Socialini? paslaug? centro direktor? v?l POSTE

Nijol? PETRO�I?T?

Apie Raseini? socialini? paslaug? centro (RSPC) direktor? Violet? Augustaitien? per pastaruosius por? met? labai daug ra�yta ir dar daugiau kalb?ta. RSPC veikl? 2009 m. tikrino Speciali?j? tyrim? tarnyba (STT), net du kartus �io centro dokumentuose raus?si Kontrol?s ir audito tarnyba, rajono savivaldyb?s administracijos Centralizuoto vidaus audito skyrius. Plu�?jo ?ia ir Finansini? nusikaltim? tyrim? tarnyba, net du kartus RSPC tikrino Valstybin? darbo inspekcija (VDI). �iuos patikrinimus vainikavo 2010-?j? rugs?jo 16 dienos rajono tarybos sprendimas atleisti Violet? Augustaitien? i� RSPC direktor?s ir projekto vadov?s pareig? d?l �iurk�taus darbo pareig? pa�eidimo. �iandien teis-mo sprendimu V.Augustaitien? v?l gr?�inta ? darb?. Valdantieji tokio teismo sprendimo n? nebeskund?. Direktorei i�mok?ta solidi kompensacija, i� savivaldyb?s priteistos nepigios bylin?jimosi i�laidos, o pats bylin?jimosi procesas parod?, jog kur kas didesn? �al? rajonui atne�? pati savivaldyb? su b?reliu i� biud�eto i�laikom? jurist?, kurie net vieno �mogaus nesugeb?jo atleisti be nuostoli? m?s? vis? pinigin?ms (arba negeb?jo ?vertinti, jog to padaryti yra tiesiog ne?manoma).

Su administracijos �inia

Kaip �Alio, Raseiniams� pasakoja V.Augustaitien? ir kaip nurodoma teismo sprendime, bene did�iausi? nuostoli? RSPC direktor? neva padariusi pirkdama du automobilius. �Bet jeigu j? neb?tume pirk?, tai �iandien mane gal teist? u� nebepataisomas klaidas. Kas b?t? atsak?s, jei kuris m?s? klient? laiku neb?t? susp?j?s pasiekti gydymo ?staigos, suklerusiam automobiliui sugedus kelyje? M?s? automobiliai buvo visi�kai sukiu�?. Antraip, argi savivaldyb?s administracija b?t? pritarusi nauj? pirkimui?� � pasakoja V.Augustaitien?, nesl?pdama, jog planuojant pirkim? nebuvo numatyta, jog bus papildom? i�laid? d?l sutar?i? mokes?io bei pal?kan?. Visa vir�yta suma sudar? apie 32 t?kst. Lt, i� kuri? 804 Lt ir 1092 Lt sudar? sutar?i? mokes?iai, 17637,28 Lt � pal?kanos. I�eit?, jog belieka apie 12� t?kst. Lt vir�ytos sumos. Pagal administracijos direktoriaus prane�im?, d?l automobili? pirkimo vir�ijus nustatyt? sum? prokurat?ra buvo prad?jusi ikiteismin? tyrim?,
bet jis buvo nutrauktas nusta?ius, jog nusikalstama veika nepadaryta.
Bet problemos esm? net nevir�ytoje sumoje. �Automobili? ?sigijimo aplinkyb?s kuo puikiausiai buvo �inomos savivaldyb?s administracijai. Sutartys buvo perduotos administracijos direktoriui ir b?tent jam buvo pavesta �io pirkinio kontrol?. �io pa�eidimo nefiksavo ir tikrinim? atlik? kontrolieriai�, � pastebi V.Augustaitien?. Teismas tuo klausimu netgi taip ?ra�?: �I� bylos med�iagos matyti, jog ji kaltinama tokiais nusi�engimais kaip automobili? ar maisto produkt? pirkimas, ta?iau pirkimus vykd? Vie�?j? pirkim? komisijos ir pan.�

Raid? brangiau u� �mog?

Prie V.Augustaitien?s nusi�engim? buvo priskirtas ir min?tasis maisto produkt? pirkimas nepasiturin?i? asmen? maitinimui. Nemokami maisto talonai skiriami asmenims, kuri? d?l nepakankam? pajam?, ne?galumo, netekto darbingumo ar ligos yra sunki materialin? pad?tis. Tokiems asmenims m?nesiui skiriama po 10 10-ties lit? vert?s maisto talon?. Iki 2010 met? maisto produktai buvo perkami tik Raseini? mieste, o paskui buvo sudarytas maisto produkt? krep�elis ir apie supaprastint? ma�os vert?s� maisto produkt? pirkim? informacija buvo paskelbta� savivaldyb?s vie�?j? pirkim? tinklalapyje, apie tai atskirai buvo informuoti prekybos tinklai. Konkurse dalyvavo 5 tiek?jai. Vie�?j? pirkim? komisija galin?iais tiekti maisto produktus pripa�ino UAB �Inkubas� ir kooperatyvin? bendrov? �Raseini? prekyba�. Firma �Desma�, nors ir pasi?liusi ma�iausi? kain?, buvo atmesta, nes ji turi tik vienintel? parduotuv? Betygaloje, tad Nemak�?i?, �iluvos ar kit? atokesni? vietovi? gyventojams pats nuvykimas iki parduotuv?s kainuot? brangiau nei vertas pats maisto talonas. Tod?l ? �? klausim? buvo pa�velgta i� �mogi�kosios pus?s ir pasirinkti nors ir brangesn? kain? pasi?l?, bet patogesn? parduotuvi? tinkl? tur? tiek?jai.

