Savivaldyb?s biudetas patvirtintas

Versija spausdinimui

Savivaldyb?s biudetas patvirtintas Vasario 11 d. Savivaldyb?s administracijos direktorius Dainius Baltruaitis pristat? sprendimo projekt? D?l 2010 met? Raseini? rajono savivaldyb?s biudeto patvirtinimo . Pirm? kart? Raseini? savivaldyb?s istorijoje biudetas buvo pristatytas ekrane, naudojant projektori?, o prane?jas visai negail?damas klausytoj?, pla?iais mostais arst?si skai?iais, pateik? isam? i? ir pra?jusi? met? biudeto palyginim?, pradiugino, kad rytingi pra?jusi? met? sprendimai leido nemaai sutaupyti ir pasiruoti planuojamam 2010 m. ilaid? ma?jimui.

,,Pra?jusi? met? skausmingas sprendimas etat? mainimas, ?gyvendintas pagal plan?. iais metais tai leidia savivaldybei lengviau atsikv?pti ir sutaupytas l?as panaudoti racionaliau: rajono b?tinoms problemoms spr?sti, mainti bedarbyst?, padedant verslui kurti naujas darbo vietas, – teig? administracijos direktorius, pristatydamas 2010 met? savivaldyb?s biudet?.

O biudeto skai?iai n?ra optimistiniai planuojamos pajamos 82 mln. 196 t?ks. lit?, tai yra 13 mln.177 t?ks. lit? arba 13,8 % maesnis biudetas, nei 2009 m. Ta?iau Dainius Baltruaitis nusiteik?s optimistikai ilaidas galima sumainti, net ir nesiimant nepopuliari? sprendim?, papras?iausiai reikia peri?r?ti kasdienines ilaidas ryio, kuro ir kitas, kurios atrodo n?ra didel?s, bet per metus susidaro apval?s skai?iai. Kad ir kaip aikiai buvo pristatytas biudetas, bet opozicijai vis tiek kilo nemaai klausim?. Ta?iau po diskusij? biudetas buvo patvirtintas su neymiais pataisymais.

Vasario 11 dien? vyko 45-asis Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos pos?dis, kur? neabejotinai galime vadinti svarbiausiu metuose, kadangi buvo svarstytas ir patvirtintas 2010 met? Raseini? rajono savivaldyb?s biudetas. Kiekvienam savi prioritetai, tad visikai suprantama, kad daugelis Tarybos nari? panoro iuo klausimu isakyti savo nuomon?, pateikti savo si?lymus. Pos?dyje dalyvavo 24 Tarybos nariai, i viso svarstyta 19 sprendimo projekt?, jiems pritarta vienbalsiai arba bals? dauguma, per daug nediskutuojant, mat visi nekantriai lauk? ir j?gas kaup? biudeto svarstymui.

Svarbiausi?j?, paskutin? darbotvark?je sprendimo projekt? D?l 2010 met? Raseini? rajono savivaldyb?s biudeto patvirtinimo pristat? Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos direktorius Dainius Baltruaitis. Prane?jas informavo, kad 2010 metais planuojamos biudeto pajamos 82 milijonai 196 t?kstan?iai lit?, tai yra, 37 milijonai mokestin?s ir kitos biudeto pajam? ?plaukos ir 44 milijonai specialiosios tikslin?s dotacijos. 2010 met? biudetas 13,8 procento maesnis lyginant su 2009 met? planuotu biudetu, arba 9,4 procento maesnis lyginant su planuotu pajam? vykdymu.

