Rajono kaimų bendruomenių pasiekimai, džiaugsmai ir rūpesčiai

Versija spausdinimui

Auksė PLUŠČIAUSKĖ
aukseja@gmail.com

Kaimų bendruomenės – senųjų tradicijų saugotojos, kultūrinio gyvenimo organizatorės kaimiškose vietovėse, o bendruomenių namai – gyventojų susibūrimų vieta. Kuo gyvena mūsų krašto bendruomenės, susitikome pasikalbėti su Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjungos pirmininku, Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininku ir Raseinių rajono savivaldybės vicemeru Jonu Vazgiu.
„Šias pareigas vykdau jau trečią kadenciją. Sąjungai šiuo metu priklauso 59 bendruomenės, bet esu atsakingas už visas 62 (kokios tos dar 3 bendruomenės?). Per metus po keletą kartų aplankau kiekvieną jų, dalyvauju visuose jų renginiuose. Buvo ir tokia diena, kai teko aplankyti net šešių bendruomenių šventes, tai buvo daugiausia aplankytų renginių per dieną. Norėdamos greičiau įgyvendinti projektus bendruomenės organizuoja šventes nederindamos laiko su kitomis, todėl taip ir atsitinka. Rugpjūčio 9 dieną vyks bendruomenių sąskrydis Kaulakiuose, tad susitarėme, kad tą dieną nė viena jų neorganizuos savo švenčių, visos atvyks į bendrą renginį.

23 metus vadovauju Gėluvos kaimo bendruomenei, vis neatsiranda norinčiųjų perimti pirmininko pareigybes. Tokie ilgamečiai bendruomenių pirmininkai rajone esame keturi, be manęs dar – Butkiškės, Užkalnių ir Sargelių bendruomenių. Kitose pirmininkai keitėsi, nes tapo sunku dirbti, iš pačių bendruomenių kyla aukšti reikalavimai. Visi mes dirbame visuomeniniais pagrindais, negauname atlygio, todėl būna labai skaudu, kai savo adresu išgirstame užgauliojimų. Aš visada sakau, kad kaimų bendruomenėse yra trys žmonių grupės.
Didžiausia grupė kritikuoja, bet nieko nedaro. Šiek tiek mažesnė grupė dalina nurodymus, bet niekur nedalyvauja. Pati mažiausia grupė dirba, tai aktyvas, bendruomenės taryba. Taip yra visose bendruomenėse. Kaimai sensta, naujų narių neateina. Jaunimui turi viską duoti, o aktyviausi – pensininkai, jie turi laiko ir yra daugelio bendruomenių pagrindas. Skaitlingesnės bendruomenės yra arčiau miesto, į jas ateina narių iš Raseinių. Pavyzdžiui, tokia yra Mirklių bendruomenė“, – pasakojo J. Vazgys.

Problema – pastatų būklė
Pašnekovas sakė, kad per du dešimtmečius bendruomenės surado savo vietą kaime: „Ką tik susikūrusios bendruomenės neturėjo savo namų, bet turėjo didelį norą dirbti, kurti. Bendruomenės gavo apleistus pastatus, kuriuos susiremontavo per Vietos veiklos grupę gautomis lėšomis. Praėjus geram dešimtmečiui pastatams vėl reikia remonto. Didelės problemos yra su dviejų aukštų pastatais, nes naudojamas tik vienas aukštas, o nenaudojamas pradeda griūti.
Rinkau bendruomenių poreikių dėl pastatų duomenis, daugeliui jų reikia keisti stogus, remontuoti sienas. Kadangi remontas – laikinas dalykas, Savivaldybės vadovai nutarė statyti bendruomenių namus pagal bendrą projektą. Norime pastatyti iki 120 tūkstančių eurų kainuojančius apie 80 kvadratinių metrų ploto namelius. Toks namelis turėtų atsirasti Lyduvėnuose, tačiau labai ilgai užtruko projektavimas, yra reikalavimų dėl statybos regioniniame parke.
Mirklių, Gabšių, Palendrių bendruomenės turi kompaktiškus pastatus, lėšos jiems buvo skirtos iš Vietos veiklos grupės projektų. Kėdainių rajonas pasistatė daugiau tokių pastatėlių. Ateitis parodys, ar šis projektas pasiteisins.“

