Savivaldybės biudžetas patvirtintas

Savivaldybės biudžetas patvirtintas Vasario 11 d. Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis pristatė sprendimo projektą „Dėl 2010 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patvirtinimo“ . Pirmą kartą Raseinių savivaldybės istorijoje biudžetas buvo pristatytas ekrane, naudojant projektorių, o pranešėjas visai negailėdamas klausytojų, plačiais mostais žarstėsi skaičiais, pateikė išsamų šių ir praėjusių metų biudžeto palyginimą, pradžiugino, kad ryžtingi praėjusių metų sprendimai leido nemažai sutaupyti ir pasiruošti planuojamam 2010 m. išlaidų mažėjimui.

,,Praėjusių metų skausmingas sprendimas – etatų mažinimas, įgyvendintas pagal planą. Šiais metais tai leidžia savivaldybei lengviau atsikvėpti ir sutaupytas lėšas panaudoti racionaliau: rajono būtinoms problemoms spręsti, mažinti bedarbystę, padedant verslui kurti naujas darbo vietas,“ – teigė administracijos direktorius, pristatydamas 2010 metų savivaldybės biudžetą.

O biudžeto skaičiai nėra optimistiniai – planuojamos pajamos 82 mln. 196 tūks. litų, tai yra 13 mln.177 tūks. litų arba 13,8 % mažesnis biudžetas, nei 2009 m. Tačiau Dainius Baltrušaitis nusiteikęs optimistiškai – išlaidas galima sumažinti, net ir nesiimant nepopuliarių sprendimų, paprasčiausiai reikia peržiūrėti kasdienines išlaidas –  ryšio, kuro ir kitas, kurios atrodo nėra didelės, bet per metus susidaro apvalūs skaičiai. Kad ir kaip aiškiai buvo pristatytas biudžetas, bet opozicijai vis tiek kilo nemažai klausimų. Tačiau po diskusijų biudžetas buvo patvirtintas su nežymiais pataisymais.

Vasario 11 dieną vyko 45-asis Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kurį neabejotinai galime vadinti svarbiausiu metuose, kadangi buvo svarstytas ir patvirtintas 2010 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžetas. Kiekvienam – savi prioritetai, tad visiškai suprantama, kad daugelis Tarybos narių panoro šiuo klausimu išsakyti savo nuomonę, pateikti savo siūlymus.  Posėdyje dalyvavo 24 Tarybos nariai, iš viso svarstyta 19 sprendimo projektų, jiems pritarta vienbalsiai arba balsų dauguma, per daug nediskutuojant, mat visi  nekantriai laukė ir jėgas kaupė biudžeto svarstymui.

Svarbiausiąjį, paskutinį darbotvarkėje sprendimo projektą „Dėl  2010 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patvirtinimo“ pristatė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis. Pranešėjas informavo, kad 2010 metais planuojamos biudžeto pajamos – 82 milijonai 196 tūkstančiai litų, tai yra, 37 milijonai mokestinės ir kitos biudžeto pajamų įplaukos ir 44 milijonai – specialiosios tikslinės dotacijos. 2010 metų biudžetas 13,8 procento mažesnis lyginant su 2009 metų planuotu biudžetu, arba 9,4 procento mažesnis lyginant su planuotu pajamų vykdymu.

