Valdon? BAL?AITIEN?

Raseini? �altinio vidurin?s mokyklos
direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Spalio 5-?j? �ven?iama Tarptautin? mokytoj? diena. T? dien? pedagogai sulaukia ypatingo d?mesio: sveikina auk�?iausi Respublikos vadovai, �vietimo ir mokslo ministras, ?vairi? ?staig?, organizacij? atstovai, kolegos i� kit? mokykl?. Ai�ku, �il?iausi sveikinimai m?s?
mokini? ir j? t?veli?. Tai ne tik sveikinimai �� �vent? t?siasi vis? dien?. �iemet ji prasid?jo dvyliktok? fotodarb? parodos atidarymu. Po to naujoji mokyklos administracija, vadovaujama direktor?s I. Valantinait?s, visiems paskirst? pareigas ir palink?jo s?kmingos darbo dienos.�Jau antrus metus spalio 5 dien? pamokas Raseini? �altinio vidurin?je mokykloje veda mokini? t?veliai, politikai, ?vairi? profesij? atstovai. �iais metais prie mokytojo stalo stojo net pats Raseini? rajono savivaldyb?s meras R. A?as, administracijos direktor? A. Lo�yt?, Kult?ros, �vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus vyr. specialist? R. Petreikien?, atliekanti� skyriaus ved?jos funkcijas, to paties skyriausvyr. specialist? D. Vizbarien?, rajono Tarybos nar? A. Rad?enko. Maloniai sutiko bendradarbiauti J. Vitkaus in�inerinio bataliono kariai. Atvyko ir kra�to apsaugos savanori? paj?g? Dariaus ir Gir?no antrosios rinktin?s kariai, vadovaujami Kauno regiono karo prievol?s skyriaus vir�ininko �. �adauskio.�� Su mokiniais t? dien? buvo kalbama apie daug k?: kaip duonel? auga, kas atsitinka su gamta po gaisr?, kuo �mogus panadukcij? gamina ,,�atrija�, kaip dirba keli? policija, kokia yra mero darbo diena, kaip atrodo povandeninis pasaulis, k? rei�kia b?ti i�minuotoju ir t. t.�� Vaikai buvo mokomi karin?s rikiuot?s element?, su jais buvo diskutuojama temomis: ,,Ar �inau, kas a� esu?�, ,,I��?kiai mokyklai�. Su ma�esniaisiais, be abejo, buvo �aid�iama, vaidinama, pie�iama.�Kai mokytojai dubleriai i�skub?jo ? klases, tikrieji mokytojai buvo pakviesti ? linksmus u�si?mimus, kuriuos jiems paruo�? dvyliktokai. Visk? vainikavo ,,Auksini? bulvi?� ?teikimo ceremonija. Pasibaigus pamokoms ? akt? sal? v?l susirinko visi mokytojai ir dvyliktokai prie kavos puodelio aptarti nuveiktus darbus. Kiekvienam t? dien? dirbusiam mokytojui dubleriui prisiminimui buvo ?teikta nuotrauka su u�fiksuotomis jo darbo klas?je akimirkomis. Visi dalijosi patirtais ?sp?d�iais. Viena mama prisipa�ino, kad jos �eima dien? prie� tai liko be piet? ir vakarien?s, nes jai reik?jo ruo�tis pamokoms. Dvyliktokas Karolis teig?, kad b?t? buv? gerai anks?iau atsistoti prie mokytojo stalo, tada pats per pamokas b?t? kitaip elg?sis, nes suprato, kaip nelengva dirbti, kai tav?s neklauso.

Direktor? V. Zubrickien? d�iaug?si Mero pateiktu pasi?lymu organizuoti Savivaldos dien? rajono Savivaldyb?je, kada dvylikt? klasi? mokiniams b?t? suteikta galimyb? vien? dien? perimti mero, administracijos direktoriaus, Kult?ros, �vietimo, sporto ir jaunimo reikal?
skyriaus ved?jo pareigas. �inoma, mokiniai prie� tai tur?t? dalyvauti konkurse toms pareigoms u�imti. Spalio 7 dien? did�ioji dalis mokytoj? kolektyvo vyko ? re�isieriaus D. Kazlausko spektaklio ,,Menas� premjer? Vilniaus �Siemens� arenoje. Po spektaklio smagiai pasi�okome �MC vykusioje mokytoj? diskotekoje, kurios did�?jumi buvo pats �vietimo ir mokslo ministras G. Steponavi?ius.�Nuo�ird�iai d?kojame �vent?s r?m?jams: L klubo savininkui Vaidui Laurynui, fotografui Audriui Norkui, UAB �Norvelita� komercijos direktorei Viktorijai Kenstavi?ienei, Inai ir Mingaudui Tamali?nams, Nijol?s Stanislavos Bytautien?s I?.

Daiva VISOCKIEN?

Raseini? kra�to dievdirbio Kazimiero Vaitkaus proan?k?

Rugs?jo 24 d. Nemak�?i? seni?nijos �virzd?s kaime buvo atstatytas restauruotas koplytstulpis, kurio autorius yra Raseini? kra�to dievdirbys Kazimieras Vaitkus (1876-1978). �virzd?s kaimo koplytstulp? netoli savo nam? �alia kelio Nemak�?iai � Adakavas � Skaudvil?
(2 km nuo Nemak�?i?) K. Vaitkus suk?r? ir pastat? 1915 m. �io koplytstulpio atstatymui dalinai l?�? skyr? Raseini? rajono savivaldyb? i� �Kult?ros paveldo i�saugojimo ir vystymo darb? programos�, o jo atstatymo entuziastai buvo K. Vaitkaus proan?kiai: �i? eilu?i? autor? bei Aidas ir Aurimas Vel�iai, gyvenantys Kaune. Laikas yra negailestingas, ir nykstan?io koplytstulpio vaizdas vert? ie�koti galimybi? j? i�saugoti. D?l �imtame?io koplytstulpio b?kl?s dvejojome: ar bus ?manoma j? restauruoti, ar teks gaminti kopij?. Tikim?s, kad �iuolaikini? restauravimo priemoni? sutvirtintas koplytstulpis d�iugins dar ne vien? de�imtmet?. Restauravimo darbus atliko Aidas Vel�ys, kuris savo gyvenim? taip pat susiejo su med�io darbais, o jam pagelb?jo brolis Aurimas.�����

K. Vaitk? vyresniosios kartos nemak�ti�kiai prisimena ne tik kaip ger? kalv?, med�io dro�?j? ir dievdirb?, bet ir kaip ba�ny?ios chorist?, tradicij? puosel?toj? ir bendrauti m?gus? �mog?. Per savo gyvenim? K. Vaitkus pastat? 16 kry�i? ir tris koplytstulpius. 1976 m. j? lank? �ilal?s rajono Upynos miestelio kra�totyrininkas Klemensas Lov?ikas. Jis yra u�fiksav?s, kad K. Vaitkus trimis kalbomis � lietuvi�kai, lenki�kai ir rusi�kai mielai pasakojo apie savo k?rinius. Prie� atstatant koplytstulp? nuvykome pas K. Lov?ik?, kuris yra fotografav?s ir apra�?s K. Vaitkaus k?rinius. Su jauduliu prisiliet?me prie Upynos liaudies amat? muziejuje saugomos K. Vaitkaus padarytos koplyt?l?s, kuri buvo ?kelta ? med? jo sodyboje, ir kuri dar teb?ra i�likusi m?s? vaiki�kuose prisiminimuose.��

