vilgsnis nuo Paliepi? kalvos

Versija spausdinimui

Neseniai Sujaini? kult?ros centre pristat?me literato Prano Laurinavi?iaus antr?j? knygut? ,,Nuo Paliepi? kalvos. Joje apsakymai, proza, miniati?ros. Skaitydama j? patyriau daug ger? emocij?, jomis nor??iau pasidalyti.
Patraukia autoriaus odyno ?vairov? ir gausa, nuoirdumas, gamtos mogaus poi?ris ? ?vairius m?s? kasdienio gyvenimo reikinius. Daug jis mato, dar daugiau jau?ia, igyvena, svarsto, ?siklauso ? gamtos garsus, jos tyl?… Ypa? ilti s?naus meil?s odiai brangiausiam pasaulyje mogui motinai.
Ikyla prie akis skausmingi t?vyn?s bruoai: tremtis, tremtini? likimas, kol?kinio gyvenimo aspektai, mogaus vidinio pasaulio peripetijos, dabartin? emigracija.
?simintini autoriaus teiginiai apsakyme ,,Namai, kuriuose sutraukytas roan?ius, ,,Neniekinkim kryi?: ,,Gal klystu, gal neteisus esu, bet vis tiek dr?stu teigti, jog jeigu namuose, eimose n?ra vietos tik?jimui, iniekinami venti sakraliniai dalykai, ilenda ?tonas su savo juodais darbais ir paenklina savo zon? tuo juodu enklu.
Patraukia nuoirdumu ir puikiu portreto pieimu apsakyme ,,Aveli? ganymas piemenukas Mikasiukas. Jautrios irdies maas mogelis, neretai alkanas ,,viesiaplaukis, strazdanota nosimi, atsilupin?jusiomis ausimis, suskirdusiomis kojomis, iauga meno mogumi. Pabaiga netik?ta kakod?l atrodo, kad jis ir vargo vargel? vis? savo gyvenimo keli?.
Sutinku su autoriaus, jau publicisto, nuomone, kad ,,maai raoma apie paprast? kaimo mog?, kuris myli em?, vis? m?s? maitintoj?.
?domus ir prasmingas palyginimas Alvydo Kerulio ir Lanku?io gyvenimuose. Abu kop? ? imtamet? ?uol?. Tik Alvydas ? pa?i? vir?n?, o Lankutis emiau. Abu ikrito. Alvydas liko raias, bet nes?iningais b?dais sukaup?s turtus atsid?r? kal?jime. Lankutis liko sumaitotu kair?s rankos nyk?iu, bet deine, pasl?p?s sualot? pirt?, pasirao metrikacijos biure tuokdamasis su mylim?ja agronome Birute, su kuria ilgai ir laimingai, manau, gyvena iki iolei.
Saky?iau, ver?ia susim?styti apie skaudias seno mogaus vienatv?s valandas apsakymas ,,Vienas po vynia.
Greitas pasakojimo tempas apsakyme ,,Du Anicetai. Tai mogaus pokalbis su pa?iu savimi apie kasdienyb?s negandas ir gyvenimo pilnatv?. Sukelia ypsen? siuetas ir lengvas pasakojimo tempas apsakyme ,,Tas nekaltas pad?kimas.
Didelis autoriaus pastabumas matomas apraant moni? ivaizdos, elgesio bruous apsakyme ,,Sv?r?jas. Mainistas Valerijus ,,didelis juokdarys, nors vyriausias pagal ami?, bet pro moterik? sijon? negnybtel?j?s nepraeidavo. Boleslovo ,,rank? delnai tarsi kultuv?s. Leleius drybso ant lentik?s veime, blizgindamas prie saul? savo visada taukuot? barzd? ir priekin? auksinuk?.
Linksmai nuteikia, o kartu ver?ia pam?styti ir miniati?ros. Netik?tumai, juokai, atminties ?aminimas, vakar?jan?ios dienos stebuklai, paguodos salel? ir pa?iam autoriui labiausiai patinkanti ,,Jaunyst?s pieva.
inant autoriaus profesij?, nesiver?ia lieuvis kalb?ti apie neymias klaidas, kuri? rastume knygut?je su nuostabiais vireliais. Tai Prano gyvenviet? Sujainiai, paskend? dangaus m?lyn?j, alumos fone, tolumoje m?lynuojan?iais tvenkiniais. Ir a?i? fotografijos autoriui Stasiui Maironiui, taip prasmingai ?aminusiam Pran? nuotraukoje.
O baigiant nor?t?si tarti: ,,Skub?k dar ? pamik?s spinduli? vies?, susp?k, dar atrask rudens ol?je odi?, suverk kaip emuoges ant smilg? ir dar suteik mums, Pranuk, savo irdies ilumos, dideli? r?pes?i?, meil?s gyvenimui spalv?.
Irena Bulotien?,
literat? klubo ,,Dubysa nar?

Komentarų nėra