Teisingumas nugalėjo, liko kartėlis dėl prarastų dvejų metų

Siųsti Versija spausdinimui

Jūratė KIELĖ
jurate.alioraseiniai@gmail.com
Patrauklų inžinerinį statinį-aikštelę pačiame Raseinių centre įsigijęs raseiniškis dvejus metus teismuose turėjo įrodinėti, kad jo pirkinys teisėtas. Praėjusią savaitę bylą nagrinėjęs teismas pagaliau viską sustatė į vietas. Paskelbta, kad per 2020 metų rugpjūtį vykusį aukcioną pažeidimų nebuvo, už statinius gauta kaina – adekvati. Tačiau ši pagalių kaišiojimo į ratus istorija dar nebaigta. Jos iniciatoriams, tarp kurių net du mero postą besimatuojantys rajono politikai, gali tekti atsakyti už pasikėsinimą į niekuo dėtų žmonių reputaciją. Ir pirkinio savininkas, ir trečiuoju asmeniu ginče dalyvavęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos vadovas svarsto galimybę savo garbę ir orumą ginti teisme. Nuomonę dėl šių politikų savo socialiniame tinkle išreiškė ir Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis: „Du iš jų pasiryžę kandidatuoti į mero postą, visada pasisako už investicijas, tačiau pagal jų veikimo metodus už tas, kurios ,,netrukdo“ jų nekilnojamojo turto nuomos verslui.“
Kai kurių Tarybos narių politikavimas siekiant asmeninių tikslų nuskriaudė ne tik po teismus tampytus asmenis. Erdvės šalia Raseinių autobusų stoties, vienos labiausiai matomų miestų vietų, sutvarkymas nusikėlė mažiausiai dvejiems metams. Sandorį užginčyti užsimoję politikai iš visų raseiniškių atėmė galimybę gyventi gražiau ir patogiau. Tokią nuomonę gyventojai aktyviai reiškia socialiniuose tinkluose.

Tokio sprendimo ir tikėjosi
„Jaučiuosi puikiai, sprendimas toks, kokio ir tikėjausi“, – šį pirmadienį „Alio Raseiniams“ sakė šiuo metu ne Lietuvoje esantis Valentas Laurynas. Daugiau nei prieš dvejus metus už 35 200 eurų įsigytas statinys-aikštelė jaunam verslininkui netrukus tapo galvos skausmu. Jis trumpai primena istoriją, kuri ėmė rutuliotis vos tik pasibaigus aukcionui. Pirmiausia V. Laurynas pabrėžia, kad aukcione jis įsigijo tik statinį-aikštelę, bet ne patį sklypą, „kaip klaidina tam tikri žmonės ir pretendentai į mero postą“. Bet tolesnei veiklai turėjo būti pasirašyta nuomos sutartis su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). Tai nevyko sklandžiai – prasidėjo ginčas, užtrukęs keturis mėnesius, o tada jau prokuratūra ėmėsi bylos.
„Gavau pranešimą, kad į teismą kreipėsi prokuratūra ir viena įmonė dėl restitucijos taikymo. Įdomu, kad ta įmonė yra iš Šiaulių rajono, jos veiklos sritis – teisinės paslaugos. Dar įdomiau, kad žmogus į teismą kreipėsi apie galimą nesąžiningumą sužinojęs iš „Raseinių naujienų“. Šios įmonės atstovas dalyvavo tik viename posėdyje… Ir daugiau apie jį neteko girdėti. Bet, žinoma, jis turės atlyginti teisme patirtas išlaidas visiems atsakovams. Suma tikrai nemaža“, – pabrėžė V. Laurynas.
Vardindamas visas bylinėjimosi peripetijas ir tai, kad įmonė kelis kartus atsisakė ginčą spręsti taikiai, verslininkas akcentuoja jo baigtį: apeliacinis teismas nustatė, kad pažeidimai nebuvo esminiai, ir atmetė prokurorės ir įmonės ieškinius dėl nesąžiningo sandorio.

