SPALVOS IR LINIJOS DRAMA
Viktoras Vitkus
2005 metais Raseinių krašto istorijos muziejuje vyko menininkų, gimusių ir kūrusių Raseinių krašte kūrybinio palikimo retrospektyvinė paroda. Joje buvo eksponuojami ir Vytauto Igno darbai.
2008 metų pabaigoje (paroda veikia iki šiol) raseiniškiai galėjo susi-sipažinti su plačia šio menininko grafikos ir tapybos darbų ekspozicija.
Jos raktažodžiai galėtų būti: linija, taškas, kompozicijos dinamika,
plokštuma, simbolika. Rašyti apie šio dailininko kūrybą ganėtinai sudėtinga. Jo gyvenimas
smarkiai atitolęs nuo sotaus, savimi pasitenkinančio ir „pasikėlusio“ menininko būties. Antra vertus, apie jį rašė menotyrininkai ir dailininkai
Viktoras Vizgirda, Nijolė Tumėnienė, Eugenija Fedosejeva. Eiti jau pramintais takais neverta. Objektyvumo dėlei reikia pažymėti, kad buvo ir paviršutiniškų, neatskleidžiančių dailininko esybės straipnių.
Iš dabartinės ekspozicijos galima atsekti V.Igno gyvenimo ir veiklos
fragmentus. Atskaitos taškas būtų 1950 metais sukurtas autoportretas.
Tais metais dailininkas emigruoja į JAV. Šiuoje drobėje kaip ir darbuose „Draugas“ 1952m., „Veidas“ 1961m. jaučiama jo mokytojo profesoriaus Justino Vienožinskio įtaka. Visai kita, dramatiška nuotaika alsuoja 1956m. sukurtas darbas „Be pavadinimo“, iliustruojantis sudetingą integravimą į svetimą aplinką, kultūrą ir tradicijas.
1958 – 1962 metais Babcoco ir Wilcoxo bendrovėje V.Ignas dirbo
braižytoju-dizaineriu. Šį laikotarpį iliustruoja jo tapyba guašo technika. Ją galima skirti į dvi dalis: pirmoje matome lyg ir būsimųjų vitražų projektus (darbai neturi tikslios metrikos), kitoje – dizaino pakraipos darbai. Nemaža ekspozicijoje darbų, tapytų 1960-1961 metais: „Aborigenai“, „Mergina“, „Žuvys“,“Paplūdimy“, “Sužadėtiniai“ (aliejinė tapyba); „Laukų ežeras“, „Vakaras prie ežero“, “Peizažas“,
„Jūreivis ir saulė“ (tapyba guašu). Įdomu tai, kad drobės “Žuvys“ antroje pusėje yra kitas tapytas darbas – vyro portretas. Dailininkė G.Norkienė minėjo, kad parodoje yra dar 3 analogiški „dvigubi“ darbai. Nesiryžtu aiškinti šiuo autoriaus sprendimo.
1962 metais V.Ignas tampa JAV grafikų klubo nariu, tačiau ir toliau
atiduoda „duoklę“ tapybai. Vis labiau darbuose ryškėja kompozicijų
dramatiškumas, sustiprintas įžambių linijų įstrižainėmis („Paukštis“).
Atvykus į Niujorką ( 1962-1970 ) prasideda aktyvi dailininko parodinė veikla. Šį laikotarpį ekspozicijo-
je iliustruoja darbai: „Paskutinis sudiev“, “Juodasis medis“, “Moteris
su gitara“, “Moteris“, „Gaidelis“, “Aktas“, “Kompozicija“, “Mergaitė menesienoje“, “Prie ežero“ ir kt. Atskirai reikėtų kalbėti apie to laikmečio akvarelę. Šalia minimalistinių išraiškos priemonių -lakštų „Saulėtekis“, „ Salėlydis“, „ Kompozicija“ ir kt. – matome sodria akvarele lietą „ Jūrą“.
„Salėlydyje“ lyrišką šviesių tonų akvarėlę pagyvina, atrodo, chaotiški taškų išdėstymai.
„Alyvų lauke“ akvarėlę pildo tušo įvedimas. 1972 metais V.Ignas, kai persikelia į Konektikuto valstiją ir apsigyvena savo sodyboje, kiek nutolsta, bet neatsitraukia nuo aktyviosios dailės. Tapyboje atsiranda šviesesnių, optimistiškų tonų („Sužadėtiniai“). Dailininką taip ir nepalieka Tėvynės ilgesys („Nukryžiuotasis“). Paminėtini dar 3 šiuo laikotarpio ekspozicijoje esantys darbai: „Adomas ir Ieva“, “ Trys gracijos“,
„Peteliškės“.
Tapybos darbai ekspozicijai atkeliavo iš Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų. Parodos lankytojai atkreips dėmesį į šešis privačių kolekcijų 1964-1977 metų grafikos darbus.
1982m V.Ignui suteikta JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tary-
bos dailės premija. 1989m. jis tapo Lietuvos dailinikų sąjungos Garbės
nariu.
E.Fedosejeva V.Igno kūryboje išskiria darbus „Našlaitis“ (1952-1967m. ) ir „ Vienišas jūrininkas “ (1961m. ). Savo ruožtu neįkyriai
rekomenduočiau atkreipti dėmesį į darbą „Gaidelis“ (1969m.), tapytą
asketiškais potėpiais ochros fone. „Stipriausia“ ekspozicijoje romanti-
nio simbolizmo tema atlikta drobė – „Juodas medis“ (1963m. ). Menininko gyvenime žodžio“pensija“ nėra, todėl visi mes galime tikėtis V.Igno naujų darbų.
Raseiniškius kviečiu aplankyti šio iškilaus kraštiečio kūrybos parodą Raseinių krašto istorijos muziejuje.
