Socialines darbuotojas lydi skandalai

Nijol? PETRO�I?T?

Vis? pavasar? Raseiniai kleg?jo apie nes?�iningai pasielgusi? socialin? darbuotoj?, tur?jusi? pri�i?r?ti bej?g? senut?. Nedori, nes?�iningi �mon?s neb?t? jokia naujiena n?dienos visuomen?je, bet �?kart tuo buvo kaltinama (o paprast? raseini�ki? apkalbama) pa?ios Socialini? paslaug? centro direktor?s Violetos Augustaitien?s mama
Danut? Dapkien?.

Skundas

�i?met? pavasar? rajono Savivaldyb?s meras gavo Kaune gyvenan?io Ipolito �ukausko skund? (j? persiunt? Raseini? rajono apylink?s prokurat?rai prijungti prie baud�iamosios bylos), kuriuo jis pra�? pad?ti i�spr?sti konflikt?, kilus? tarp ne?galios senut?s, jo giminait?s, ir j? globojusios socialin?s darbuotojos, bei pra�? pad?ti susigr?�inti i� socialin?s darbuotojos senutei priklausan?ius pinigus. I. �ukauskas savo skunde nurod?, kad D. Dapkien? jo krik�tamot? Antos? Barauskait? slaugyti prad?jo 2009-?j? kovo prad�ioje. A. Barauskait? buvusi i� t? senoli?, kurie gauna nema�us pinig?lius: pensijos (su priedais) – 1066 litus ir slaugos pa�alpos – 750 lit?. Buv? sutarta, kad 500 lit? A. Barauskait? ir D. Dapkien? kas m?nes? atid?s sutaupymui, o kiti pinigai buvo skiriami pragyvenimui. �750 lit? tarpusavio susitarimu A. Barauskait? mok?jo D. Dapkienei u� jos slaugym? �e�tadieniais ir sekmadieniais. 350 lit? D. Dapkien? gr?�indavo ? Raseini? socialini? paslaug? centro kas?, o likusius pasilikdavo sau. Vienu metu, o tai gal?jo b?ti apie 2010-?j? baland�io pabaig? ar gegu�?s prad�i?, jau buvo sutaupyta 6000 lit?, kuriuos D. Dapkien? neva pasiskolino i� A. Barauskait?s. 2010 m. spalio pabaigoje mirus D. Dapkien?s s?nui, ji i� A. Barauskait?s pasiskolino dar 2000 lit?, kuriuos �ad?jo greitai gr?�inti, per tris m?nesius, ta?iau j? negr?�ino. Be to, D. Dapkien? 2011 met? sausio pabaigoje pa?m? A. Barauskait?s pensij? ir jos taip pat negr?�ino, o sausio 25 dien? D. Dapkien? susirgo pati ir paliko A. Barauskait? visai be prie�i?ros�, – ra�oma skunde.� Nuo to laiko A. Barauskait? Socialini? paslaug? centro paslaug? atsisak?, ir ja iki pat mirties r?pinosi �Carito� moterys.
I. �ukauskas savo skunde taip pat nurod?, kad� D. Dapkien? jiems pasakojo apie savo problemas �eimoje: �Skund?si, kad dukra nebedirba, tod?l ji ir dukra� neturi i� ko mok?ti paskol? bankui, kad D. Dapkien?s sugyventiniui reikia daryti operacij?, ir kad ji i� A. Barauskait?s paimtus pinigus atiduos v?liau, kaip ji pati sak?, dukra prasuks pinig? i� ES fond? socialini? reikmi? projektams, kuriuos ji pati ir skirstys.� O kartu ji juos ir g?sdindavusi: �Sakydavo, jei mes per ?kyriai reikalausime skolos, tai ji i�eisianti i� darbo ir kitos slaugytojos mes nebegausime.�

Rado skolas

�Carito� moterys, iki paskutinio atod?sio slaugiusios A. Barauskait?, sako, kad pirmiausiai jos susir?pinusios mokes?iais. U� juos ?siskolinimai jau buv? did�iuliai: u� �ildym? – 1177 litai, u� elektr? – 285 litai, u� �iuk�li? i�ve�im? – 45 litai ir t. t. �Mo?iut? su�inojusi, jog tiek daug yra prasiskolinusi, labai sielojosi ir verk?, sak? meld�ianti Diev?, kad jis neleist? jai numirti nors kam skoloje likus. Pagal i�gales band?me skolas mok?ti�, – sak? viena �Carito� moter?. �Mums skaudu, jog Dapkien? teisinosi, kad mokes?iams neu�tek? pinig?. Tai kaip i�gyvena tie seneliai, kurie gauna minimalias pensijas? Kaip jiems viskam u�tenka? Barauskait? tikrai nebuvo i�laidi, jos poreikiai tikrai buvo minimal?s. Be to, kaip tuomet po Dapkien?s pinig? u�teko ne tik einamosioms s?skaitoms u�simok?ti, bet ir skoloms dengti?� – kalb?jo antroji. Dar moterys pasakojo, kad D. Dapkien? su senute elgdavosi netinkamai, versdavo j? badmiriauti, neatlikdavo kit? pareig?. I. �ukauskas patvirtino, jog ir jam krik�tamot? skund?si neprie�i?ra: �A� ir kitiems giminai?iams sakiau, kad reikia ka�k? daryti, negalima leisti, jog Antos?, Sibiro bad? i�kentusi, dar ir Nepriklausomoje Lietuvoje badaut?.�

