RI?ARDAS RAMANAUSKAS
Viktoras Vitkus
Gim? Vilniuje, augo Raseiniuose, gyveno Klaip?doje, mok?si Vilniaus pedagoginiame institute ir tuomet ?sidarbino medio dirbimo labaratorijoje. Kaip gabus studentas dar d?st? (gamino ruoinius) pirmakursiams. ?ia ir buvo jo susidom?jimo medio droimu pradia. Jau antroje klas?je, kai draugas i miko parsigabeno daug puies iev?s, Ri?ardas idro? velnio kauk?…
R.Ramanauskas nuo pat ?k?rimo yra Raseini? meninink? bendrijos Pegasas narys. Jo darbai puoia Lietuvos priva?ias kolekcijas, rekreacines zonas. Jo darbai ikeliavo ir ? usien?.
Viktoras Vitkus kalbina Ri?ard?Ramanausk?.
Ri?ardai, prad?jome kalb?ti apie tavo gyvenim? Vilniuje. Kuomet tave patrauk? i sostin?s ? Raseinius, kokiais metais ir kaip tai atsitiko?
?ia likimas…Buvau vienintelis i gimin?s, kuris gal?jo isaugoti t?vik?. Teta pakviet? sugr?ti ? Raseinius. Po instituto baigimo nebuvo tokio plataus darb? pasirinkimo. Su mona nusprend?me keliauti ? Raseinius. Atvykome, atrodo, 1986 metais ir prad?jome
dirbti I oje vid. mokykloje. Prasid?jo namo statyba, odiu, prad?jome kurti eim?. Daug laiko at?m? buitiniai darbai, tod?l k?rybai laiko buvo maokai.
Kokie pirmieji tavo k?riniai?
Tur??iau pamin?ti kunigo V. Griganavi?iaus usakyt? kryi? Raseini? bany?ios ventoriuje. Dabar is kryius baigia nugyventi savo ami?. Nuo io darbo ir prasid?jo aktyvioji mano k?ryba.
Tavo k?r?jo statusas prasid?jo nuo tautodailininko vardo ( anks?iau – liaudies meistro). Kadatai buvo?
Vilniuje, min?toje laboratorijoje, dar prie mane dirbo inomi medio dro?jai Juozas Binkis ir Edmundas Alekna. Jie ?vertino mane ir paskatino ?silieti ? tautodailinink? gretas. Tuomet ir prad?jau dalyvauti parodose.
Kryius Popieiui Jonui Pauliui (?ia buvai konkurso nugal?toju), Tautos kryius Betygaloje, sukurtas kartu su J.Grabausku – tai vieni i rykiausi? tavo k?rybos darb?. K? pats gal?tum iskirti?Gal ir be j? yra ?domesni? darb? tavo k?ryboje?
Tautos kryiaus Betygaloje pagrindinis atstatymo iniciatorius buvo io miestelio siela – mokytojas Antanas Juka. Atvirai pasakius, kiekvienas darbas turi savo istorij? ir apie juos galima kalb?ti labai pla?iai… inoma, reikming? viet? uima kryius Popieiui Jonui
Pauliui. Tikrai nereik?jo galvoti apie l?? taupym?, buvo galima dirbti maksimaliai k?rybikai ir realiai.
iandien galima pasakyti, kad esi rykiausias medio dro?jas Raseini? krate. Nesi vien tik krydirbys. M?gsti ir taikom?j? dail?, esi prisiliet?s prie sakralinio meno. Praau pasakyti, kok? medio dro?j? gal?tum iskirti Raseini? rajone?
Lengva kalb?ti apie i?jusius anapilin. I bet kokio amiaus k?r?joa turiu ko pasimokyti.Vartotojams palieku teis? ?vertinti. Patinka Z.Liekio darbai ir jo
k?rybin? filosofija.
Kalvyst? pasiek? mechaniniai (pneumatiniai) k?jai. Ant metalo nelieka kalvio nuoirdaus plaktel?jimo ym?s. Panai situacija yra su krydirbyste. Ateina pragmatika medio apdirbimo technologija. Ar nemanai, kad tai atitolina mus nuo tradicij??
Nemanau, dabartin?s technologijos pagreitina nuobod? parengiam?j? medienos paruoimo proces?. Vis vien ?dedama d?ia. O kur dar ornamentika, kitos dekoro detal?s visa tai k?ryba.
Teko gird?ti menotyrinink? nuomoni?, kad nepaisant to, jog Lietuva JUNESCO vertinama kaip krydirbyst?s alis, ?ia iaugo ki?o apraik?. Atsiranda labai daug
profanacijos.
Danai ?ia kaltas pats usakovas. mon?ms pastatytas kryius yra
ventas dalykas, ir jie nesigilina ? jo menin? turin?.
Ta?iau kiekvienas regionas turi savo paveld?, ir mes j? kiek galime turime isaugoti.
Manau, kad tai turi b?ti koreguojama, pats min?jai kryiaus statymo iluvoje komisij?. Gal tuomet ir buvo atsivelgta, jog buvau vietinis ir nenuklydau nuo krato tradicij?. Prie statant kryi? usakovas tur?t? susipainti su eskiziniais projektais. Ta?iau sustabdyti ?vairi? tradicij? ir kult?r? miksavimo negalima ir nebe?manoma.
A suprantu, kad daug kas ne?manoma, kad mes visi einame ? plastmas?, kad, deja, visa kult?ra pops?ja, bet….
Sutinku, ta?iau ?ia civilizacij? kult?r? samplaika. Esu ne kart? sak?s ir atkalbin?j?s mones, kad neb?t? statomi objektai, kurie nepuot? m?s? krato. Nepamirkime, kad dabartin? ekonomika irgi daro savo poveik?, menininkai orientuojasi ? paklaus? ir danai
pamirta id?jas.
A?i? u pokalb?