K. Vaitkus gyveno 102 metus. Ilgaam�i�kumo genus yra paveld?jusios jo dukros Juzefa Jocien?, kuri yra 92 met? ir gyvena Skaudvil?je, bei Pranut? Tamo�aitien?, gyvenanti Kaune. J? su 90-ties met? jubiliejumi sveikinome per koplytstulpio atidarymo �vent?. ? �vent?
susirinko keturios K. Vaitkaus gimin?s kartos, �virzd?s kaimo ir koplytstulpio atstatymo darb? suvienyti �mon?s. �vent? prasid?jo �v. Mi�iomis Nemak�?i? �v?. Trejyb?s parapijos ba�ny?ioje, kurios buvo aukojamos u� �virzd?s kaimo koplytstulpio autori? K. Vaitk?
ir u� jo �eimos buvusias, esamas ir b?simas kartas bei j? bendryst?s puosel?jim?, u� jubiliat? P. Tamo�aitien? meld�iant jai sveikatos, artim?j? meil?s ir Dievo palaimos. Klebono S. �lepavi?iaus �od�iai apie sugr?�im? ? t?vi�k? ir ? prisiminimus apie jaunyst? tapo gra�ia
�vent?s ?�anga. Po �v. Mi�i? aplank?me Lurdo grot?, kurioje �vent?s�intencijomis tradici�kai u�deg?me did�i?sias �vakes ir i�vykome ? �virzd?s kaim?, kuriame buvo pa�ventintas atstatytas koplytstulpis, pavestas Mergel?s Marijos globai. Koplytstulpio autoriui u� darbus ir �i? �vent? pad?kojome aplankydami jo kap? Nemak�?i? kapin?se, o pabendrauti ir pasid�iaugti �ia diena rinkom?s Nemak�?i? bendruomen?s namuose ? agap?, kurios metu pad?kojome vienas kitam u� atlikt? gra�? darb? ir gal?jome pasid�iaugti paprastos �mogi�kos bendryst?s i�gyvenimais.����

U� visokeriop? pagalb?, palaikym? ir padr?sinim? atstatant �virzd?s kaimo koplytstulp? nuo�ird�iai d?koju Nemak�?i? �v?. Trejyb?s parapijos klebonui Stasiui �lepavi?iui, Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos nariui Vaclovui �imai?iui, Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistei Gra�inai Pe?kaitienei, Nemak�?i? seni?nui Remigijui Laugaliui, Nemak�?i? seni?nijos Pu�? kaimo gyventojams Zitai ir Zigmui Grabauskams, Virginijui U�medzkiui, nuo�ird�iam pagalbininkui i� UAB �Raseini? komunalin?s paslaugos� Vidukl?s
padalinio, �ilal?s rajono Upynos miestelio kra�totyrininkui Klemensui Lov?ikui, restauravimo darbus atlikusiems Aidui ir Aurimui Vel�iams, Nemak�?i? bendruomen?s narei Genei Vai?ienei ir visiems �vent?s dalyviams.����

Keliaudami Lietuvos keliais per m?s? �alies kaimus ir miestelius stebime vis daugiau i�kylan?i? koplytstulpi? ir kry�i?, �ymin?i? nykstan?i? kaim? vietas, ne i�imtis ir Nemak�?i? seni?nijos tu�t?jantys kaimai. Prasminga, kad �virzd?s kaim?, kuriame �iuo metu nuolat gyvena tik 3 �mon?s, �ymi koplyt-stulpis, i�lik?s i� laik?, kurie visada liks brang?s i� �ios vietos kilusiems �mon?ms. Koplytstulpis saugo ne tik kaimo pavadinim?, bet ir jo meistro mintis, k?rybi�k? rank? ir �irdies prisilietim?. Jame i�saugoti ?ia gyvenusi? �moni? prisiminimai, pasl?ptas t?vi�k?s ilgesys ir �inia dabarties kartoms, kad reikia saugoti tai, k? dar ?manoma i�saugoti ir perduoti ateities kartoms.

Pranas LAURINAVI?IUS

Ruduo med�i? lajose ?k?r? �idinius. Rausv?jantys lapai mums tarsi �nab�da: �Ar atsimenate, kokie liauni ir �vie�i mes buvome pavasar?? Bet dabar menininkas ruduo i�margino mus ?vairiomis spalvomis, tod?l esame dar gra�esni…����

T?vi�k?s gro�? geriau ?�velgsi keliaudamas, k? ir padar? rugs?jo 24 d. Raseini? kra�to �em?s ir mi�ko savinink? asociacija (RK�MSA), ?gyvendindama Lietuvos kaimo pl?tros 2007-2013 met? programos projekt? �U� gra�esn? ir prasmingesn? kaim?�. Iniciatyvos ?m?si
asociacijos pirminink? Skaidrut? �uvelaitien?, ji suplanavo kelion?s po �iauli? kra�t? mar�rut?: buvo aplankytos Bubi?, Kur�?n?, Me�kui?i? seni?nij? ?�ymios vietos.���

Ekskursijos dalyviams ?sp?d? paliko Kur�?n? tautodail?s ir amat? centras, ?sik?r?s dvaro r?muose, kurie mena XVI a. istorij?. Dabar ?ia eksponuojami �iauli? kra�to tautodailinink? darbai, kuri? yra daugiau nei 2 500. Ypa? daug keramikos dirbini?, nes Kur�?nai nuo
seno vadinami puod�i? sostine. Prie molio prisiliet? ir kai kurie ekskursijos dalyviai: padedami tautodailininko Vidmanto Vertelio, band? pasigaminti ka�k? pana�aus ? puodyn?, kai kam i�?jo tikri �edevrai!����

Kita kelion?s stotel? – senas, gra�us Kurtuv?n? parkas. �iuo metu parke vyksta archeologiniai kasin?jimai, matosi pamat? atodangos. Bevaik�?iodamas jo al?jomis ir �velgdamas ? didingus Kurtuv?n? ba�ny?ios bok�tus, senovin? svirn? parko gilumoje, pajunti ypating? ruden?jan?ios gamtos gro�? ir stipr? ry�? su praeitimi. Parko takai ekskursijos dalyvius atved? prie sen?j? ir nauj?j? �irgyno pastat?. Pasigro�?j? treniruojamais �irgais, keliavome toliau.���

Ne prie vis? objekt? autobusas priried?jo, ta?iau Skaidrut? �uvelaitien? vaizd�iai pasakojo apie juos, tai: �e�iakamien? egl?, Martyno ir Laum?s akmenys, Kopa vadinamas Kurtuv?n? piliakalnis ir kt. Netrukus pasiek?me Me�kui?i? miestel?, kur mus sutiko �iauli? vietos veiklos grup?s �mon?s, bendruomen?s nariai. Ekskursija po iestel? prasid?jo nuo Laisv?s angelo skulpt?ros. Bevaik�?iodami miestelio gatv?mis, ap�i?r?jome kult?rinius objektus bei nauj? 6 ha ploto park?, kuriame jau ?rengti sporto aik�tynai, tvarkomas tvenkinys.��

Pasidalin? patirtimi su �iauli? VVG �mon?mis, leidom?s ? Naisi? kaim?, kuris visai Lietuvai �inomas i� serialo �Naisi? vasara�. Kelion?s tikslas – susipa�inti su vietos ?kininkais, �em?s ?kio bendrov?mis ir Naisi? kaimo bendruomen?s veikla. Naisi? bendruomen?s pirminink?, patenkindama m?s? smalsum?, ekskursij? prad?jo nuo t? viet?, kur filmuojasi �Naisi? vasaros� aktoriai. Kelion? prasid?jo nuo Gedimino parduotuv?s, nuvykome ? Sereiki? kaim? prie ba�nyt?l?s, kur klebonauja �olininko svainis, aplank?me poeto Zigmo
Gaidamavi?iaus�G?l?s kap?. Tada patrauk?me pas Aneliuk? u�piltin?s nusipirkti, deja, �eiminink?s neradome namuose. Aplank?me nuostabiai sutvarkyt?, kaimi�k? �olininko sodyb?, bet ir jo namuose neaptikome, ko gero, buvo i�?j?s �oleli? rinkti. Kiek buvo d�iaugsmo, kai sutikome �olininko dukr? Elen?, vien? i� serialo persona�?, aktor? Agn? Grudyt?-Guobien?, kuri mielai fotografavosi su ekskursijos dalyviais. �olininko namelis – tai stambaus Naisi? ?kininko Virginijaus Plakio t?v? sodyba, kurioje niekas negyvena, tik vyksta filmavimas. ?kininkas V. Plakys aprod? tvora apjuost? savo teritorij?, kurioje talpios gr?d? saugyklos, d�iovykla, did�iuliai technikos angarai. Jis pasakojo apie savo ?k? bei veikl?: augina gr?dines kult?ras 600 ha plote, metin? apyvarta siekia 6-7 mln. lit?.���

