Vienuolynas visai apleistas ir baigia jau gri?ti…
Jonas Brigys, Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos bibliotekininkas
Karai, kitos negandos l?m?, kad Raseiniai liko be senamies?io sen?j?, LDK laik?, miesto istorij? mena tik v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? bany?ia ir alia jos esantis dominikon? vienuolyno pastat? kompleksas, kiek pakit?s gatvi? tinklas. Raseiniams, o ir emaitijai, toks ilik?s kompleksas yra vertingas paveldas ir gaila, kad dalis imtame?i? pastat? vietoje to, kad puot? miest?, ?ia traukt? turistus, nyksta, byra, skaudiai primena Maironio eilutes apie pel?siais ir kerpe apaugusi? Trak? pil?.
Tinka tik statybin?s mediagos lauui
Nekok? vaizdel?, matyt? Raseiniuose, 1905 m. rugs?j? Vilniaus ini? laikratyje nupie? M.Davainis-Silvestravi?ius: Daug permain? [Raseiniuose] ?vyko per kelet? paskutini? met?. Dominikon? vienuolynas visai apleistas ir baigia jau gri?ti, stogas visur kiauras ir, lietui u?jus, pilnas prilyja. Tame vienuolyno kampe, kur laiko buvusi? kunig? Dominikon? bibliotek? ir archyv?, stogas visai ?l?o ir ? bibliotek? reikia eiti per griuv?sius. Langai visur idauyti ir per juos ?lyja ir ?sniega ? vid?. O bibliotekoje n?ra jokios tvarkos: senobiniai paveikslai suversti tarp knyg? ir kit? daikt?. Atmenu, kad dar prie keliolika met? Raseini? prekyviet?je pardavin?jo Dominikon? bibliotekos knygas. Yra dar bibliotekoje bent 34 veimai knyg?, o rankra?i? apie emaitij? ir visoki? kit? dokument? bus teip pat bent veimas. Kai kurios knygos ir rankra?iai sud?ti ant lentyn?, bet daug valkiojasi supl?yt? ant grind?.
Gal tame neivetame ar vietini? privatizuotame dokument? veime prauvo nebaigt? statyti bany?ios bokt? br?iniai, kiti bany?ios ir Raseini? istorijai svarb?s dokumentai tikriausiai to niekada nesuinosime.
Dar blogesnis vaizdas tapo 1944 m. ruden?, kai beveik vis? Raseini? miest? nulav? karo uraganas. Li?dn? vienuolyno pad?t? 1947 m. rugs?j? ufiksavo Raseini? vicedekanas kun. V.Byla. Anot jo, pastatas riogso be stogo, be lang?, ukaltomis durimis, tikra griuv?si? kr?va. Jis tinka tik statybin?s mediagos lauui. T? pat met? spalio 16 d. suraytame akte dar kart? konstatuota apverktina vienuolyno pad?tis: Patys vienuolyno r?mai, iskyrus nauj?j? dviej? aukt? priestat?, arba visai neatremontuojami, arba reikalingi kapitalinio remonto. Anot dokumento autori?, pastatui suremontuoti reik?t? prid?ti 5070 
proc. jo vert?s. Vienuolyno pad?t? vertino ne tik dvasininkai, bet ir statybos reikalo specialistai ininierius Augustinas Gerdvilas ir ininierius architektas Vsevolodas Onufrijenka, taigi j? ivadomis galima tik?ti. Dabar ie dokumentai saugojami Kauno arkivyskupijos kurijos archyve (KAKA).
Tik 19731981 m. per kar? stipriai apgriautas vienuolynas buvo atstatytas ir pritaikytas Lietuvos respublikin?s bibliotekos (dabar Lietuvos Nacionalin? Martyno Mavydo biblioteka) reikm?ms ?ia ?sik?r? LNB Raseini? skyrius depozitariumas (dubletini? dokument? saugykla). Ta?iau kit? 
vienuolynui priklausiusi? pastat? n?diena skurdi, o ateitis neaiki. D?l naudojimo specifikos (udaros saugyklos) patys vienuolyno r?mai visuomenei iki iol buvo neprieinami ir liko umartyje, u jos akira?io rib?.