–Kaip matote, biudžetas mažėja, ir pakankamai smarkiai, – konstatavo Dainius Baltrušaitis. – Didžiausią pajamų dalį, 37 milijonus, sudaro gyventojų pajamų mokestis. Šiais metais jis padidintas nuo 72,29 iki 73,74 procento -  tai Finansų ministerijos pervedama savivaldybėms tenkanti dalis. Tačiau iš jų tiktai 12,2 milijono yra mūsų rajono surenkamas gyventojų pajamų mokestis, 18 milijonų yra gyventojų pajamų mokesčio dalis iš valstybės iždo, skirta mūsų išlaidų struktūroms kompensuoti. Planuojamas savivaldybinis gyventojų pajamų mokestis yra 12,2 milijono, o tai yra 7,4 milijono mažiau, lyginant su 2009 metais, arba 3,8 milijono mažiau, lyginant su pajamų vykdymu. Tai gana drastiškas kritimas. Aišku, bedarbystė didėja, bet įsivaizduokim, kad bus geriau ir daugiau kaip 3,8 milijono nebenukris. Kitos planuojamos pajamos:  2 milijonai turto mokesčio (tai šiek tiek daugiau, nei 2009 metais), 2,3 milijono rinkliava už komunalines paslaugas ir 2,4 milijono kitų pajamų. Kita mūsų pajamų dalis – tikslinės dotacijos; mes turim 40 milijonų, tai yra 8,7 procento mažiau nei pernai. Iš jų 26 milijonai yra mokinio krepšelio lėšos, tai yra 3 milijonais mažiau, negu 2009 metais. 13 milijonų yra numatyta valstybinėms funkcijoms užtikrinti, o 2009 metais tam buvo skirta 12 milijonų. Šiemet 1,8 milijono yra skiriama daugiau socialinėms išlaidoms kompensuoti: valstybė galvoja, kad neturtingiausią mūsų žmonių sluoksnį reikės paremti žymiai daugiau, negu 2009 metais. Tai natūralu – didėjant bedarbystei, didėja ir išmokos. Bendra situacija 2010 metais: planuojam 82 milijonų biudžetą, iš jų 75 milijonai išlaidoms, 34 milijonai darbo užmokesčiui, 6,5 milijono turtui įsigyti. 2009 metais turėjome  95 milijonus, iš jų 86 milijonai buvo bendrosioms išlaidoms, 42 milijonai darbo užmokesčiui, 8 milijonai turtui įsigyti. Darbo užmokesčio kaštai mažėja 6 milijonais, arba 15 procentų. Ką mes padarėme, kad sutaupytume ir išgyventume? Ryžtingi praėjusių metų veiksmai savivaldybei leido suplanuoti šitą biudžetą,  ir šiais metais mes galim išlaikyti visas savo išlaidas, nes viską buvom susiplanavę praeitais metais. Ir tas biudžeto mažinimas nėra skausmingas, mes sėkmingai pabaigėme savo planus. Pavyzdžiui, gegužės mėnesio savivaldybės atlyginimų fondas kartu su „Sodra“ buvo 600 tūkstančių, o sausio mėnesio atlyginimų fondas – 450 tūkstančių litų. Tai 1,8 milijono litų per metus mažiau – tai yra dideli pinigai. Dar vienas pavyzdys – buhalterijos decentralizavimas ir centralizavimas. 2009 metais buvo 31 įstaiga, vidutinis atlyginimas – 2620 litų (su „Sodra“).  Išlaidos – 1 milijonas litų. 2010 metais turime entralizuotą buhalteriją savivaldybėje turime papildomai 15 darbuotojų. Vidutinis atlyginimas – 2100 litų, išlaidos 400 tūkstančių. Sutaupyta 600 tūkstančių litų. Tai buvo ryžtingas veiksmas ir jį reikėjo atlikti. Aišku, ne viskas labai sėkmingai vyko, ir dabar nevyksta taip, kaip planuota. Buvo suplanuota, kad metų pradžioje nusipirksime apskaitos programą už kelis šimtus tūkstančių, įsirengsime patalpas, nusipirksime ir pasileisime kompiuterius. Metų viduryje sužinojome, kad gauname europinius pinigus programai. Programos pirkimo konkursas įvykęs, šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba ėmė tikrinti dokumentus, tai truks 30 dienų. Atidavus dokumentus, mes pasirašysime sutartį, firma pažadėjo programą įdiegti per 3 mėnesius. Šiuo metu centralizuotoje buhalterijoje žmonių mažiau, jie dirba pas mus senuoju būdu. Tas dalykas bus išspręstas nuo metų vidurio. Pripažįstu, kad yra sudėtinga, bet kitaip nebuvo galima padaryti. Viešųjų pirkimų sistema nėra visiškai tobula,  kad būtų galima padaryti taip, kaip planuoji. Yra konkurentai, yra skundimai, yra stabdymai – nieko nepadarysi. Kitos malonios smulkmenos, kaip galima sutaupyti. Rugsėjo mėnesį buvo pasakyta, kad atiduodam savivaldybės valymą išorinei firmai. Buvo įvykdytas konkursas, šiuo metu savivaldybę valo išorinė firma, sutaupom 3,5 tūkstančio litų per mėnesį. Smulkmena, bet tai yra taupymas – 50 tūkstančių litų per metus, kuriuos mes galim panaudoti kitoms išlaidoms, tarkim, investuoti į Raseinių rajoną, atiduoti verslui, didinti darbo vietų skaičių, mažinti bedarbystę. Vienas sprendimas sutaupo 50 tūkstančių litų! Kitas paprastas dalykas – yra įvykęs konkursas dėl mobilaus ryšio. Per mėnesį mokėdavom 5 tūkstančius litų,  o dabar mokam 2,5 tūkstančio. Smulkmena, bet tai yra taupymas. Dar būtų galima atsisakyti saugojimo, pakeisti fiksuotą telefono ryšį. Savivaldybėje dar galima taupyti.

