Privačios valdos ir kraštovaizdis

Siųsti Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Dubysos regioninio parko nuostatuose rašoma: ,,(…) Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.“ ,,Alio, Raseiniai“, gavę informacijos, kad Dubysos regioniniame parke Dvarviečių kaime plynai kertamas miškas, pakalbino keletą specialistų.
Kauno regioninio aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros specialistas A.Zairys informavo, kad Dubysos regioninio parko teritorijoje yra II ir III kategorijos miškai. Virginijus Bakutis, kurio valdose vyko kirtimas, užsakė miškotvarkos projektą. Jame aptartos medžių kirtimo sąlygos, pateiktos ir regioninio parko išvados.  Pagal jas III kategorijos miškuose galima kirsti eglynus nuo 81 metų amžiaus, drebulynus nuo 41 metų. II grupėje – eglynus nuo 121 metų, drebulynus nuo 81 metų.
Leidimas kirsti buvo išduotas 2010-10-26 ir iki Naujųjų metų jis turėjo būti atliktas. Pratęsus kirtimo ir medienos išvežimo terminą, darbai turėjo būti baigti iki š.m. vasario 28 dienos. Tai, kad darbai neatlikti laiku, galima traktuoti kaip saugomų teritorijų režimo pažeidimą.Pasak A.Zurlio, agentūra rengia susitikimus (paskutinis neseniai vyko firmos ,,Automobilis“ salėje), kur taip pat kalbama apie plynus kirtimus. Rengiami susitikimai su kaimo bendruomenėmis, miško savininkų organizacija. Agentūrai skambina piliečiai ir teikia informaciją apie įvairius pažeidimus. Vykstama į minimas vietas. Tai atlieka ir policijos pareigūnai. Visa tai galima vertinti kaip prevencinį darbą.
Šiandien niekas nepaneigs, kad Dubysos regioniniame parke intensyviai plečiasi kultūrinis turizmas. Tai vis populiarėjantis plaukimas baidarėmis bei kiti tradiciniai būdai – kelionė pėsčiomis, dviračiais, ateityje gal ir slidėmis. Pastariesiems nepakanka eiti ar važiuoti pakrantėmis, kartais tenka kirsti privačias valdas, kuriose yra seniai suformuoti vietinės reikšmės keliai. Ilgametis žemėtvarkos specialistas, vadovas J.Plieskis mano, kad ši problema atėjo iš Nepriklausomybės atgimimo laikų. Tuomet vienas pagrindinių valstybės tikslų buvo kuo skubiau  atkurti privačią nuosavybę. Terminas ,,servitutas“ buvo labai mažai naudojamas arba visai nenaudojamas, į privačias valdas patekdavo ne tik keliukai, nebuvo priėjimo ar privažiavimo prie kultūros ir istorijos paminklų, labiausiai – prie archeologijos. Savivaldybės ekologas V.Oržekauskas atkreipia dėmesį į neatsakingumą derinant tokius dokumentus.Pasak Dubysos regioninio parko direktoriaus V.Kilčausko, kelias pro V.Bakučio privačią valdą jos gale ir baigiasi, toliau tęsiasi savavališkai suformuotas kelias. Pastatytas informacinis stendas su įstatymais neprasilenkia. Galbūt tokie seni keliukai šiek tiek ir prarado savo reikšmę, bet anksčiau jais mirusius artimuosius veždavo į kapines, grūdus – į malūną, vykdavo į turgų, pagaliau susisiekdavo su kaimynais. Ar galima numoti ranka į praeties kraštovaizdžio svarbų formantą?
Nuo respublikinės reikšmės kelio Raseiniai – Baisogala, už tilto per Dubysos upę, pasukus į dešinę ir nuvažiavus 3540 m, atsiduriame ties gana agresyvia informacine lenta. Nežinia, kas laukia turisto už jos – palaidi šunys ar svetingas savininko veidas? Giname privačių valdų savininkų teises, o kaip kitų Lietuvos (ir ne tik) piliečiųteisės grožėtis kraštovaizdžiu, pažinti istorijos ir kultūros paminklus?  Paprastai tokie keliukai buvo formuojami nesivadovaujant kelių įrangos normomis, čia nėrareikalingo grunto supylimo, o ir paties pylimo nėra. Tirpstantis pavasario sniegas ir sunkioji technika padarys jį nepravažiuojamą. Vasara jis atrodys taip pat nepatraukliai. Jeigu sprendžiame padubysio sodybų autentiškos architektūros, medžiagiškumo išsaugojimo ir puoselėjimo klausimą, gal vertėtų galvoti ir apie tokių informacinių įrengimų vieningą stilistiką. J.Plieskis mano, kad šią problemą kartu su visuomene turėtų spręsti seniūnija, Dubysos regioninio parko direkcija. Gal reikėtų keisti tiek ženklo turinį, tiek jo formą?

Komentarų nėra