RUDUO

Versija spausdinimui

Vladas DANUSAS

Man ankstyvas ruduo -
tarsi didel? vent?.
Kak? m?sto klevai,
nusida? krauju.
O varn?n? b?riai
tartum viesulas skrenda,-
tiems klevams, aiku,
li?dna be j?.

Kur bevelgsi – arimai,
ganyklos bekrat?s,
usiklojusios balint?
si?l? skraiste.
Tokia em? miela,
atidavusi nat?,
apsiprast dar nesp?jus
su nauj?ja nata.

Kaip saul?lydiais
spindi paplent?j
tuop? lapai,
tirtai nubarstyti vinu…
Man ruduo -
tarsi didel? vent?,-
ventei reikia
sav? dovan?.

*****

F?JA

Ei, mogau!
Mielas bi?iuli!
Dienos b?ga,
Kur tu i?ri?
Pinigin?? Mainiukas?
Ar trumputis sijonukas?
Reikia dvasikai tobul?ti,
O ne ior? myl?ti.
Groiu bar?i? neukulsi,
Tik grei?iau emyn nupulsi…
Sutinku – save myl?k,
Bet ir kit? pakyl?k.
Koks gyvenimas tik imti?
Didis diaugsmas pasidalinti.
Gal kiti ir apkalb?s,
Bet stipryb? tau pad?s.
Eik ? priek?, tikslo sieki.
B?k mogus – savim tik?ki.

Komentarų nėra