Kaip matote, biudetas ma?ja, ir pakankamai smarkiai, – konstatavo Dainius Baltruaitis. Didiausi? pajam? dal?, 37 milijonus, sudaro gyventoj? pajam? mokestis. iais metais jis padidintas nuo 72,29 iki 73,74 procento - tai Finans? ministerijos pervedama savivaldyb?ms tenkanti dalis. Ta?iau i j? tiktai 12,2 milijono yra m?s? rajono surenkamas gyventoj? pajam? mokestis, 18 milijon? yra gyventoj? pajam? mokes?io dalis i valstyb?s ido, skirta m?s? ilaid? strukt?roms kompensuoti. Planuojamas savivaldybinis gyventoj? pajam? mokestis yra 12,2 milijono, o tai yra 7,4 milijono maiau, lyginant su 2009 metais, arba 3,8 milijono maiau, lyginant su pajam? vykdymu. Tai gana drastikas kritimas. Aiku, bedarbyst? did?ja, bet ?sivaizduokim, kad bus geriau ir daugiau kaip 3,8 milijono nebenukris. Kitos planuojamos pajamos: 2 milijonai turto mokes?io (tai iek tiek daugiau, nei 2009 metais), 2,3 milijono rinkliava u komunalines paslaugas ir 2,4 milijono kit? pajam?. Kita m?s? pajam? dalis – tikslin?s dotacijos; mes turim 40 milijon?, tai yra 8,7 procento maiau nei pernai. I j? 26 milijonai yra mokinio krepelio l?os, tai yra 3 milijonais maiau, negu 2009 metais. 13 milijon? yra numatyta valstybin?ms funkcijoms utikrinti, o 2009 metais tam buvo skirta 12 milijon?. iemet 1,8 milijono yra skiriama daugiau socialin?ms ilaidoms kompensuoti: valstyb? galvoja, kad neturtingiausi? m?s? moni? sluoksn? reik?s paremti ymiai daugiau, negu 2009 metais. Tai nat?ralu did?jant bedarbystei, did?ja ir imokos. Bendra situacija 2010 metais: planuojam 82 milijon? biudet?, i j? 75 milijonai ilaidoms, 34 milijonai darbo umokes?iui, 6,5 milijono turtui ?sigyti. 2009 metais tur?jome 95 milijonus, i j? 86 milijonai buvo bendrosioms ilaidoms, 42 milijonai darbo umokes?iui, 8 milijonai turtui ?sigyti. Darbo umokes?io katai ma?ja 6 milijonais, arba 15 procent?. K? mes padar?me, kad sutaupytume ir igyventume? Rytingi pra?jusi? met? veiksmai savivaldybei leido suplanuoti it? biudet?, ir iais metais mes galim ilaikyti visas savo ilaidas, nes visk? buvom susiplanav? praeitais metais. Ir tas biudeto mainimas n?ra skausmingas, mes s?kmingai pabaig?me savo planus. Pavyzdiui, gegu?s m?nesio savivaldyb?s atlyginim? fondas kartu su Sodra buvo 600 t?kstan?i?, o sausio m?nesio atlyginim? fondas – 450 t?kstan?i? lit?. Tai 1,8 milijono lit? per metus maiau tai yra dideli pinigai. Dar vienas pavyzdys – buhalterijos decentralizavimas ir centralizavimas. 2009 metais buvo 31 ?staiga, vidutinis atlyginimas – 2620 lit? (su Sodra). Ilaidos 1 milijonas lit?. 2010 metais turime entralizuot? buhalterij? savivaldyb?je turime papildomai 15 darbuotoj?. Vidutinis atlyginimas – 2100 lit?, ilaidos 400 t?kstan?i?. Sutaupyta 600 t?kstan?i? lit?. Tai buvo rytingas veiksmas ir j? reik?jo atlikti. Aiku, ne viskas labai s?kmingai vyko, ir dabar nevyksta taip, kaip planuota. Buvo suplanuota, kad met? pradioje nusipirksime apskaitos program? u kelis imtus t?kstan?i?, ?sirengsime patalpas, nusipirksime ir pasileisime kompiuterius. Met? viduryje suinojome, kad gauname europinius pinigus programai. Programos pirkimo konkursas ?vyk?s, iuo metu Vie?j? pirkim? tarnyba ?m? tikrinti dokumentus, tai truks 30 dien?. Atidavus dokumentus, mes pasiraysime sutart?, firma paad?jo program? ?diegti per 3 m?nesius. iuo metu centralizuotoje buhalterijoje moni? maiau, jie dirba pas mus senuoju b?du. Tas dalykas bus ispr?stas nuo met? vidurio. Pripa?stu, kad yra sud?tinga, bet kitaip nebuvo galima padaryti. Vie?j? pirkim? sistema n?ra visikai tobula, kad b?t? galima padaryti taip, kaip planuoji. Yra konkurentai, yra skundimai, yra stabdymai nieko nepadarysi. Kitos malonios smulkmenos, kaip galima sutaupyti. Rugs?jo m?nes? buvo pasakyta, kad atiduodam savivaldyb?s valym? iorinei firmai. Buvo ?vykdytas konkursas, iuo metu savivaldyb? valo iorin? firma, sutaupom 3,5 t?kstan?io lit? per m?nes?. Smulkmena, bet tai yra taupymas 50 t?kstan?i? lit? per metus, kuriuos mes galim panaudoti kitoms ilaidoms, tarkim, investuoti ? Raseini? rajon?, atiduoti verslui, didinti darbo viet? skai?i?, mainti bedarbyst?. Vienas sprendimas sutaupo 50 t?kstan?i? lit?! Kitas paprastas dalykas yra ?vyk?s konkursas d?l mobilaus ryio. Per m?nes? mok?davom 5 t?kstan?ius lit?, o dabar mokam 2,5 t?kstan?io. Smulkmena, bet tai yra taupymas. Dar b?t? galima atsisakyti saugojimo, pakeisti fiksuot? telefono ry?. Savivaldyb?je dar galima taupyti.

