Literatūra
Senuosius išlydėjom (0)
Jadvyga Evartienė
Nupoškėjo fejerverkai
Įvairių spalvų gama.
Taip Nauji pas mus atėjo,
Apgaubti šerkšno skara.
O senuosius išlydėjom
Plakdami, kas, kuom skaudžiau.
Nors gyvenom ir tikėjom,
Kad gyvensim dar geriau.
Man senųjų metų gaila.
Juk nebuvo taip blogai?
O dabar tai
Ar buvai miške tu žiemą (1)
V.S.
Šaltis myli baltą spalvą -
Kur pažvelgsi visur balta
Sniego antklodė šilta
Ir labai, labai stora.
Ar buvai miške tu žiema?
Ar matei kaip medžiai miega?
Rūpestingai apkaišyti,
Kailinėliais parėdyti.
Ten gražu ir taip tylu,
Sniegas žėri sidabru,
Krinta
Viskas baigės (0)
G.K.
Viskas baigės, nieko nebėra
Tiktai sekundės trys…
Maža gyvybės gitara
Į šalį numesta suvis.
Prabėgo dienos, kaip peronai
Pro traukinio prabėga langus,
Tik atminties seni vagonai
Dar judantys, apgriuvę, vangūs.
Jų turtas ir brangus, ir ne -
Tai
Kontūzitas (0)
G.K.
Kokia tyli naktis…garsai išnykę…
Ir lyja žvaigždės vėl nebyliai…
Prisimenu štai tokią naktį tylią -
Mane kontūzijo…švariai ir tyliai…
Tai buvo karas…krito šūviai…
Ir krito mylimi draugai.
Ten lyg žvėrių kova už būvį:
Kad pats nežūtum
Amžina akimirka (1)
Genovaitė Masaitytė
Paukščio giesmė, o gal mažo gyvenimo išpažintis
Su dieviška meile į pavargusią sielą beldžiasi.
O žmogiškoji širdis, pripildyta meilės džiugesio,
Į šviesą amžinąją gręžias vis.
Ar bereikia didesnio stebuklo,
Kai amžiaus akimirka Meilės žiedais
Sausio 13 – oji (0)
Jadvyga Evartienė
Šalta naktis, ir parlamentas.
Jame būrys parlamentarų.
Kieme laužai, liepsnos ir dūmai.
Ir automatų šūviai pokši, trata.
Žmonių minia, karšta gyvoji siena
Ir barikados su viela spygliuota.
Nors šūviai gąsdina, skverbias į sielą,
Iš tūkstančių širdžių
Gyvenimas (0)
Jūratė A.
Artėja gyvenimo galas -
Visus spaudžia badas.
Pinigėlius valdžia vis nuima,
Žmonėms akis muilina.
Krizė tęsis dar ilgai,
Užtat seimūnai gyvens gerai -
Iš žmonių pinigus atims,
Sau algą pasiims.
Gyvensim kaip kolūkyje -
Kaime bet be ūkio.
Žemes
Vienatvės Ekskaliburas neprakirs (0)
G.K.
Ekskaliburas neprakirs
Sušalusio vienatvės skydo,
Tik nuolaužom, pykčiu pavirs,
Žiedu, kur dilgelė pražydo.
Gyvenimas mirties sušildyti negali,
Ir nespindės tamsa šviesoj,
Valstiečio nepavers į karį
Ir nakčiai neatgimt dienoj.
Akmuo nuo saulės neištirps
Ir žemėm neužbersi skliauto,
Ekskaliburas neprakirs
Supuvusio vienatvės
Naktis (0)
Kun. Vitas Kaknevičius
Pradalgė jau šienu prakvipo,
Tėvo dalgis mojuoja anksti.
Kaip norėčiau ant pradalgio šito
Pasijusti kaip buvom maži.
Tėvo pasigendi vėlei artėjant,
Pasigendi vaikystės dienų.
O gyvenimo tempui taip bėgant,
Atsidūsti – prie Tėvų kapų.
Aštrus
Kad laikas sustotų (0)
Jadvyga Evartienė
Mano visos dienos kaip šventė,
Kaip soduose žydinčios vyšnios.
Nenoriu skubėti gyventi,
Nes metai prabėgs ir negrįš jau.
Kai žiedais pasipuošia sodai,
Norėčiau, kad laikas sustotų.
Nesvarbu dabar kaip atrodau,
Norėčiau pabūt, pagodoti.
Norėčiau, kad laikas