Atrodo, kad is pamirtas Raseini? kampelis tiesiog aukiasi moni? d?mesio, globos, nauj? iniciatyv?, kurios j? v?l prikelt? gyvenimui, atskleist? ir liudyt? inomus ir jau pamirtus krato istorijos puslapius, miestui suteikt? nauj? vystymosi impuls?.
Pirmasis vienuolyno istorijos etapas
Raseinius ? nauj? istorin? b?t? pakyl?jo ?ia XVI a. antrojoje pus?je prad?ti rengti emaitijos bajor? seimeliai, vykusios teism? sesijos. Kitas toks post?mis buvo 16421647 m. emai?i? vyskupo Jurgio Tikevi?iaus iniciatyva ?kurtas dominikon? vienuolynas. Dominikon? ?sik?rimas Raseiniams buvo svarbus ne tik kaip didel? naujov?, bet ir reikmingas kontrreformacijos veiksnys, l?m?s tolesn? dvasin? krato vystym?si. O 1663 m. prad?ta m?rin?s bany?ios statyba XVII a. buvo reikmingas vietos amat? ir pramon?s pl?tojimo post?mis kain ar iki to laiko Raseiniuose buvo bent keletas m?rini? pastat?. 1682 m. pastatytas m?rinis vienuolynas po 1729 m. gaisro 17601768 m. buvo perstatytas ir taip pat papuo? miest?.
alia statybini? darb? dominikonai greitai ?sitrauk? ir ? ?kin? gyvenim?. Vienuoliai priva?i? fundatori? ir Abiej? Taut? Respublikos karaliaus Vladislovo IV Vazos d?ka tapo vienais i didiausi? krato emvaldi? vien Al?j? palivarke jie vald? apie 300 valak? (ne maiau kaip 6 000 ha) em?s.
Jau per pirmus penkerius buvimo Raseiniuose metus dominikonai sugeb?jo miesto vard? bent du kartus ?aminti knygose. 1646 m. Raseini? vienuolyne vyko Lietuvos dominikon? v. Angelo kustodijos kongregacija, jai vadovavo generalvikaras Petras Kamienskis. ?ia buvo sprendiami ne tik naujos dominikon? Lietuvos provincijos organizavimo, bet ir emai?i? Kalvarijos dominikon? vienuolyno klausimai. Ta proga buvo ileista knyga Acta intermediae congregationis in conventu Rosinensis (Vilnae, 1646). Aiku, knyga ne apie Raseinius, ta?iau jos pavadinime minimas miesto pavadinimas to meto Raseiniams buvo nemenkas pasiekimas. 1647 m. Vilniuje ileista dar viena Raseini? dominikon? parengta knyga prioro Martyno Nestojemskio pamokslas, pasakytas laidojant vienuolyno geradar? Andri? Stankevi?i?. Gaila, abi knygos ileistos ne lietuvi?, o lotyn? ir lenk? kalba, ta?iau vis vien jos yra enkl?s Raseini? krato kult?ros istorijos faktai.
Vienuolynas ? Raseinius atne? dar vien? naujov?. Ne v?liau kaip XVIII a. pabaigoje ? miest? atsuktame jo frontone (dabar vidinis kiemas) buvo ?rengtas laikrodis. 1806 m. vienuolyno ir bany?ios vizitacijos akte raoma, kad vir lauto vienuolyno stogo yra balta skarda dengtas kupol?lis, o jame valandas muantis geleinis laikrodis. Taigi galima sakyti, kad tuo metu vienuolynas visa to odio prasme diktavo miesto gyvenimo temp?. 1936 m. vienuolyno nuotraukoje laikrodio jau n?ra, nors jo buvusi vieta aikiai matoma.
Jei XVIII a. dominikonams buvo didi?j? statyb? imtmetis, tai XIX a. lauk? kitokie ibandymai. 1831 m. vienuolyne trumpai buvo saugojama sukil?li? spaustuv?, o tai garantavo nemalonumus per valdikus namus. Gal d?l to per 1863 m. sukilim? vienuoliai elg?si labai atsargiai, senstantys dvasininkai veng? bet kokio politikavimo. Neatmestina, kad tokia sant?ri laikysena l?m?, kad vienuolynas iki pat savo egzistavimo pabaigos vald? nemenkas em?s valdas, nors kitoms banytin?ms institucijoms tokios teis?s buvo labai apribotos. Neleidus ? vienuolyn? priimti nauj? nari? ir mirus paskutiniam vienuoliui 1886 m. liepos 26 d. vienuolynas udarytas. Nebeveikian?iame vienuolyne planuota ?rengti ligonin?, mokykl?, Raseini? vals?iaus valdyb?, net kal?jim?. Gal? gale 1904 m. visas pastat? kompleksas oficialiai perduotas parapijos kunigams pasaulie?iams.