Dar u�sukome ? Naisi? literat?ros muziej?, kur i�leidusiems pirm?j? poezijos knyg? kasmet teikiamos poeto Zigmo G?l?s vardo premijos. ?ia jau ?teikta per trisde�imt toki? remij?, kuri? steig?jas ir iniciatorius – buv?s Naisi? bendrov?s pirmininkas ?eslovas Karbauskis.
?eslov? ir jo s?n? Ram?n? Karbauskius m?s? gid? min?jo tik geru �od�iu. T?sdami kelion? �Naisi? vasaros� takais, mat?me R. Karbauskio �emaituk? veisl?s �irg? kaimen?, jau pradedan?ius �aliuoti �iemken?i? laukus, pakeliui aplank?me serialo herojaus Giedriaus
apleist? ?k?. Naisi? gyvenviet?je ap�i?r?jome erdvi? bendruomen?s sporto sal?, stadion?, aik�tynus, buvusio vaik? dar�elio pastatus ir teritorij?, pritaikyt? da�asvyd�io pramogai.���

Kult?ros namuose pabendrav? ir pasivai�in?, su Naisi? bendruomen?s moterimis visam neatsisveikinome, nes ?gyvendinant projekt? pavasar? numatytas atsakomasis vizitas ? Raseini? r. Betygalos seni?nij?.

Viktoras VITKUS

�iluvos seni?nijos Katauski? (Kotowsczyzna) dvaras glaud�iai susij?s su Lenkijoje ir Lietuvoje �inomomis Koreiv? (kituose �altiniuose � Kareivos, Korevos) ir Korzon? pavard?mis.� �iandien bent fragmenti�kai ap�velgsime Korev? gyvenimo Katauskiuose laikotarp?.�

Korev? geneologinio med�io prad�ia siekia XVI am�i?. Jo pradininkas buvo Barto�as (Baltramiejus) Koreva. 1609 metais randame Kareivi�ki? dvaro, A�menos pav. savininko Matau�o (Matysas) vard?. Dar v?liau Dubnik? palivarko ir A�menos pav. savininko Adomo
vard?. Tarp dvarinink? buvo valstyb?s tarnautoj?: Liudvikas Mykolas (1782 m.) – Kauno pilies teis?jas, Seimo deputatas, Juozas � Volkovysko stalininkas, Aleksandras �Prien? med�ioklis, Roki�kio seni?nas.�

1870 m. Katauski? dvar? su 29 �mon?mis ir 15 sklyp? vald? Viktoras (Viktorinas) Koreva, kuriam priklaus? 288,5 de�imtin?s naudingos �em?s, 0,5 de�imtin?s vadinamosios nenaudingos �em?s bei 40 de�imtin?s mi�ko. B. Kviklys teigia, kad V. Koreva buvo Raseini? apskrities teismo pirmininku.��

V?liau Katauski? dvar? vald? jo s?nus, atsargos generolas leitenantas Jeroslavas (Jaroslavas) Koreva, gim. 1832-12-22. Jis 1881 m. tur?jo kelt?, kuris dav? 100 rub. metinio pelno. Keltu buvo keliama per Dubys?, tai patvirtina J. Balinskio duomenys i� 1871 m. veikalo �Dubysa � svarbiausia �emaitijos kunigaik�tyst?s up? Kauno gubernijoje�. V. Korevai taip pat priklaus? vandens mal?nas� (150 rub. metinio pelno) ir kar?iama Ku�eli�k?s kaime (100 rub. metinio pelno).

�1897-09-07 Raseini? �em?s ?kio ir gyvulininkyst?s draugijos vienas steig?j? buvo Koreva Me?islovas,Adolfo. Jis r?pinosi �em?s ?kio padarg? sand?lio ?rengimu Raseiniuose ir teig?, kad jo nereikia jungti su Kelm?s paskol? � taupymo bendrija. M. Korevos manymu, sand?lis gal?jo egzistuoti nepriklausomai. 1897-12-02 ? bendrij? ?stojo ir Koreva Henrikas, Jaroslavo (1863-10-03 � 1910-07-05). Jo �mona buvo Sofija Polunska, su kuria santuoka anglikon? papro?iais u�registruota 1904-04-02 Var�uvoje, o Romos katalik? papro?iais – 1909-05-20 �iluvoje.�

Vien? varst? nuo Vitki�k?s, Zuikaimyje, gyveno Boleslovas Koreva, gyventoj? vadintas �kareiviu�, v?liau ?ia apsigyveno Jaroslavas, 1929 m. vald?s 80 ha �em?s.��

Ri?ardas Mackevi?ius (Ryszard Mackiewicz) Korev? gimin? susiejo su Bilevi?iais ir� Mackevi?iais. Katerinos (Katarzyna) ir Toma�o (Tomacz) Bilevi?i? dukra Anna i�tek?jo u� Antano Korevos. Jos dukra Joana Korevait?, v?liau Mackevi?ien?, mok?si Panev?�yje. Antanas Koreva (1881 m.) tarnavo caro leibgvardijoje. Emilija Jankevi?i?t? i�tek?jo u� Igno Korevos. Jie susilauk? s?n? Aleksandro, Antano, Leopoldo, Joano ir dukters Bronislavos.���

1924 m. Raseini? cerkv?s archyve minimas parapijos narys Vladimiras Koreva, gyven?s Mirkli? palivarke.����

1925 m. Katauski? dvare buvo vienas ?kis su 61 gyventoju. 1930 m. Raseini? miesto visuomeniniame gyvenime aktyviai dalyvavo Juozas Koreva. 1930-07-29 jis buvo Raseini? cerkv?s turto perdavimo – pri?mimo (aktas Nr. 291) ceremonijos liudininku.���

1868 m. Kauno gubernijos statistikos komitetas tvirtina, kad Katauski? koply?i? 1890 m. pastat? bajoras Koreva, ta?iau Tel�i? vyskupijos archyvuose teigiama, kad ji statyta 1770 m. Kas koply?i? stat?, ne�inoma. Neatmetama prielaida, kad antroji pastatyta sunykus
pirmajai.����

2008-04-07 Raseini? rajono savivaldyb?s mero potvarkiu �D?l darbo grup?s sudarymo palaik?, rast? Katauski? dvaro koply?ioje ir Padubysio dvaro kapaviet?je, sutvarkymui� buvo sudaryta darbo grup?, kuriai vadovavo Savivaldyb?s mero pavaduotoja Gitana Ra�imien?. Pasitelkus Lietuvos Respublikos kult?ros paveldo inspekcijos, Kauno arkivyskupijos, Korev? �eimos asmeninius archyvus bei kit? tyrimo med�iag?, galima teigti, kad koply?ios kriptoje ilsisi: Viktorinas (Wyktoryn) Koreva, jo �mona Benedikta Janu�evi? � Korevien?, j? s?nus, caro armijos atsargos generolas leitenantas Jaroslavas Ferdinandas Koreva (gim. 1832-12-22), Jaroslavo ir Kamilos s?nus Henrikas (1863-10-03 � 1910-07-05), dvarinink? Korzon? 10 � 12 met? s?nus.����

Kieno dar vieni palaikai, ne�inoma. Atmesta versija, kad ?ia atgul? Jaroslavo Ferdinando Korevo �mona Kamila Beresnevi?i?t?. Ji palaidota Kra�iuose. Kaune taip pat yra palaidot? Korev?. Ne�inia, ar koply?ioje gal?jo ils?tis Korevos, gyven? ne Katauski? dvare.

Viktoras VITKUS

Europos paveldo dien? min?jimo u�uomazga buvo 1984 metais. Pranc?zijos iniciatyva organizuota istorini? paminkl? atvir? dur? diena. V?liau prie Pranc?zijos prisijung? �vedija, Malta, Danija, �kotija, Turkija ir Belgija. Nuo 1994 met? jas prad?jo min?ti Kroatija ir Lietuva.

