Rinkosi kult?ros paveldo puosel?tojai
Viktoras VITKUS
Paskutin? pavasario dien? krato kult?ros paveldo puosel?tojai rinkosi aptarti projekt? Kult?ros paveldo isaugojimo ir pritaikymo vieajam turizmui studijos rengimas. Projekto tikslas parengti Raseini? rajono savivaldyb?s kult?ros paveldo objekt? isaugojimo ir pritaikymo vieajam turizmui studij? bei patikslinti strategin? pl?tros plan?, gerinant vieojo administravimo specialist? geb?jimus.Bendra projekto vert? 70 000 Lt, i j? 59 000 Lt (85 nuoim?iai) ES fond? l?os, 10 500 Lt (15 nuoim?i?) Savivaldyb?s bendrojo finansavimo l?os.
Projekt? pristat? jo vadov? Graina Pe?kaitien?. Ji pabr??, kad iki iol Raseini? r. savivaldyb? netur?jo jokios studijos ar atlikto tyrimo, kuriame b?t? ?vertinta vis? rajono kult?ros paveldo objekt? b?kl?, j? isaugojimo ir pritaikymo turizmui poreikis bei galimyb?s. Toliau i? tem? pl?tojo projekto koordinator? Judita Norvilait?. Administracijos direktorius Dainius Baltruaitis informavo, kad Savivaldyb?s administracija atnaujina Raseini? rajono savivaldyb?s pl?tros iki 2020 m. strateginio plano, patvirtinto 2008-10-30 Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos sprendimu Nr. (1.1) TS-362, priemones. Patikslint? strateginio pl?tros plano priemoni? s?ra? planuojama tvirtinti 2011 m. rugs?jo m?n. D. Baltruaitis paragino pasi?lymus ir pastabas d?l strateginio pl?tros plano atnaujinimo pateikti ratu ir (ar) elektronine forma iki 2011-08-01 Raseini? r. savivaldyb?s administracijos Strateginio planavimo, investicij?, projektavimo ir projekt? valdymo skyriaus vyr. specialistei Daivai Daug?lienei.Pastabas projektui pateik? ir V? Raseini? turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Benediktas Sili?nas.
UAB Geotakas direktorius, studijos reng?jas Paulius Jukelis supaindino su tyrimo apskaita ir metodais. Deja, ypatingo diaugsmo is pristatymas nesuk?l?. Liko nesuprasta objekt? potencialo sudarymo formul?. tai vidutinio potencialo lentel?je ?vardintas archeologinis Kej?n? kompleksas yra emesnis, nei didiausi? patencial? peln?s ?ekuvos dvaras, kur paveldosaugos tvarkomieji darbai abejotini. Manau, buvo laikas, kai juos tiesiog reik?jo stabdyti. Toki? pavyzdi? projekte apstu. Gerai, kad n?ra ?vardinti mao ir labai mao potencialo objektai!
Kokie niekdariai buvo T. Daugirdas, F. Pokrovskis, J. Basanavi?ius ir kiti tyr?jai. J? ivados, pastabos ir nuorodos ne?tiko UAB Geotakas. Betygalos archeologiniam
kompleksui atiteko vos vidutinio potencialo kategorija…
Gal gerbiamiems projekto reng?jams reik?jo daugiau d?mesio kreipti ? kult?ros ir istorijos arealus… tai, pavyzdiui, dvar? lankymas pagal ekonomin? ar kult?rin?
sankaup?. iluvos seni?nijoje greta vienas kito esan?ius buv. Katauski?, Skaraitik?s ir Padubysio dvarus siejo ne tik ?prastiniai kaimynyst?s, bet ir ekonominiai ryiai: bendras pieno perdirbimas, plyt? gamyba, kalki? deginimas, kelto per Dubys? panauda ir pan. Turistams b?t? ?domu, kaip savo veikl? vysto dabartiniai savininkai bei valdytojai. Taip pat ?ia galima rodyti sutvarkyt? Katauski? koply?i?, Padubysio dvaro bajor? Martusevi?i? kapinaites.