Rajono bendruomenės – vienos aktyviausių šalyje
J. Vazgys pasidžiaugė, kad Raseinių rajono kaimo bendruomenės yra labai aktyvios ir gauna nemažai lėšų iš įvairių projektų: „Dėl nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai rajono bendruomenės pateikė net 37 paraiškas, iš jų net 31 projektas gavo finansavimą, tai daugiausia tarp visų Lietuvos regionų.
Materialinei bazei stiprinti finansavimą po 3 500 eurų gavo Akstinų, Kalnujų, Paliepių, Berteškių ir Gabšių bendruomenės, iš viso 17 499 eurus. Viešosioms erdvėms sutvarkyti ir prižiūrėti finansavimas skirtas Sargelių, Vosiliškio, Butkiškės, Didžiulių, Palendrių ir Balčaičių bendruomenėms. Jos gavo po 4 971–5 500 eurų, iš viso – 32 405 eurus. Renginiams organizuoti parama nuo 2 587 iki 4 000 eurų skirta 20 bendruomenių, iš viso 32 405 eurai.
Bendra parama – 110 141 euras. Šie skaičiai tik patvirtina, kad mūsų rajono bendruomenės ne tik aktyvios, bet ir sėkmingai įgyvendina projektus. Pavyzdžiui, 2022 metais finansavimą gavo 21 bendruomenių pateiktas projektas, finansavimo suma – 73 538 eurai. Sėkmingi buvo ir 2023 metai, finansavimą gavo 31 projektas, finansavimo suma – 94 998 eurai. 2024 metais buvo įgyvendintas 31 projektas, finansavimo suma – 108 530 eurų.
Kaip ir kasmet, Raseinių rajono savivaldybė projektams kofinansuoti planuoja teikti 10–11 procentų papildomų lėšų iš Savivaldybės biudžeto.

Už gautas lėšas bendruomenės tvarko namus, aplinką, perka muzikos instrumentus, kompiuterius, sporto inventorių. Prie kiekvienų bendruomenės namų yra treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelės. Kol yra bendruomenės, kaimas gyvas. Bendruomenių namuose prigijo šarvojimo paslauga. Bendrystė kaime labai svarbi, ji reikalinga ir gražiose, ir liūdnose situacijose.
Ariogaloje yra senjorų bendruomenė, tai jie į bendruomenės namus eina kaip į darbą. Ariogališkiai senjorai Ukrainai nupynė labai daug apsaugos tinklų, aktyviai dalyvauja visose pasiūlytose veiklose. Iš bendruomenės namų žiemą kasdien rūksta dūmai, vadinasi, veikla vyksta. Tik skaudu, kad kai kurie pirmininkai iš narių sulaukia kaltinimų dėl neva pasisavintų projekto lėšų. Projektams rašyti vienos bendruomenės samdo konsultavimo tarnybą, kitos rašo pačios. Už projekto parašymą konsultavimo tarnybai reikia sumokėti 10 procentų nuo gautos sumos, o jeigu bendruomenė pati parašė projektą, visos lėšos atitenka tik jai. To nežinodami ir matydami, kad už tą pačią sumą vienoje bendruomenėje padaryta daugiau darbų, kitoje – mažiau, žmonės pyksta. Kai bendruomenės gauna lėšų už projektus, pirmininkams net patariame tuo laikotarpiu nieko neįsigyti sau, kad nekiltų nesusipratimų, nors iš projektinių lėšų jie negali pasiimti nė cento – yra atsiskaitymai, lėšų panaudojimą kontroliuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra.“
Raseinių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkas išskyrė Berteškių bendruomenės dalyvavimą nemažai lėšų atnešusiuose projektuose: „Dalyvaudama Atviros Lietuvos fondo programos „Verta“ konkurse Berteškių bendruomenė gavo 30 tūkst. eurų paramą projektui įgyvendinti. Gavus šias lėšas 10 mėnesių veikė Berteškių dienos užimtumo centras, daiktų mainų stotelė, buvo įdarbinti žmonės. 10 mėnesių trukusios naudingos veiklos skatino lygiateisiškumą, solidarumą, stiprino gyventojų įsitraukimą į veiklas.
2024 metais keturios organizacijos: Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjunga, Raseinių rajono vietos veiklos grupė „Raseinių krašto bendrija“, asociacija „Kaimo svetainė“ ir Berteškių kaimo bendruomenė, suvienijusios tris bendruomenes–partneres, vykdė komunikacijos priemonių projektą „Lietuvos kaimo tinklas“. Vykdant projektą buvo suorganizuota apie 20 gerosios patirties vizitų į kitus rajonus, per kuriuos susipažinta su kitų bendruomenių, verslininkų, ūkininkų įgyvendintais projektais.“

