Vasarą vagys nesnaudžia

Siųsti Versija spausdinimui

Kristina BENDŽIŪTĖ
Vasarą pagausėja ne tik pramogų, bet ir kriminalinių įvykių, būtent – vagysčių. Apie tai byloja ir Raseinių r. policijos komisariato įvykių suvestinės. Pasak Raseinių PK viršininko Kęstučio Užemecko, šie metai vagysčių skaičiumi mūsų rajone ne ką skiriasi nuo praėjusiųjų, tačiau vasaros laikotarpiu, kaip ir kasmet, vagysčių padaugėja.
Štai laikotarpiu nuo liepos 26 iki rugpjūčio 1 dienos į policijos komisariatą kreipėsi net 14 nuo ilgapirščių nukentėjusių rajono gyventojų.
Vasarą žmonės poilsiauja, dažniau būna išvykę, todėl pasitaiko įsilaužimų į butus, namus. Padaugėjo vagysčių patenkant į negyvenamas patalpas – ūkinius pastatus, garažus.  Beatostogaudami žmonės praranda budrumą, o ir vagims užsiimti savo nešvariais darbeliais šiltuoju sezonu žymiai palankiau nei žiemą. 60 % visų nusikaltimų sudaro vagystės, tai lemia ne itin gera ekonominė situacija.

Raseiniai – ne išskirtiniai

Nusikalstamų veikų gausa Raseinių rajonas respublikoje nėra išskirtinis, palyginus su kitais rajonais, turinčiais panašų gyventojų skaičių. Iki rugpjūčio 8 dienos mūsų rajone užregistruoti 458 nusikaltimai, iš jų ištirta 167, tuo tarpu Kaišiadoryse – 464 (ištirta 198), Prienuose – 414 (ištirta 166).
Nusikaltimų skaičiumi mūsų rajone pirmauja Ariogalos seniūnija – čia šiemet užregistruota 60 įvairių nusikalstamų veikų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Birželįliepą sunkiais nusikaltimais pagarsėjo Girkalnis – čia būta ir nužudymo, ir plėšimo atvejis. Beje, ir pernai Girkalnyje plėšimo metu buvo nužudyta moteris. Nemakščiuose pastaruoju metu taip pat užregistruoti du plėšimai, vagystė pagyvenusiai moteriškei esant namuose. Liepos mėnesį vagišiai suaktyvėjo Norgėlų ir Šarkių kaimuose. Nuo metų pradžios šiuose kaimuose užregistruotos aštuonios vagystės, tačiau pernai per tokį pat laikotarpį šiose apylinkėse tebuvo pora vagysčių. Viena iš versijų, kad Norgėlų ir Šarkių apylinkėse nesąžiningai pelnosi iš anksto susitarusių asmenų grupė. Paprastai tokie asmenys apvagia vieną du gyventous, realizuoja grobį, o kai pasibaigia pinigai, vėl išsirengia į naktinį žygį.
Kaip teigia Raseinių PK viršininkas, nors bendras nusikaltimų skaičius rajone išlieka panašus, tačiau daugiau padaroma sunkių nusikaltimų.

Pirmauja mobilieji telefonai

Vagys namus ir butus dažniausiai renkasi pagal jų išorę – balkoną, užuolaidas, šviestuvus, duris. Tačiau negalima teigti, kad ilgapirščių akiratin dažniau papuola pasiturintys gyventojai, nes jie paprastai daugiau dėmesio skiria turto apsaugai. Vis tik vagių aukomis dažniau tampa viduriniojo sluoksnio gyventojai, kurie gali sau leisti teisėtai įsigyti įvairių vertingų daiktų, tačiau nepakankamai rūpinasi turto apsauga.
Vagys iš gyvenamų patalpų ar parduotuvių dažniausiai pasiglemžia pinigus, juvelyrinius dirbinius, tarp vagiamiausių daiktų – mobilieji telefonai, populiarūs ir fotoaparatai, nešiojamieji kompiuteriai. Iš negyvenamų patalpų pasigviešiami įvairūs elektriniai ar benzininiai darbo įrankiai, ypač vejapjovės, pjūklai, taip pat akumuliatoriai, dyzelinas – viskas, ką galima nesunkiai realizuoti.
Šiemet mūsų rajone pavogta 12 automobilių, iš jų surasti tik 3. Kaip ir anksčiau, didžiausio vagių dėmesio sulaukia vokiški automobiliai AUDI, VW, ilgapirščiai mažiau domisi japoniškais, prancūziškais, retesnių markių automobiliais. Dažniausiai jie vagiami detalėms, kadangi sukontroliuoti autolaužynus labai sudėtinga – indentifikavimo  numeriai išpjaunami, o ir ne visos detalės būna sunumeruotos.  Nors rajone buvo rasta išardytų vogtų automobilių, tačiau surasti kaltininkus ir įrodyti jų kaltę nėra paprasta.