Reikia sutikti su Dubysos regioninio parko vyr. kult?rologe L. Pe?kaitiene, kuri unikaliam arealui priskiria iluvos kult?ros ir istorijos vertybi? sankaup?. Tai bazilika, koply?ia, erdv? tarp j?, turgaus aikt?, archajika medin? architekt?ra. Prie j? dar b?t? galima jungti kapini? istorin? dal?, savotik? krato nekropol?. iluva ir taip traukia alies gyventojus bei sve?ius, tod?l ?ia netinka jau tap?s standartiniu lankytin? objekt? pateikimas.Pasak L. Pe?kaitien?s, inomas archeologas V. Vaitkevi?ius yra ne kart? akcentav?s Betygalos krato kult?rin?-istorin? aur?, atkreipdamas d?mes? ? gilius dvasinius dalykus. B?tent ?ia vyko pagonikojo ir katalikikojo tik?jimo dramatin? priepriea. N?ra joki? abejoni?, kad Betygalos apylink?se – taip pat ypatinga vertybi? sankaupa.
iandien Raseini? krato kult?rin? ir istorin? identitet? gali irykinti ne atskiri ir padriki objektai, o vertybi? sankaupos (arealai). Pateiktame projekte pasigendama gilesn?s istorin?s analiz?s. Kartais atrodo, kad standartiniai, daug pastang? nereikalaujantys pasi?lymai tiesiog numetami periferijai manant, kad ji visk? praris. ?gyvendinti siek? restauruoti ir pritaikyti turizmui buvusius dvarus, sutvarkyti buv. Dominikon? vienuolyno ?kini? pastat? aplink?, ?rengti dvar? kult?ros paveldo marrut? privalu pirmajame etape, darbiniuose susitikimuose pasitariant su objekt? savininkais ir valdytojais. Tik esant bendram sutarimui, galima tik?tis pozityvaus
rezultato.
Rengiant turistinius marrutus, si?loma pla?iau pasivalgyti ir rasti patrauklesni? bei originalesni? sprendim?. ? Laisv?s kov? marrut? pats laikas ?traukti 1863 met?
sukil?li? laidojimo viet? Pagojuk? sen. Kiaulinink? kaime ir nesiteisinti, kad jos n?ra, ar iki iol ji nerasta. Vert?t? svarstyti galimyb? nedidel?ms turist? grup?ms lankyti Raseini? krato (Ariogalos, Betygalos, Vidukl?s, iluvos) kapini? istorines dalis, kur aminam poilsiui atgul? nusipeln? ne tik kratui, bet ir Lietuvai mon?s (knygneiai,
visuomen?s ir kult?ros veik?jai bei kiti asmenys). ?ia gali vykti paintis su taikomosios dail?s k?riniais (?vairi? stili? paminklais bei metalo plastika). Tokia praktika pla?iai taikoma Lenkijoje ir Vokietijoje.Priemoni? plane iki 2020 met? ?vardinta 21 veiklos pozicija. S?rae nenumatyti veiklos prioritetai, t.y., svarbiausi? darb? eilikumas. Kai kurios priemon?s yra abejotinos. Viename j? aprae sakoma, kad reikia ?neti miest? ir miesteli? tradicin?s kult?ros element?, toki? kaip miesto laikrodio muimas Raseini? senajame pate nustatyt? valand?, miesto sargybos ?jimas prie paminklo emaitis, miesto ar miestelio v?liavos ik?limas. ?vardintos vietos n?ra pa?ios tinkamiausios. Nepriklausomyb?s aikt? kartu su emai?io paminklu ?prasmintos tik 1934 metais. Urbanistiniame kontekste nemenkinama senojo pato pastato reikm?, ta?iau iandien jis patrauklus tik autentiku priekiniu fasadu (verkiant reikalaujan?iu tvarkymo darb?) su ilikusiais Juozo Zikaro bareljefais.
Aplink j? esanti menka erdv? su beveidiu istatymu n?ra palanki tokiems renginiams.
Pats sumanymas yra ?domus. Si?ly?iau tam tikslui naudoti buv. Dominikon? vienuolyno erdv?, juolab, kad numatytas objekto aplinkos tvarkymas. Reikia siekti atkurti
(atidengti) ten buvus? saul?s laikrod?. Taip nutolsime nuo jau esan?i? standart?, tapsime original?s ir patraukl?s turistams. Laikrodio d?ius, garb?s sargyb? ir kt. palikime Londonui, Krokuvai ir kitiems miestams.
