Vieno paminklo istorija

Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Taip jau susiklost?, kad daugiausiai mitologini? akmen? Raseini? rajone yra iluvos seni?nijoje. 1983 metais i 11 mitologini? akmen? 8 buvo iluvos apylink?se, tiesa, 3 jau sunaikinti. Akmenis senov?s lietuviai labai gerb?. Tai dar pagoniko tik?jimo ?taka. Prie j? visais laikais stov?jo po kelet? kryi? arba ant j? buvo statomos koply?ios. M.Bernteinas teigia, kad koply?ios buvo ?rengiamos ant akmen?, kurie legendose minimi kaip buv? stabmeldi? altoriai, ant ?uol? kelm?. Tik v?liau jos prad?tos r?sti ant paprast? plyt? bei akmenini? pamat?. Pasak T. Narbuto, senov?s lietuvi? mitologijoje dideli akmenys, st?ksantys alia viekeli?, dar b?davo vadinami ukeikimo akmenimis ir siejami su kelio dievo vaizdiniu. Niekas ant j? nedr?sdavo atsis?sti, prie tai nesukalb?j?s tam tikr? magik? odi?, apsaugan?i? keleiv? nuo pavoj?. M.Strijkovskio liudijimu, iems akmenims aukodav? baltas vitas ir kt. A.Vaivila mano, kad Akmen?s kaimo mitologinis akmuo – antras ypatingas mitologinis paminklas po akmens su Panel?s Marijos p?da iluvos koply?ioje.

Dar 1930 metais kratotyrininkas Balys Bura?as padar? Akmen?s kaimo mitologinio akmens apra? ir fotofiksacij?. Ura? legendas ir padavimus apie j?. Tuomet koplyt?l?je dar buvo Dievo Motinos ir v. Elbietos medin?s skulpt?r?l?s. ilini? metu daugelis moni? keliais ?jo aplink akmen? ir koplyt?l?, d?dami aukas ant akmens. Kituose altiniuose sakoma, kad prie koplyt?l?s b?ta d??s keliaujan?i? ? iluvos atlaidus maldinink? aukoms rinkti. mon?s tryn? akmenimis skaudamas k?no dalis ir bu?iavo vent?j? akmen?. alia tekan?io Sandravos upelio vandeniu (B. Bura?as mini aukuvos upel?) mon?s dr?kino skaudamas akis, veid?, kojas ir s?narius. Daugelis j? g?r? upelio vanden? nuo visoki? negalavim?. io vandens buvo parneama negalintiems ?ia atvykti. B.Bura?as straipsnyje K? r?pintoj?liai pasakoja mini ne vien? legend? apie ? akmen?. Kai kuriuos momentus patvirtina ir v?liau urayti pasakojimai bei padavimai, arba yra kit? variacij?. Pasitvirtina ir alia gyvenusios Emilijos Jagminien?s pasakojimas, jog koplyt?l? ant akmens XIXa. suman? pastatyti vietinis (Auktadvario) bajoras Kontrimas. Tai patvirtina ir iluvos krato tyrin?tojas A.Vaivila. 1990m. aiginio kratotyrininkas K.Grikas ura? dar vien? padavim? apie Akmen?s k. akmen?. 80 met? vietos gyventoja Stefanija Pukien? pasakojo, kad vieni t?vai nenor?jo leisti dukteriai tek?ti u jiems netinkamo berno. Nepaklausiusi t?v? dukt? ivaiavo ant li?bo. Jai ivaiuojant, t?vai pasak?: Kad tu pavirstum akmeniu. Bevaiuojant ji ir pavirtusi akmeniu. Paskui toje vietoje t?vai pastat? v. Elbietos koplyt?l?. mon?s, eidami ? iluv?, t? akmen? aplanko ir sukalba poterius.

1980m. alia akmens esan?i? sodyb? i Jagminien?s nupirko Masi?liai. Ponia Masi?lien? pasakojo, kad koplyt?l? anks?iau prii?r?jo Vaitkus, kuris r?pinosi ir kitais apylink?s paminklais. Brandiais ateizmo metais Masi?liai patyr? didel? ideologin? spaudim?. Viena labai populiari iluvos vidurin?s mokyklos mokytoja vis ipl?davo koplyt?l?, bet ji v?l b?davo atremontuojama. Tai t?s?si gan ilgai. Rausvai pilko granito akmuo vis labiau samanojo.

Netaisyklingo penkiakampio formos, su nuskaldytais onais ir kauburiuotu paviriumi akmuo anks?iau galb?t buvo didesnis, nes alia buvo kitas, maesnis (gal nuskil?s nuo pagrindinio?), 1,5×1,0×0,8m dydio akmuo. Didysis akmuo 5,1×4,7×1,8m. Neinia, koks akmens masyvas yra em?je. 1999m. Tytuv?n? regioninis parkas ive? 1,5m auk?io keturkampio formos koplyt?l? restauruoti (?). Ruden? ji buvo gr?inta ? viet?. Ta?iau pareig?nams reik?jo labiau pasidom?ti io unikalaus paminklo istorija. Koplyt?l? nebuvo dayta, jos boktelis vir stogo netur?jo jokio kryelio. Yra ir kit? netikslum?. Vietoj v. Elbietos atsirado gipsin? Marijos Maloningosios skulpt?r?l?. Toks entuziazmas kenkia autentikumui. Tai patvirtina ir fotofiksacija B. Bura?o straipsniui bei 1994m. LR KPI Taurag?s apygardos darbuotoj? darytos nuotraukos.

Pasikeit? paminklo aplinka. Jau neb?ra dalies alksni?, ta?iau nenusausinta alia objekto teliukuojanti bala. Matyt, reik?t? ?rengti patogesn? tak? paminklo lankytojams ir maldininkams. is paminklas retas visame regione.

1 Komentaras

  1. Gaminiai

    2019-10-22 18:04

    Labai ?domu. Neinojau tos istorijos iki iol.