Raseini? apskrities gyventojai XIXa.pab XXa. pr.
Viktoras VITKUS
Lietuvos gyventoj? demogarfija nuosekliai dom?josi inomas istorikas, politikas, valstyb?s veik?jas Petras Klimas. 1919-1923 m. jis dirbo Usienio reikal? ministerijoje, ?jo viceministro, ministerijos valdytojo pareigas. Manoma, kad VI Kazio Griniaus (1920.VI.19 1922.11.02) kabinete jis faktikai nuo 1921-12-20 iki 1922-01-01 buvo usienio reikal? ministru. LTE sudarytojai teigia, kad P.Klimas istorinius reikinius traktavo idealistikai, remdamasis buruazinio nacionalizmo koncepcijomis. Ta?iau buvo ne taip.
Anot P.Klimo, 1897 metais lietuvikiausios buvo Teli? ir Raseini?, t.y. emai?i?, apskritys. Tais metais Kauno gubernijoje ydai sudar? 14 nuoim?i? vis? gyventoj?. Iimtinai jie gyveno miesteliuose ir miestuose, versdamiesi pramone ir tarpininkaudami smulkiajai prekybai. 1897 metais svarbesniuose Kauno gubernijos miestuose j? buvo vos 11,5 nuoim?i?, 1909 20,06.
Miestuose dar pakankamai ne?sitvirtinus lietuvi? tautyb?s gyventojams, iskyrus iaulius, Telius ir Raseinius, kur miestel?nai sudar? 21,2 29,4 nuoim?ius, ydai
dar netur?jo ir nemat? progos terptis ? priimt? lietuvik? gyvensen?. 1897 metais lietuvi? kalb?, kaip gimt?j?, pri?m? 165 ydai, t.y. 0,08 nuoim?iai. 1897 metais rus? ir ukrainie?i? karinink? bei valdinink? skai?ius sudar? 18,3 nuoim?ius, o 1909 metais 17. Baltarusi? tautyb?s gyventojai (kareiviai, sezoniniai darbininkai, dalis valdinink?) Kauno gubernijoje sudar? 0,1 0,5 nuoim?ius. P.Klimas i tautik? pozicij? oponavo K.Gukovskio rusifikavimo refleksams, apraydamas Kauno gubernijos gyventoj? sud?t?, j? gyvensen?. Raseini? v?. Trejyb?s cerkv?s archyvuose yra ilik? duomen? apie sta?iatikius parapijos gyventojus Raseini? vals?iuje ir mieste. J? socialini? sluoksni? dinamika nebuvo tolygi. Didiausias kariki? skai?ius mieste fiksuotas 1899 metais, tuomet siek?s 240 moni?, maiausias 1903 metais 150. Pakanka1mai stabiliai augo tarnautoj? skai?ius. Jis svyravo nuo 160 iki 202. Miestel?n? skai?iaus augimo dinamika taip pat buvo menka. Nuo 30 iki 48.
Didiausias kariki? skai?ius Raseini? apskrityje buvo 1902 metais 43, v?liau j? neymiai ma?jo. Nuo 1897 met? (237 mon?s) pastebimas ir pravoslav? tik?jimo tarp valstie?i? skai?iaus ma?jimas. Apie tarnautoj? uimamus postus Raseini? vals?iuje detaliau galima suinoti i K.Gukovskio Kauno gubernijos atmintini? knygu?i?. Aptariamu laikotarpiu daugiausiai j? buvo 1903 metais 158.
Vokie?iai sudar? 1,41 nuoimt? vis? Kauno gubernijos gyventoj?. ymesn? j? dalis apsigyveno Raseini? apskrityje (4,4 nuoim?iai vis? Raseini? krato gyventoj?).
1897 metais i 139618 alyje lenkikai kalban?i? gyventoj? 20,3 nuoim?i? telk?si apie 9 svarbiausius miestus, tarp kuri? minimi ir Raseiniai. Lietuvikai nekan?i?j? fiksuota tik 1,6 nuoim?iai.
Lenkai bajorai Kauno gubernijoje sudar? 57,8 nuoim?ius vis? bajor?. Lenkai miestel?nai 11,8 nuoim?ius vis? miestel?n?, t.y. 9,04 nuoim?iais nusv?r? bendr? lenk? skai?i?. ? lenk? primest? kult?r?, papro?ius, tradicijas, gyvensen? buvo linkusi visa ponija ar?iau centro, kaip Kaunas ir Vilnius. Czynski 1897 metais arogantikai pareik?: (…) dzis czolo tego stanowi inteligencya polska…
Kai lietuvi? tautinis jud?jimas sustipr?jo, i valstie?i? tarpo i?jo lietuvikai kalban?ios intelegentijos, o po 1904 m. vieai visur ?m? sklisti lietuvi? kalba, kurtis draugijos, laikra?iai, leidiamos knygos ir t.t., pasteb?tas ir kitas procesas, kuomet lenkavusieji v?l gr?o ? lietuvyb?.
T? laikotarp? primena lenkikieji ?raai sen?j? kapini? antkapiniuose paminkluose. Bany?iose vaizduojamosios ir taikomosios dail?s k?riniuose sutinkamos epitafijos bei signat?ros lenk? kalba.
