i? dien? pandemijos ABC: k? tur?tume inoti?

Versija spausdinimui

2019 met? pabaigoje ufiksuotas pirmasis tuomet dar neinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos emyne, o 2020-?j? kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelb? koronaviruso pandemij?. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu usikr?t? daugiau nei 625 mln. moni?, 6,5 mln. i j? mir?.
Apie dabartin? epidemiologin? situacij? Lietuvoje, galiojan?ias rekomendacijas ir ketvirt?j? skiepijimo etap? pasakoja Nacionalinio visuomen?s sveikatos centro Ukre?iam?j? lig? valdymo skyriaus epidemiolog? Daiva Razmuvien?.

Pamau ger?janti situacija
Sergamumas yra skai?iuojamas u septynias arba keturiolika kalendorini? dien?. Tai tiksliausi skai?iai, kuriais remiantis yra ivedami rodikliai 100 t?kst. gyventoj?. Paskutiniai skai?iavimai parod?, kad 14 d. laikotarpiu usikr?tim? skai?ius nesiekia 400 atvej? 100 t?kst. gyventoj?, aikindama apie usikr?timo statistik? pokalb? pradeda epidemiolog?.
Pirmais ir antrais pandemijos metais kritinis hospitalizuot? ligoni? skai?ius buvo 2 500, iuo momentu hospitalizuot? asmen? alyje yra netoli imto. Tai prioritetinis rodmuo, pagal kur? vertinama epidemiologin? situacija alyje.
Didesn? nei 2 000 hospitalizuot? asmen? rib? tikrai pasiekdavome ir virydavome, tuomet gydymo ?staigose b?davo daug didesn? apgultis ir ?tampa nei ?prastai. Reikia nepamirti, kad serga ir medikai, j? gali pritr?kti padid?jus pacient? skai?iui, tod?l sergamumo rodikliai yra atidiai ir nuosekliai stebimi, teigia medik?.
Epidemiolog?s teigimu, rodikliai vis dar ilieka nepastov?s ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros pradios, net ir atsiradus naujoms atmainoms, situacija pamau ger?ja, tod?l i?r?dami ? skai?ius galime nedr?siai kalb?ti apie tai, kad koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu kaip ir gripas. At?jus altajam sezonui, kai padid?ja rizika usikr?sti gripu, mes nesibaiminame, nes esame priprat? ir imam?s puikiai inom? priemoni? siekdami jo ivengti. Tuo labiau kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai pana?s ir tai atskirti gali tik profesionalas medikas, matydama usikr?timo tendencijas, mint? pl?toja D. Razmuvien?.

Netur?jome algoritmo, bet radome kit? ieit?
Koronavirusas buvo naujas neinomasis, naujas suk?l?jas pasaulyje, jis uklupo netik?tai ir visus ig?sdino. Netur?jome jokios tikslios, patikimos informacijos ar rekomendacij? apie nauj? SARS-CoV-2 virus?, suk?lus? pandemij?. Kiekviena pasaulio valstyb? elg?si taip, kaip gal?jo geriausiai ir saugiausiai, atsivelgusi ? tuometin? situacij? savoje alyje, apsaugoti savo gyventojus. N? viena alis netur?jo virusui valdyti algoritm?, nes nebuvo jokios patirties, kas gal?t? atsakyti ? daugyb? klausim? ir pad?t? ispr?sti naujai susidariusi? situacij?. Galime pasidiaugti, kad pavyko atrasti b?d?, pad?jusi? stabilizuoti pad?t?, prisiminimais apie 2020 met? pradi? dalijasi epidemiolog?.
Atsiradus skiepams, situacija pasikeit?. Remiantis statistikos duomenimis, iuo metu daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventoj? yra pasiskiepij?, persirgusi? daugiau nei 1,3 mln. Epidemiolog? priduria: Nepriklausomai nuo atsirandan?i? viruso mutacij?, vakcinos, jeigu jos ir neturi imtaprocentin?s apsaugos, ta?iau imunin?je sistemoje palieka p?dsak? atminties l?stel?se, kurios sugeba stabdyti naujai patekusio viruso plitim? mogaus organizme.