Per paskutinius Tarybos posėdžius vis kildavo diskusijų, kad savivaldybė praskolinta, bankrutuoja. Apžvelkim situaciją. 2009 metų pradžioje mes turėjome 16 milijonų paskolų, 2010 metų pradžioje – 15 milijonų paskolų. Milijonu mažiau. Kiti turimi įsiskolinimai – šildymas, elektra ir visi kiti. 2009 metų pradžioje turėjome 5,5 milijono, 2010 metų pradžioje turime 4 milijonus. Įsiskolinimai iš viso – 24 milijonai 2009 metų pradžioje, 21 milijonas – 2010 metų pradžioje. Mūsų kreditoriniai įsiskolinimai sumažėję beveik 3 milijonais litų. Ir tai iš esmės vykdant visus mūsų limitus.  Šiais metais planuojam apie 50 milijonų investicijų. Iš jų savivaldybės biudžeto lėšų mums reikės pusės milijono  ir 8 milijonų paskolinių lėšų. Mūsų skolinimosi limitas yra 40 milijonų, taigi dar neišnaudotas. Kaip minėjau, turim pasiskolinę 16 milijonų, tai dar galim pasiskolinti 24 milijonus. Tačiau mes negalime viršyti 8 milijonų per metus. Tai būtent, šių metų investicijoms reikia 8 milijonų, mes juos pasiskolinsime ir bus neviršytas savivaldybės skolinimosi limitas. Turime 10 procentų paskolų garantijoms suteikti, esame suteikę 3,8 milijono garantijas, dar turime 300 tūkstančių garantijoms.

– Pjauni konkrečiai į pievas, – pusbalsiu ištarė Tarybos narys Dainius Šadauskis, atidžiai klausęs direktoriaus pristatymo.

Tačiau administacijos direktorius nesutriko:

– Dėl maksimalaus limito galime padiskutuoti, skaičius gavau iš Biudžeto skyriaus, bet šiuo atveju 20 procentų – tuos 8 milijonus – mes galėsime pasiskolinti neviršydami limito, ir įgyvendinti 50 milijonų investicinę programą. Štai tokie pagrindiniai biudžeto skaičiai. Pereinam prie 2010 metų biudžeto, po svarstymų komitetuose yra šiek tiek patikslinimų.

-Balsuojam, balsuojam, – pasigirdo salėje Tarybos narių balsai.

-Iš tikrųjų, gal atsibodo, gal tikrai balsuojam? – džiugiai sunerimo Dainius Baltrušaitis.

- Ne ne, – paprieštaravo meras Petras Vežbavičius. – Pristatykit labai normaliai: kas, kiek, kur, kame, kadangi ir televizija rodys reportažą, ir šiandien yra susirinkę įmonių, įstaigų vadovai – jie turi žinoti skaičius, kaip gyvens. Iš tikrųjų nedarykime čia cirkų iš Tarybos posėdžio, tai yra labai labai svarbus klausimas, ir manau, kad mes šiandien jį turėtume arba priimti, arba nepriimti.

Praradęs viltį, kad taip lengvai pavyks išsisukti nuo išsamaus pataisų pristatymo, Dainius Baltrušaitis pateikė sprendimo projekto patikslinimus:

– Administracijos direktoriaus rezervas mažinamas 13 tūkstančių litų, taip pat sumažinami asignavimai 2010-2012 metų Rajono savivaldybės investicijų programai: nuimame 2 tūkstančius nuo Vyturių kvartalo kelio dangos įrengimo – darbai pradėti, sąmata yra tiksli, mums tų pinigų nereikės. „Liepaitei“ didinam asignavimus 5 tūkstančiais litų lovelėms įsigyti, 10 tūkstančių litų didinam asignavimus Raseinių krašto istorijos muziejui Garbės piliečių ženklams įsigyti. Komitetų pasiūlymai: Savivaldybės funkcijų įgyvendinimo ir valdymo tobulinimo programai sumažinti 20 tūkstančių litų, tai yra, sumažinti siūlomas lėšas 20 tūkstančių litų sodininkų bendrijos fondo rėmimui ir skirti šias lėšas Turizmui ir verslui palankios aplinkos formavimo programai. Dėkui komitetui, tai buvo iš tiesų labai svarbus punktas ir 20 tūkstančių litų paskatinti mūsų smulkų ir vidutinį verslą šiuo metu yra svarbu. Manau, kad tuos pinigus bus galima tikslingai paskirti naujų įmonių steigimui, galbūt kažkiek kompensuoti steigimo mokesčius, kad mažėtų bedarbystė mūsų rajone, kuri tikrai pakankamai didelė. Dar vienas punktas – 90 tūkstančių litų sumažinti asignavimus Rajono savivaldybės investicijų programai. Planuojame sumažinti lėšas Raseinių miesto parko infrastruktūros modernizavimui ir skiriame tuos 90 tūkstančių litų Komunalinio ūkio objektų priežiūros ir remonto darbų programai per Raseinių rajono seniūniją. Šiais metais vyks Vytauto Didžiojo gatvės remonto darbai. Dalis lėšų yra nekompensuojamos, jas turėsime padengti iš savų pinigų, būtent sutvarkyti įvažiavimus į kiemus, aikšteles ir visa kita, kad atrodytų tvarkingai. Paskutinis punktas – Seniūnijų teritorijų tvarkymo ir komunalinio ūkio objektų priežiūrai siūloma imti 2009 metų asignavimus ir mažinti juos 27 procentais visoms seniūnijoms po lygiai. Tokie biudžeto pakeitimo pasiūlymai buvo apsvarstyti komitetuose.