Senos �uodegos�

V.Augustaitienei teisme teko atmu�in?ti ir jai mestus kaltinimus d?l kasos darbo organizavimo. RSPC atlikto audito i�vadose nurodoma, jog kasos darbas ?ia organizuotas ir kasos operacijos atliekamos ne pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacij? atlikimo taisykles, tod?l neu�tikrinta pinig? apsauga ir teisinga apskaita, o pa?ios kasos patalpos ne?rengtos pagal Vidaus reikal? ministerijos reikalavimus. Ta?iau, sako V.Augustaitien? (t? pat? ji nurod? ir teismui), RSPC yra ?sik?r?s savivaldybei priklausan?iame pastate ir turi 4 kabinetus, i� kuri? 2 yra pereinami. Juose dirba 12 �moni?. �Kasos operacijos �itaip atliekamos nuo tarnybos ?sik?rimo prad�ios, nuo 2001-?j? ir savivaldyb?s administracijai labai gerai yra �inoma, jog kasai skirti patalpas tiesiog nebuvo galimyb?s�, � sak? V.Augustaitien?, i�kart atkreipdama d?mes?, jog ji pati paband? �i? ?sisen?jusi? b?d? spr?sti: 2007 m. pabaigoje ji kreip?si ? savivaldyb? pra�ydama� RSPC skirti patalpas panaudos sutartimi Ligonin?s gatv?je Nr.1 ir inicijavo projekt? pastato rekonstrukcijai bei statybai, pasinaudojant ES l?�omis. Rajono taryba min?tam sprendimo projektui pritar? ir �iuo metu jau vyksta projekto ?gyvendinimas. RSPC Apskaitos skyri? prijungti prie centralizuotos buhalterijos savivaldyb?s administracija nusprend? prie� pat pasirodant tarybos sprendimo projektui. �M?s? centras netur?jo joki? galimybi? i� dabartini? u�imam? patalp? paimti vien? kabinet? kasos operacijoms atlikti, tuo labiau, jog tos patalpos priklauso pa?iai savivaldybei, kuri taip pat tuo klausimu nieko negal?jo padaryti.�
Dar �?domiau�, jog 2009 met? bir�elio 23 d. savivaldyb?s Kontrolieriaus tarnybos finansinio audito i�vadoje ni?nieko neu�simenama apie netinkam? centro kasos
darbo ir jos vykdom? operacij? organizavim?. Nuo praeit? met? vasario 2 dienos panaikintas RSPC Apskaitos skyrius, vyriausiojo buhalterio, buhalterio ir kasininko pareigyb?s bei visa apskaita perduota Centralizuotos buhalterin?s apskaitos skyriui. Jau vasario 12 d. RSPC direktor? d?l to kreip?si ? savivaldyb?s administracij?. Atsakymas � Centralizuotos buhalterin?s apskaitos skyrius kasos perimti negali, nes toki? funkcij? neatliks. V.Augustaitien? teismui nurod? net du kartus kreipusis ? savivaldyb? d?l kasos patalp? ?rengimo, nes pati �i? patalp? negal?jo pertvarkyti, ta?iau tuo klausimu nebuvo priimtas joks sprendimas. Ir t.t., ir pan.

