Ugioniai
Legendomis apipinti Ugioniai nutol? apie 4 km ? pietus nuo Betygalos. Vietovardio kilm? siejama su amin?ja ugnimi, pasak legend?, degusia ?ia iki emaitijos krikto. Senuosiuose em?lapiuose nurodomas Ugnioni?, kai kur ir Uogioni? (nuo odio uoga) vardas. Ugioni? banytkaimis gausiai lankomas turist? d?l vaizding? Dubysos krant?, garsiojo Ugioni? altin?lio su medine koplyt?le, bany?ia, netoli esan?io XIIXV a. Ro?ik?s piliakalnio Auktuonos kalne.
Ties banytkaimiu plyti vaizdingas Dubysos sl?nis su penkiomis terasomis, o up?s vaga vietomis labai vingiuota. Seniau per up? gyventojai keldavosi valtimi, iandien pereina pakabinamu vadinamuoju bedioni? lieptu. I gilios senov?s tebesklando legendos apie akmen? su enklais, prie kurio meld?si stabmeldiai ir kuris buvo suskaldytas ir ?m?rytas ? bany?ios sien?. Galimai is akmuo gul?jo prie Ugioni? altin?lio. Profesor? Pran? Dundulien?, tyrin?jusi ? krat? apie 19751977 m., teig?, kad Ugioniuose pagonyb?s laikais stov?jusi garsi vandens ventov?, o aplinkini? kaim? gyventojai jau tada garbino stebuklingos gydomosios galios turint? vanden?.
Vytenis ir Junona Almonai?iai nurodo 1578 m. raytiniuose altiniuose pamin?t? Ugioni? dvar?, v?liau susiformavus? nema? bajorkaim?, kuriame gyven?s ir bajoras Juozas Ugianskis. Kratotyrininko Broniaus Kviklio teigimu, Ugioniai pirm? kart? minimi 1592 m. teismo aktuose. Ugioniai XVII a. pirmojoje pus?je buvo vadinami miesteliu. 1649 m.
karaliaus Jono Kazimiero suteikta privilegija kart? per savait? rengti turgus, o tris kartus per metus prekyme?ius tur?jo b?ti svarbiu stimulu banytkaimio pl?trai, ta?iau ? didesn? prekybos administracin? centr? Ugioniai neiaugo.
Iki pat i? dien? tai inomi kaip venta, stebuklinga vieta, turintis unikali? bany?i?, mistini? gali? turint? altin?. Istoriniuose altiniuose rasime, kad ?ia buvusios net dvi bany?ios: 1611 m. pastatyta reformat? bany?ia, o katalik? apie XVII a. vidur?. Bany?ios buvusios medin?s, tod?l ir neilgaam?s. Apie 1785 m. garsaus teis?jo dvarininko Dirdos ir Kuleikos pastangomis pastatyta nauja katalik? bany?ia. Ji 1831 m. sudeg?, tod?l po ketveri? met? naujos m?rin?s bany?ios statybas ?m?si finansuoti Marcelinas Dirda. Ta?iau ir i? bany?i? lyd?jo nelaim?s. 1836 m. ? j? stipriai trenk? aibas ir apgadino. Tais pa?iais metais prasid?jo didelis remontas, buvo tvarkomas vidus. Ant ventov?s vakarinio ono yra ikalta bany?ios pastatymo data 1836 metai.
Bany?ioje yra gerai isilaik? Augustino Montvilo darbo vargonai. Grojant vargonais vienas mogus kojomis mina senovini? dumpli? pedalus. Bany?ios ventoriuje yra vieno i Ugioni? bany?ios fundatoriaus Dirdos kapas, o alia ir dvarinink? laidojimo r?siai. Netoli ventoriaus vart? stovi ema plytin? varpin?, baigta statyti 1967 m. gegu?s 9 d. Joje kabo 1937 m. Kaune, Juozo Masalco liejykloje, nulietas 713 kg sveriantis alvarinis varpas. Ugautas varpas gaudia kelias minutes. Bany?i? ir jos aplink? ilgus metus prii?r?jo Kazimiera Gvezdauskait?, gimusi 1918 m. Smulkik?s kaime. Smulkik?s kaimas yra tuoj ? vakarus nuo Ugioni?.