�iais metais EPD pavadinimas �Pasl?pti lobiai. Sienin? tapyba�.

Ba�nytin?s dail?s ir architekt?ros tyrin?tojai

B?t? neteisinga sakyti, kad sakralin?s dail?s ir atchitekt?ros tyrin?tojai aplenk? m?s? kra�t?. Architekt?rinius ypatumus tyrin?jo A. Mi�kinis, R. Lau�ikas, M. Rupeikien?, A. Jankevi?ien?, V. Le-vandauskas. 1972 metais menotyrinink? M. Matu�kait? skyr? d?mes? Ariogalos ir Paliepi? ba�ny?i? kremzlinei ornamentikai, med�io dro�ybai. 1991 metais lub? ir sien? tapyba Mila�ai?i? ba�ny?ioje dom?josi E. Ma�rimas. 2007 metais man teko tyrin?ti Raseini? ba�ny?ios centrinio altoriaus strukt?r?, Raseini? cerkv?s ir kra�to medini? ba�ny?i? bei Pae�erio koplyt?l?s sakralin? dail?. Ta?iau kalbant apie sienin? tapyb? ba�ny?i? interjere reikia pripa�inti, kad didel? darb? ?ia nuveik? menotyrinink? Dalia Klajumien?.

Pasl?pta ir sunaikinta tapyba

?vairios stichin?s nelaim?s, ambicingi, da�nai tu�ti sprendimai pasl?p? sienin?s tapybos k?rinius arba juos visai sunaikino. Tegul ne lobius, bet tikrai reik�mingus sakralin?s dail?s pavyzd�ius m?s? regione.

1831 metais sudeg? Ugioni? �v. Kry�iaus ba�ny?ia, statyta 1784 metais.� Joje buvo 3 iliuzi�kai tapyt? altori? retabulai (ret�bulas – skulpt?rin? arba tapyta vir�utin?
(vir� mensos) altoriaus dalis). 1821 metais minimi 5 altoriai. Didysis altorius buvo vadinamas ,,�v?. M. Marijos ?mimo ? Dang?�, �onini? – titulai nenustatyti. 1821 metais minimi �Nukry�iuotojo�, ��v. Roko� ir ��v. Marijos Egiptiet?s� �oniniai altoriai. N?ra tikr? duomen?, ar visi jie buvo tapyti ant sien?. Prad�ioje j? b?ta vienatarpsni?, o nuo 1821 met? � dvitarpsniai. Spalv? gama nenustatyta, tapymo laikotarpis � XVIII a. IV ketv. (apie 1784 m.). Naujai nutapyti XIX a. I p. (tarp 1806 � 1821 m.) retabulai nei�liko, autorius (-iai) taip pat ne�inomas (-i).

Ne�inomyb?s skraiste apgaubti ir Butki�k?s ba�ny?ios 3 altori? iliuzi�kai tapyti retabulai. Dokumentuose jie minimi 1806 metais, o 1841 met? ir v?lesniuose dokumentuose minimos 2 taip pat tapytos vir�utin?s altoriaus dalys. D. Klajumien? teigia, kad prad�ioje �oniniai retabulai vadinosi: ��v. Antano�, ,,�v. Jurgio�, ,,�v. Onos�. Pirmasis retabulas tapytas tamsiai m?lyna spalva. �v. Jurgio ?vairiomis spalvomis. �v. Onos retabulo spalva nenustatyta. Manoma, kad jie tapyti XVII am�iuje.
Duomen? apie autorius n?ra, o ir tapyba nei�liko. Menotyrinink? savo studijoje mini ir Le�?i? XVIII a. pab. iliuzi�kai tapytus dviej? altori? (Nukry�iuotojo ir �v?. M.
Marijos Nekalto Prasid?jimo) retabulus.

I�siskiria i� kit? 3 Vosili�kio ba�ny?ios altori? retabulai, tapyti ant drob?s. Jie buvo dvisparn?s konstrukcijos, spalv? gama nenustatyta. Tapymo laikotarpis � XIX a.
pr.? J? ma�ai i�liko, autorius ne�inomas.

�aiginio ba�ny?ios kunigo u�sakymu (tiksli data ne�inoma) interjero sien? pokarnizines juostas, saikingo dekoro, pastelin?s koloristikos, tap? vietos meistras Stund�ius. Manoma, kad jis dekoravo ba�ny?ios sakykl? ir klausyklas.

2000 metais liepos m?nes? remontuojant Raseini? ba�ny?i? buvo atidengta dailylent?mis apkalta mensa. Raseini? parapijos klebonas Augustinas V. Ruzgys pakviet? specialistus ?vertinti mensos priekin? dal?.� Joje buvo ochros spalvos da�ais tapytas biblijinis motyvas. Buvo si?lyta oficialiai kviesti per� Kauno kult?ros vertybi? apsaugos departament? menotyrininkus atlikti reikiam? ekspertiz?, ta?iau si?lymu nebuvo pasinaudota. Vienuoliai dominikonai eilin? kart? buvo i�kelti. Manoma,
kad tapyba gal?jo b?ti atlikta vieno i� pirm?j? ba�ny?ios dekoravimo metu.

Tarp vertyb?s ir ki?o

Pasitaiko atvej?, kai subtiliai atlikt? dekor? gadina kaimynyst?je esantis besaikis trafaretas. Paupio ba�ny?ios 2 tarpsni? kairiojo altoriaus tabernakulio frontone yra iliuzi�kai nutapytos angel? galvut?s su sparnais. Vir�utinio tarpsnio kra�tuose matome neobarokines iliuzi�kai ant lentos tapytas voliutas (spirali�kai susuktas ornamentas). Tokie architekt?riniai �pagra�inimai� labai disonuoja interjero visumuoje.

Po interjero sien? profiliuotu karnizu yra tapyta klasikinio geometrinio ornamento (jonikas) juosta. Apmaudu, kad po �ia juosta esantis trafaretinis sprendimas nedera su lub? ir sien? subtiliai atliktu dekoru.

Beveik identi�ka situacija yra Mila�ai?i? ba�ny?ioje. Apie 1930 metais klijiniais ir kalkiniais da�ais dekoruotas interjeras. Dekoras saikingas, pastelini? spalv?, pary�kinantis architekt?r?. Jame dominuoja augalinis ornamentas. Ir ?ia pat neprofesionali (arti ki?o) altori? tapyba. 2003 metais, pa�eid�iant paminklosaugines nuostatas, lubos apkaltos plastikin?mis lentel?mis. Taip buvo pasl?ptas dar vienas vertingas dekoras.

Ap�velgus medines ir m?rines Raseini? kra�to ba�ny?ias galima teigti, kad daugiausia sienin?s tapybos tur?jo medin?s ba�ny?ios, ta?iau iki �i? dien? jos nei�liko.
Pasak architekt?s A. Jankevi?ien?s, ba�nyt?li? vidaus dekoras nebuvo sud?tingas: rupiai apta�ytas sienas ir lubas i�da�ydavo keliomis spalvomis, o ypatingais atvejais � papuo�davo tapyba. Tokia technika dekoruot? sien? bei lub? XVII a. pasitaiko ir daugelyje Lenkijos (Szymanski S. 1970) bei Ryt? Pr?sijos medini? ba�ny?i?. U�taisius si?les tarp r?st?, b?davo tapoma tiesiog ant med�io pavir�iaus. Ornamentai, paveikslai su alegorin?mis fig?romis, biblini? scen? vaizdais u�imdavo didelius sien? ir lub? plotus.

J?rat? GARLIAUSKIEN?

Gervin?s kaimo bendruomen?s pirminink?