Skai?iavo savivaldyb?s klaidas

Toki? V.Augustaitien?s �nuod?mi?� s?ra�? b?t? galima t?sti ir t?sti, kurio gale � V.Augustaitien? u� �iurk�t? darbo pareig? pa�eidim? atleista i� darbo. Ta?iau, pasirodo, drausmindami direktor? patys drausmintojai pridar? kur kas didesni? kliurk? ir pademonstravo visi�k? teisin? nei�prusim? (apie moral? ir politinius niuansus �?syk nekalb?sime), savivaldybei kainavus? kur kas brangiau nei nuostoliai d?l autobusiuk? pirkimo, kurie ir �iandien s?kmingai tarnauja rajono �mon?ms. Teismas savo sprendime savivaldyb?s valdininkus moko pa?i? elementariausi? ties?: �drausmin? nuobauda yra skiriama tuoj pat, paai�k?jus darbo drausm?s pa�eidimui, bet ne v?liau kaip per m?nes? nuo tos dienos, kai pa�eidimas paai�k?jo (…), drausmin?s nuobaudos negalima skirti pra?jus �e�iems m?nesiams nuo tos dienos, kai pa�eidimas buvo padarytas� ir t.t. Teismo sprendime nurodoma, jog V.Augustaitienei skiriant drausmin? nuobaud? � atleidim? i� darbo u� �iurk�t?
vienkartin? darbo pareig? pa�eidim? � yra pa�eistas ne tik terminas drausminei nuobaudai skirti, bet ir kitos Darbo kodekso normos.� Atleisdami V.Augustaitien? net nekvalifikavo jos padaryt? nusi�engim?, o atleidimo pagrindu nurod? tik DK 235 str. 1 d. � t.y. straipsnio dal?, apibr?�ian?i?, kas yra �iurk�tus nusi�engimas. �Atsakovas ne tik nekvalifikavo V.Augustaitien?s padaryt? nusi�engim?, bet ir visi�kai j? netyr?, apsiribojo tik kontrolier?s ataskaitoje i�vardint? pa�eidim? nurodymu.�Teismas primin?, jog �teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausmin?s nuobaudos pagr?stum?, pareiga ?rodyti �io darbuotojo neteis?t? veiksm? ar neveikimo ir kalt?s buvim? tenka darbdaviui. Darbdavys to nepadar?, kaip ir nepateik? ?rodym?, pagrind�ian?i? nusikaltim? kvalifikavim? �iurk�?iais. Sprendime nurodytas ir dar vienas atleidimo pagrindas � atleidimas netekus pasitik?jimo bei pakenkus institucijos presti�ui ir geram vardui. Tam pagr?sti taip pat n?ra pateikta joki? ?rodym? ir teisini? argument?. Kaltinimai �iurk�?iais darbo pa�eidimais grind�iami tik prielaidomis� ir t.t. Ir galop konstatuota, jog V.Augustaitien? �i� darbo buvo atleista be teis?to pagrindo.�

Paskutinio �od�io nedav?

Teismas konstatavo, jog buvo pa�eistas ir DK 240 str. 1 d. reikalavimas, nes prie� skiriant drausmin? nuobaud? darbdavys nepareikalavo, kad darbuotojas ra�tu pasiai�kint? d?l darbo drausm?s pa�eidimo. Darbdavys prival?jo nurodyti konkret? pa�eidim? ir duoti proting? termin? pasiai�kinimui, pasi?lyti, jog darbuotojas nurodyt? visas aplinkybes, turin?ias reik�m?s drausmin?s atsakomyb?s taikymui. To padaryta nebuvo. Dar daugiau: V. Augustaitien? atleista buvo jos eilini? atostog? metu, neprane�ant apie tokio klausimo svarstym? taryboje, svarstant klausim? skubos tvarka ir u� aki?. Tod?l �teismas sprend�ia, kad ie�kov? i� darbo buvo siekiama atleisti tendencingai ir tokie neteis?ti atsakovo veiksmai neabejotinai suk?l? ie�kovei dvasinius i�gyvenimus, stres?, pa�eminim?. Vertintina ir tai, kad ie�kov? tarybos sprendimu buvo gr?�inta ? darb?, bet �is sprendimas v?l buvo panaikintas�.

Brangios klaidos

Raseini? rajono apylink?s teismas, tenkindamas V. Augustaitien?s skund? pripa�ino, jog ji i� darbo buvo atleista neteis?tai ir j? gr?�ino ? ankstesnes pareigas. U�
priverstin?s pravaik�tos laik? nuo 2010-09-17 iki 2011-02-19� priteis? jai 27713,84 Lt� ir nuo tos dienos vidutin? darbo u�mokest?, skai?iuojant po 114,52 Lt kas dien? iki teismo sprendimo ?vykdymo. Neteis?tu pripa�intas ir V.Augustaitien?s atleidimas i� projekto vadov?s pareig?, tod?l priteis? jai vidutin? darbo u�mokest? u� likus? �ios darbo sutarties galiojimo laik? � 5154 Lt.
Taip pat V.Augustaitienei i� rajono savivaldyb?s tarybos priteis? 2000 Lt neturtinei �alai atlyginti, o taip pat 3060 Lt advokat? atstovavimo i�laid?.

N?ra k? sk?sti

Savivaldyb?s administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas paklaustas, ar jie neketina �io teismo sprendimo sk?sti, atsak?: �K? ten besk?si, jei �itaip pa?ios savivaldyb?s prisidirbta. Be to, sk?sti gal?t? rajono taryba, nes b?tent ji Augustaitien? atleido. Bet �i jau nueinanti…� Pati V. Augustaitien? sako, kad jos bylin?jimasis �alia kita ko parod?, jog ir savivaldyb?s administracijos darbuotojai, rajono taryba daro klaid?. Ji nesako, jog visk? darbe atliko idealiai, be ma�iausios klaidel?s. �Klaid?, be abejo, buvo ir a� jas pripa�?stu, bet mane baudusi?j? klaidos kur kas didesn?s…