Virtuk? kautyn?s pasiaukojimo ir meil?s T?vynei simbolis
1945 m. liepos 22 d. Virtuk? mike (Kelm?s r.) ?vyko kautyn?s. Jas galima laikyti riba, po kurios buvo kei?iama kovos taktika, kuriamos naujos strukt?ros. Po kautyni?, pasiskirst? smulkesn?mis grup?mis, partizanai pakeit? savo dislokacijos vietas, pasitrauk? nuo Dubysos ? mikus, esan?ius ar?iau iauli?. 16 savanori?, uvusi? Virtuk? kautyn?se, d?ka mes turime savo istorijoje prezident? Jon? emait?-Vytaut? (Dari?), major? Juoz? ?epon?-Budr? (Taurag?), j? v?lesn? kov? u Lietuvos nepriklausomyb?. Kov?, apie kuri? pra?jus daugeliui met? pagaliau suino visas pasaulis. uvusi? jaun? vyr? ir moter? d?ka mes turime simbol?, ? kur? tur?t? lygiuotis visi mylintys savo al?, gerbiantys istorij?, prot?vi? tradicijas ir j? palikim?. Amina lov? Lietuvos didvyriams.
1944 m. liepos 24 d. Lietuvos laisv?s armijos (LLA) Raseini? apskrities vadas J.?eponis (?epavi?ius) pasira? ?sakym? Nr. 2 LLA kuop? ir b?ri? vadams, jis buvo analogikas LLA vyr. vadovyb?s liepos m?nes? ileistam dokumentui. Jo pagrindin? mintis buvo 
nesitraukti i Lietuvos ir organizuoti pasiprieinim?. Tuo pagrindu k?r?si pirmosios LLA apygardos, v?liau pakeitusios pavadinimus, ta?iau ilaikiusios pagrindines nuostatas. ?sakymas atspind?jo griet? emaitijos partizan? vad? leitenanto Juozo Kasperavi?iaus, majoro Petro Bartkaus, kapiton? J.emai?io ir J.?eponio pozicij? legalizacijos atvilgiu. Legalizacija buvo laikoma priesaikos sulauymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata iliko iki galo beveik visi Jungtin?s K?stu?io (nuo 1948 m. balandio m?n. K?stu?io) apygardos vadai P.Bartkus, J.emaitis, J.?eponis ir kt. buvo LLA nariai, tab? darbuotojai, laik?si princip? ir pokariu.
19441945 m. Raseini? apskrities iluvos vals?iuje k?r?si ebenkties rinktin?. 1945 m. birel? jos vadas J.?eponis-Budrys (Tauragis), tabo virininkas J.emaitis-Darius (v?liau slapyvardis Vytautas), V?g?l?s rinktin?s vadas P.Bartkus bei agitacijos ir propagandos skyriaus virininkas Algimantas Zaskevi?ius svarst? galimybes ?kurti apygard?: tuo metu, be ebenkties ir V?g?l?s rinktini?, aktyviai veik? mokytojo Petro Paulai?io-Aido vadovaujama Jurbarko Lietuvos laisv?s gyn?j? rinktin?, mokytojas Henrikas Danilevi?ius-Vidmantas vadovavo tauragikiams. Pavieniai partizan? b?riai veik? K?daini? apskrityje ir Kelm?s vals?iuje.
Nor?damas sujungti pavienes besislapstan?i? partizan? grupeles, tabo branduolys i Bedan?i? miko persik?l? ? Kelm?s vals?iaus mikus, ar?iau iauli?. Buvo umegztas ryys su legaliai gyvenusiu jaunimu, sukurtas LLA organizacinio sektoriaus (OS) tinklas.
1945 m. liepos 9 d. i Bili?n? dvare ?rengtos karo lauko ligonin?s s?kmingai ilaisvinus b?sim? Jungtin?s K?stu?io apygardos vad? leitenant? J.Kasperavi?i?, ebenkties rinktin?s partizanai persik?l? ? Kelm?s vals?i?, Virtuk? mike gerai ?tvirtint? partizan? stovykl?. Stovyklos iedinei gynybai ?rengti viso profilio apkasai su bunkeriais ir ugnies takais. Deja, nebuvo pasir?pinta nauj? partizan? buvimo viet? r?pestingiau umaskuoti.
Jau nuo 1945 m. gegu?s sovietinis saugumas sek? ebenkties rinktin?. ? rinktin?s ryi? tinkl? pavyko infiltruoti sen? agent? Vytul?, sugeb?jus? ?gyti A.Zaskevi?iaus pasitik?jim?. Agentas, gav?s ryininko ?galiojimus, sugeb?jo isiaikinti LLA r?m?jus, rinktin?s tabo dislokacij? Virtuk? mike. I agento praneim? soviet? saug
umas suprato, kad u?iuop? labai svarbi? LLA organizacijos grand?, tod?l b?simai operacijai kruop?iai reng?si.
