Vieni t?vus at?m?, kiti �iandien skriaud�ia

Nijol? PETRO�I?T?

Irena Railien? ilgus metus ni?nieko ne�inojo apie savo t?v?. Girdi, �uv?s �per karus� ir tiek. Ji per met? t?km? netgi keist? jausm? i�siugd?, jog apie t?vuk? nieko negalima klausin?ti, nes kai ji tokiais klausimais u�speisdavo mam?, �i bemat apsipildavo a�aromis ir labai ilgai b?davo nelaiminga, t.y. reik?davo gan daug laiko, kol ji apsiramindavo. Taip ne�inioje pra?jo daugiau nei penki de�imtme?iai, kol per vieno giminai?io laidotuves Skirsnemun?je pusbrolis nepasigyr? apie jos t?vus knygoje skait?s. Oi, kaip negra�iai ten apie juos buv? prira�yta. Ta knyga vadinosi �Vanagai i� anapus�, ir j? b?t? galima pavadinti tikru sovietin?s propagandos ��edevru� apie pokario rezistencij?. Kaip �iandien prisimena I. Railien?, ji po tokios �inios kelet? m?nesi? netilpusi savo kailyje, ka�koks keistas jausmas vald?s vis? k?n?. Band�iusi susirasti min?t?j? knyg?, bet tuokart niekur nepavyko jos gauti. Tada ji nusprend? bet kokiu b?du priversti mam? kalb?ti, i�pe�ti i� jos, koki? paslapt? ji slepia nuo vis? nami�ki?? Kas i� tikr?j? buvo jos t?vas ir kod?l b?tina tai sl?pti? Bet mama ir toliau atkakliai tyl?jo: �Vaikeli, kuo ma�iau �mogus �ino, tuo jis yra laimingesnis. Tau nereikia nieko �inoti, ko tu dar ne�inai.� Ta?iau Irenos toks atsakymas nebetenkino. Ji nor?jo �inoti ne tik daug, bet visk? apie nuo jos slepiamus ?vykius. Ji nor?jo visk? �inoti apie savo t?v?, kurio net veido nebeprisimin?, nes jai n? dvej? metuk? nebuvo, kai jis i�nyko i� jos gyvenimo.

Paslapt? atskleid? archyvai

I. Railien? su savo turimomis �yk�?iomis �iniomis kreip?si ? Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centr?, i� kurio netrukus gavo atsakym?, jog ne tik jos t?vas buvo pasiprie�inimo kov? dalyvis, bet ir jos motina. �Lietuvos ypatingajam archyve yra Raseini? apskrities MGB skyriaus byla (1946-01-30 � 0947-07-03), kurioje ataskaitiniame prane�ime apie Raseini? apskrities �iluvos vals?iuje vykusias teroro akcijas pa�ym?ta, kad Petr? Sabaliauskien? (I. Railien?s motina – N. P.) buvo �emai?io partizan? b?ryje ir dalyvavo �iluvos vals?iaus Pyragi? kaime 1946 m. liepos 6 d. susi�audyme. Jos vyras, Izidorius Sabaliauskas, buvo aktyvus partizan? r?m?jas, kada buvo rekvizuojamas sviestas �aiginio pienin?je, jis perve�? sviest? partizanams ? Betygalos vals?i?. I. Sabaliauskas buvo gav?s ginkl? i� partizan? (…) Raseini? apskrities MVD kovos su partizanais skyriaus patikrinimo akte (1946 m. rugs?jo 25 d.) pa�ym?ta, kad 1946 m. rugs?jo 21 d. are�tuota partizan? nar? Sabaliauskien? ir partizan? r?m?jas Sabaliauskas (vardai nenurodyti). Pateiktame partizan? s?ra�e nurodyta, kad partizan? nar? Sabaliauskien? (byloje-bandu?iastnica) ir Sabaliauskas, partizan? r?m?jas, suimti 1946 m. rugs?jo 21 d.�

I�nyko p?dsakai

Nuo tos datos Izidoriaus Sabaliausko p?dsakai v?l i�nyko. Kaip dabar ima atgaminti ?vykius Irena, kai po kurio laiko ? namus gr?�o motina, ji buvo nebeatpa�?stama. Kur ji buvo, niekas i� j? globojusi? giminai?i? jai nesak?. Kaip �iandien ji supranta, jie to patys n? ne�inojo. O jei ir b?t? sak?, ji buvo per ma�a, kad k? nors gal?t? suprasti. Gr?�o mama be sveikatos, u� �em? tylesn? ir visi�kai pakrikusiais nervais. Ji prakti�kai nuo visko atsitv?r? tylos siena, vis? kal?jime patirt? siaub? ji taip ir nusine�?
tylom ? kap?. Irena ir �iandien sau negali atleisti, ka ji nei�klausin?jo mamos, kod?l sulau�yti jos rank? pir�tai, kod?l jie keistom s?augom vietoj nag?? Kod?l jos k?nas randais nus?tas? Sako, jei b??iau bent nujautusi, i� kur visa tai mama parsine�?, gal kaip nors b??iau i�klaususi. Bet ?ia pat v?l veja mint?: �Gal ir ne? Juk a� daugkart esu klaususi… Tik vien?syk prasitarusi, jog jos t?vas u� uol? kietesnis buv?s, kad tardomas jis ni?nieko nepasak?s. Jiedu ka�kokiu b?du tur?j? galimyb? kal?jime susitikti, tai jis jai sak?s: �Neturiu a� k? jiems pasakyti, ir nieko jie i� man?s nesu�inos.�
Nieko nei�pe�usi i� savo motinos, Irena ?m? atkakliai ie�koti kit? �moni?, pa�inojusi? jos t?v?, pagalbos. I� j?, tuo pat metu Raseini? kal?jime lankiusi? savo artimuosius, Irena su�inojo, kad jos t?vas kal?jime buvo nu�udytas 1948 met? gruodyje, prie� pat Naujuosius. Antr? Kal?d? dien? jie dar Izidoriui perdav? siuntinuk?, o gruod�io 30-?j? vienas kal?jimo pri�i?r?tojas jiems pasak?s, kad Izidoriaus neb?ra. Kaip buvo nu�udytas Irenos t?vas, ji iki �iol taip ir nesu�inojo. Ir kur jis buvo nu�udytas: i�ve�tas ? kit? kal?jim?? Nu�udytas vietoje? Kur jo kauleliai �iandien tr?ni? Tai klausimai, ? kuriuos Irena �iandien labiausiai nor?t? gauti atsakym?, kad dar �ioje �em?je b?dama gal?t? bent �vakel? u�degti ant niekad nepa�inoto t?vo kapo.