Per paskutinius Tarybos pos?dius vis kildavo diskusij?, kad savivaldyb? praskolinta, bankrutuoja. Apvelkim situacij?. 2009 met? pradioje mes tur?jome 16 milijon? paskol?, 2010 met? pradioje 15 milijon? paskol?. Milijonu maiau. Kiti turimi ?siskolinimai ildymas, elektra ir visi kiti. 2009 met? pradioje tur?jome 5,5 milijono, 2010 met? pradioje turime 4 milijonus. ?siskolinimai i viso 24 milijonai 2009 met? pradioje, 21 milijonas 2010 met? pradioje. M?s? kreditoriniai ?siskolinimai suma?j? beveik 3 milijonais lit?. Ir tai i esm?s vykdant visus m?s? limitus. iais metais planuojam apie 50 milijon? investicij?. I j? savivaldyb?s biudeto l?? mums reik?s pus?s milijono ir 8 milijon? paskolini? l??. M?s? skolinimosi limitas yra 40 milijon?, taigi dar neinaudotas. Kaip min?jau, turim pasiskolin? 16 milijon?, tai dar galim pasiskolinti 24 milijonus. Ta?iau mes negalime viryti 8 milijon? per metus. Tai b?tent, i? met? investicijoms reikia 8 milijon?, mes juos pasiskolinsime ir bus nevirytas savivaldyb?s skolinimosi limitas. Turime 10 procent? paskol? garantijoms suteikti, esame suteik? 3,8 milijono garantijas, dar turime 300 t?kstan?i? garantijoms.

Pjauni konkre?iai ? pievas, – pusbalsiu itar? Tarybos narys Dainius adauskis, atidiai klaus?s direktoriaus pristatymo.

Ta?iau administacijos direktorius nesutriko:

D?l maksimalaus limito galime padiskutuoti, skai?ius gavau i Biudeto skyriaus, bet iuo atveju 20 procent? tuos 8 milijonus mes gal?sime pasiskolinti nevirydami limito, ir ?gyvendinti 50 milijon? investicin? program?. tai tokie pagrindiniai biudeto skai?iai. Pereinam prie 2010 met? biudeto, po svarstym? komitetuose yra iek tiek patikslinim?.

-Balsuojam, balsuojam, pasigirdo sal?je Tarybos nari? balsai.

-I tikr?j?, gal atsibodo, gal tikrai balsuojam? – diugiai sunerimo Dainius Baltruaitis.

- Ne ne, – paprietaravo meras Petras Vebavi?ius. – Pristatykit labai normaliai: kas, kiek, kur, kame, kadangi ir televizija rodys reporta?, ir iandien yra susirink? ?moni?, ?staig? vadovai – jie turi inoti skai?ius, kaip gyvens. I tikr?j? nedarykime ?ia cirk? i Tarybos pos?dio, tai yra labai labai svarbus klausimas, ir manau, kad mes iandien j? tur?tume arba priimti, arba nepriimti.

Prarad?s vilt?, kad taip lengvai pavyks isisukti nuo isamaus patais? pristatymo, Dainius Baltruaitis pateik? sprendimo projekto patikslinimus:

Administracijos direktoriaus rezervas mainamas 13 t?kstan?i? lit?, taip pat sumainami asignavimai 2010-2012 met? Rajono savivaldyb?s investicij? programai: nuimame 2 t?kstan?ius nuo Vyturi? kvartalo kelio dangos ?rengimo darbai prad?ti, s?mata yra tiksli, mums t? pinig? nereik?s. Liepaitei didinam asignavimus 5 t?kstan?iais lit? lovel?ms ?sigyti, 10 t?kstan?i? lit? didinam asignavimus Raseini? krato istorijos muziejui Garb?s pilie?i? enklams ?sigyti. Komitet? pasi?lymai: Savivaldyb?s funkcij? ?gyvendinimo ir valdymo tobulinimo programai sumainti 20 t?kstan?i? lit?, tai yra, sumainti si?lomas l?as 20 t?kstan?i? lit? sodinink? bendrijos fondo r?mimui ir skirti ias l?as Turizmui ir verslui palankios aplinkos formavimo programai. D?kui komitetui, tai buvo i ties? labai svarbus punktas ir 20 t?kstan?i? lit? paskatinti m?s? smulk? ir vidutin? versl? iuo metu yra svarbu. Manau, kad tuos pinigus bus galima tikslingai paskirti nauj? ?moni? steigimui, galb?t kakiek kompensuoti steigimo mokes?ius, kad ma?t? bedarbyst? m?s? rajone, kuri tikrai pakankamai didel?. Dar vienas punktas 90 t?kstan?i? lit? sumainti asignavimus Rajono savivaldyb?s investicij? programai. Planuojame sumainti l?as Raseini? miesto parko infrastrukt?ros modernizavimui ir skiriame tuos 90 t?kstan?i? lit? Komunalinio ?kio objekt? priei?ros ir remonto darb? programai per Raseini? rajono seni?nij?. iais metais vyks Vytauto Didiojo gatv?s remonto darbai. Dalis l?? yra nekompensuojamos, jas tur?sime padengti i sav? pinig?, b?tent sutvarkyti ?vaiavimus ? kiemus, aikteles ir visa kita, kad atrodyt? tvarkingai. Paskutinis punktas Seni?nij? teritorij? tvarkymo ir komunalinio ?kio objekt? priei?rai si?loma imti 2009 met? asignavimus ir mainti juos 27 procentais visoms seni?nijoms po lygiai. Tokie biudeto pakeitimo pasi?lymai buvo apsvarstyti komitetuose.