Telefoninių sukčių nemažėja

Viena skaudžiausių temų – telefoniniai sukčiai. Nors jie siaučia jau ne pirmus metus ir apie tai gan dažnai kalbama žiniasklaidoje, tačiau apgautųjų atsiranda vėl ir vėl. Prisidengę policininko statusu, telefoniniai sukčiai praneša apie neva į bėdą patekusį artimą žmogų ir  išvilioja iš patiklių gyventojų pinigus. Komisariato viršininko nuomone, šios nusikaltimų dalies galėtų ir nebūti, jei žmonės būtų budresni, neišsigąstų, iš karto kreiptųsi į policiją. K. Užemeckas sakė nežinantis nei vieno atvejo, kad policija iš karto po nusikaltimo tarpininkautų, derėtųsi dėl žalos atlyginimo. Tai įmanoma tik tokiu atveju, jei yra apklaustas nusikaltimą padaręs žmogus, atliktas ikiteisminis tyrimas – tik tada suteikiama galimybė tartis dėl žalos atlyginimo, ir tai tik įstatymo nustatyta tvarka.
Aferistų skambučio sulaukęs žmogus turėtų pasakyti, kad dabar negali kalbėti ir paprašyti, kad perskambintų vėliau, o tuo tarpu iš karto pranešti policijai.
Nemažai žmonių policijai praneša apie bandymus apgauti, duoda skambinusiųjų numerius – tai iš dalies palengvina kitų bylų tyrimą, leidžia atlikti tam tikras analizes.

Darbą apsunkina buitiniai konfliktai

K. Užemeckas neslepia, kad policijos darbui labai trukdo šeimyniniai, kaimynų konfliktai. Rajone gan nemažai girtaujančių šeimų, kurios savo santykius aiškinasi prie taurelės. Tokių iškvietimų ypač padaugėja, kai išmokamos socialinės išmokos. Šiemet vieną savaitę gesinti buitinių konfliktų pareigūnai vyko net 40 kartų. Policija privalo reaguoti į tokius iškvietimus, vėliau apylinkės inspektoriai užsiima skundų tyrimu, tuo tarpu prevenciniam darbui, pavyzdžiui, įspėti vienišą močiutę, kaip apsisaugoti nuo sukčių, nebelieka laiko. Pasak komisariato viršininko, šiuos asmenis sunku paveikti, kad jie savo problemas spręstų blaivūs, per teismą. Jų pareiškimai paprastai nepasiekia teismo, tyrimų rezultatas – niekinis. Asmenys tik įspėjami dėl netinkamo elgesio buityje, o kitą dieną susitaiko.

Saugos priemonės ne visada apsaugo

Policija imasi prevencinių priemonių gyventojų bei jų turto saugumui užtikrinti, tačiau to nepakanka. Žmonės ir patys turėtų labiau pasirūpinti savo turto saugumu – įsivesti signalizaciją, kuri gali būti pajungta į mobilųjį telefoną ar saugos tarnybą, įsibrovėlius gali atbaidyti įvairūs judesio davikliai, į judesį reaguojančios lempos, stebėjimo kameros. Pagaliau kiemą galima apsitverti, o lojant šuniui pasižvalgyti, ar nevaikšto kas svetimas. Anot K. Užemecko, saugos priemonės sumažina vagystės tikimybę, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad būsite saugūs, irgi negalima. Nusikalsti linkę asmenys sugalvoja įvairiausių būdų, kaip apgauti ir apeiti įvairias apsaugos
sistemas.

Apie įvykį praneškite policijai

Kaip žinoma, ne visi nuo vagių nukentėję žmonės kreipiasi į policiją. Vis tik gyventojai turėtų pranešti apie įvykį policijai – bent jau būtų žinoma, kiek realiai yra apvogtų asmenų. Sulaikiusi vagį, policija paviešina pas jį rastų daiktų nuotraukas per žiniasklaidos priemones, tačiau dalis daiktų taip ir lieka neatpažinti. Tokiu atveju tie daiktai atgal sugrįžta vagystę padariusiam asmeniui, nes neįrodomas pats vagystės faktas. Būna, kad sulaikytieji patys prisipažįsta, iš kur tą ar kitą daiktą pavogė, tada policija atvyksta pas nukentėjusįjį ir praneša, kad jo daiktas atsirado.  Tačiau policijos komisariato viršininkas neatsimena atvejo, kad žmonės, įsigiję galimai vogtą daiktą, kreiptųsi į policiją su prašymu patikrinti.

1 Komentaras

  1. signalizacija namams

    2020-06-29 13:10

    Na tikrai, yra įvairių signalizacijos rūšių, tikrai kiekvienas išsirinks sau tinkamą sprendimą..