Nesinor?t? pamirti imokt? pamok?
2022 m. pavasario pabaigoje Lietuvoje buvo ataukta ekstremali situacija, nebeliko griet? reikalavim?, kaip, pavyzdiui, testavimo ir skiepijimo punkt?, privalomos izoliacijos, testavimo ugdymo ?staigose ir kit? ribojim?.
Epidemiolog? diaugiasi, kad mon?ms pavyko naudotis ir sekti informacij? teis?s aktuose ir suprasti operacij? vadov? sprendimus: Pandemijos ?kartyje buvo begal? nurodym?, kur kreiptis ir kaip elgtis kiekviename ingsnyje, ir besikei?ianti epidemiologin? situacija koreguodavo reikalavimus. mon?s tarsi buvo vediojami u rankos, o dabar, kai viskas imokta, jiems nebereikia laukti vyriausyb?s sprendim?. Kiekvienas mogus tur?t? ?sivertinti savo rizikos veiksnius, pradedant amiumi, sveikatos b?kle ir baigiant tuo, kokia veikla planuot? usiimti, ar dalyvavimas renginyje bus jam saugus. Svarbiausia, inokite, kad jau?iant simptomus reikia kreiptis ? savo eimos gydytoj? ir neusiimti savigyda.
D. Razmuvien?s nuomone, likusios rekomendacijos d?l nespecifini? priemoni? naudojimo yra labai gyvos. Visuomen? visame pasaulyje ?prato prie kauki? d?v?jimo, atstum? laikymosi, rank? dezinfekavimo ir udar? patalp? v?dinimo. Epidemiolog? sako, kad ne kart? jau ataukus reikalavimus ir prekybos centruose, ir vieajame transporte, ir kitose vietose pasteb?jo mones, d?vin?ius kaukes, respiratorius ar norin?ius dezinfekuoti rankas. Neju?ia tai tapo kasdieniu ?pro?iu.
Prisiminkime laikus prie pandemin? laikotarp?. Juk gripo sezon?, epidemij? metu ?vair?s ribojimai taip pat b?davo ?vedami, bet pamatyti mog? su kauke b?davo nepriimtina, dabar atvirk?iai. Pandemija, be vis? blogybi?, imok? mus taisyklingai plauti rankas, laikytis atstum?, daniau v?dinti patalpas ir d?v?ti kaukes tai priemon?s, kurios gali b?ti naudojamos siau?iant ir kitiems lig? suk?l?jams, sako medik?.


Antik?nai kovotojai su virusu

iuo metu Lietuvoje cirkuliuoja vasar? paplitusi omikron atmaina su subvariantais BA1, BA4 ir BA5, kuriems ir yra sukurta adaptuota vakcina.
Vakcinos, kuriomis buvome paskiepyti anks?iau, buvo pritaikytos kitiems suk?l?jams, t. y. kitoms atmainoms, kaip, pavyzdiui, alfa, beta ir delta. Adaptuota vakcina yra pritaikyta omikron atmainai, ta?iau jokiu b?du negalima manyti, kad ankstesn?s vakcinos yra nulin?s. Nuo kiekvieno skiepo imunin?s sistemos atmintyje lieka antspaudas, kuris, susitik?s su laukiniu virusu, pradeda gaminti antik?nus kovotojus, aikina ji.
D. Razmuvien? pasakoja, kad pasitaiko atvej?, kai atlik? kraujo tyrim? mon?s skundiasi mau antik?n? kiekiu, bet tai n?ra teisinga. mogaus organizmas turi du imunitetus kraujyje (humoralinis) ir l?stel?se (l?stelinis). Isitirti l?stelin? imunitet? eiliniam mogui ne?manoma, nes tokie tyrimai sud?tingi ir atliekami mokslin?se laboratorijose. Kad vakcinos yra efektyvios, galima suprasti pai?r?jus ? sergamumo rodiklius, kuriuos amortizavo nemaas pasiskiepijusi? moni? skai?ius.

Adaptuota vakcina omikron atmainai
Per vis? ? laikotarp? susirgim? ir usikr?tim? skai?ius buvo labai banguojantis, bet epidemiolog? sako, kad iandien rodikliai yra neaukti, ir mano, kad tam ?takos turi didelis pasiskiepijusi? ir persirgusi?j? skai?ius. Stebint epidemiologin? situacij?, rugpj??io pabaigoje ir rugs?jo pradioje buvo matomas neymus pakilimas, bet medik? patikina, kad sirgimai tikrai nevirijo 500 atvej?.
Adaptuota vakcina rekomenduojama visiems nuo 18 met? amiaus ir vyresniems gyventojams, kuriems at?jo laikas pasiskiepyti pirma arba antra sustiprinan?i?ja vakcinos doze. Nor?dami pasiskiepyti ar pasikonsultuoti d?l vakcinacijos, kreipkit?s ? savo eimos gydytoj?.
Pasirinkti patogiausi? viet? vakcinuotis galima registruojantis internetu www.koronastop.lt. Prisijungus per elektroninius valdios vartus ir pasirinkus savo miest? registracijos sistema pateiks s?ra? ?staig?, kuriose galima skiepytis.
Gyventojai, kurie neturi galimyb?s usiregistruoti internetu, tur?t? kreiptis tiesiogiai ? t? gydymo ?staig?, kurioje pageidauja skiepytis. Ta?iau reik?t? atkreipti d?mes?, kad ne visos gydymo ?staigos vykdo vakcinacij? nuo COVID-19 ligos. Pasikonsultuoti, kur skiepytis, gyventojai gali savo gydymo ?staigoje.
Isami? informacij? galite rasti sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pasiskiepyti-nuo-covid-19-ligos-galima-ir-kitoje-gydymo-istaigoje-nei-esate-registruotas.

Komentarų nėra