Liepos 22 d. Raseini? apskrities NKGB operatyvininkai, remdamiesi agent?rin?s bylos Sbrod surinktais operatyviniais duomenimis, su?m? 24 asmen? grup?, ?tariam? bendradarbiavimu su partizanais ir priklausymu LLA. Tos pa?ios dienos 10 val. ryto Kelm?s vals?iaus Virtuk? mike NKVD pasienio kariuomen?s kareiviai (Vetrovo divizija SSRS NKVD karinis junginys) trimis iedais apsupo ebenkties rinktin?s partizan? stovykl?. Partizanai buvo ginkluoti 6 rankiniais kulkosvaidiais, 24 automatais, granatomis, 4 automatiniais ir 10 paprast? autuv?. Uvir? kautyn?s, kuriose partizanams vadovavo rinktin?s vadas kapitonas J.?eponis-Budrys (Tauragis), tabo virininkas J.emaitis-Darius (Vytautas) ir A.Zaskevi?ius-Vasaris. Sumani? vad? Budrio ir Dariaus vadovaujami kovotojai dr?siai atmuin?jo prieo atakas. Kautyn?s t?s?si nuo 10 val. iki 13 val. Baigiantis oviniams J.?eponis dav? ?sakym? atsitraukti. J.emaitis, vadovaudamas trisdeimties partizan? b?riui, trauk?si Vilkiki? kaimo link su trimis sueistaisiais. Atsitraukim? savanorikai stojo dengti Liudo Jankausko-irgo vadovaujamas Lioli? b?rys, rinktin?s ginkluot?s skyriaus 
virininkas Petras Markevi?ius-Pranckus, ?kio dalies virininkas Bronius Roanskas-Rainys.
Virtuk? kautyn?se uvo 16 partizan?, i j? inomi rinktin?s Ginkluot?s skyriaus virininkas, Betygalos b?rio vadas Petras Markevi?ius-Pranckus (g. 1912 m.), ?kio dalies virininkas Bronius Roanskas-Rainys (g. 1912 m.), Sanitarijos skyriaus virinink? Janina ?epait?-ibut? (g. 1922 m.), Lioli? partizan? b?rio vadas Liudas Jankauskas-irgas (g. 1914 m.), b?rio vadas Petras Rudys-Stumbras (g. 1915 m.), partizanai Viktoras Gailius-Berankis (g. 1923 m.), Elena Gaili?t?-Vover? (g. 1925 m.), Kazys Globys (g. 1914 m.), Alfonsas Jankauskas-Katinas (g. 1924 m.), Edvardas Makauskas (g. 1925 m.), Benadas Venclauskas-Balandis (g. 1921 m.) ir partizan? ryinink? Janina Elzbergait?-Lelija (g. 1925 m.). Prieas kautyn?se neteko daugiau kaip 40 kari? (nepatvirtintais duomenimis, apie 150). Apylink?s mon?s pasakojo, kad i kautyni? sueistuosius ir nukautuosius ve? ne viena maina. Nors NKVD kareivi? ir strib? b?riai kelias dienas nar? apylinkes, ta?iau pasitraukusi? partizan? p?dsak? jiems nepavyko rasti.
uvusi? partizan? palaikai buvo niekinti Raseiniuose prie emai?io paminklo, v?liau ukasti Cibikalnyje buvusiuose apkasuose. Po keli? dien? ? ukasimo viet? buvo atvaryti Raseini? kal?jimo kaliniai, jie atkas? uvusi?j? palaikus, kad b?t? atpainti ir nufotografuoti. V?liau palaikus ukas? netoli Raseini? miesto Dumiki? kaimo apylink?se esan?iame Vedecko ?uolyne (1945 m. Vedecko sodyboje buvo ?sik?r?s NKVD poskyris). Kakieno r?pestinga ranka ant ?uol? kamien?, po kuriais buvo ukasti uvusieji, ipjaustydavo kryi? ar kit? kok? enkl?. Sovietme?iu ?uolyne danai degdavo vakut?s, uvusi? artimieji vis pasodindavo g?li?.
Parengta pagal genocide.lt ir archyvin? Henriko Markevi?iaus mediag?. A?i? R?tai Trimonienei i Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro.
Informacijos ir fotografij? apie Virtuk? kautynes ir laisv?s kovotojus laukiame nurodytais telefon? numeriais ir elektrononiu patu:
K?stutis Markevi?ius,
tel. 8 698 80 780,
el. p. info@hunting.lt;
Gediminas Armonavi?ius,
tel. 8 674 19 007,
el. p. g.armonavicius@gmail.com;
feisbuke LDK palikuonys.
