RUDENS ŠAUKSMAS

Siųsti Versija spausdinimui

V. BIELSKIENĖ

Šiandien girdėjau – klykė gervės,
Mojavo žemei iš aukštai.
O mano akys tyliai jąsias sekė,
Širdis suvirpo taip gailiai…

Suskaudo širdį, ašara ištryško,
Bežiūrint į linguojančius sparnus.
Koks tas gyvenimas – tas kelias ilgas,
Sparnai jas nešė į kitus kraštus…

Jos nulinksėjo galvomis į priekį,
Išsinešė mūs šilumą ant sparnų,
Ir svajones geras, ir siekius
Šalelės mūs dienų šviesių…

O paukštis taip, kaip ir žmogus,
Tik jo kitokia žemėj paskirtis,
Pabuvęs, išperėjęs savo vaikučius,
Klajoja po pasaulį, nes tokia lemtis.

Girdėjau aidą klyksmo dar ilgai…
Susimąsčiau… lyg praradau ką…
Suspaudė širdį – seilę nurijau…
Nepajutau, tik kaip aukštai pakėliau ranką…

Komentarų nėra