Susieisti gali visi ir mai, ir dideli
Visi mon?s savo gyvenime patiria ?vairiausi? traum? pradedant m?lyn?mis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais sualojimais.
Apie vaik? ir jaunimo daniausiai patiriamas traumas, j? r?is ir prevencij? pasakoja Sveikatos mokymo ir lig? prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomen?s sveikatos specialist? Liuda Ciesi?nien?, o Palangos reabilitacijos ligonin?s fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys paymi pagrindinius sualojimus, pasitaikan?ius suaugusiesiems.
Daniausios vaik? traumos
Nety?iniai sualojimai viena didiausi? gr?smi? Lietuvos vaik? sveikatai ir gyvybei. Nors skirtingose amiaus grup?se susialojim? statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Daniausios mirtys nuo sualojim? yra transporto ?vykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kv?pavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susieidimus, kuriuos prireikia gydyti stacionare, daniausiai lemia nukritimai, s?lytis su kar?iu, apsinuodijimai, vaikai nuken?ia ir nuo ?vairi? mechanini? ?rengim?.
Sualojim? prieas?i? daugyb?
Vaik? traumas lemia daugyb? aplinkybi?, ta?iau labai svarbu supanti aplinka, vaik? ir juos prii?rin?i? moni? elgesys. Per pirmuosius gyvenimo metus vyksta intensyvus fizinis, intelektinis, emocinis vystymasis. Maame?iai n?ra savarankiki, neturi pakankamai ini? apie pavoj? susialoti ir kaip t? sualojim? ivengti, elgiasi spontanikai, jiems labai daro ?tak? bendraamiai. Daugelis link? pervertinti savo geb?jimus. Ypa? paaugliai, jaunimas link?s labiau rizikuoti ir pras?iau suvokia galimas savo veiksm? pasekmes, teigia L.Ciesi?nien?.
Svarb? vaidmen? vaidina ir fiziniai skirtumai tarp vaik? ir suaugusi?j?. Pavyzdiui, vaikai yra maesni, d?l to kyla didesn? rizika b?ti nepasteb?tiems. J? oda yra plonesn? ir grei?iau nudega, o kv?pavimo takai yra maesni ir siauresni, tai lemia, kad kyla didesnis springimo pavojus. Vaik? galva yra santykinai didesn?, taigi, sunkiau ilaikyti pusiausvyr?. Vaik? k?no paviriaus ir t?rio santykis yra didesnis nei suaugusi?j?, d?l to yra didesn? gr?sm? prarasti skys?ius, apsinuodyti.
Trys prevencijos priemoni? grup?s
Pasak L.Ciesi?nien?s, suaugusieji turi suvokti, kad visi nety?iniai sualojimai yra nusp?jami ir ivengiami. inant sualojim? aplinkybes, atliekant paprastus veiksmus, daugelis j? gali ne?vykti.
Sualojim? prevencija yra veiksmai ar intervencijos, skirtos ukirsti keli? sualojimams atsirasti arba sumainti j? skai?i? ir rimtum?. Svarbu nustatyti galimas gr?smes aplinkoje ir pakeisti aplink? ar elges?.
Prevencijos priemones galima suskirstyti ? tris grupes: vietim?, ininerines priemones ir teis?s normas, o geriausi prevencijos rezultatai pasiekiami, kai vis? grupi? prevencija ?gyvendinama kartu.
vietimas apima priemones, kuriomis siekiama pakeisti visuomen?s poi?r? ar elges?. Tai vaik? eismo saugos mokymas, saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens pamok?l?s, paskaitos b?simiems t?vams, visuomen?s sveikatos specialist?, dirban?i? vaik? ugdymo ?staigose, kvalifikacijos k?limas.
Ininerin?s priemon?s apima aplinkos pritaikym?, norint kuo labiau sumainti pavoj? susialoti. Tai automobilin?s k?dut?s, k?diki? neiokl?s, almai, alk?ni? ir keli? apsaugos, special?s varteliai laiptams, virtuv?s zonai, idiniams, d?m? ir smalki? detektoriai, lang? ribotuvai ir uraktai, kita.
Tre?ia grup? teis?s normos skirta utikrinti tam tikr? elges?, nustatyti normas kasdieniame gyvenime ir utikrinti saugios aplinkos suk?rim?. Tai aisl?, kit? k?dikiams ir vaikams skirt? preki? saugos standart? nustatymas, aidim? aikteli? ?rangos saugos norm? utikrinimas, reikalavimas ?rengti d?m? detektorius namuose, naudoti saugos dirus ir automobilines k?dutes, maudykl? reikalavimai, kita.
Garbaus amiaus moni? traumo
Kalbant apie suaugusiuosius, fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytojas D. Kurlys daugiausia susiduria su pacientais, patyrusiais launikaulio ir stipinkaulio l?ius bei turin?iais peties s?nario paeidim?, nes, krisdami ir bandydami atsiremti, mon?s neretai susieidia ? pat? judriausi? k?no s?nar?.
D?l susilpn?jusios regos ir klausos, sul?t?jusio judrumo, l?tini? lig? ir kit? sveikatos problem? garbaus amiaus sulauk? mon?s priklauso didesn?s rizikos grupei. Be to, nemaa dalis traum? ?vyksta ir staiga apsvaigus galvai, o tam, pasak gydytojo, ?tak? gali daryti per didelis ar nesuderintas medikament? vartojimas: B?na, kai negalvodami apie pasekmes mon?s neatsakingai usiima savigyda arba kreipiasi pas gydytojus, nor?dami ispr?sti vien? sveikatos problem?, ta?iau nutyli apie kit? vaist? vartojim?.
Taip pat primenama, kad, siekiant sumainti traum? rizikas, vert?t? reguliariai manktintis, pasirinkti tinkam? avalyn?, b?ti atidesniems lipant laiptais, keliantis i lovos, vaiktant nelygiu grindiniu.
Whiplash sindromas ir patarimai
Be viso to, labai danai suaugusieji (ir ne tik) patiria staigius botaginius kaklo sumuimus, vadinamus Whiplash (kir?io traumos) sindromu. Paprastai tokie paeidimai ?vyksta avarij? metu, kai net ir po nestipraus sm?gio galva lyg vytuokl? staigiai pajuda ? priek?. I pradi? tai neatrodo rimta problema, nes joki? iorini? ar vidini? paeidim? nesimato, ta?iau po kurio laiko mogui gali prad?ti svaigti galva, skaud?ti kakl?, tirpti rankos ir atsirasti kit? nemaloni? sveikatos sutrikim?.
ios traumos gydymas nelengvas procesas, reikalauja daug j?g? ir pastang?, tod?l visuomet patariu mon?ms, ?vykus net ir nestipriai avarijai, neskub?ti taikiai isiskirti, kadangi daniausiai rimtos sveikatos problemos pasirodo tik pra?jus kuriam laikui po konkretaus ?vykio, paymi D.Kurlys.