Bendradarbiavimas su policija
Dar viena labai svarbi veikla – bendradarbiavimas su policijos pareigūnais. Pasak J. Vazgio, ši veikla labai svarbi, nes užtikrina saugumą, be to, bendruomenės gauna piniginių prizų, dovanų: „Esame dėkingi Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnams Giedrei Deveikienei ir Dariui Jonaičiui, kurie visada palaiko bendruomenių iniciatyvas, parengia įdomias prevencines programas, viktorinas, supažindina gyventojus su policijos darbo priemonėmis.
Gegužės 29 dieną Vilniuje vyko konferencija „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“, skirta bendruomeninio saugumo stiprinimo priemonėms, sukčiavimo prevencijos aptarimui ir gerosios patirties pasidalijimui tarp saugios kaimynystės grupių iš visos Lietuvos. Didžiuojamės, kad mūsų rajonui atstovavusi Berteškių bendruomenės saugios kaimynystės grupė šiame konkurse pelnė antrą vietą ir buvo apdovanota 500 eurų prizu. Paskatinamąja nominacija buvo apdovanota Mirklių bendruomenė.
Balandžio 28 dieną Mykolo Romerio universitete buvo apdovanoti jau vienuoliktą kartą vykusio konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2024 – kelias į sėkmę“ nugalėtojai. Džiaugiamės, kad nominacija „Glaudžiai su policija bendradarbiaujanti vietos bendruomenė“ buvo įteikta Mirklių kaimo bendruomenei.
Gegužės 30 dieną vyko veiksmingiausio saugios kaimynystės projektų konkurso „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“ aptarimas. Renginyje Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ saugios kaimynystės grupei buvo įteikta gerosios praktikos nominacija „Išvien su Ukraina“.
Praėjusių metų birželio 19 dieną sostinėje vyko Vidaus reikalų ministerijos organizuoto konkurso „Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų ir bendruomeninių iniciatyvų gerosios praktikos“ laimėtojų apdovanojimo renginys. Jame Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ iniciatyvai buvo skirta 400 eurų paskatinamoji premija ir padėkos raštas.“
J. Vazgys pagyrė žmonių budrumą: „Ir patys žmonės saugo savo bendruomenių namus. Gėluvoje gyvenantieji šalia bendruomenės namų pamatę svetimus žmones jau skambina man, kad vyksta kažkas negero. Kai buvo išdaužtas langas, paskleidėme žinią, kad įvykį užfiksavo stebėjimo kamera, tai tą padarę žmonės įdėjo langą, teisinosi, kad jį netyčia su kamuoliu išdaužė.“

Moka ne tik dirbti, bet ir linksmintis
Prasidėjus vasarai lyg iš gausybės rago pasipylė įvairūs renginiai. Bendruomenės kviečia į vasaros sutikimo šventes, į Jonines. Atrodo, kad jos lenktyniauja tarpusavyje, kuri surengs geriausią šventę ir pritrauks daugiausia dalyvių.
„Yra tradicinės šventės, kurias bendruomenės organizuoja daugelį metų. Gėluvos kaime organizuojamos „Didžiosios Joninės Gėluvoje“ su visomis tradicijomis. Šventė vyksta ant medžiais apaugusio piliakalnio, jį supa tikrai gera aura. Pašaltuonio bendruomenėje „Šaltuona“ daugelį metų švenčiama „Sirpsto“ šventė, Kaulakiuose – „Duonos kelias“, o Žaiginyje – „Pirmosios pradalgės“ šventė.
Kad renginiai nevirstų varžytuvėmis tarp bendruomenių, turime juos sukonkretinti. Į bendrą Kultūros centro renginių planą įtraukiame ryškesnius renginius, jiems galime skirti finansavimą, duoti įgarsinimo aparatūrą. Su bendruomenėmis tariamės šventes organizuoti seniūnijose, o ne kiekviename kaime.