Pasi?lym? pateik? Tarybos narys Sigitas Vai?ius:

Rajono Savivaldyb?s visuomen?s sveikatos r?mimo specialiajai programai si?lau prid?ti 10 t?kstan?i? lit? dant? protezavimui, kadangi ten tik 10 t?kstan?i? iais metais numatyta. Labai maa suma. Ir pinig?lius paimti i sodinink? bendrijos fondo r?mimo. Sodininkai yra privat?s asmenys, jei mes juos paremsim 20 t?kstan?i?, ir tai bus enklu.

Tarybos narys Dainius adauskis uklaus?, kiek Raseini? rajono savivaldyb? iais metais turi sumok?ti pal?kan? bankams. Kadangi administracijos direktorius po ranka netur?jo tiksli? skai?i?, jam ? pagalb? atskub?jo Biudeto skyriaus ved?ja Aldona Krivickien?. Jos teigimu, u ilgalaikes paskolas savivaldyb? moka 1,491 milijono pal?kan? per metus.

Tarybos narys Antanas Kil?auskas pasidom?jo, kuo skiriasi tre?iojo priedo punktai Kit? lengvatinio keleivi? veimo ilaid? kompensavimas ir Keleivi? ve?j? nuostoli?, susidariusi? d?l lengvatini? keleivi? veimo reguliariaisiais marrutais, kompensavimas.

? ? klausim? atsak? UAB Raseini? autobus? parkas direktorius Romaldas Valin?ius:

Lengvatiniai keleiviai turi 50, 80 arba 100 procent? nuolaidas, j? veimo ilaidos kompensuojamos. 2009 metais gauta 120 t?kstan?i? 266 litai, o priskai?iuota u 2009 metus 128 843 lit?. iems metams, matau, biudete yra numatyta 120 t?kstan?i?. Nuostoling? marrut? ilaidos tai nuostolingi marrutai miestas ir priemiestis. Tiktai juos numatyta kompensuoti i biudeto: 2009 metams yra gauta 354 547, o priskai?iuota u 2009 metus 484 157. Tie skai?iai b?t? didesni, bet d?kui Tarybai, kad praeit? met? vasario m?nes? buvo udaryti kai kurie etadieniniai ir patys nuostolingiausi marrutai.

Tarybos narys A.Kil?auskas si?l? patikslinti i? eilu?i? turin?, kadangi skaitant neaiku – tas pats tekstas dviejose eilut?se.

Tarybos narys Dainius adauskis pra? ?vardinti, koki? ugdymo ?staig? patalp? remontui yra numatyta 150 t?kstan?i? lit? suma. Administracijos direktorius tvirtino, kad tiksliai n?ra numatyta, kur bus atliktas remontas. Anot direktoriaus, 150 t?kstan?i? n?ra dideli pinigai, jie skirti ekstriniams atvejams, jeigu atsitiks nelaim?.

Tarybos narys Linas Bielskis nor?jo pasitikslinti d?l Komunalinio ?kio objekt? priei?ros bei remonto darb? programai numatyt? skirti l??: Kaip suprantu, iai programai papildomai skirta 90 t?kstan?i? lit? i parko tvarkymui numatyt? l??. Ar miesto parko tvarkymui dar kakiek lieka? Jei gerai supratau, dar palikta 130 t?kstan?i?? Mes esame nusipirk? projekt?, kuris kainuos apie 100 t?kstan?i?,- teig? administracijos direktorius. – Tai dar netgi iek tiek lieka. Pasisakyti i trib?nos frakcijos vardu panoro Tarybos narys Liudas Kavaliauskas:

Tai pats pagrindinis i? met? dienotvark?s klausimas, jis be galo svarbus visai rajono bendruomenei. Nuo m?s? sprendimo priklauso, kaip gyvens vietimas, komunalinis, eiliniai darbuotojai, moksleiviai, visi gyventojai. Direktorius, pristatydamas ? klausim?, mane suglumino: nuo kada pasikeit? skolinimosi limitai? Kada savivaldyb? gali pasiskolinti 40 milijon?? ito klausimo a niekaip nesuprantu. Jeigu savivaldybini? pinig? yra 37 milijonai, nuo j? galima skolintis 40 procent?, plius galima skolintis dar papildomai investiciniams projektams. I kur susidaro 40 milijon? pasiskolinti, man yra neaiku, ir k? direktorius ?ia papasakojo, a taip ir nesupratau. A neigirdau, kiek procent? yra skiriama vietimui, kult?rai, socialiniams reikalams ir administravimui - tokie skai?iai i karto b?t? matomi eiliniam pilie?iui. Turiu esmini? pasi?lym?.