19321941 m. Pirmasis dominikon? sugr?imas
? XX a. dominikon? vienuolyno r?mai ?eng? b?dami gana prastos formos, o ?ia jau lauk? nauji, ne vien teigiamas permainas adantys poky?iai. Ypa? ?domus ir audringas buvo antrasis dominikon? apsistojimas Raseiniuose (19321941 m.). O to sugr?imo preliudija tapo dar 1931 m. gegu?s m?nes? i JAV atvykusio vienuolio Bonavent?ros Pauliuko apsilankymas Raseiniuose. Kito ingsnio ilgai laukti neteko ir 1932 m. liepos 27 d. (lygiai po 46 met? nuo vienuolyno udarymo) vienuoliai atvyko ? Raseinius, o rugpj??io 5 d. prad?jo eiti ganytojikas pareigas parapijoje. Ir nors nuo paskutinio Raseini? dominikono mirties XIX a. pabaigoje prab?go beveik pus? imtme?io, ta?iau jau pirm? darbo parapijoje dien? t?vas Bonavent?ra su v?. Sakramentu nuvyk?s pas ligon? sutiko mog?, kuris sak?si painoj?s senuosius vienuolius.
Tik apsigyven? Raseiniuose vienuoliai ?m?si aktyvios veiklos. tai kaip apie enkliai per pirmus vienuoli? darbo Raseiniuose metus pasikeitusi? situacij? 1933 m. liep? ra? XX amius: Prad?j? uol? pastoracijos darb?, t?vai prad?jo tvarkyti ventkiem? ir vienuolyno r?mus. T.Bonavent?ra drauge su broliukais kartais itisas dienas tri?s? niveliuodami ir vyruodami ventkiem?, kuriame danai vanduo gul?davo. Kad gal?t? tiesiog ieiti i bany?ios ? kapines, T.B. prakirto apsupant? bany?i? m?r? ir padar? naujus graius vartus. Kelias, ? kur? ieinama pro tuos vartus, buvo neibrendamas. Tod?l stropus T?vas ragino, pra? parapijie?ius, kad pad?t? t? keli? igr?sti.
iandien tuo sausu graiu keliu visi diaugiasi. Vienuolyno r?muose ?rengti yra virtuv?, valgomasis kambarys, 6 kambariai vienuoliams ir didelis bendras broliukams kambarys. Kad broliukams nereik?t? vargti neant vanden? ? 2 aukt?, T?vas ?tais? vandentiek? ir kanalizacij?. Kad visi trobesiai, kurie priklauso vienuolynui, gaut? vienod? grai? ivaizd?, pitol? remontuojama. Bet tais darbais t?vai iemet dar nepasitenkino. Kapin?se T.T. Domininkon? amino atilsio vietoje pastatytas didiulis akmens kryius, kurio paraas M?s? broliams prisik?limo laukiantiems ?rodo gyv? dvasin? ry? tarp dirbusi? Raseiniuose ir dabar veikian?i? t?v? vienuoli?. Dygliuota viel? tvora apsupa vis? erdv? vienuolyno sod?. Jau baigiama statyti antrame [vienuolyno] aukte koply?ia, kurioje T.T. ir broliukai susirinks bendrai maldai. iais ventais metais papuo ventkiem? ir Lurdo grota, kur stov?s v. Panel?s didiul? statula. <…> Vienuoli? s?stat? sudaro dabar trys t?vai, ei broliukai ir trys studentai, kurie rudens metu bus isi?sti ? Amrens (Pranc?zijoje), ? Domininkon? naujokyn?.
Spalio 27 d. vienuolyne ?rengt? koply?i? paventino ir jai v. Panel?s Roan?in?s titul? suteik? vyskupas T.Matulionis.