Civiliniai reikalai

Prokuror? atsi?stas atsakymas I. �ukausk? nuli?dino. Nors �D. Dapkien?s veiksmuose yra po�ymi? nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1 d., ta?iau faktiniai duomenys, pagrind�iantys �io asmens kalt? baud�iamojoje byloje, yra tik parei�k?jo I. �ukausko parodymai prie� �? asmen?.� D. Dapkien? prisipa�?stanti, kad yra skolinga A. Barauskaitei (tik kur kas ma�esn? sum?), �kuri? pa�ad?jo gr?�inti, tod?l d?l �i? aplinkybi? A. Barauskait?s turtiniai interesai gali b?ti apginti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nes skolos negr?�inimas n?ra pagrindas kilti baud�iamajai atsakomybei.� Prokurat?ros atsi?stame atsakyme pripa�?stama, kad �i� byloje surinkt? duomen? matyti apie ?siskolinimus u� nesumok?tus mokes?ius butui i�laikyti, ta?iau tyrimo metu nebuvo gauta faktini? duomen?, kiek i� tikro buvo panaudojama A. Barauskait?s i�mok?, nes nebuvo renkami ir saugomi tokias i�laidas patvirtinantys dokumentai: kasos ?ekiai, s?skaitos.� I. �ukauskas guod�iasi, kad d?l krik�tamot?s jis n? ? teism? kreiptis negal?s, nes, kaip nurod?s prokuroras savo atsakyme, �A. Barauskait? d?l sveikatos b?kl?s n?ra teismo sprendimu pripa�inta neveiksnia ir n?ra jai paskirtas glob?jas.� �Juridi�kai �iuo atveju a� esu niekas. Kaip j?s, kaip kaimynas i� anapus gatv?s. Jos interes? niekas n? negali ginti. Vaik? ji netur?jo, i� artimiausi? gimini? tik a� belik?s. Taigi, ko vertas prokuroro patarimas spr?sti �i? problem? civiline tvarka? A� neturiu teis?s kreiptis ? teism? d?l skolos i�ie�kojimo.�

Sen? �moni? vaizduot?

Su V. Augustaitiene, buvusia Socialini? paslaug? centro direktore, d?l �i? ?vyki? kalb?jome per pat? j? ?kar�t?. Ji sak?, kad jos mama n?ra pirmoji, kuri? senukai apkaltina neb?tais dalykais. Kartu ji sak?si mananti, kad ne i� piktos valios �itaip jie daro, nes senatv?je kartais viskas kitaip atrodo, tod?l ir tokios problemos pasidaran?ios. Dar V. Augustaitien? sak?, kad ji nedaranti jokios ?takos tyrimui ir jis b?si?s toks, koks jau b?si?s. Nieko ne�inanti ir apie mamos skolas.Viena �Carito� moter?, globojusi A. Barauskait?, ir �iandien lieka tvirtai ?sitikinusi, kad D. Dapkien? vis tik prival?t? padengti visas A. Barauskait?s skolas, ir j? i�ie�kotojas tur?t? b?ti pati Savivaldyb?. Juk A. Barauskait? gyveno Savivaldybei priklausan?iame b?ste, kadangi ji jau numir?, tai ir skolos liko Savivaldybei. �Ka�kaip daugiau negu keista, kad per �itiek laiko, kol socialin?s darbuotojos kvailino senut?, niekas i� Socialini? paslaug? centro taip ir nepasidom?jo, kaip j? darbuotojos atlieka savo darb?, ar globojamoji yra patenkinta ir t. t. Niekas nesidom?jo, ar mokama u� Savivaldyb?s b?st?. Kod?l? �iaip jau nesumok?k m?nes? kit? ir bemat gausi grasinan?ius ra�tus. ?ia buvo ?siskolinta t?kstan?iais, ir niekas skolos neie�kojo�, – kalb?jo I. �ukauskas. Karitiet? Gint?, paskutinioji globojusi A. Barauskait?, tikslina: raginimai susimok?ti skolas ateidav?, nes ji, vos prad?jusi globoti senut?, apie skolas tik taip ir su�inojusi – gavusi raginim? susimok?ti. Ir tada sujudusi tai daryti. Tik kod?l Savivaldyb?, kuriai �is b?stas priklaus?, taip partizani�kai tyl?jo? Kita pa�nekov? stebisi, kam tuomet reikalingos socialin?s darbuotojos, ir kokios i�ties yra j? funkcijos, jei jos I grup?s ne?galiajai nesumoka net mokes?i?? I. �ukauskas sakosi netgi pa?iam Socialini? paslaug? centre teirav?sis, kod?l niekas netikrina, kaip dirba socialin?s darbuotojos: �Bet mane kone kvailiu palaik?. Sak?, tu k?, �mogeli… Ar gali pavaldinys ti-krinti direktor?s motin?? Niekas �iais laikais nenori b?ti savi�ud�iais, o ir anks?iau nelabai daug toki? buvo.�
Dabartinis Socialini? paslaug? centro direktorius Arvydas Spurga sakosi negal?s komentuoti to laikotarpio, kuomet centre nedirbo, ta?iau vien tai, jei atsiranda net prielaidos tokioms kalboms, jau es? labai blogai, nes tai yra labai jautri sritis. Ta?iau j? centras �iandien yra ant nema�? permain? slenks?io, ir joki? dalyk? ateityje nebetur?t? pasitaikyti.