Turiu esmini? pasi?lym?. Grau ir sveikintina, kad yra taupoma, ta?iau mes turime ne tik taupyti, bet ir i?r?ti, i kur pinig? surinkti. Biudete nei vieno lito nenumatyta tokioms investicijoms arba investicin?ms programoms, i kuri? gal?tum?me udirbti pinig?, kurie papildyt? ir taip vargan? m?s? biudet? t?, kur? mes patys surenkam, o ne t?, kur? deleguoja Finans? ministerija. Esant tokiai biednystei ir tokiai sud?tingai situacijai, ar verta mums 110 t?kstan?i? skirti kult?rin?ms programoms? Gerbiamas mero patar?jas Antanas Vizbaras si?lo tuos 110 t?kstan?i? ileisti ?vairioms vent?ms. Laisv?s gyn?j? dienai, Motinos dienai, T?vo dienai skiriam po 6 t?kstan?ius, ypatinga diena yra ir Cecilijos diena skiriam 5 t?kstan?ius. Ar j?s gal?tum?t paaikinti, kas tai per diena? U tuos 5 t?kstan?ius gal?jome ilaikyti kuri? nors bibliotek?. Skiriam Vietos savivaldos pamin?jimui, Mokslo ubaigimo dienai ir dar visokioms dienoms, kai gatv?se nedega viestuvai, kai nenuvalomi keliai ir vaikai negali atvaiuoti ? mokykl?. Tai yra juodas pasity?iojimas i biudeto. A si?ly?iau i it? kult?rini? program? nuimti 50 t?kstan?i? ir isiversti su tais pinigais, kurie lieka. Mes turim v?sti Valstyb?s dien?, dar kai kurias ventes, ta?iau tur?tume atsirinkti, o ne skirti po 10 ar 15 t?kstan?i? neaiku kam. Taip pat a si?lau peri?r?ti biudet?. Matau, kad pinigai, numatyti savivaldybin?ms funkcijoms, kitaip sakant, skyriams, mainami apie 60-70 procent?, lyginant su pra?jusiais metais. Vienintel? Mero tarnyba yra konstanta l?os ma?ja tik apie 7 procentus. Mes inom, kam buvo ?kurti mero pad?j?jai, patar?jai. Vienas, kad seni?naitijas sutvarkyt?; jos jau sutvarkytos, kiek man inoma. Kitas, kad va tokius graius planus kurt?, ventes organizuot?. Kai pinig? n?ra, man atrodo, nereikia j? organizuoti tam yra vicemer?, kult?ros skyriai. A si?lau nuo Mero tarnybos nuimti 100 t?kstan?i?, panaikinti 2 etatus patar?jo ir pad?j?jo. O tuos pinigus 100 t?kstan?i? paskirstyti kitoms reikm?ms. Jei visuose skyriuose 10-20 procent? suma?jo dirban?i? moni?, ir direktorius gyr?si, kad i tikr?j? sutaupo, tai Mero tarnyba yra venta karv?. Taip netur?t? b?ti jei visi veriam?s dirus, tai turim visi vertis. Tuos sutaupytus 150 t?kstan?i? a si?ly?iau panaudoti taip: labai aktuali problema yra vaik? uimtumas 30 t?kstan?i? gal?tume skirti m?s? rajon? garsinan?iam vaik? teatrui Svajoklis, 30 t?kstan?i? dant? protezavimo programai, 30 t?kstan?i? kaimo fel?erini? punkt? ilaikymui ir 60 likusi? t?kstan?i? seni?nijoms, gatvi? apvietimo programai. ?ia b?t? galima kalb?ti labai daug ir apie park?, ir apie t? m?s? vent? karv? autobus? stot?, kuriai tiktai vienai kakod?l investicijoms duodam pinig?. A atsimenu, prie 2-3 metus mes dav?m autobus? parko pastato statybai, rekonstrukcijai. Ir tikrai, toje vietoje, kur tur?jo iaugti tiek prekybos centras, tiek nauja autobus? stotis, iaugo pastatas, tik labai keistu pavadinimu kebabin?. I tikr?j? mes netur?tume pritarti iam biudetui ir negalime jam pritarti. -A irgi, kaip sakant, esu Tarybos narys, – tar? meras, – tod?l, kol j?s dar nesuk?l?te rank?, a, kaip Tarybos narys, 3 minutes. Aiku, a tikrai nesu atsakingas u kiekvien? Tarybos nar?, jeigu jisai neskaito Valstyb?s ?statym?. Noriu priminti gerbiamam Liudui, kad 2009 metais gruodio 23 dien? priimtas Valstyb?s biudetas, Seimo sprendimas, kuriame aikiai yra nurodyta, kiek savivaldyb? gali skolintis. Ten pasakyta, kad savivaldyb?s skolinimosi limitai, ryium su tuo, kad art?ja europini? pinig? ?sisavinimo bumas, yra didinami. Bet reikia atskirti, kur mes skolinam?s b?tent tiems projektams, kuriuos vykdome savivaldyb?s paskolos l?omis, ir tuos projektus, kuriuos mes vykdome Europos strukt?rini? fond? l?omis. Jie yra sud?ti ? kr?v? direktorius juos tuojau pat atskirs.