Pasiūlymą pateikė Tarybos narys Sigitas Vaičius:

– Rajono Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai siūlau pridėti 10 tūkstančių litų dantų protezavimui, kadangi ten tik 10 tūkstančių šiais metais numatyta. Labai maža suma. Ir pinigėlius paimti iš sodininkų bendrijos fondo rėmimo. Sodininkai yra privatūs asmenys, jei mes juos paremsim 20 tūkstančių, ir tai bus ženklu.

Tarybos narys Dainius Šadauskis užklausė, kiek Raseinių rajono savivaldybė šiais metais turi sumokėti palūkanų bankams. Kadangi administracijos direktorius po ranka neturėjo tikslių skaičių, jam į pagalbą atskubėjo Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė. Jos teigimu, už ilgalaikes paskolas savivaldybė moka 1,491 milijono palūkanų per metus.

Tarybos narys Antanas Kilčauskas pasidomėjo, kuo skiriasi trečiojo priedo punktai „Kitų lengvatinio keleivių vežimo išlaidų kompensavimas“ ir „Keleivių vežėjų nuostolių, susidariusių dėl lengvatinių keleivių vežimo reguliariaisiais maršrutais, kompensavimas“.

Į šį klausimą atsakė UAB „Raseinių autobusų parkas“ direktorius Romaldas Valinčius:

– Lengvatiniai keleiviai turi 50, 80 arba 100 procentų nuolaidas, jų vežimo išlaidos kompensuojamos.  2009 metais gauta 120 tūkstančių 266 litai, o priskaičiuota už 2009 metus 128 843 litų. Šiems metams, matau, biudžete yra numatyta 120 tūkstančių. Nuostolingų maršrutų išlaidos  – tai nuostolingi maršrutai – miestas ir priemiestis. Tiktai juos numatyta kompensuoti iš biudžeto: 2009 metams yra gauta 354 547, o priskaičiuota už 2009 metus 484 157. Tie skaičiai būtų didesni, bet dėkui Tarybai, kad praeitų metų vasario mėnesį buvo uždaryti kai kurie šeštadieniniai ir patys nuostolingiausi maršrutai.

Tarybos narys A.Kilčauskas siūlė patikslinti šių eilučių turinį, kadangi skaitant neaišku  – tas pats tekstas dviejose eilutėse.

Tarybos narys Dainius Šadauskis prašė įvardinti, kokių ugdymo įstaigų patalpų remontui yra numatyta 150 tūkstančių litų suma. Administracijos direktorius tvirtino, kad tiksliai nėra numatyta, kur bus atliktas remontas. Anot direktoriaus, 150 tūkstančių – nėra dideli pinigai, jie skirti ekstriniams atvejams, jeigu atsitiks nelaimė.

Tarybos narys Linas Bielskis norėjo pasitikslinti dėl Komunalinio ūkio objektų priežiūros bei remonto darbų programai numatytų skirti lėšų: „Kaip suprantu, šiai programai papildomai skirta 90 tūkstančių litų iš parko tvarkymui numatytų lėšų. Ar miesto parko tvarkymui  dar kažkiek lieka? Jei gerai supratau, dar palikta 130 tūkstančių?“  „Mes esame nusipirkę projektą, kuris kainuos apie 100 tūkstančių,- teigė administracijos direktorius. – Tai dar netgi šiek tiek lieka.“  Pasisakyti iš tribūnos frakcijos vardu panoro Tarybos narys Liudas Kavaliauskas:

– Tai pats pagrindinis šių metų dienotvarkės klausimas, jis be galo svarbus visai rajono bendruomenei. Nuo mūsų sprendimo priklauso, kaip gyvens švietimas, komunalinis, eiliniai darbuotojai, moksleiviai, visi gyventojai. Direktorius, pristatydamas šį klausimą, mane suglumino: nuo kada pasikeitė skolinimosi limitai? Kada savivaldybė gali pasiskolinti 40 milijonų? Šito klausimo aš niekaip nesuprantu. Jeigu savivaldybinių pinigų yra 37 milijonai, nuo jų galima skolintis 40 procentų, plius galima skolintis dar papildomai investiciniams projektams. Iš kur susidaro 40 milijonų pasiskolinti, man yra neaišku, ir ką direktorius čia papasakojo, aš taip ir nesupratau. Aš neišgirdau, kiek procentų yra skiriama švietimui, kultūrai, socialiniams reikalams ir administravimui -  tokie skaičiai iš karto būtų matomi eiliniam piliečiui. Turiu esminių pasiūlymų.

