darbai. Paroda buvo anonsuota Raseini? r. periodin?je spaudoje, bet i� teksto kult?ros ir meno ekspertais save vadin? �mon?s pa�alino tokias, pa?ios liaudies meistr?s ra�ytas, eilutes.

Pasiklausykime:

�I� mieguistumo �adina kvapni kava, kvepalai pasklid? 5-to Aveniu mintyse, ? kitus, nors laikinai nuves kelius, kuriais keliauti ?kv?p? Dali (Salvadoras Dali � red.), nes laik? mano skai?iuoja laikrod�iai mink�ti…

Aplinkui sklinda V?berio garsai… kelint? kart? �Operos fantom?� tu matai?..

Ruduo Pary�iuje su Koko �anel suknia…ak, gi tokia, kaip burbulas svaja…

Gelton? plyt? kelias, su vaivoryk�te tenai … smaragdiniai sapnai …

O gal odin? striuk??.. Jau ma�a… Ir baikeriai pal?�o, v?l stov?ti audroje…

Ant Medisono tilto fotograf? savo sutinki… Bet m?za b?ti negali… Tai praeity…

Bandai dar princ? rast planetoj Sent Egziuperi…

Suaugo jie visi…

Puodely nuos?dos, jau i�gerta kava, u� lango vilkdalgi? �lapia spalva, Remarko liko jau lentynoj

�Trys draugai�, kaip svetim? save, net veidrody matai…

At?jo vakaras, jau greit naktis, palieki lang? atvir?… gal jis!..

Ryte, pro molbert? eini ir visk? spalvose v?l atrandi � Dali, Remark? ir gaidas…

Bet nepalieki dar sav? p?d?, v?l kelias, kry�kel?, kas ateity? Save po kauke tu slepi…���� .

Didel? pad?ka

Min?ta tautodailinink?s Stanislavos Chochrenkovos� darb? ekspozicija galerijoje kab?jo net keturias (!?) paras,� po to buvo nukabinta (paprastai tokioms, i� anksto suplanuotoms, parodoms eksponuoti skiriama 30-45 kalendorin?s dienos � aut. pastaba).

Bet Stanislava Chochrenkova, i� prigimties� tauri ir kilni, d?kinga ir u� toki? dovan?; juk ji savo k?ryb? gal?jo demonstruoti pa?ioje Raseini? r. kult?ros Mekoje, t.y. miesto kult?ros r?m? paveiksl? galerijoje. Na, sakykime, taip: liaudies meistrei, anot jos pa?ios, tiesiog labai pasisek?, tod?l ji tikisi, kad su savo drob?mis dar ne kart? gal?s �a v?ti ir naudotis galerijos teikiamomis galimyb?mis…

Liaudies dail?s kontekste

Ka�kas paklaus? atsainiai…

Kod?l keisti paveikslai, angelai…

Kod?l �mogaus tik akys, o kur fig?ra?

Nemoki pie�t, tai kod?l lendi tada?..

�is ketureilis, sukurtas liaudies meistr?s Stanislavos Chochrenkovos, taikliai parodo, kad kiekvien?kuriant? �mog? gali aplankyti apatija, i�sis?mimas, abejon?s d?l savo tako ir paskirties �ioje a�ar? pakaln?je. Kamil?, kuri? skulpt?ros mok? Ogiustas Rodenas, valtimi atplaukus ? sal?, sunkiu k?ju sutrupino visus geriausius savo k?rinius… pal?�ta net ir tokie; bet kiekvienas l?�is, kurioj �aly ar epochoj jis bevykt?, – tik �moni? bukumo, abuojumo, tarnavimo Mamonai aprai�ka. Ir nieko daugiau. Turime likti ir tik?ti, kad, kaip sak? didis ra�ytojas, pasaul? gali i�gelb?ti �velniai nubraukta vieno vaiko a�ara…

Po tos atmintinos parodos Raseini? kult?ros r?m? galerijoje pra?j?s pusmetis liaudies meistr?s Stanislavos Chochrenkovos gyvenime, k?rybin?je savirai�koje nebuvo nei nuobodus, nei tu�?ias. Ji ir toliau tapo, lieja savo fantazijas, kuri? korekcij? randasi ir per pas?mon?s srauto prover�?.

Dalyvavo Lietuvos tautodailinink? susi?jime Neringoje, bet jai gal kiek giliau atmintyje i�liko projektas �Sintautai t?kstantme?io vingy�, kur? kuravo luk�ietis, Lietu-voje gerai �inomas menininkas skulptorius Vidas Cikana.

Sintautuose Raseini? tautodailinink? Stanislava Chochrenkova susipa�ino su vilni�kiu Arvydu Bagdonu, kuris tada i� Sintaut? i�skub?jo ? Suomij?, ponia Daniele, dalyvavusia parodose Vokietijoje ir Lenkijoje, Kauno akvarelininku Vidu Valentu, to paties k?rybos �anro meistre Daiva Neverdauskiene, sintauti�ke Inesa Markevi?i?te, Zypli? dvaro tradicij? puosel?toja Egle Kurcikevi?iene, Gediminu Eglini�kiu, Gediminu Je?iu i� Kri?k?. Plenero metu sukurti darbai spal? buvo ?am�inti kataloge �Sintautai t?kstantme?io vingy�. Gra�u, prasminga, anot ponios Stanislavos, kad tok? plener? bent i� dalies finansavo LR Kult?ros ministerija, Nevyriausybini? organizacij? Kult?ros projekt? ir Marijampol?s apskrities regiono kult?ros pl?tros programa.

Kai kurias kult?ros konteksto ir pl?tros id?jas, parsive�tas i� Suvalkijos, tikrai galima adaptuoti ir pritaikyti Raseini? rajone.