Raseinių Sąjūdžiui – 30
Arvydas JUOZAITIS
Kaip viskas prasidėjo? Lygiai prieš trisdešimt metų.
Sąjūdžio steigiamasis susirinkimas įvyko Ariogaloje, jį ugningai ruošė Antanas Vizbaras, prisidėjo ir Juozapas Mamaitis. Tuokart buvo ne juokais baimintasi, kad Raseinių rajono komunistinė valdžia atsiųs savo žmones ir perims iniciatyvą, tad pirmeiviai rimtai ruošė „krikštynas“. Mane atvežė iš Vilniaus, to meto neoficialios Sąjūdžio būstinės, kur buvo kuriamos „Sąjūdžio žinios“, kur susibėgo tūkstančiai Sąjūdžio gijų. Raseiniškiai išsirinko 26 narių iniciatyvinę grupę. Tarp pirmeivių buvo Alvydas Pečiulis ir Rimantas Šagždavičius, kuriam vėliau teko garbė, laimė ir vargas atstovauti Raseiniams Sąjūdžio Seime. Į Steigiamąjį suvažiavimą buvo deleguoti 5 raseiniškiai: R.Šagždavičius, A.Vizbaras, A.Pečiulis, D.Ušinskienė, V.Vitkus.
O kas dabar, kas vyko šį sekmadienį? Ir vėl, kaip anąkart, ištikimieji rinkosi Maironio gimtinėje Pasandravyje. Tąkart mes sulipome ant betoninių blokų, suvežtų Maironynės pamatams pakeisti. Tąkart akcija išgelbėjo pamatus, išgelbėjo šventą vietą. O dabar? Galėjome dainuoti į valias, choras „Šatrija“ (vad. Gražvydas Jegnoras) dainavo atsistojęs ant dainoriams skirtos pakylos. Anuomet buvo jūra žmonių. Dabar – daug daugiau dainų. Buvo ir lėktuvu atskridęs pasveikinti šventės dalyvius, jiems sparnais pamojavęs „anos“ Lietuvos ūkininko anūkas Stanislovas Keparutis.
Taip kalba laiko ženklai. Anuomet kalbėjo, Lietuvos pavasarį pranašavo Justinas Marcinkevičius, Laimonas Noreika, Marcelijus Martinaitis, Vytautas Petkevičius. Dabar Pasandravyje susirinko vos ne vos 50 dalyvių, pusė iš jų – „Šatrijos“ vyrai ir moterys. Laimė, buvo Raseinių rajono meras Algirdas Gricius, buvo ir Maironio tėviškės memorialo įsteigėja Valerija Rimkienė. Tarybos narių buvo tik pora. Vienas iš jų „Šatrijos“ choro būryje dainavo už nesančius.
Laiko ženklai. Anuomet mūsų sugužėjo apie 5 000, vadinasi, dabar dalyvavo vos 1 proc. buvusios galybės. Ne dargana, ne drengiantis lietutis sustabdė daugumą. Ko norėti: dauguma tautos didžiūnų, anuomet stovėjusių ant suvežtų blokų, jau anapilyje, pas Maironį. Anapilyje ir A.Vizbaras, Raseinių Sąjūdžio pradininkas.
Du skirtingi pasauliai. Maironio eiles skaitė ir tuos du pasaulius bandė surišti literatūrologas, teatrologas, režisierius, ūkininkas Darius Peckus. Tautos dainius skamba pranašiškai: „Jau niekas tavęs taip giliai nemylės / Kaip tavo nuliūdęs poeta! / Ar kas ir kančių tiek pakelti galės / Tiktai dėl tavęs, numylėta?“
Antanas Kliunka, išėjęs prieš susirinkusius su partizanų Sąjūdžio trispalve ir Vyčio vėliava pasakė tiesiai šviesiai: „Dabar Sąjūdžio vardo griebiasi net liberalai. Tai nedora“.
Kalbėjo ir vienas Sąjūdžio pirmeivių R.Šagždavičius, ir jis tarė nuoširdžius žodžius. Raseiniškius Sąjūdžio 30-mečio proga sveikino Jurbarko Sąjūdžio tarybos pirmininkas, prieš 30 metų taip pat dalyvavęs mitinge Maironio tėviškėje, Stasys Makūnas.
Gal ir gerai, kad dargana mus drengė, kad oras neglostė – nebuvo ir pompastikos, iš „anų laikų“ ateinančios, nė Sąjūdžio neįveikto dirbtinio „pūtimo į dūdą“. Renginį surikiavo ir koordinavo muziejininkė Loreta Kordušienė.
Ant galų pagalės pasodinome ąžuolą Maironio ąžuolų take. O tada nuvykome į poeto tėviškę Bernotus, kur Birutė Kulpinskaitė, Raseinių krašto muziejaus direktorė, papasakojo, kaip Jono Mačiulio tėviškę pavyko saugoti, kaip sekasi gražinti ir net naujai kurti (su Sauliaus Valiaus numatytomis realaus-virtualaus pasaulio sankirtomis). Įeikime į kambarius, menančius jaunučio poeto šešėlį. Ausyse suskamba jo eilės: „Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, / Ir niekas manęs neminės!“
Niekas niekur neišnyko – liko mūsų sielose. Vadinasi, nerimo žodžiai – dar ne nuosprendis. Ir šie mano įspūdžiai – ne išnykimo šaukliai.
Arvydas Juozaitis
Filosofas, sąjūdininkas, Raseinių sąjūdžio krikštatėvis Arvydas Juozaitis dalyvavo ir vedė mitingą Pasandravyje 1988 m. rugpjūčio 27 d. Dalyvavo ir dabar, po trisdešimties metų, 2018 m. rugpjūčio 26 d., Pasandravyje Raseinių krašto istorijos muziejaus organizuotoje Raseinių krašto žmonių santalkoje „Atgijo širdys… Prigijo“, skirtoje Sąjūdžio metams.
Raseinių krašto istorijos muziejaus informacija
