Tiesiogini? i�mok? prognoz?s: kas laukia ?kinink?

Art?jant naujajam Europos S?jungos finansiniam laikotarpiui, �emdirbiai itin domisi tiesiogini? i�mok? (TI) Lietuvos ?kininkams skai?iavimo formule 2021�2027 metais. �em?s ?kio ministerija (�?M) pristat? socialiniams partneriams plan?, kaip gal?t? b?ti skirstomos tiesiogin?s i�mokos Lietuvos ?kininkams naujuoju laikotarpiu (2021�2027 m.). Svarbu pa�ym?ti, kad galutinis sprendimas d?l i�mok? plano n?ra priimtas, tod?l i�mok? dyd�iai gali keistis. Nepaisant to, strategin?s kryptys ai�k?ja. Tiesiogini? i�mok? prioritetin?mis sritimis bus laikomi vidutiniai �eimos ?kiai, jauni ?kininkai, besitraukiantys �em?s ?kio sektoriai, perdirbimas ir apsir?pinimas �em?s ?kio produkcija.

Prie� planuodami atliko tyrim?

Prie� ministerijai rengiant TI plan?, Lietuvos agrarinis ekonominis institutas (LAEI) atliko ?ki? pelningumo vertinim?. Tyrimo metu buvo ai�kinamasi, kokio dyd�io ?kiai Lietuvoje yra pelningi, kokie � nuostolingi. Skai?iuota, koki? ?ki? �alyje yra ma�iausiai, kokios �em?s ?kio �akos traukiasi, kurioms reikia pad?ti.

�?M parengtame plane teigiami poky?iai laukia smulki?j? ir jaun?j? �emdirbi?, lengvesn?s s?lygos numatomos ?kininkaujantiems ekologi�kai. Tur?t? did?ti susietoji parama pienini? karvi? laikytojams, auginantiems dar�oves atvirame grunte, i�mokos galimai bus skiriamos auginantiems rie�utmed�ius.

Siekiama didinti ?kinink? konkurencingum?, ypa? nedideli?, kuriems ?kininkavimas yra pagrindin? veikla ir pragyvenimo �altinis.

Kaip paai�k?jo i� LAEI tyrimo, remiantis ?ki? apskaitos duomen? tinklo duomenimis, ?kiai iki 10 ha yra s?lyginai pelningi (did�ioji prekini? iki 10 ha ?ki? dalis � pelningi), o per�engus 10 ha rib? pelningumas krinta, jie dirba nuostolingai. Pelningai dirba tik gerokai didesni � valdantys 100, 110 ha, o labai pelningais laikomi dirbantys 150 ha ir daugiau. Toki? pa?i? tendencij? atspind?jo ir produkcijos kreiv?: iki 10 ha ji didesn?, v?liau ma�?ja, o gerokai padid?ja tik nuo 150 ha. B?tent toki? ?ki?, valdan?i? iki 90 hektar?, Lietuvoje yra daugiausia � jie sudaro 90 proc. vis? Lietuvos ?ki?.

D?mesys smulkiuosiems ir jauniesiems ?kininkams

Atsi�velgiant ? tai, kad dauguma ?ki? Lietuvoje yra vidutiniai ir b?tent j? efektyvumas yra pras?iausias, tiesiogini? i�mok? perskirstymo plane ypatingas d?mesys atkreiptas ? ?kius iki 100 ha. I�mokos naujajame pasi?lyme i�d?liotos taip, kad jos pad?t? smulkiems ?kiams prad?ti dirbti pelningiau. I�mok? u� pirmuosius hektarus si?loma mok?ti ne u� pirmuosius 30 ha, o u� pirmuosius 50 ha. Tai rei�kia, kad u� kiekvien? hektar? ?kininkas vidutini�kai gaut? 76 papildomus eurus. Pagal nauj?j? plan? i�mokos tur?t? b?ti mokamos laiptuotai, u� pirmus 10 ha b?t? mokama 65 eurai u� hektar?, u� 11�20 ha � 74 eurai u� hektar?, u� 21�30 ha � 87 eurai u� hektar?, o 99 eurai u� hektar? b?t? skiriami ?kiams, kurie dirba nuostolingiausiai � nuo 31 iki 50 hektar? dyd�io. Toks laiptavimas nulemt?, kad didesnes i�mokas pajaust? ?kininkai, dirbantys iki 108,4 ha, arba 95,8 proc. vis? Lietuvos ?kio subjekt?.