Toliau 110 t?kstan?i? kult?rinei programai: neinau, kok? j?s t? popier?l? turit, k? j?s ten skait?t, ir kuri? met? j?s ten skait?t. A jums atsakingai pasakau prie vis? Taryb?, prie vis? visuomen?, kad iais, 2010 metais, yra numatytos tokios vent?s: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Mindaugo kar?navimo diena, Apskrities vent?, taip pat Rugs?jo pirmosios vent? ir i papildomo finansavimo, kuris pareis i Vyriausyb?s, bus Politini? kalini? ir tremtini? vent? Ariogaloje. Kad ir koks yra blogas metas, bet vis tiek kult?rinis gyvenimas netur?t? nutr?kti. Biudetas yra toks, koks yra. Labai d?koju direktoriui u nuostab? nauj? biudeto pristatym?. Atsakydamas ? opozicin?s frakcijos pasisakym?, a sakau sakykim ties? ? akis, nebijokim tiesos turim tok? biudet?, ir tur?sim igyventi. Kitokio biudeto nebus. Tod?l gerbiamiems Tarybos nariams si?lau pritarti iam biudetui.

Galima dar klausim?? – pasigirdo Tarybos nario Dainiaus adauskio balsas, – min?jote ventes, bet nepamin?jote sum?. Mes dabar neinome lyg ir ?vardijot 100 t?kstan?i?. Meras atsak?, kad tvirtinama yra visa kult?rini? rengini? programa, jai numatyta 110 t?kstan?i? lit?. Mero potvarkiu bus sudaryta komisija ir kiekvienam renginiui bus nustatyta s?mata, nurodyti siekiami tikslai ir taip toliau.

I trib?nos pasisak? Tarybos narys Linas Bielskis:

-Man buvo smagu klausyti, kad biudetas realiai mainamas, n?ra ip?stas. Jeigu mes turime ma? biudet?, b?t? labai svarbu teisingai j? paskirstyti. Man konkre?iai neaik?s seni?nij? paskirstymai. Pavyzdiui, paimkite Valstyb?s biudeto speciali?j? tikslini? dotacij? valstyb?s deleguotoms funkcijoms ir kitoms priemon?ms vykdyti paskirstym?, kur pinigai skiriami Darbo rinkos politikos rengimui ir ?gyvendinimui. Mes vakar buvome Darbo biroje, labai isami? informacij? iklaus?me ir suinojome, kad didiausias nedarbo lygis yra Ariogalos, Betygalos ir Nemak?i? seni?nijose. I savivaldyb?s biudeto skiriami pinigai: Ariogalos seni?nijai 18 t?kstan?i?, Betygalos seni?nijai 13 t?kstan?i?, Nemak?iams 12, kai tuo tarpu Viduklei skiriami 29 t?kstan?iai, iluvai 20 t?kstan?i?, Paliepi? seni?nijai 17 t?kstan?i?. Gal skirstant pinigus tur?t? b?ti atsivelgiama ? nedarbo lyg?, ar ?ia tik sutapimas? Diaugiuosi, kad jau iek tiek padid?jo l?os komunaliniam ?kiui, suradom t? 90 t?kstan?i?. Bet vis tik manau, kad pinigus, numatytus parkui, mes tikrai gal?tum?m efektyviau panaudoti, o park? gal?tume tvarkyti i investicini? program?, kur tereikia prisid?ti 10-15 procent?. Dar. Galb?t seni?nams reprezentacin?ms ilaidoms n?ra duodami dideli pinigai, ta?iau didiausia seni?nija Ariogalos, kur yra 8 bendruomen?s, reprezentaciniams kult?ros renginiams gauna maiau, nei Vidukl?s seni?nija. Tai tik keli imtai, bet b?t? galima kakaip tiksliau padalinti.