Gervine, tu mano gimtin?,
Ne�iojuos tave a� �irdy.
Ilgesys man suspaud�ia kr?tin?,
Neb?nant gimtin?s gl?by…

Nuotaikingi, �val?s, su vaikais, an?kais, draugais ir kaimynais visi atskub?jo, sugr?�o ? Gervin? � ? gra�i? ir saul?t? jubiliejaus �vent? �Gervinei � 450�. �iai �ventei nuo�ird�iai ruo�?m?s, nuo�ird�iai visus ir pasitikome � priseg?me jubiliejaus dalyvio kortel?, atminimui padovanojome po tu�inuk? ir magnetuk? su kaimo atributika. Vienas pagrindini? renginio akcent? buvo ?�uolin?s skulpt?ros ir bendruomen?s v?liavos pa�ventinimas, tod?l pirm? kart? visi buvo pakviesti ? eisen? per kaim? iki naujosios skulpt?ros. �ventinimo ceremonijoje dalyvavo Vidukl?s parapijos kunigas Juozas ?i?irka, Meno mokyklos muzikos mokytojas Andrius Rad?enko �iai progai sudainavo prasming?, lyri�k? dain?. Jubiliejaus proga pastatyti skulpt?r? pasi?l? ir ?�uol? padovanojo J. ir E. Visockai, o visus darbus organizavo L. ir J. Franckevi?iai. ?�uolin? skulpt?r? i�dro�? tautodailininkas Jonas Dzv?ga.

Gra�iu, darniu b?riu, besi�neku?iuodami, sugr?�ome ? spalvingais, besibaigian?ios vasaros g?li? �iedais i�puo�t? aik�tel?, kur pirmiausia visi buvo pakviesti sugiedoti
kaimo himn?, sukurt? prie� penkerius metus � 445 met? jubiliejui.

Eleganti�ki renginio ved?jai �aneta Garliauskait? ir Aurimas Franckevi?ius visiems atvykusiems skyr? daug nuo�ird�i? �od�i?, juos ?pindami ? dain? pyn?, kuri? supyn? kelios kartos � vaikai, jaunimas, senjoros ir ?ia dirbusi? ar gyvenan?i? vaikai bei an?kai.

Pasid�iaug?me, kad kaime turime net penkis jubiliejaus vaiku?ius, kurie gim? b?tent 2006 metais. Tad �iais metais jiems sukanka po penkerius metukus. Ma�ieji kartu su
t?veliais ?�ieb? aukur? lyg simbol?, kad ma�?j? gyventoj? m?s? kaimeliuose tik did?s ir jie savo gra�iais darbais garsins Raseini? kra�t?. Sve?iai ra�? link?jimus Sve?i?
knygoje, sveikino susirinkusiuosius, teik? dovanas ir d?kojo u� m?s? aktyvum?, kaimo puosel?jim?, u� gra�ias ir kaskart naujas id?jas ?ia visus suburti. �vent?je
dalyvavo gra�us b?rys sve?i?: Raseini? rajono meras Remigijus A?as, Savivaldyb?s tarybos nariai Aldona Rad?enko ir Algimantas Mielinis, Raseini? kult?ros centro
direktorius Alfredas Brauklys, Paliepi? seni?nijos seni?n?s pavaduotoja Remigija Skrodenien?, VVG �Raseini? kra�to bendrija� pirmininkas Vincas Blinstrubas ir administrator?, Bili?n? bendruomen?s pirminink? Vilma Ra?kauskien?, Raseini? rajono kaim? bendruomeni? s?jungos tarybos nar?, Ramon? kaim? bendruomen?s pirminink? Dalyt? Raudonien? su ramoni�k?mis, Paliepi? seni?nijos bendruomeni? pirminink?s Lina Kuzmarskien?, Daiva Ulinskien?, Virginija �kadauskien?, Regina Luko�ien? su bendruomeni? nariais, Daiva Bar?ien? i� Pa�altuonio, buvusi Paliepi? seni?nijos seni?n? Virginija Kiau�ien? su vyru Jonu, UAB �Raseini? komunalin?s paslaugos� direktoriumi, laikra�?io �Naujas rytas� korespondentas Ferdinandas Raudonius.

Nuo�ird�ius posmus kaimo gyventojams ir sve?iams skyr? ir sve?ias, kra�tietis Jonas Girdzijauskas, o moterys i� Slabados ? m?s? program? ?pyn? smagi? dain?. Gervin?s filialo sal? kelioms dienoms tapo muziejumi � ?ia buvo surinkti puik?s eksponatai � rank? darbo gaminiai ir gana sen? akimirk? fotografijos. Elyt? Visockien? nustebino i�siuvin?tu paveikslu su kaimo simboliu � gerve. Mes sve?iams ir r?m?jams ? namus ?d?jome lauktuvi? � moter? rankomis i�siuvin?tuose mai�eliuose duonos kepal?l?. Po gra�i? sveikinim? ir dain? visus pakviet?me paskanauti puiki? vir?j? � Virginijos ir Jono Antosevi?i? ant lau�o virtos �uvien?s, paragauti Ritos Girdzijauskien?s pagamintos giros, Antano Globio ?stabiai r?kyto karpio, kaimo �eimininki? pagamint? s?ri?, pasi�neku?iuoti ir pasiklausyti grup?s ,,16 Hz� dain?.
Vis? netik?tumui, vos u�grojus pirmajam akordui, aik�tel? prisipild? jaunimo. D�iugu, kad savo dainomis ? program? ?siliejo Erika Blinkut?, Girdvyd? Gordejeva ir jos
draug? Viktorija, Viktorija Adomaityt? ir �oki? grup? �Power� su vadove Milda Bertulyte. Daugyb? gra�i? akimirk? u�fiksavo ir padovanojo netik?ta vie�nia � Sigita Saro�kait? Matusevi?ien?.

T?dien, rugs?jo 3-?j?, susirinko ?ia gyvenantys, gyven?, susitiko kartos… D�iaugiam?s, kad mums pavyko padaryti dar vien? didel? ir gra�? darb?, kad ir saul? �viet?,
ir nuotaika vis? buvo puiki, kad dang? nuspalvin? fejerverkai veiduose paliko �ypsen?l?…

Organizatori? vardu d?koju pad?jusiems surengti nuostab? kaimo jubiliej? ir ?gyvendinti id?jas.

Kaip gerai, kad galime d�iaugtis ir vienais, ir kitais. ?veikti kalnai� visuomet d�iugina, o nauji tikslai skatina b?ti stipresniais ir k?rybingesniais.

Antrasis pasaulinis karas baig?si daugiau nei prie� 60 met?. Jau daugiau nei pus? �imtme?io skiria �iandien? nuo partizan?, liaudies kovotoj? �?tb?tini? kov? u� laisv?
ir nepriklausom? Lietuv?. Jau daugiau nei dvide�imt met? mes toki? j? turime, bet vis dar imame ir pasiklystame net tarp papras?iausi? istorini? s?vok?, jau nekalbant
apie pa?ios istorin?s tiesos vertinim?. Vis dar painiojame aukos ir budelio s?vokas. Apie tai pokalbis su rajono vicemeru Sigitu Vai?iumi.

-�� � �iandienos m?s? pokalb? paakino Betygalos seni?nijos piliakalnio kapini? istorija. Priminkite j? m?s? skaitytojams.

-�� � Viliuosi, visi �inome, kad Antrasis pasaulinis karas Lietuvai nesibaig? rus? pergal?s saliutais 1945-?j? gegu�?s 9-?j?. M?s? �alis liko okupuota sovietin?s Raudonosios armijos ir tod?l m?s? s?moningiausi �mon?s ?jo ? mi�kus ir t?s? kov? prie� okupantus. Okupantai, savo ruo�tu, skub?jo i�valyti Lietuv? nuo �bur�uazini? nacionalist?�.� ? ne�ini? dund?jo gyvuliniai vagonai su darb�?iausiais, moky?iausiais ir kitaip sovietams pavojingais m?s? tautie?iais. V?l liejosi kraujas, v?l buvo kasamos duob?s. Ir �iandien dar ne�inome, kur kai kuriuos m?s? kovotojus u�kas? ? strib? gaujas susib?r? sovietin?s santvarkos �alininkai. Tuo tarpu stribai, vadinti sovietiniais aktyvistais, sulaukdavo ypatingos vald�ios pagarbos, su did�iausia pompastika jie neretai b?davo laidojami kari? kapin?se. Taip atsitiko ir Betygaloje.

