RUGSĖJIS

Siųsti Versija spausdinimui

Daiva BURINSKYTĖ

Ant balto lapo liejasi dainų bedugnė
Jaunoms širdims taip norisi gyvent…
Užkūrė man rugsėjis širdy ugnį,
Svajonėse nusprendė nepasent.

O kaip tą rudenį karštai mylėjau…
Pasaulį visą ir žvaigždynus nuostabius.
Mylėjau mėlynas akis rugsėjo,
Kol jos pasakė man, kad nieko nebebus.

Nebus dainų ramunių pievoj rytą,
Nepins gyvenimo man milžinai.
Ir štai šį rudenį- kaip pasakyta-
Sunoks laukuos banguojantys rugiai.

Ir štai… Tiesa… Atskriejo vėjas.
Supylė rudenį man po langais.
Dainavo dainą man rugsėjis,
Pražydo žemė jovarais.

Nemyliu tų akių… Jos nemelavo.
Ir baigės viskas netikėtai, nelauktai.
Ir širdį tas rugsėjis man užgavo:
Paskyrė rudenio dainas kitai.

Komentarų nėra