Skolininkai atakuoja parduotuves

Ar?nas DAMBRAUSKAS
ar.dambrauskas@gmail.com

�Nor??iau s?rio, de�ros ir meduoli?. Pinigus atne�iu po savait?s�, � toks pirk?jo pra�ymas �Maximoje� b?t? nesuvokiamas. Bet tik ne kaimo parduotuv?se. Jos tapo maisto kredito ?staigomis, teikian?iomis �paskolas� produktais, ir be joki? pal?kan?.

Rytojus nei�au�ta

Kelias de�imtis kaimo parduotuvi? aplank? savaitra�?io �Alio, Raseiniai� �urnalistai ?sitikino, kad kasdien ? parduotuvi? duris beld�iasi skolininkai ir pra�o produkt?, u� kuriuos �ada sumok?ti v?liau. Kai kuriems prekybininkams tai jau ?griso.

Girkalnyje esan?ioje parduotuv?je �alia kasos aparato yra u�ra�as: �? skol? duosime rytoj�. Kadangi �is persp?jimas kabo nuolat, preki? u� pa�ad? norintiems gauti vartotojams geid�iamas rytojus niekada taip ir nei�au�ta.

Toki? priemoni? prekybininkai ?m?si ne i� gero gyvenimo. �Nusprend?me nebeduoti preki? skolon, nes tai da�niausiai blogai baigiasi. ?klampinamas ir prekybininkas, ir vartotojas. Anks?iau ar v?liau ateina diena, kai skolininkas nebegali atiduoti skolos. Prasideda melas, apgaul?s, piktnaud�iavimas. Galiausiai susimov?s �mogus ima vengti parduotuv?s. Rezultatas, kaip matome, neigiamas. Tod?l nusprend?me ma�inti skolinink? s?ra�? ir, tikim?s, greitai tokio s?ra�o i�vis nebeliks�, � vyl?si netoli Raseini? ribos esan?ios parduotuv?s savininkas, kuris taip pat planuoja pakabinti u�ra�? �? skol? duosime rytoj�.

S?siuvini? neatsisakys

Vis d?lto skolininkams nepalankios pozicijos laikosi ma�oji dalis parduotuvi?. Pana�u, kad s?siuviniai su skolinink? s?ra�ais prekybininkams dar ilgai bus reikalingi.

�Kartais �mon?s negali sumok?ti d?l visi�kai suprantam? prie�as?i?. Pavyzd�iui, v?luoja pinigai u� pristatyt? pien?. Ai�ku, kad pinig?li? bus tik v?liau. Stengiam?s ?sigilinti ? situacij?. Jei preki? ? skol? pra�o savo reputacijos nesusigadin?s pirk?jas, neatsisakome pad?ti. Be to, miestelyje dirbame jau daug met? ir �inome, kurie gyventojai yra patikimi, o kurie ne. Skolininkai stengiasi nesulau�yti duoto �od�io, nes supranta, kad praras pasitik?jim? ir galimyb? skolintis�, � savaitra�?iui sak? gyvenviet?s centre ?sik?rusios parduotuv?s savininkas. Jam da�nai tenka naudotis ranka
prira�ytu s?siuviniu, kuriame � vardai, pavard?s, datos ir pinig? sumos.

�iame s?siuvinyje � apie keturiasde�imt nuolatini? skolinink? vard? ir pavard�i?.

Vien? m?nes? jos i�braukiamos, kit? � da�niausiai v?l ?ra�omos. Prie skolinink? pavard�i? pa�ym?tos sumos svyruoja ma�daug nuo 10 iki 60 lit?.

�Skolas �mon?s da�nai atiduoda i� karto po pa�alp? mok?jimo dienos. Ta?iau tai n?ra taisykl?. Visaip pasitaiko. B?na, kad preki? skolon duodu ir ?kininkui. Kai jis u�geria, pinig? nesine�ioja, nes bijo visus i�leisti. Gauna ? skol?, bet ribot? kiek?. D?l to jis v?liau man net d?koja. Sako: gerai, kad ? skol? daug nedavei, dabar turiu ma�iau problem?�, � apie ne?prast? patirt? pasakojo vienos kaimo parduotuv?s savinink?.