Dar norėtume, kad į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą būtų įtrauktos šios šventės: „Sirpsto“, „Pirmosios pradalgės“, „Didžiosios Joninės Gėluvoje“, nes tradicijos kyla iš kaimų, jos gyvena kaimų bendruomenėse.
Gėluvos kaimo bendruomenė, kaip ir kitos, turi nemažai tradicinių švenčių. Pagrindinė šventė – Joninės – ant Gėluvos piliakalnio vyksta jau 57 metus. Per jas uždegame du laužus – vieną ant piliakalnio, kitą – jo papėdėje.
Pandemija išmokė mus bendrauti įvairiais būdais. Į bendruomenės namuose vykstančias advento popietes visada kviesdavome vyresnio amžiaus žmones. Senjorai iki šiol bijo susibūrimų, todėl lankome juos namuose, įteikiame dovanėles. Vaikams eglutės įžiebimo šventėje taip pat įteikiame dovanėles. Gruodžio pabaigoje organizuojame Padėkos vakarą, kuriame rėmėjams, bendruomenės nariams dėkojame už per metus nuveiktus gražius darbus.
Gėluvoje jau dešimt metų organizuojame žiemos šventę „Gėluvos snaigės“. Į ją kviečiame visas rajono bendruomenes. Šventės dalyviai varžosi žaisdami šaškėmis ir šachmatais, o lauke  – leisdamiesi nuo kalno rogutėmis ir slidėmis bei įvairiose atrakcijose. Šventės kulminacija – rąsto pjovimas. Pabaigoje – laužas, žuvienės valgymas ir apdovanojimai.
Dalyvaujame ugnies sąšaukoje per Baltų vienybės dieną. Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, ant piliakalnio giedame „Tautišką giesmę“ ir kuriame laužą. Per metus kuriame 4 laužus: du per Jonines, vieną per sąšauką ir vieną liepos 6-ąją.
Malkų laužams pasiruošiame žiemą – organizuojame talką, storesnes malkas vežame į bendruomenę, smulkesnes – prie piliakalnio. Niekas jų nepaima, žino, kad jos skirtos laužams“, – šventes apžvelgė J. Vazgys.

Iš kur pinigai?
Šventėms organizuoti, dovanoms ir prizams reikia lėšų. Kai kurios bendruomenės šventes organizuoja iš projektinių lėšų, kai kurios – iš bendruomenės narių surinktų pinigų.
„Lėšų renginiams bendruomenės turi ieškoti pačios. Galima gauti nuo gyventojų pajamų mokesčio 1,2 procento, dar galimos rėmėjų lėšos. Pasisekė bendruomenėms, kuriose gyvena stiprūs ūkininkai. Daug jų organizuoja giminių suėjimus, į kuriuos su vaikais, anūkais atvažiuoja kraštiečiai. Visos bendruomenės turi palapinių, stalų, suolų, tik reikia susinešti vaišes ir bendrauti. Tokiems renginiams daug lėšų ir nereikia.
Išsilaikyti bendruomenėms padeda ir Savivaldybė. 2024 metais kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių ir kitų su kaimo plėtra susijusių nevyriausybinių organizacijų veiklai remti, kaime veikiančių nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti Savivaldybė iš biudžeto lėšų skyrė 151 520 eurų. Projektus pateikė 79 organizacijos. Lėšos buvo panaudotos kaimo bendruomenių patalpų komunaliniams mokesčiams sumokėti, pastatų ir įrangos draudimui, vietinės rinkliavos mokesčiui už atliekų tvarkymą, kanceliarinių ir ūkinių prekių, statybinių medžiagų įsigijimui.
Kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių ir kitų su kaimo plėtra susijusių nevyriausybinių organizacijų projektų bendrajam finansavimui (projektų kofinansavimui) 45 kaimo bendruomenėms ir kitų kaime veikiančių nevyriausybinių organizacijų 60 projektų skirta 35 226 eurai“, – apie lėšų šaltinius ir Savivaldybės pagalbą bendruomenėms pasakojo J. Vazgys.



Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“

Komentarų nėra