Antrojo pasaulinio karo metais, sustojus frontui prie Dubysos, nuo em?s paviriaus buvo nuluota pus? Ugioni?, kulkos suvarp? bany?ios stog?, kliud? suolus, altori?, vargonus… Kulk? ym?s vietomis matomos ir iandien (2022 m.). Kol?ki?, Nepriklausomyb?s laikais bany?ia buvo remontuojama, o 2013 m., Betygalos kunigo Viktoro Auktakalnio pastangomis gavus l?? i Raseini? rajono savivaldyb?s, buvo sutvarkyta aplinka prie bany?ios: ikirsti seni mediai, naujai sum?ryta, sutvirtinta ventoriaus tvora. B?gant laikui ventoriaus pietin? akmenin? tvora nuslinko 1520 m emyn ? pakaln?, jos nuslinkusi dalis yra ilikusi ir aikiai matyti (2022 m.). U tvoros iki iol ilik? ir keli senoviki kryiai. Vienas kryius gerai matomas ? iaur?s vakarus nuo pagrindini? bany?ios dur?, nutol?s apie 5 m u ventoriaus tvoros.
Labiausiai Ugionius garsina stebuklingas altinis, kurio vanduo, tikima, turi nepaprast? gydom?j? gali?. Manoma, kad ios versm?s vanden? naudojo ir Ro?ik?s pilies gyventojai ir gyn?jai. Apie ? stebukling? altin? vyskupas Motiejus Valan?ius emai?i? vyskupyst?je ra?: Metuose 1657 kana kas prad?jo pasakotis, 28. Lapkri?io Ugioniuose mat?s ties pat alteniu kyban?i? ant oro maliavon?, arba abrozd?, motinos Dievo. Jo vanduo po to tapo gydan?iu: kas vien skaudan?ias akis nuplauna Ugioni? alteny, tuojau igyna. Tik?dami tam, libieji mon?s i vis? pusi? b?riais prad?jo eiti ? Ugionius. emai?i? vyskupas Petras Par?evskis buvo nurod?s surasti patikim? ?rodym? apie altinio stebuklingas galias. Deja, ?rodym? neatsirado, pasakojimai apie stebuklingus pagijimus taip ir liko pasakojimais bei plito toliau: kas prareg?jo, kas j?gas atgavo, kam negyjanti aizda staiga ugijo. U patirtas malones atsid?kodavo ?mesdami ? altin? pinig?. Stebuklingomis Ugioni? altinio galiomis tikima iki iol.
Vir pagrindin?s poemin?s versm?s altinio versm?s
1840 m. pastatyta medin? koply?ia. Pastato interjeras gana kuklus. Koplyt?l?je yra vertingos XIX a. medin?s skulpt?ros ventoji su knyga ir Vyskupas su kryiumi, stovin?ios abipus altoriaus. Altoriaus viruje kabo legend? primenantis Marijos su k?dikiu paveikslas. Vir versm?s ?rengtas ulin?lis su tvorele, pad?ti puodukai vandeniui semti. Manoma, kad banytkaimyje buvo 19 stebukling? versmi?, dalis j? nuseko d?l intensyvios vyro gavybos. Tik koply?ios poemin? vandens srov? yra pati stebuklingiausia, sveikat? gerinanti, akis gydanti. alia koplyt?l?s yra statokas laitas, o jame trykta dar kelios poemin?s versm?s. Dubysos regioninio parko darbuotoj? r?pes?iu vir dviej? versmi? padaryti uliniai, sutvarkyta aplinka. mon?s tiki, kad gydo ir nedideli akmenukai, paimti i nesutvarkyt? tryktan?i? poemini? versmi?. Pa?mus juos es? reikia d?ti ant aizd?, trinti skaudamas vietas. Koply?ios vanden? mon?s danai semia savo reikm?ms per Sekmini?, olin?s atlaidus, per kitas didi?sias religines ventes. Takelis nuo koply?ios veda link ventoriaus. alia nuolat prii?rima gyvatvor?, ilik?s senovikas r?sys (ledain?), sudegusios klebonijos vieta, Dubysos regioninio parko direkcijos specialist? r?pes?iu mediuose ?rengti inkilai iknosparniams.