Nors apie statom? Lurdo koply?i? (ir tik?tin? greit? t? darb? pabaig?) rayta dar 1933 m., ta?iau statybos usit?s? ir ventinimo ikilm?s ?vyko tik 1935 m. spalio 13 d. O nauj? darb? pabaigos vis nesimat?. Antai apvelgiant dviej? met? dominikon? buvimo Raseiniuose rezultatus minima, kad vienuoliai per t? laik? prie bany?ios pastat? patalpas banytiniams rakandams, o pa?ioje bany?ioje atsirado daug nauj? papuoim?, statul?. Pakeistas didiojo altoriaus paveikslas, suremontuoti vargonai. Planuota idayti aptriuusi? bany?i?, pastatyti boktus (!), ?steigti spaustuv? ir t. t. Gaila, ta?iau ne visi ie planai buvo ?gyvendinti, o to meto bany?ios ir vienuolyno vaizdus ufiksavo 19361938 m. darytos fotografijos, dabar saugojamos Kult?ros paveldo centro archyve (KPC) Vilniuje.
Prisimenant 19321941 m. dominikon? buvimo Raseiniuose laikotarp? reikia pamin?ti dar vien? reikming? fakt?. 1935 m. Raseiniai tapo Lietuvos dominikon? provincijos centru, o t? met? sausio 16 d. provincijolu su visomis galiomis, autoritetu ir jurisdikcija, kaip dvasine, taip ir pasauline paskirtas t?vas B.Pauliukas.
Laidoti tik kojomis ? bany?i?, arba nesuprastos naujov?s
Vienuoliai Raseiniuose dirbo tikrai nuoirdiai ir energingai, ta?iau kai kurios t?v? dominikon? atnetos naujov?s nesulauk? konservatyvi? parapijie?i? pritarimo. Antai 1939 m. liepos 13 d. dvylikos parapijie?i? prayme (faktikai skunde) Kauno arkivyskupui vienuoliai peikti, kad kapin?se prad?jo reikalauti visus mirusius laidoti kojomis ? tak?. Didesniuose miestuose gal ir graus dalykas, bet pas mus Raseiniuose <…> per itis? met? eil? m?s? t?vai ir prot?viai buvo laidojami tik kojomis ? bany?i?. Parapijie?iams netiko ir kai kurios statybos: 1937 metais [vienuoliai] udar? esamus prie bany?ios didi?sias duris ventkiemio vartus, o padar? kitoje ventkiemio kert?je apie 1012 metr? ilgio laiptus, kur senesniems mon?ms, ypa? iemos metu, visai ne?manoma jais ukopti. To meto nuotrauka liudija, kad naujieji laiptai buvo ?rengti jau 1936 m. Smalsesni raseinikiai gali paiekoti (ir rasti) t? sen?j? vart? ymes ventoriaus sienoje, nauju vilgsniu ?vertinti jau seniai ?prastais tapusius dabartinius laiptus, apm?styti dominikon? pastangas pertvarkyti bany?ios aplink?. Aiku, kiekvienas turi teis? savaip vertinti vien? ar kit? statin?, ta?iau, io straipsnio autoriaus nuomone, vienuoli? pastatyti laiptai ne tik papuo? ventori?, atv?r? ?sp?ding? vaizd? ? bany?i?, bet ir tapo vienu i ?simintiniausi? ir atpa?stamiausi? Raseini? architekt?rini? akcent?.
Gana netik?tas skandalas Raseiniuose kilo 19401941 m., kai sprogo parapijoje jau kelet? met? d?l dominikon? diegt? naujovi? kaup?sis nepasitenkinimo p?linys. io skandalo eiga tai visai kita istorija, ta?iau vien? jos epizod? vis tik pamin?sime. 1940 m. birelio 12 d. Lietuvos inios prane? apie nemalon? ?vyk? Raseini? bany?ioje: Domininkonui B.Pauliukui dalinant komunijas prie jo pri?jo nepa?stama moterik? ir ranka sudav? per ind?, kuriame jos buvo sud?tos. Komunijos ibyr?jo. Policija i? moterik? su?m? ir d?l ?vykio veda kvot?. Pad?t? parapijoje dar labiau paatrino sovietin? okupacija, kai vienuoliams buvo ?sakmiai nurodyta ivykti i Lietuvos.