Svar? od? tar? ir vietimo, kult?ros, sporto, teis?tvarkos ir jaunimo reikal? komiteto pirmininkas Linas Dargevi?ius:

-Mieli Tarybos nariai, biudetas yra toks dokumentas, apie kur? galima kalb?ti ir gerai, ir visada galima surasti argument?, kod?l jis yra blogas. Net ir tada, kai biudetas buvo optimistinis ir perteklinis, buvo galima surasti argument?, kuo jis blogas. Tuo labiau, galima surasti jam priekait?, jeigu jis yra, taip tiesiai pavadinkim, vargo biudetas. Bet mes puikiai inom, kad bet kuriuo atveju biudet? tur?sim priimti. Tod?l prie tai kalb?jusi? Tarybos nari? pastabos i esm?s nieko nekei?ia. O mano buvimas toj trib?noj i tikr?j? yra susij?s su tuo, kad didioji dalis pinig? yra skiriama vietimo, ugdymo ?staigoms, ir i tikr?j? galima pasakyti, kokios ?ia yra nuotaikos ir kokios galimos perspektyvos. Visas m?s? biudetas pagal savo skai?ius ir pagal tai, kiek mes planuojam surinkti i savivaldyb?s, yra labai panaus ? 2007 met? biudet?. Vienas optimistinis dalykas reformos, kurios buvo padarytos su mokyklos tinklu, ir mokinio krepelis. Su mokyklom atsiskait?me 2009 metais, su mokytojais atsiskaitysime turb?t labai tvarkingai ir 2010 metais. Rytingos reformos, kurios buvo padarytos, leidia ? i? srit? velgti optimistikai. Kita vertus, jeigu kalb?sim apie mokykl? aplink?, j? finansavim?, ?ia problemos jau yra uprogramuotos i karto. Lieka vienintelis dalykas: arba met? eigoje galvoti apie tai, kaip atsiradus papildomoms pajamoms perskirstyti biudet?, arba iekoti tam tikr? rezerv? toms problemoms ispr?sti. Jeigu kalbam apie bibliotek?, kult?r?, sporto ?staigas, tai i tikr?j? metai bus nelengvi. Gerbiamas Liudas kalb?jo apie 110 t?kstan?i? vent?ms; 2007 metais toj pa?ioj eilut?j buvo lygiai dvigubai daugiau – 220 t?kstan?i?. Taigi gyvenimas iais metais tikrai nebus linksmesnis, l?os tur?s b?ti skiriamos tik rimtoms vent?ms, gerai apm?stant j? finansavim? ir organizavim?. Kvie?iu visus balsuoti u it? biudet? be esmini? patais? ir skirti didiul? d?mes? biudeto vykdymui ir po pusme?io ?d?miai pasii?r?ti, kuriose eilut?se gal?tume padaryti pakeitimus.

Savo nuomon? isak? Tarybos narys Antanas Kil?auskas:

-Pagal Lino kalb? mes lyg ir esam prie bet kok? biudet?. Bet mes nusistat? esam tik prie t?, kuris yra pateiktas. U tai kiekvienas kalb?jusysis tiek Sigitas Vai?ius, tiek m?s? Liudas, duoda pasi?lymus, i ko b?t? galima atimti ir prie ko galima prid?ti. Many?iau, ?ia joks griekas. Be abejo, tur?sim patvirtinti biudet?, bet reikia priimti visus pasi?lymus.

? trib?n? ukop?s Tarybos narys Sigitas Vai?ius taip kalb?jo:

-inodamas Liudo nor? papolitikuoti, labai diaugiuosi, kad jis kult?ringai ir labai negausiai ? kart? politikavo. Valstyb?, kaip ir m?s? rajonas, yra gilokoj ekonomin?j duob?j, kurioje atsid?r?me d?l objektyvi? prieas?i?, i dalies d?l to, kad tuo metu valstybei vadovavo socialdemokratai, jie taip pat prie to prisid?jo. A galvoju, kad suglaud? pe?ius vis tiek turim it? biudet? vykdyti ir stengtis igyventi kuo lengviau. I ekonomin?s kriz?s anks?iau ar v?liau mes ieisim, i dvasinio li?no sunkiau lipsim. Tod?l a galvoju, kad mero pad?j?jas Antanas savo darbais ir siekia, kad i to dvasinio li?no mes iliptume. Ir tas etatas yra reikalingas, nes jo pastang? d?ka tautin?s vent?s tapo masikesn?s, o j? turinys geresnis. Be to, itie etatai buvo valdant socialdemokratams, ir tie patys mon?s dirbo. Tada jie buvo lyg ir gerai, o iandien jau blogai. Pam?stykim.