Palankios permainos numatomos jauniesiems ?kininkams, kuri? Lietuvoje, pasirodo, ma�?ja. Veiklos esami nenutraukia � kei?iantis ?kinink? am�iui, jie praranda jaun?j? status?. Problema yra nauj? jaun?j? ?kinink? ?sitraukimas ? �em?s ?kio veikl? ir nedidel?s ?ki? apimtys � vidutini�kai jaunieji ?kininkai valdo 32 ha, bet naujai ateinan?i? jaun? ?kinink? vidutiniai plotai nesiekia ir 10 ha. D?l to tiesiogines i�mokas jauniesiems ?kininkams si?loma nuo 54 eur? didinti iki 173 eur? u� hektar? ir planuojama jas mok?ti nebe penkerius, o septynerius metus, mokant u� 50 ha (�iuo metu mokama u� 90 ha).

Daugiau skirt? pienininkams ir dar�ininkams

Permainos pasi?lytos skirstant susiet?j? param?, kuria siekiama palaikyti ir paremti besitraukian?ias �em?s ?kio �akas. Didelis d?mesys skirtas �eimos ?kiams, kuriuose mel�iamos pienin?s karv?s. Neb?tina tur?ti keli? �imt? mel�iam? karvi?, kad ?kis b?t? pelningas. Remiantis skai?iavimais, u�tenka 25 karvi?, kurios, jei ?kininkaujama protingai, i� �aliavinio pieno leid�ia i�laikyti �eim?. Tod?l i�mokos u� pienines karves vidurk? nuo 119 si?loma didinti iki 180 eur?. Mel�iantiems iki 10 karvi? i�moka u� karv? naujuoju tiesiogini? i�mok? laikotarpiu siekt? 156 Eur, laikantiems nuo 11 iki 50 raguo?i? � priklausyt? 208 eurai u� karv?, auginantiems nuo 51 iki 150 karvi? u� karv? b?t? skiriama 260 eur?. ?kyje, kuriame laikoma 151 karv? ir daugiau, kiekvienam galvijui, pradedant nuo 151, b?t? skiriama po 130 eur?, o visiems kitiems � atitinkamai pagal laiptus.

Susietoji parama palaiko ir dar�ovi? bei vaisi? augintojus, tod?l auginantiems atviro grunto dar�oves vietoj 180 si?loma mok?ti 500 eurus u� hektar?, o vaisi? augintojams parama nuo 237 eur? u� hektar? kils iki 386 eur?. Nekist? tik parama m?sini? galvij?, m?sini? avi?, cukrini? runkeli? augintojams. Lietuvos agrarin?s ekonomikos instituto si?lymu ? nauj?j? tiesiogini? i�mok? plan? ?traukti rie�utmed�iai � j? augintojams u� hektar? bus mokama 150 eur?.

Didesn?s i�mokos � tik s?�iningiems

Ger? �ini? yra ir ?kininkaujantiems ekologi�kai. Naujuoju finansiniu laikotarpiu ketinama panaikinti ekologini? ?ki? ?sipareigojimus penkeriems metams. Pasibaigus pereinamajam lauk? laikotarpiui, ?kininkas juos gal?s tiesiog u�deklaruoti ir gauti jam priklausan?i? i�mok?.

Tiesa, jei laukai po pereinamojo laikotarpio b?t? nedeklaruojami, kaip ekologi�kus ?kininkas juos gal?t? pa�ym?ti tik po keleri? met?. Tokia s?lyga norima pa�aboti piktnaud�iaujan?ius ekologin?mis i�mokomis ?kininkus, kurie atsiradus laukuose pikt�ol?ms metus nusprend�ia pab?ti neekologi�kais ?kininkais ir juos nupur�kia chemija, o kitais metais v?l gr?�ta prie ekologinio ?kininkavimo ir didesni? i�mok?. Jei bus pritarta naujajam tiesiogini? i�mok? planui ir jo pakeitimams, norint taip elgtis teks laukti pereinam?j? laikotarp?.