Dominikonams negalint normaliai atlikti ganytojik? pareig? parapijie?iai dar labiau suskilo ? dvi stovyklas: vieni palaik? vienuolius, kiti juos vijo lauk. Banytin? vyresnyb? irgi palaik? dominikon? kritik? pus?. Vis? t? nesusipratim? idava buvo 1941 m. pavasar? paskelbtas interdiktas Raseini? bany?iai, dominikon? paalinimas i parapijos ir vienuoli? salezie?i? atk?limas. Gaila, ta?iau modernus, vakarietikas dominikon? b?das (neapsieta ir be nemenkos arogancijos porcijos) nepritapo prie dar gana archajik? raseiniki? papro?i?. Ir vis tik per beveik deimtmet? dominikonai Raseiniuose susp?jo palikti gil? ir iandien matom? p?dsak?. Gaila, XX a. pabaigoje ?vyk?s dominikon? sugr?imas buvo trumpalaikis ir d?l to matom? ymi? Raseiniuose nepaliko.
Ar ketvirtas kartas nemeluos?
Dabar, kai atsiranda gana palankios s?lygos vienuolyn? atverti, pritaikyti visuomen?s reikm?ms, reikia m?styti, kaip tai gal?t? b?ti padaryta: kas ?ia gal?t? ?sikurti rajono merija, reprezentacini? rengini? sal?, santuok? r?mai, piligrim? centras? O gal atsirast? vietos ir vienuoli? (ne tik dominikon?) paveldui (gal net kulinariniam), egzotikam asketiko-vienuoliko gyvenimo b?do viebu?iui. Akivaizdu, kad toki? vizij? gali b?ti daug ir ?domi?, nors ir investicij? tam reik?t? nemenk?. Tad ar ne laikas apie tai pasvarstyti, padiskutuoti?
Raseini? istorinio paveldo ir miesto tapatyb?s isaugojimo entuziastai jau kuris laikas ragina visuomen? dalyvauti diskusijose d?l vienuolyno komplekso ateities (priminsime, kad tokioms diskusijoms pirm? kart? kviet?me 2017 m., ta?iau tuo metu vienuolynas vis dar buvo uimtas knyg? saugyklomis ir id?ja prislopo). Dabar, kai senieji eimininkai Lietuvos Nacionalin?s Martyno Mavydo bibliotekos saugykla i Raseini? isikrausto, at?jo laikas v?l diskutuoti apie io objekto ateit?. i? met? rugpj??io pabaigoje V? Atrask Raseinius, Raseini? rajono savivaldyb?s kult?ros taryba ir neformali organizacija Sunerim? pilie?iai (arba kitaip Raseini? kult?rin?s tapatyb?s isaugojimo komitetas) ketina surengti konferencij? ar vie? disput?, kur planuojama aptarti ir vienuolyno istorij?, ir jo ateit?. Tikimasi, kad renginyje dalyvaus profesorius Alfredas Bumblauskas.
Vienuolynai keliolika ami? buvo neatskiriama Europos kult?rinio kratovaizdio dalimi. Populiar?jantis vienuolyn? turizmas, io paveldo puosel?jimas rodo, kad vienuolynai igyvena tikr? renesans?. Ar sugeb?s Raseiniai tuo pasinaudoti, pabr?ti savo iskirtinum? (aiku, nepamirtant, kad ?ia buvo istorin? emaitijos sostin? is miesto istorijos tarpsnis taip pat glaudiai susij?s su dominikonais, iki XIX a. vidurio saugojusiais emaitijos teism? archyv?) priklauso nuo m?s? (aiku, ir nuo sprendimus priiman?i? m?s? irinkt? atstov? tiek ? Savivaldyb?, tiek ? Seim?).
Jau baigiant rengti ? straipsn? pasirod? informacija, kad ? Raseinius v?l ketina sugr?ti vienuoliai dominikonai, nors jie ir nepretenduoja ? parapijos valdym?. Taigi galima laukti reikming?, nors kain ar greit? permain?. Tik?kim?s, kad ketvirtas kartas tikrai nemeluos.