Turiu esminių pasiūlymų. Gražu ir sveikintina, kad yra taupoma, tačiau mes turime ne tik taupyti, bet ir žiūrėti, iš kur pinigų surinkti. Biudžete nei vieno lito nenumatyta tokioms investicijoms arba investicinėms programoms, iš kurių galėtumėme uždirbti pinigų, kurie papildytų ir taip varganą mūsų biudžetą – tą, kurį mes patys surenkam, o ne tą, kurį deleguoja Finansų ministerija. Esant tokiai biednystei ir tokiai sudėtingai situacijai, ar verta mums 110 tūkstančių skirti kultūrinėms programoms? Gerbiamas mero patarėjas Antanas Vizbaras siūlo tuos 110 tūkstančių išleisti įvairioms šventėms. Laisvės gynėjų dienai, Motinos dienai, Tėvo dienai skiriam po 6 tūkstančius, ypatinga diena yra ir Cecilijos diena – skiriam 5 tūkstančius. Ar jūs galėtumėt paaiškinti, kas tai per diena? Už tuos 5 tūkstančius galėjome išlaikyti kurią nors biblioteką. Skiriam Vietos savivaldos paminėjimui, Mokslo užbaigimo dienai ir dar visokioms dienoms, kai gatvėse nedega šviestuvai, kai nenuvalomi keliai ir vaikai negali atvažiuoti į mokyklą. Tai yra juodas pasityčiojimas iš biudžeto. Aš siūlyčiau iš šitų kultūrinių programų nuimti 50 tūkstančių ir išsiversti su tais pinigais, kurie lieka. Mes turim švęsti Valstybės dieną, dar kai kurias šventes, tačiau turėtume atsirinkti, o ne skirti po 10 ar 15 tūkstančių neaišku kam. Taip pat aš siūlau peržiūrėti biudžetą. Matau, kad pinigai, numatyti savivaldybinėms funkcijoms, kitaip sakant, skyriams, mažinami apie 60-70 procentų, lyginant su praėjusiais metais. Vienintelė Mero tarnyba yra konstanta – lėšos mažėja tik apie 7 procentus. Mes žinom, kam buvo įkurti mero padėjėjai, patarėjai. Vienas, kad seniūnaitijas sutvarkytų; jos jau sutvarkytos, kiek man žinoma. Kitas, kad va tokius gražius planus kurtų, šventes organizuotų. Kai pinigų nėra, man atrodo, nereikia jų organizuoti – tam yra vicemerė, kultūros skyriai. Aš siūlau nuo Mero tarnybos nuimti 100 tūkstančių, panaikinti 2 etatus – patarėjo ir padėjėjo. O tuos pinigus – 100 tūkstančių – paskirstyti kitoms reikmėms. Jei visuose skyriuose 10-20 procentų sumažėjo dirbančių žmonių, ir direktorius gyrėsi, kad iš tikrųjų sutaupo, tai Mero tarnyba yra šventa karvė. Taip neturėtų būti – jei visi veržiamės diržus, tai turim visi veržtis. Tuos sutaupytus 150 tūkstančių aš siūlyčiau panaudoti taip: labai aktuali problema yra vaikų užimtumas – 30 tūkstančių galėtume skirti mūsų rajoną  garsinančiam vaikų teatrui „Svajoklis“, 30 tūkstančių – dantų protezavimo programai, 30 tūkstančių – kaimo felčerinių punktų išlaikymui ir 60 likusių tūkstančių – seniūnijoms, gatvių apšvietimo programai. Čia būtų galima kalbėti labai daug ir apie parką, ir apie tą mūsų šventą karvę autobusų stotį, kuriai tiktai vienai kažkodėl investicijoms duodam pinigų. Aš atsimenu, prieš 2-3 metus mes davėm autobusų parko pastato statybai, rekonstrukcijai. Ir tikrai, toje vietoje, kur turėjo išaugti tiek prekybos centras, tiek nauja autobusų stotis, išaugo pastatas, tik labai keistu pavadinimu – kebabinė. Iš tikrųjų mes neturėtume pritarti šiam biudžetui ir negalime jam pritarti. -Aš irgi, kaip sakant, esu Tarybos narys, – tarė meras, – todėl, kol jūs dar nesukėlėte rankų, aš, kaip Tarybos narys, 3 minutes. Aišku, aš tikrai nesu atsakingas už kiekvieną Tarybos narį, jeigu jisai neskaito Valstybės įstatymų. Noriu priminti gerbiamam Liudui, kad 2009 metais gruodžio 23 dieną priimtas Valstybės biudžetas, Seimo sprendimas, kuriame aiškiai yra nurodyta, kiek savivaldybė gali skolintis. Ten pasakyta, kad savivaldybės skolinimosi limitai, ryšium su tuo, kad artėja europinių pinigų įsisavinimo bumas, yra didinami. Bet reikia atskirti, kur mes skolinamės būtent tiems projektams, kuriuos vykdome savivaldybės paskolos lėšomis, ir tuos projektus, kuriuos mes vykdome Europos struktūrinių fondų lėšomis. Jie yra sudėti į krūvą – direktorius juos tuojau pat atskirs.