-�� � Bet v?liau sovietin?s armijos kariai i� Betygalos buvo i�kelti.

-�� � Taip, jie buvo i�kelti ir perlaidoti Ariogaloje, taip pat kari? kapin?se. Betygalos kapin?s turi i�skirtin? istorij?, nes jose buvo palaidoti ir� Pirmajame pasauliniame kare �uv? rus? kariai. Kai buvo u�smaugtas partizaninis karas, 1956 m. tuometinis Ariogalos rajono vykdomasis komitetas pri?m? sprendim? atskirti kov? dalyvius nuo �uvusi?j? pokariu. Kari? palaikai buvo perlaidoti Ariogalos kari? kapin?se, o Betygaloje liko tik sovietiniai aktyvistai.

-�� � Teko ka�kur skaityti, kad nuo to laiko kapines imta vadinti Betygalos aktyvist? kapin?mis?

-�� � Ne visai taip. Oficialios sovietin?s vald�ios atstovai jas taip vadino, o paprasti �mon?s vadino tiesiog stribkapiais. Vietos �mones, �inan?ius tikr?j? kapini? istorij?,
labai skaudino ir apie 1958 m. pastatyto paminklo u�ra�as, �lovinantis ��uvusius u� taryb? vald�i? kovoje prie� bur�uazinius nacionalistus.�

-�� � Ta?iau ir �iandien toks u�ra�as teb?ra.

-�� � ?ia ir yra istorin?s tiesos vertinimo tragizmas. �itiek met? gyvename laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje. Gyvename ir anuomet �uvusi? �auniausi? Lietuvos s?n?
ir dukr? d?ka, o savo paminklais �loviname j? budelius. Tai yra nedovanotina ir sveiku protu nesuvokiama.

-�� � Bet kaip tai atsitiko?

- Toli kalt? ie�koti nereikia. M?s? pa?i? atitinkamos institucijos d?l to kaltos. 2000 m. sovietin?s armijos kari? kap? sutvarkymu ?m? r?pintis Rusijos ambasada. J?
r?pes?iu pernai buvo restauruotas ir paminklas Betygalos seni?nijoje, ant kurio, deja, buvo paliktas nepakeistas u�ra�as. Skaudu, apmaudu, kad tik kilus paprast? �moni? pasipiktinimo bangai nutarta u�ra�? u�dengti.

- Kod?l tomis kapin?mis susir?pino Rusijos ambasada, jei jose rus? kari? neb?ra, liko tik m?s? pa?i? stribai?

-�� � Gal ne vien m?s? stribai? Yra sp?jim?, jog vienas kitas kareiv?lis gal?jo ir likti. ?ia ir gl?di esm?: Rusijos ambasada, tuo sp?jimu prisidengdama, gavo prog? atnaujinti savo talkininkus �lovinant? paminkl?, o tuos procesus tur?j? pri�i?r?ti m?s? specialistai tarsi to nepasteb?jo. Ne�inau, kod?l nepasteb?jo: nesuvok? istorin?s tiesos ar nenor?jo jos suvokti?

- ? �? paminkl? d?mes? atkreip? ir profesorius Vytautas Landsbergis.

- Jis ne tik d?mes? atkreip?, bet ir u�ra�? ant paminklo pasi?l?. Juk u�ra�o u�dengimas – tik laikinas problemos sprendimas. Reikia kito, istorin? ties? atitinkan?io u�ra�o.
Seniai metas daiktus vadinti tikraisiais vardais, tod?l profesorius Landsbergis ir pasi?l? ant paminklo u�ra�yti: �Soviet? okupant? ir vietini? talkinink?, kovojusi? prie�o
pus?je, atmin?iai. Am�in? atils?. Atnaujinta Raseini? savivaldyb?s tarnautoj? ir Rusijos ambasados l?�omis.� Ai�ku, profesorius ironizuoja, bet �i jo ironija, kaip ir visais kitais atvejais, yra labai taikli, tiesiai �? de�imtuk?�. Antai, jis ir Vilniaus tilto �menui� si?lo puikius pavadinimus: �SSSR okupacin?s kariuomen?s kariai – sovietinio
propagandinio meno pavyzdys� arba �Lietuvos valstie?iai, lik? nei�ve�ti, o apipl?�ti ir suvaryti ? kol?kius. Vaizduojama j? laim? toje �pad?tyje�. Sakysit, netaiklu?

- Tai j?s dabar ant paminklo taip ir u�ra�ysite – �Soviet? okupantams ir vietiniams talkininkams, kovojusiems prie�o pus?je, atminti�?

Ne�inau. Mes kvie?iame visus rajono �mones si?lyti u�ra�o tekst?. Ma?iau, m?s? savivaldyb?s paminklotvarkinink? pasi?l? kelet? u�ra�?, kaip antai� ��uvusiems XX
a. kovose atminti�. Bet tai labai jau abstraktu ir be jokio istorijos vertinimo. Dar si?lo ��uvusiems Pirmojo ir Antrojo pasaulini? kar? kovose atminti.� Bet tai jau visai prasilenkiama su tiesa, nes stribai siaut?jo jau po karo. A� pritar?iau vienam i� profesoriaus Landsbergio pasi?lyt? variant? – ��uvusiems u� okupant? vald�i? Lietuvoje prie� laisv?s gyn?jus.� Bet galutin? �od? turi tarti rajono �mon?s, kuri? atmintyje dar nei�sitryn? istorin? tiesa. Pasi?lym? laukiame telefonu 8-687 18646. Gyventojai gali u�eiti ? Savivaldyb?s administracijos 201 kabinet? arba para�yti el. lai�k? adresu sigitas.vaicius@raseiniai.lt

-�� � Galb?t jau sulauk?te gyventoj? pasi?lym??

-�� � Taip, nors ne taip aktyviai, kaip nor?tume. �mon?s gal labiau pasidalina ?sp?d�iais d?l ant paminklo esan?io, nors ir u�dengto u�ra�o, i�lieja �irdg?l?. �iniasklaidoje skai?iau ?vairi? atsiliepim?. �mon?s ra�o: �Nu�ud�iusiems t?kstan?ius �moni? – am�ina �lov?? �ito jau per daug, ?ia jau reikia kalb?ti apie genocid?, kuriam senaties terminas netaikomas�,� �Esu Igarkos tremtinys. Pamat?s �? paminkl? buvau �okiruotas.� Mano supratimu, tai ai�ki ideologin? diversija, arba kitaip – nusikaltimas. Jeigu gyvename teisin?je valstyb?je, tur?tume tik?tis, kad nusikaltimas neliks nenubaustas� ir t. t. Taigi� �moni? atmintis dar gyva, ir ne vis? ji nuspalvinta raudonai.

- Tai j?s pa�adate, kad u�ra�as bus pakeistas ir atspind?s istorin? ties??

- Taip, pa�adu. Daiktus b?tina vadinti tikraisiais vardais, kad ir kaip tai nepatikt? rus? ambasadai ar dar kam nors.

-�� � A?i? u� pokalb?.

Kalbino Nijol? Petro�i?t?.

Feliksas PETR?TIS

Vosili�kio med. punkto fel?eris,
kaimo bendruomen?s pirmininkas

Saul?ta ir nepaprastai �ilta rugpj??io 27-oji Vosili�kyje nebuvo ?prasta. Atsinaujin?s senosios mokyklos pastatas �i? dien? lauk? sve?i?. 100 met?. Daug tai ar ma�ai? Svarbu, kuo matuosime. Jei �monijos nueitu keliu, tai labai ma�ai. Jei matuosime baigusi? mokykl? mokini? prira�ytais s?siuviniais, j? svajon?mis, nuveiktais darbais � tai susidarys gra�us, margaspalvis, ilgas kelias.

Vidurdien? Vosili�kio parapijos ba�ny?ioje �v. Mi�iomis prasid?jo mokyklos ?k?rimo 100 met? jubiliejaus �vent?. Netrukus apie 200 �moni? sugu�?jo ? rekonstruot?
mokyklos sal?. Sutilpo. Kokia paguoda j? tur?ti, koks d�iaugsmas j? aplankyti.