�Banditi�kos� kilm?s paie�kos

Po to, kas ?ia pasakyta, I. Railienei jau nor?josi kuo daugiau su�inoti apie savo �banditi�k?� prigimt?. Ji jaut? did�iul? nuoskaud?, kai vis? sovietmet? buvo gniu�doma, jai buvo u�kertamas kelias ir ? geresn? darb?, ir ? moksl?, o ji ne�inojo, net nenujaut?, u� k? su ja taip elgiamasi. Tad I. Railien? para�? Generalinei prokurat?rai – gal �ie jai k? nors naujo pasakys? Bet ne k? daugiau tepasak?, tik patvirtino tai, k? ji jau �inojo: �Izidorius Sabaliauskas, gim?s 1912 metais, gyven?s Kyvi�k?s kaime, Raseini? apskrityje, buvo neteis?tai represuotas kaip aktyvus rezistent? r?m?jas ir kalinamas Raseini? kal?jime nuo 1946� met? rugs?jo 21 dienos. Apie paleidim? i� kal?jimo ar mirt? duomen? n?ra.� O taip pat ir jos motina, �Petronel? Sabaliauskien?, gimusi 1912 metais, buvo neteis?tai represuota u� priklausym? rezistent? b?riui ir kalinama Raseini? kal?jime.��i? dokument? gale buvo para�yta, kad ��is pa�ym?jimas yra pagrindas gauti LR ?statymuose numatytas lengvatas ir kompensacijas.�

Ne tuo metu nukent?jo

Ta?iau kai I. Railien? paband? pasinaudoti generalinio prokuroro patarimu, paai�k?jo, kad jai jokios lengvatos nepriklauso. Kai ji, jau ne�ina Nukent?jusio asmens (buvusio beglobio vaiko) pa�ym?jimu Nr. 000373 u�?jo ? Sodr?, jai paai�kino: kol kas jokios lengvatos nepriklauso, nes jai es?s pritaikytas� LR asmen?, nukent?jusi? nuo 1939- 1990 met? okupacij?, teisinio statuto ?statymo 7.1 str., o jie pensijas gal? mok?ti tik tiems, kuri? pa�ym?jimuose yra ?ra�ytas 4 str., t.y. tiems, kurie tapo invalidais d?l sausio 11-13 dien? ?vyki?, politiniams kailiniams ir tremtiniams, pasiprie�inimo 1940- 1990 m. okupacijoms dalyviams, asmenims, kurie karo metais buvo i�ve�ti prievartiniams darbams, kurie tarnavo antihitlerin?s koalicijos veikian?ioje armijoje, ?ernobylie?iams ir tiems, kurie tapo invalidais atlikdami karin? tarnyb? ar teorini? mokym? metu. Tiesa, �io str. 2 d. sako, jog pensijas gali gauti ir �i? asmen? t?vai, sutuoktiniai ar vaikai, ta?iau, Nukent?jusio asmens pa�ym?jime turi b?ti ?ra�ytas 4 str., o pagal 7 str. lengvatos gal kada nors ir b?sian?ios…Irena taip ir liko nesupratusi, k? rei�kia generalinio prokuroro para�ymas apie lengvatas. �O mes �ito tai ne�inome, mes tik pensijas mokame�, – atsak? jai Sodroje. Ir vaik�?iojo moteris po ?vairi? valdinink? kabinetus, ir mind? j? slenks?ius, bandydama rasti atsakym?, kod?l ir dabartin?, nepriklausomos Lietuvos vald�ia j? skriaud�ia. Galop atsakym? ji v?l gavo Gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centre, kuriame jai patar? kreiptis ? teism? d?l t?vo pripa�inimo mirusiu. Jos mama po mirties buvo pripa�inta �kariu-savanoriu�. �Kai mama buvo pripa�inta rezistencini? kov? dalyve, ir a� gavau Nukent?jusio asmens (buvusio beglobio vaiko) pa�ym?jim?. Man ka�kas pasak?, kad a� su tuo pa�ym?jimu gal?siu bent autobusu nemokamai ar tik u� dal? kainos va�in?ti. Ir kad u� mam? kompensacij? gausiu. Ta?iau kai ?lipau ? autobus? paai�k?jo, kad tas pa�ym?jimas man joki? lengvat? nesuteikia. Sak?, jei b?tumei i�
tremties, tada gerai…� U� mam? I. Railien? irgi jokios kompensacijos negavo: �Sak?, kad dar reikia palaukti, kad dabar n?ra ?statymo. Bet a� jau laukiu beveik 60 met?.
Bijau, kad ir nebesulauksiu…