Ugioni? apylink?s pasiymi ne tik nuostabiu kratovaizdiu, jose gausu nauding?j? ikasen?. Vietov?s reljef? suformavo ledynai, ypa? paskutinio apled?jimo suplei?jusios ledo nuoskilos, luitai. Tirpsmo vandenys suklost? sm?l?, vyr?, mol?, susidar? haloceno amiaus altini?, aliuvin?s ar pelkin?s nuos?dos klintys. Ugioni? sm?lio telkinyje kvarco yra 8289 proc., feldpat? 8,220,4 proc. Sm?lis tinkamas akytam betonui gaminti, nes yra vidutinio rupumo, gelsvai rusvas. Sluoksni? storis svyruoja nuo 0,7 iki 6 m, vidurkis 3,1 m. vyro karjere rasta apie 30 proc. virgdo ir gargdo, vyro sluoksnis vietomis virija 10 m, o vidutinis storis svyruoja apie 15 m. Sm?lis ir vyras Ugioniuose buvo intensyviai kasamas 19701985 m.
Ties Pavirin?io ir Ugioni? kaim? riba esan?i? Ugioni? kapini? teritorij? kol?ki? laikais supo veikiantys sm?lio, vyro karjerai, v?liau jie buvo usodinti puimis. Auktokame kalnelyje, nutolusiame nuo Ugioni? kaimo kapini? ? vakarus apie 100 m, kelio ? Ugionius dein?je pus?je, 20152016 m. prad?jo veikti naujas nedidelis sm?lio karjeras.
Ugioni? klin?i? telkinys yra apie 200 m ? pietry?ius nuo bany?ios. Klintys st?kso dviem atskirais l?iais. Pirmojo l?io storis yra nuo 0,3 iki 0,6 m, vidutinis storis 0,45 m.
Dang? sudaro apie 0,20,5 m dirvoemio storis. Telkinio plotas 0,45 ha. Sp?jamos atsargos apie
2 041 m3. Pietiniame klin?i? l?yje sluoksnio storis yra 0,21,5 m, vidutinis storis 0,85 m. Dang? sudaro karbonatingas 0,91,1 m storio sm?lis. Spalva pilkai balta, vietomis kompaktikas, uima 0,42 ha plot?. Atsargos sudaro apie 5 611 m3 (Lietuvos TSR mineralini? aliav? apvalga, I ir II t., Vilnius, 1961).
U Dubysos, u vadinam?j? Kaukazo kaln?, ? up? atiteka deinysis jos intakas ventupis. 350 m ? rytus nuo upelio yra ventupio klin?i? telkinys, kur?, kaip ir kitus sm?lio ar vyro telkinius, geologai ivalg? 1965 m. Klin?i? sluoksnio storis 0,21,7 m, vidurkis 0,98 m.
Dang? sudaro durpinis dirvoemis, kurio storis 0,71,7 m. Klintis yra molinga, vietomis vari, pilkai baltos spalvos, puri, vietomis kompaktika, turi 8692 proc. kalcio karbonato (CaCO3), plotas 1,8 ha, atsargos 17 914 m3. Tinka r?g?ioms dirvoms kalkinti.
Ugioni? gamta ir istorija patraukli turistams, j? kasmet vis daug?ja. Dubysos regioninio parko darbuotojai pareng? kelias turistines trasas, jungian?ias ne tik Ugioni? banytkaim?, bet ir alia esan?ias vietoves. Viena i j? 25 km ilgio dvira?i? trasa BetygalaUgioniaiBetygala. Si?loma aplankyti Betygalos I, Betygalos II, Ro?ik?s piliakalnius, Kej?n? archeologin? kompleks?, Betygalos, Ugioni? bany?ias, Pilkalnio ir Ugioni? koply?ias, Pal?k?io, Burbiki? dvarus, paminkl? Vytautui Didiajam Betygaloje, Betygalos muziej?, Daukos ?uol?, v. Jono altin?l?, kaimo turizmo sodyb? Rokyn?, susipainti su Dubysos vandens turizmo trasa. Si?loma aplankyti kaimo turizmo sodybas prie Dubysos Darbut?, Vandi? kaimuose.
Marijona Birut? Navakauskien?
Itrauka i M. B. Navakauskien?s knygos
Kelion? aplink Ugionius (Kaunas, 2022),
skirtos Ugioni? 430-me?iui.