,,Stinga laiko. B?gu vos gaudydama kvap?. Rytas virsta popiete, vakaro prieblanda � naktimi. Ant man?s gri?va kalnai darb?. Kada visk? susp?ti? �i diena baigsis, nepastebimai prab?gs rytojus. Ir taip valanda, diena, visas gyvenimas. Vie�patie, kod?l nedavei man daugiau laiko? Man jo tr?ksta padaryti visk?, k? privalau�, � su gausiai susirinkusiais pasisveikino renginio ved?ja, mokytoja Audra Butkien?, 25 metus i�dirbusi Vosili�kio pagrindin?je mokykloje, o �iandien s?kmingai dirbanti Vidukl?s Simono Stanevi?iaus gimnazijoje.

,,Vie�patie, nors trumpam sugr?�ink mums prarast? laik?. Suteik atidumo jo b?gsmui, kad slysdamas tolyn, jis nusine�t? su savimi m?s? sielas. Nors akimirkai sustabdyk �iandien laiko b?gsm? ir leisk pasid�iaugti vienas kitu �ioje sal?je, leisk prisiminti gra�iausias akimirkas, minint 100-?j? Vosili�kio mokyklos jubiliej?�, � pritar? kitas renginio ved?jas, Vosili�kio med. punkto fel?eris, kaimo bendruomen?s pirmininkas Feliksas Per?tis.

? rengin? atvyko ne tik buv? ir esami �ios mokyklos mokiniai, mokytojai, bet ir garbingi sve?iai: Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Kult?ros, �vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus vyriausioji specialist? Regina Petreikien?, atliekanti skyriaus ved?jo funkcijas, Tarybos nariai Antanas Kil?auskas, ?eslovas Kenstavi?ius, LR Seimo nario Edmundo Jonylos pad?j?ja� Diana Kaupaitien?, Pagojuk? seni?nijos seni?nas Albinas Renusas. Nuo�ird?s sveikinimai skamb?jo i� j? l?p?.

Pradini? klasi? mokinukai (mokyt. Maryt?s Kala�inskien?) deklamavo �vent?s dalyviams.

Tylos minute buvo pagerbti Anapilin i�keliav? mokytojai, pad?tos g?l?s ant j? kap? Vosili�kio kapin?se.

Mokyklos istorijos akimirkos

Iki XIX a. pabaigos konkre?i? �ini? apie Vosili�kio mokykl? ra�ytiniuose �altiniuose nerasta. Manoma, kad gal?jo veikti prie parapijos lenki�kos klas?s, o spaudos
draudimo laikotarpiu � lietuvi�kos slaptos mokyklos. 1911 metais Auk�tuoli? vienkiemyje, A. Vaznio name, ?steigta pirmoji prad�ios mokykla. Ji veik? trejus metus, mok? rusai, draud? vaikams kalb?ti lietuvi�kai. Mok?si daugiausia berniukai.

Pirmojo pasaulinio karo metais vaikus mok? samdyti daraktoriai. Mokykla veik? Bialozaro dvare. 1920 metais Kazlausk? namuose ?kurta lietuvi�ka mokykla, kuri v?liau i�augo ? trij? komplekt? mokykl?. Joje mokytojavo Barauskait?. Kaimyniniuose kaimuose: Puod�iuose, Meili�kiuose, Auk�tuoliuose taip pat veik? prad�ios mokyklos.

1926 metais Vosili�kio prad�ios mokyklos ved?ju dirbo B. Banaitis.

1934 metais pastatytas atskiras pastatas mokyklai.

1939 metais mokykl? lank? 92 berniukai ir 97 mergait?s. Po karo veik? keturmet? mokykla.

1949 metais mokykla pertvarkyta ? septynmet?. Pirmoji laida baig? 1952 metais.

1961 metais mokykla reorganizuota ? a�tuonmet?, o 1985 metais ? devynmet?. Po Nepriklausomyb?s atk?rimo mokykla tapo pagrindine. 2003 metais mok?si 89 mokiniai. Ne vien? de�imtmet? ?ia jau dirbo Angel? Petrylien?, Regina Krik�tanavi?ien?, Audra Butkien?, Vitalija Venckuvien?, Maryt? Kala�inskien?, Zita Mie�inien?.

Mokyklos klest?jimui daug gyvenimo met? paaukojo Li?n? Kmieliauskien?, Natalija Me�kauskien?, Eugenija Maslauskien?, Irena Gudaitien?.

Li?n? Kmieliauskien? ilg? laik? buvo mokyklos direktore (1976 � 2002), prasmingai pra?jo 43 metai, skirti gimtojo kra�to vaikams.

Nuo 1963 m. iki 1997 m. mokykloje dirbo Natalija Me�kauskien?, i� j? 21-erius � direktoriaus pavaduotoja. Buv? mokiniai ir mokytojai �iltai prisimena Eugenij? Maslauskien? � ji Vosili�kio kra�to vaikams atidav? 41 gyvenimo metus. 44 pedagoginio darbo metus suskai?iavo mokytoja Irena Gudaitien?.

Vosili�kio pagrindin?s mokyklos gyvenimas nutr?ko 2010 met? rugpj??io 31 dien?. Tuo metu mokyklai vadovavo Regina Krik�tanavi?ien?, pavaduotoja dirbo Vitalija Venckuvien?.

�iandiena

Dabar Vosili�kyje veikia �aiginio P. �ivickio pagrindin?s mokyklos skyrius, mokosi 13 mokini?, dirba mokytoja Maryt? Kala�inskien?. Ma�ieji kra�to gyventojai gali lankyti mokykl? savo kaime.

Dabartin? mokyklos direktor? Rita �ilvien? nuo�ird�iai pasveikino visus, sulaukusius gra�aus mokymo ?staigos jubiliejaus, teik? pad?kas bei atminimo dovan?les.� ?ia dirbusios direktor?s, mokytojos dalijosi gra�iais prisiminimais, buvusi? mokini? pasiekimais.

T?dien buvo �ilta: u� lango saul? negail?dama kaitino �em?, �vent?s dalyviai brauk? prakait?. Vosili�kio kaimo �viesuol? Valerija Kelbauskien? pralinksmino nei�senkan?iais pa�maik�tavimais. Visus linksmino Raseini? r. kult?ros centro Kaulaki? filialo daininink?s bei Vytauto Kasparavi?iaus vadovaujamas vokalinis instrumentinis ansamblis ,,Bi?iuliai�.

Organizator?s Rita �ilvien?, Zita Mie�inien?, Daina Tedziagolskien?, Vitalija Venckuvien? visus susirinkusius pakviet? pasivai�inti kava, pa�velgti ? savo buvusius
klas?s draugus po trisde�imties � keturiasde�imties ir daugiau met?. Ilgai dar netilo �urmulys, skamb?jo dainos.

�iandien u� finansin? param? d?koju Raseini? rajono savivaldybei, UAB ,,Norvelita� generaliniam direktoriui, RASAI valdybos pirmininkui ir rajono Tarybos nariui
Jordanui Kenstavi?iui, ,,Vasiuk?� parduotuv?s savininkui Giedriui Rud�ianskui.

Gimsta, auga, br?sta �mogus � k?r?jas, asmenyb?. Atsakingiems jo gyvenimo metams vadovauja mokytojas � b?na �alia, kai vaikui jo reikia, o savo mintimis lydi j?
vis? gyvenim?. Mokykla � tai ne tik �vietimo ?staiga, tai tam tikras gyvenimo b?das. Juk visi verk?me paskutinio skambu?io �vent?je � ir mokiniai, ir mokytojai. �itaip atsisveikinama tik su pa?iais artimiausiais, mylimiausiais. Lik sveika, mokykla!