Originali rinkodara

Kalbantis su kaimo parduotuvi? prekybininkais tapo ai�ku, kad jiems tenka gana subtiliai derintis prie socialin?s situacijos kaime, ir tai yra labai savita bei gana subtili rinkodara su savais nepatentuotais i�radimais, kuriuos b?t? galima pavadinti savoti�ku kaimo paveldu.

Retas pardav?jas prisipa�ins, kad slaptoje vietoje turi s?siuvin? su skolinink? pavard?mis. Mat bijo sulaukti priekai�t? d?l juodosios buhalterijos. Ta?iau tokius s?siuvinius veikiau b?t? galima pavadinti bendruomen?s socialin?s savitarpio pagalbos buhalterija.

Toki? i�vad? padar?me pasikalb?j? su garbaus am�iaus kaimie?iu, kuris nedidel?s gyvenviet?s parduotuv?je pra�? ? skol? s?rio, de�ros, meduoli? ir arbatos.

�Pirkau malk?, nes �iemai sukauptos kuro atsargos jau baig?si. Vasario 12 dien? tur?jau gauti pensij?, bet mano ?kio banko kortel? u�blokavo. Nebeturiu n? lito. Taip susiklost?. Gerai, kad pardav?ja mane suprato ir dav? produkt? skolon. Gird?jau, kad u� savait?s ?kio banko kortel?s
gali b?ti atblokuotos, tuomet i� karto ir gr?�insiu skol?�, � savaitra�?iui �Alio, Raseiniai� sak? netoli parduotuv?s gyvenantis pensininkas.

Duona vietoj vyno

�urnalist? kalbinti pardav?jai ir parduotuvi? savininkai tvirtino niekada ? skol? neduodantys vyno, alaus ir degtin?s.

�Tie, kurie pra�o alkoholio, b?na labai ?kyr?s, tod?l su jais reikia kalb?ti grie�tai. Ta?iau pasitaiko, kad negav? norimo g?rimo, jie po kurio laiko sugr?�ta jau tur?dami kelis litus. Vadinasi, gali i� ka�kur gauti pinig?. Tik?kim?s, kad tie pinigai nepavogti�, � vyl?si parduotuv?je dirbanti moteris.

Alkoholio tvaiku dvelkiantiems pra�ytojams kai kuriose parduotuv?se pasi?loma duonos. �I�gird? tok? pasi?lym?, jie labai nusivilia, ta?iau da�niausiai daugiau nebekvar�ina galvos�, � sak? �alia judraus kelio veikian?ios nedidel?s parduotuv?s savinink?.

Apyvarta ma�?ja

Kalbint? prekybinink? pasteb?jimais, apyvarta kaimo parduotuv?se ma�?ja.

�Vis daugiau �moni? i�va�iuoja, senesnieji �persikrausto� ? kapines. Pasidairykite – aplinkui daugyb? negyvenam? nam? ir namuk?. Tik?tis, kad pirk?j? padaug?s, nerealu. Tai suprasdami, neskubame pas mus apsilankiusiems parodyti �pygos�, � dalijosi mintimis parduotuv?s savininkas.

Apie dideliu aktyvumu nepasi�ymin?i? prekyb? kaime liudija ir akivaizd?s ?rodymai � u�darytos parduotuv?s. Toki? ?vairiose Raseini? rajono vietose yra ne viena, dar kelias rengiamasi parduoti. Neigiamos tendencijos kaimo parduotuvi? sektoriuje gali b?ti ilgalaik?s. Tai lemia ne tik ma�?jantis provincijos gyventoj? skai?ius, bet ir Raseini? rajone did?jantis nedarbo lygis. �Jei �inau, kad �mogus neturi darbo, ? skol? jam nieko neduodu. Na, nebent jau visai nebetur?t? ko valgyti. Tuomet jau neskai?iuoji, bet �i?ri, kaip �mogui pagelb?ti. Juk esame tos pa?ios bendruomen?s nariai�, � sak? skolinink? s?ra�? slaptoje vietoje atid�iai saugojanti pardav?ja.