Prarasta daug laiko
Nors pergalė pasiekta, verslininką atsivijo dvejus metus spręsto ginčo padariniai. „Dėl ateities planų negaliu pasakyti nieko konkretaus, nes šiuo metu dar vis neturiu pasirašytos nuomos sutarties su NŽT. Ne vieną mėnesį buvo vilkinamas sutarties pasirašymo sandoris, dėl vilkinimo buvo parašyti trys advokato raštai ir galų gale, kai prokuratūra pradėjo ginčą, gavau atsakymą, kad bus laukiama teismo nuosprendžio. Na, nuosprendis jau yra ir, tikiuosi, daugiau trukdžių pasirašant nuomos sutartį nebus“, – viliasi V. Laurynas.
Jis sako, kad laikas, prarastas dėl bylos, daug ką pakeitė – kainas, projektų rengimą, pačią ekonomikos situaciją. Šiuo metu, neabejoja, bus daug sunkiau išnaudoti ir sutvarkyti šią vietą.
„Aš praradau daug laiko, o per tuos kelerius metus buvo daug įvykių pasaulyje, kurie gali paveikti statybas. Jos, beje, jau tikrai galėjo būti prasidėjusios“, – apgailestauja verslininkas, į aukcioną ėjęs su ketinimais apleistą statinį-aikštelę paversti pramogų, prekybos, paslaugų vieta.

Kai kas sprogo iš pavydo
Svarstydamas, kas išprovokavo šią situaciją, V. Laurynas pirmiausia įvardija patį paprasčiausią pavydą.
„Politikams tai buvo puiki proga pasidaryti reklamą, kaip jie kovoja už teisybę… Nors jie už teisybę nekovojo, tik norėjo sau patogių sprendimų. Aš jiems nepatogus, todėl skelbiama, kad aikštelė yra netinkamose rankose. Ją turėjo įsigyti vienas iš žinomų Raseinių mieste, tada niekas nebūtų supykęs, viskas būtų sutvarkyta tyliai, – tiesiai šviesiai sako verslininkas. – Neatmetu galimybės kreiptis dėl šmeižto vien dėl to, kad negalima šnekėti melo viešai, iškraipyti informacijos ir vaidinti didvyrius, kaip stengiasi dėl Raseinių miesto.“
Kaip to pavyzdį jis pateikia ir dabar besiliejančias pykčio emocijas pralaimėjusioje pusėje. „Buvau parašęs komentarą po Vaido Kuzmarskio interviu, kuriame jis iškraipė informaciją. Tačiau jis pats tą komentarą ištrynė, nes jis jam nepatogus. Taip žmonės negauna visos informacijos apie situaciją. Norėčiau jį paskelbti čia: „Rašo UŽGROBĖJAS. 1. Ne užgrobimas – pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta. 2. Ne teritorija – o inžineriniai statiniai. 3. Sakai, rezultatų nėra – rezultatas yra, laimėjome teismą Šiauliuose. Bet kadangi sprendimas ne jūsų naudai, kam apie tai pranešti. Neklaidink žmonių savo kalbomis, o jeigu iš tikro nesupranti žodžių reikšmės, kurias vartoji, nėra tau vietos Savivaldybėje. Tuo labiau mero pozicijoje“, – ištrintą komentarą cituoja V. Laurynas. Be to, jis turi patarimą žmonėms, susiduriantiems su agresyvia neteisybe. „Jeigu jaučiatės teisus, kreipkitės į gerą advokatą ir kovokite už savo tiesą. Ne tie laikai, kai viskas tvarkoma žodžiu per pažintis. Taip, procesas ilgas, bet tikrai viską daryčiau taip pat. Buvo verta laukti ir būčiau laukęs dar ilgiau, kad įrodyčiau savo tiesą“, – sako verslininkas.

