Šiaudinių sodų rišimas Ilgižių bibliotekoje

1923 m. reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Tai nors ir sena, bet šiandien gyva ir perduodama iš kartos į kartą tradicija, vienijanti skirtingas bendruomenes ir burianti įvairių kartų meistrus.

„Sodai – tai lyg ir įkvėpimo šaltinis“, – sakė tautodailininkė, folkloro ansamblio vadovė Jūratė Bytautė, atvykusi į Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Ilgižių filialo organizuotą edukacinę popietę „Šiaudinių sodų rišimas“. Šiaudiniai sodai tautodailininkų pastangomis atgimsta ir tampa puošmena. Sodų rišimas padeda atskleisti mūsų šalies etninės kultūros išskirtinumą ir kūrybiškumą.

Edukacijoje susipažinome su sodų rišimo istorija, tradicijomis, formomis, sužinojome, kaip surinkti šiaudus, paruošti džiovinti, sužinojome, kad galime taip pat naudoti ir smilgas. Tautodailininkė supažindino su savo darbais, o po to buvome pakviesti rišti sodo elementų – reketukų ir paukštelių. Nors rankos ir nėra įgudusios, tačiau kiekvienas dalyvis susirišo po reketuką ir paukštelį pasipuošti Velykoms namus, nes kai namuose sukasi šiaudinis sodas, juose niekad nebūna tamsu ir liūdna.

Birutė Leskauskienė,

Ilgižių vyresn. bibliotekininkė