Tarybos narys Vidmantas Karabinas stoj?s trib?non r?? kaip i rato:

-Neabejotinai iandien ant m?s? stal? guli pats svarbiausias 2010 met? Raseini? rajono savivaldyb?s dokumentas, kuris dalinai lemia vis? rajono gyventoj? gyvenimo kokyb?. Nat?ralu, kad ? ? svarbiausi? dokument? Tarybos pozicijos ir opozicijos poi?riai isiskiria, kaip ir asignavim? valdytoj?. Ta?iau visi puikiai suvokiame, kad tokiu laikme?iu ? biudet? tvirtiname pakankamai racionaliai sud?liot?, ?vertinat visas svarbiausias j? ?takojan?ias aplinkybes. Jis pakankamai idiskutuotas Tarybos komitet? pos?diuose, darbo grup?se, ?vertinant atskiras programas. Be abejo, kur kas maloniau b?t? tvirtinti perteklin? biudet?, su kaupu tenkinant? vis? asignavim? valdytoj? finansinius poreikius. Deja, is malonumas atiteks ne io, o gal net ne kito deimtme?io kadencij? taryboms. Gerbiami kolegos, ?moni?, ?staig?, skyri? vadovai, dirbsiantys su patvirtintais asignavimais, kvie?iu visus, pasitelkus vis? turim? imint? ir geb?jimus, kuo racionaliau ir efektyviau naudoti tas pa?ias, kad ir varganas, biudeto l?as. Jei ma?ja asignavimai, tai dar nereikia, kad bus atlikta kur kas maiau darb? ar nupirkta maiau paslaug?. ymia dalimi tai priklauso nuo m?s? vis?: Rajono tarybos nari? politin?s valios, administracijos vadov? poi?rio ir geb?jimo kontroliuoti, kad biudeto l?os b?t? racionaliai panaudotos. Frakcijos Tvarka ir teisingumas vardu kvie?iu visus gerbiamus kolegas palaikyti Rajono avivaldyb?s biudeto projekt? ir teisingai, tvarkingai u j? nubalsuoti.

Paskutinysis i Tarybos nari? prakalbo Juozas Braas:

-Nesiruoiau kalb?ti, bet pasiklausiau prane?j?, peri?r?jau lenteles, ir man nerim? suk?l? tai, kad laidojimo imokoms pinigai yra didinami, o moni? gerovei, priei?rai j? visikai n?ra. Konkre?iai kalbu apie fel?erinius punktus jiems pinig? n?ra, b?sim priversti udaryti tolimuose takuose esan?ius punktus. Main? daug?ja, o ligonin?s ?vaiavimas, aiktel?s, keliai nenuvalomi, laiptai nepataisyti tam pinigai neskiriami. Greitajai ?rengti taip pat pinig? n?ra, nors apie tai buvo kalb?ta. Atstovauju sveikatos sri?iai, tod?l negaliu pritarti iam biudetui, tiesiog susilaikysiu. Jeigu atsirast? galimyb?, reik?t? i? klausim? neumirti.

Meras teig?, kad ir 5-ojo, ir 6-ojo aukimo taryba tikrai nebuvo nusisukusi nuo sveikatos ?staig? priei?ros ir kiek gali, tiek padeda. Aiku, problem? yra, ta?iau esant galimybei bus padedama jas ispr?sti. Administracijos direktorius Dainius Baltruaitis atsak? ? Tarybos nario Liudo Kavaliausko klausim? d?l skolinimosi limit?: I tikr?j?, ir Liudas yra teisus, ir a esu teisus. Ir tuo pa?iu mes abu esame neteis?s, nes yra melas, baisus melas ir statistika. Pagal skai?ius mes galime skolintis 16 milijon? plius 12 milijon?. Ta?iau per metus mes negalime pasiskolinti daugiau kaip 8 milijon?. Dabar turime 16 milijon?, jeigu gal?tume maksimaliai pasiskolinti 16+8, b?t? 24 milijonai. Tai nevirija 40 milijon?, kuriuos mes galime skolintis. Ta?iau per iuos metus su pal?kanomis mes gr?insime 5 milijonus, tai m?s? ?siskolinimo limitas met? gale gali padid?ti iki 19 milijon?. Jei pasiskolinsim maksimaliai kiek leidiama 8 milijonus, met? gale m?s? limitas bus 19 milijon?, kuris nevirys 40 milijon?, kur? gal?tume skolintis, jeigu gal?tume. Turb?t taip.

Kadangi diskusijos pasibaig?, meras ragino prad?ti balsavim?. Vis? pirma buvo atskirai balsuojama d?l administracijos direktoriaus pateikt? biudeto patais?, joms pritarta bals? dauguma. Tarybos nario Liudo Kavaliausko pateiktiems si?lymams dauguma Tarybos nari? nepritar?. Visam sprendimo projektui pritarta bals? dauguma: u balsavo 16 Tarybos nari?, prie 1, o 7 Tarybos nariai susilaik?. Kaip ?prasta, po tokio rimto sprendimo nuaid?jo plojimai, tik jie buvo gerokai skystesni, nei kitais kartais. Suprantama: koks biudetas, tokie ir plojimai. Kas ten sak?, kad biudetas yra toks, koks yra, taigi reiks su juo gyventi.

Komentarų nėra