Toliau – 110 tūkstančių kultūrinei programai: nežinau, kokį jūs tą popierėlį turit, ką jūs ten skaitėt, ir kurių metų jūs ten skaitėt. Aš jums atsakingai pasakau prieš visą Tarybą, prieš visą visuomenę, kad šiais, 2010 metais, yra numatytos tokios šventės: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Mindaugo karūnavimo diena, Apskrities šventė, taip pat Rugsėjo pirmosios šventė ir iš papildomo finansavimo, kuris pareis iš Vyriausybės, bus Politinių kalinių ir tremtinių šventė Ariogaloje. Kad ir koks yra blogas metas, bet vis tiek kultūrinis gyvenimas neturėtų nutrūkti. Biudžetas yra toks, koks yra. Labai dėkoju direktoriui už nuostabų naują biudžeto pristatymą. Atsakydamas į opozicinės frakcijos pasisakymą, aš sakau – sakykim tiesą į akis, nebijokim tiesos – turim tokį biudžetą, ir turėsim išgyventi. Kitokio biudžeto nebus. Todėl gerbiamiems Tarybos nariams siūlau pritarti šiam biudžetui.

„Galima dar klausimą?“ – pasigirdo Tarybos nario Dainiaus Šadauskio balsas, – minėjote šventes, bet nepaminėjote sumų. Mes dabar nežinome – lyg ir įvardijot 100 tūkstančių.“ Meras atsakė, kad tvirtinama yra visa kultūrinių renginių programa, jai  numatyta 110 tūkstančių litų. Mero potvarkiu bus sudaryta komisija ir kiekvienam renginiui bus nustatyta sąmata, nurodyti siekiami tikslai ir taip toliau.

Iš tribūnos pasisakė Tarybos narys Linas Bielskis:

-Man buvo smagu klausyti, kad biudžetas realiai mažinamas, nėra išpūstas. Jeigu mes turime mažą biudžetą, būtų labai svarbu teisingai jį paskirstyti. Man konkrečiai neaiškūs seniūnijų paskirstymai. Pavyzdžiui, paimkite Valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų valstybės deleguotoms funkcijoms ir kitoms priemonėms  vykdyti paskirstymą,  kur pinigai skiriami Darbo rinkos politikos rengimui ir įgyvendinimui. Mes vakar buvome Darbo biržoje, labai išsamią informaciją išklausėme ir sužinojome, kad didžiausias nedarbo lygis yra Ariogalos, Betygalos ir Nemakščių seniūnijose. Iš savivaldybės biudžeto skiriami pinigai:  Ariogalos seniūnijai – 18 tūkstančių, Betygalos seniūnijai – 13 tūkstančių, Nemakščiams – 12, kai tuo tarpu Viduklei skiriami 29 tūkstančiai, Šiluvai – 20 tūkstančių, Paliepių seniūnijai – 17 tūkstančių. Gal skirstant pinigus turėtų būti atsižvelgiama į nedarbo lygį, ar čia tik sutapimas?  Džiaugiuosi, kad jau šiek tiek padidėjo lėšos komunaliniam ūkiui, suradom tą 90 tūkstančių. Bet vis tik manau, kad pinigus, numatytus parkui, mes tikrai galėtumėm efektyviau panaudoti, o parką galėtume tvarkyti iš investicinių programų, kur tereikia prisidėti 10-15 procentų. Dar. Galbūt seniūnams reprezentacinėms išlaidoms nėra duodami dideli pinigai, tačiau didžiausia seniūnija – Ariogalos, kur yra 8 bendruomenės, reprezentaciniams kultūros renginiams gauna mažiau, nei Viduklės seniūnija. Tai tik keli šimtai, bet būtų galima kažkaip tiksliau padalinti.