Mintyse – apginti garbę ir orumą
Dėl teisinės satisfakcijos svarsto ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Jonyla, šiame ginče dalyvavęs kaip trečiasis asmuo.
„Visas šis procesas tęsėsi gana ilgai. Malonu, kad pagaliau padėtas taškas. Buvo visokių interpretacijų, aš taip pat sulaukiau įvairių epitetų. Buvau išvadintas žemgrobiu, kuriam savos žemės per mažai, tai reikia dar ir iš Autobusų stoties užsigrobti. Ir net žodis „galimai“ nebuvo pavartotas. Griebta plačiai. Turiu visą tą medžiagą pasidėjęs, gal dar prie jos grįšiu. Buvo sujudę visi Raseiniai, kaip čia tas Jonyla kažką neteisėtai padarė. Teismo nutartis mane iš esmės reabilitavo, bet galbūt, jei turėsiu laiko, kreipsiuosi dėl garbės ir orumo pažeidimo“, – neatmeta E. Jonyla.
Jam teko išklausyti daug opozicijos kaltinimų, kuriais remdamasis 2020 metų pabaigoje pats kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Po mėnesio Savivaldybė gavo tarnybos atsakymą, kad jokių nusižengimų, taip pat ir korupcinių, vykdant aukcioną neįžvelgta.
„Smagiausia tai, kad statinio savininkui susitarus su NŽT bus galima tvarkytis Autobusų stoties teritorijoje, kad ta miesto vieta atgims. Dabar ji mums didelės garbės nedaro – betono pamatai formuoja tikrai nekokį miesto veidą“, – apgailestauja administracijos direktorius ir primena, kad skelbiant aukcioną viena iš sąlygų buvo pertvarkų imtis nedelsiant, pagal suformuluotus griežtus terminus.
Į teisėtvarką dėl viešo aukciono rezultatų panaikinimo kreipėsi keli opozicijos lyderiai, dvi rajono įstaigos ir vienas gyventojas.
„Nepykstu. Jų veiksmai teisėti. Gerai, kad buvo įvairiose instancijose – Taryboje, Antikorupcijos komisijoje, teisme – buvo aiškinamasi, nagrinėjamos prielaidos ir t. t., kad buvo sudėti visi taškai“, – pabrėžia E. Jonyla.
Jis neabejoja, kad visą šią apmaudžią situaciją užsuko asmenų, kuriuos domino ta vieta, neapdairumas. Pražiopsoję skelbimą apie aukcioną jie ėmėsi visų įmanomų priemonių. „Bet kai traukinys nuvažiavo, ką bepadarysi. Patys kalti“, –
tvirtina jis.

Kęstutis DERLIŪNAS
Raseinių autobusų parko
direktorius

Tai senoji Raseinių autobusų stoties teritorija. Kažkada pati stotis buvo nugriauta, liko tik betono pamatai, privažiavimo aikštelių asfaltas. Mes už ją tik mokėjome mokesčius, valydavome, tvarkydavome, bet jokių pajamų negavome. Todėl buvo priimtas sprendimas surengti aukcioną ir tuos statinius parduoti. Žemė liko kaip buvo, ji yra nuomojama iš valstybės.
Aukcione galėjo dalyvauti bet kas. Bet, matyt, kažkas čia turėjo kitų planų. Galbūt tikėtasi kitokio scenarijaus, gal kaina buvo per didelė. Nes jeigu būtų norėję, būtų ir dalyvavę. Tiems, kam šitas objektas buvo įdomus, apie būsimą aukcioną tikrai žinojo.
Vis tik manau, kad mes turime turėti stuburą, vadovautis įstatymais ir valstybės numatytais aktais, o ne vykdyti kažkieno pageidavimus. Tas kainavo nervų ir laiko, bet esu įsitikinęs, kad pasielgėme teisingai. Džiaugiuosi ir pačia eiga, ir rezultatu. Įmonei liko tam tikra pinigų suma, už kurią mes galėsime atnaujinti savo parką. Be to, iš asmenų ir organizacijų, kurios sukėlė tą procesą, mums priteistos visos bylinėjimosi išlaidos ir kompensacijos.

Komentarų nėra