Šprotai

Arūnas DAMBRAUSKAS

(Bandymas suvokti finansų ministrės pavartotą posakį ,,chaotiškas susibalansavimas“)

Kaip atsispirti nuo ekonomikos dugno? Lengviausiai nuo dugno atsispirti turbūt tuomet, kai galima už kažko įsitverti. Pavyzdžiui, už virvės. Tokia virve galėtų tapti Vyriausybės siūlomos pagalbos ir paramos priemonės.

Tačiau Vyriausybė pagalbos virvę ketina trumpinti: Seimas svarstys įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma mažinti motinystės (tėvystės) išmokas, vėlinti pensinį amžių, palikti 2 proc. ,,Sodros“ pervedimus į privačius pensijų fondus.

Pasak finansų ministrės, tai padės apsaugoti žmones nuo ,,chaotiško susibalansavimo“.

Kas tai yra ,,chaotiškas susibalansavimas“, suprasti beveik neįmanoma, nes ministrė to išsamiau nepaaiškina. Matyt, turimas galvoje kažkoks individualus susibalansavimas, neatitinkantis Vyriausybės supratimo ir tikslų.

Kitaip tariant, jei kokiai nors šeimai pavyksta subalansuoti savo biudžetą, tas subalansavimas valstybės kontekste gali atrodyti chaotiškas. Taigi, kažkoks smerktinas, neigiamas. Gal net priklausantis šešėlinei ekonomikai.

Vadinasi, nusipelnantis bausmės.

Kitaip tariant, Lietuvos piliečiai tarsi perspėjami, kad savarankiškai ir deramai jie nesugebės susibalansuoti. Juos ,,nechaotiškai subalansuos“ Vyriausybė – didindama mokesčius, karpydama socialines išmokas, nieko nedarydama, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos. Gyventojai tiesiog privalės tvarkingai kaip šprotai gulėti ant ekonomikos dugno ir nejudėti – kad nekiltų chaosas. Iš ministrės žodžių aišku, kad ir deficitinis valstybės biudžetas taip pat yra subalansuotas ne buhalteriškai, bet kažkaip chaotiškai.

Balansas, kaip žinoma, yra darna. Tiesą sakant, keista arba net neįmanoma būtų įsivaizduoti chaotiškos darnos. Ar tai nėra nerimą keliantis signalas, kad ir pačios Vyriausybės susibalansavimas tapo kažkoks chaotiškas arba paprastai kalbant – labai jau nepatikimas ir apgaulingas?