Svarų žodį tarė ir Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Linas Dargevičius:

-Mieli Tarybos nariai, biudžetas yra toks dokumentas, apie kurį galima kalbėti ir gerai, ir visada galima surasti argumentų, kodėl jis yra blogas. Net ir tada, kai biudžetas buvo optimistinis ir perteklinis, buvo galima surasti argumentų, kuo jis blogas. Tuo labiau, galima surasti jam priekaištų, jeigu jis yra, taip tiesiai pavadinkim, vargo biudžetas. Bet mes puikiai žinom, kad bet kuriuo atveju biudžetą turėsim priimti. Todėl prieš tai kalbėjusių Tarybos narių pastabos iš esmės nieko nekeičia. O mano buvimas toj tribūnoj iš tikrųjų yra susijęs su tuo, kad didžioji dalis pinigų yra skiriama švietimo, ugdymo įstaigoms, ir iš tikrųjų galima pasakyti, kokios čia yra nuotaikos ir kokios galimos perspektyvos. Visas mūsų biudžetas pagal savo skaičius ir pagal tai, kiek mes planuojam surinkti iš savivaldybės, yra labai panašus į 2007 metų biudžetą. Vienas optimistinis dalykas – reformos, kurios buvo padarytos su mokyklos tinklu, ir mokinio krepšelis. Su mokyklom atsiskaitėme 2009 metais, su mokytojais atsiskaitysime turbūt labai tvarkingai ir 2010 metais. Ryžtingos reformos, kurios buvo padarytos, leidžia į šią sritį žvelgti optimistiškai. Kita vertus, jeigu kalbėsim apie mokyklų aplinką, jų finansavimą, čia problemos jau yra užprogramuotos iš karto. Lieka vienintelis dalykas: arba metų eigoje galvoti apie tai, kaip atsiradus papildomoms pajamoms perskirstyti biudžetą, arba ieškoti tam tikrų rezervų toms problemoms išspręsti. Jeigu kalbam apie biblioteką, kultūrą, sporto įstaigas, tai iš tikrųjų metai bus nelengvi. Gerbiamas Liudas kalbėjo apie 110 tūkstančių šventėms;  2007 metais toj pačioj eilutėj buvo lygiai dvigubai daugiau – 220 tūkstančių. Taigi gyvenimas šiais metais tikrai nebus linksmesnis, lėšos turės būti skiriamos tik rimtoms šventėms, gerai apmąstant jų finansavimą ir organizavimą. Kviečiu visus balsuoti už šitą biudžetą be esminių pataisų ir skirti didžiulį dėmesį biudžeto vykdymui ir po pusmečio įdėmiai pasižiūrėti, kuriose eilutėse galėtume padaryti  pakeitimus.

Savo nuomonę išsakė Tarybos narys Antanas Kilčauskas:

-Pagal Lino kalbą mes lyg ir esam prieš bet kokį biudžetą. Bet mes nusistatę esam tik prieš tą, kuris yra pateiktas. Už tai kiekvienas kalbėjusysis – tiek Sigitas Vaičius, tiek mūsų Liudas, duoda pasiūlymus, iš ko būtų galima atimti ir prie ko galima pridėti. Manyčiau, čia joks griekas. Be abejo, turėsim patvirtinti biudžetą, bet reikia priimti visus pasiūlymus.

Į tribūną užkopęs Tarybos narys Sigitas Vaičius taip kalbėjo:

-Žinodamas Liudo norą papolitikuoti, labai džiaugiuosi, kad jis kultūringai ir labai negausiai šį kartą politikavo. Valstybė, kaip ir mūsų rajonas, yra gilokoj ekonominėj duobėj, kurioje atsidūrėme dėl objektyvių priežasčių, iš dalies dėl to, kad tuo metu valstybei vadovavo socialdemokratai, jie taip pat prie to prisidėjo. Aš galvoju, kad suglaudę pečius vis tiek turim šitą biudžetą vykdyti ir stengtis išgyventi kuo lengviau. Iš ekonominės krizės anksčiau ar vėliau mes išeisim, iš dvasinio liūno sunkiau lipsim. Todėl aš galvoju, kad mero padėjėjas Antanas savo darbais ir siekia, kad iš to dvasinio liūno mes išliptume. Ir tas etatas yra reikalingas, nes jo pastangų dėka tautinės šventės tapo masiškesnės, o jų turinys geresnis. Be to, šitie etatai buvo valdant socialdemokratams, ir tie patys žmonės dirbo. Tada jie buvo lyg ir gerai, o šiandien jau blogai. Pamąstykim.

Tarybos narys Vidmantas Karabinas stojęs tribūnon rėžė kaip iš rašto:

-Neabejotinai šiandien ant mūsų  stalų guli pats svarbiausias 2010 metų Raseinių rajono savivaldybės dokumentas, kuris dalinai lemia visų rajono gyventojų gyvenimo kokybę. Natūralu, kad į šį svarbiausią dokumentą Tarybos pozicijos ir opozicijos požiūriai išsiskiria, kaip ir asignavimų valdytojų. Tačiau visi puikiai suvokiame, kad tokiu laikmečiu šį biudžetą tvirtiname pakankamai racionaliai sudėliotą, įvertinat visas svarbiausias jį įtakojančias aplinkybes. Jis pakankamai išdiskutuotas Tarybos komitetų posėdžiuose, darbo grupėse, įvertinant atskiras programas. Be abejo, kur kas maloniau būtų tvirtinti perteklinį biudžetą, su kaupu tenkinantį visų asignavimų valdytojų finansinius poreikius. Deja, šis malonumas atiteks ne šio, o gal net ne kito dešimtmečio kadencijų taryboms. Gerbiami kolegos, įmonių, įstaigų, skyrių vadovai, dirbsiantys su patvirtintais asignavimais, kviečiu visus, pasitelkus visą turimą išmintį ir gebėjimus, kuo racionaliau ir efektyviau naudoti tas pačias, kad ir varganas, biudžeto lėšas. Jei mažėja asignavimai, tai dar nereiškia, kad bus atlikta kur kas mažiau darbų ar nupirkta mažiau paslaugų. Žymia dalimi tai priklauso nuo mūsų visų: Rajono tarybos narių politinės valios, administracijos vadovų požiūrio ir gebėjimo kontroliuoti, kad biudžeto lėšos būtų racionaliai panaudotos. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu kviečiu visus gerbiamus kolegas palaikyti Rajono avivaldybės biudžeto projektą ir teisingai, tvarkingai už jį nubalsuoti.

Paskutinysis iš Tarybos narių prakalbo Juozas Bražas:

-Nesiruošiau kalbėti, bet pasiklausiau pranešėjų, peržiūrėjau lenteles, ir man nerimą sukėlė tai, kad laidojimo išmokoms pinigai yra didinami, o žmonių gerovei, priežiūrai jų visiškai nėra. Konkrečiai kalbu apie felčerinius punktus – jiems pinigų nėra, būsim priversti uždaryti tolimuose taškuose esančius punktus. Mašinų daugėja, o ligoninės įvažiavimas, aikštelės, keliai nenuvalomi, laiptai nepataisyti – tam  pinigai neskiriami. Greitajai įrengti taip pat pinigų nėra, nors apie tai buvo kalbėta. Atstovauju sveikatos sričiai, todėl negaliu pritarti šiam biudžetui, tiesiog susilaikysiu. Jeigu atsirastų galimybė, reikėtų šių klausimų  neužmiršti.

Meras teigė, kad ir 5-ojo, ir 6-ojo šaukimo taryba tikrai nebuvo nusisukusi nuo sveikatos įstaigų priežiūros ir kiek gali, tiek padeda. Aišku, problemų yra, tačiau esant galimybei bus padedama jas išspręsti. Administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis atsakė į Tarybos nario Liudo Kavaliausko klausimą dėl skolinimosi limitų: „Iš tikrųjų, ir Liudas yra teisus, ir aš esu teisus. Ir tuo pačiu mes abu esame neteisūs, nes yra melas, baisus melas ir statistika. Pagal skaičius mes galime skolintis 16 milijonų plius 12 milijonų. Tačiau per metus mes negalime pasiskolinti daugiau kaip 8 milijonų. Dabar turime 16 milijonų, jeigu galėtume maksimaliai pasiskolinti – 16+8, būtų 24 milijonai. Tai neviršija 40 milijonų, kuriuos mes galime skolintis. Tačiau per šiuos metus su palūkanomis mes grąžinsime 5 milijonus, tai mūsų įsiskolinimo limitas metų gale gali padidėti iki 19 milijonų. Jei pasiskolinsim maksimaliai kiek leidžiama – 8 milijonus, metų gale mūsų limitas bus 19 milijonų, kuris neviršys 40 milijonų, kurį galėtume skolintis, jeigu galėtume. Turbūt taip.“

Kadangi diskusijos pasibaigė, meras ragino pradėti balsavimą. Visų pirma buvo atskirai balsuojama dėl administracijos direktoriaus pateiktų biudžeto pataisų, joms pritarta balsų dauguma. Tarybos nario Liudo Kavaliausko pateiktiems siūlymams dauguma Tarybos narių nepritarė. Visam sprendimo projektui pritarta balsų dauguma: „už“ balsavo 16 Tarybos narių, „prieš“ – 1, o 7 Tarybos nariai „susilaikė“. Kaip įprasta, po tokio rimto sprendimo nuaidėjo plojimai, tik jie buvo gerokai skystesni, nei kitais kartais. Suprantama: koks biudžetas, tokie ir plojimai. Kas ten sakė, kad biudžetas yra toks, koks yra, taigi reiks su juo gyventi.