Viktoras VITKUS

Andriu�kevi?i? �eima viena seniausi? Lietuvoje. Geneologinis medis prasideda nuo �emai?i? didiko �adeikos (XIX a. pab. � XV a. pr.). Istoriniuose �altiniuose minimas� Bogdanas Andriu�kevi?ius, 1454 met? karali�kasis rotmistras. Jis buvo vienas i� lietuvi?,� po pralaim?to m?�io� (Choinici) nepalikusi? karaliaus Kazimiero vieno.
Lenk? heraldikos tyrin?tojas Kasparas Niesickis teigia, kad Andriu�kevi?i? �eimos herbas buvo �Kapas�.

Bajoryst?s ?rodin?jimas

?rodin?ti bajoryst? arba jos siekti b?dinga ne tik dabar, taip buvo ir prie� ger? �imtmet?. Archyviniai dokumentai ? dienos �vies? i�kelia ?domius faktus, su jais susijusias
�inomas asmenybes. Yra i�lik?s Ignoto, Martyno, Jono, Ksavero � Felikso, Kazimiero, Ignoto (jaun.) ir kt. Andriu�kevi?i? (i� viso 13 asmen?) skundas. Skundas buvo grind�iamas tuo, kad revizorius Jok?bas La�kauskas, matuodamas valdi�kas �emes, ? j? sud?t? ?trauk? tuo metu karo tarnyb? atlikusi? Andriu�kevi?i? t?vonin?s �em?s Kar�uvos paviete. 1565 m. gegu�?s 21 d. karalius Zigmantas Augustas (Vaza) lai�ku kreip?si ? Ber�?n? tij?n? Jon? Radomsk? su pra�ymu ,,atstatyti teisyb?�. 1659 m.
spalio 9 d. �? ra�t? Danielius, Adomas ir Abramas bei j? pusbroliai Bernotas ir Grigalius Andriu�kevi?iai, tarpininkaujant bajorui Chrizostomui Ti�kevi?iui, ?registravo teismo knygose ir gavo �io dokumento nuora�?. 1713 m. bir�elio 12 d. bajoras Motiejus Ivanauskas dar kart? i�dav? �io ?ra�o patvirtint? kopij?. �is dokumentas rodo, kad Andriu�kevi?iai dar iki 1592 met? buvo bajorai, atliko karo tarnyb? ir tur?jo �em?s nuosavyb?.

Danielius Andriu�kevi?ius, ved?s Marijon? Gel�evi?i?t?, kilusi? i� Kar�uvos pavieto, persik?l? ? Kra�i? paviet? ir apsigyveno Lau?i?�Ga�tyn? dvare, kur? vald? u�stato
teise. T? liudija 1953 m. sausio 14 d. dvaro ?keitimo aktas, kuriuo Balceris ir Marijona i� ?echavi?i? Bilai?iai ?kei?ia �? dvar? Danieliui Andriu�kevi?iui.

Adomas Andriu�kevi?ius, ved?s Kotryn? Gedminait?, liko gyventi Kar�uvos paviete, Kaltin?n? parapijoje, �viliulaukio dvaro Labard�i? vienkiemyje. Tai patvirtina
1662 m. liepos 4 d. registro ?ra�as. Archyvuose aptinkama �?snis dokument?, patvirtinan?i? Andriu�kevi?i? bajoryst? ir j? nuosavyb?je esan?ias �emes. Tai 1703 m. rugs?jo 3 d. u�fiksuota Raseini? �em?s teismo knygoje.

?�?l?s kaimynai

Artimiausi kaimynai Jonas Dausinas ir Jonas Labanauskas tol puldin?jo Andriu�kevi?i? pievas ir mi�k?, kol j? galop neu�grob?. Jonas Andriu�kevi?ius kreip?si ? �emai?i? seni?n? Kazimier? Zarank?. Pastarasis paragino kaimynus taikiai i�spr?sti kilus? gin??. To padaryti nepavyko, o netrukus J. Andriu�kevi?ius mir?, palikdamas
�mon? ir s?nus. Pastarieji, trok�dami ramyb?s, 1725 m. gegu�?s 17 d. su kaimynais Jonu ir Ona Dausinais apsikeit? �em?mis, para�ydami asekuracin? ra�t?. Ta?iau nepasitik?jimas tarp kaimyn? taip ir nei�sisklaid?. Dausinai ra�t? atsisak? teisi�kai ?forminti ir padav? Andriu�kevi?ius ? teism?. Ir toliau nesusipratimai d?l �emi? t?s?si. Jos ?jo i� rank? ? rankas.

Noras ?kininkauti ir b?ti bajoru

Jonas Andriu�kevi?ius ved? Pranci�k? Bernackyt? ir, nor?damas ?kininkauti, paband? i� Kavaliausk? atgauti sav?j? dvar?. Ta?iau �ie, tur?dami sen?j? perleidimo dokument?, dvaro atiduoti nenor?jo. Tada Jonas band? atgauti j? j?ga. Po to prad?jo byl? Raseini? pilies teisme. Atgauti dvaro taip ir nepavyko, o Kavaliauskai jam i�mok?jo pinigin? kompensacij?.

1811 m. Ignotas Andriu�kevi?ius buvo Raseini? apskrities teismo advokatas ir �em?s rib? teismo teis?jas. Jam priklaus? Lioli?, Paliepi?, Kengi? ir Pa�lyn?s kaimai su 19
valstie?i? kiem?.

Buv? Ga�tyn?�Lau?i? dvaro t?v?nai Andriu�kevi?iai 1799 m. Vilniaus bajor? deputacijos nutarimu buvo pripa�inti bajorais. Papildomai surastas karaliaus ra�tas ir kiti
teism? dokumentai dar kart? ?rodo j? bajori�k? kilm?, ta?iau vienas i� pra�ytoj?, Raseini? pilies teismo ra�tininkas Jonas Andriu�kevi?ius, svarstant j? klausim? deputacijoje, negal?jo dalyvauti svarstyme d?l ligos, tod?l nebuvo ?trauktas ? bajoryst?s i�vadas. Bajor? titulo negavo ir skund? carui para�? Andriu�kevi?iai. Kaip baig?si pastarieji �ygiai, ar reagavo caro kanceliarija ? Andriu�kevi?i? pra�ym?, �ini? n?ra.

Ugn? TIMONYT?

�iluvoje, Dievo malon?mis gars?jan?iame kampelyje, v?l gaud�ia �ilini? atlaidai. �i?me?iams atlaidams �iluvos �ventov? i�dabino pasaulinio garso floristai.

Pamatyti gal?s visi

Beveik savait? prie� atlaidus �iluvoje dirbo ir k?r? floristai i� viso pasaulio. �iemet ?steigta visuomenin? �vietimo ?staiga ��vento Ignaco Lojolos kolegija� kartu su partneriais �iluvoje organizavo tarptautin? florist? kult?r? simpozium?. Floristai i� Italijos, Ispanijos, �veicarijos, Lenkijos, Lietuvos ir kt. k?r? v?lyvojo baroko stiliaus inspiruot? floristin? dekor? ir taip puo�? �v?. Mergel?s Marijos gimimo atlaidams besiruo�ian?i? �iluv?. Floristai savo k?riniais papuo�? ?vairias erdves � �v?. Mergel?s Marijos gimimo bazilik?, koply?i?, sakrali? aik�t?, kur stovi paminklas popie�iui Jonui Pauliui II. Su tarptautinio floristini? kult?r? simpoziumo darb? paroda, pavadinta �Floristini? kult?r? tiltai�, gal?s susipa�inti visi �iluvos atlaid? dalyviai, nes ji, atidaryta rugs?jo 1 d., veiks iki atlaid? pabaigos.

Trys guru

Tarptautinei meninink? komandai vadovavo pasaulinio garso floristikos meistrai. Tarp j? � vienas �ymiausi? pasaulio florist? �veicaras Peteris Hessas, peln?s auk�?iausius pasaulinio lygio floristikos konkurs? apdovanojimus, o jo sukurta floristikos meno metodika naudojama ?vairiose pasaulio �alyse. Jis � ilgametis Vatikano g?linink? vadovas ir buv?s asmeninis popie�iaus Jono Pauliaus II floristas. Jis tarp pasaulio g?linink? jau seniai vadinamas floristikos guru. Atvyk?s ? �iluv?, P. Hessas teig? tur?s u�duot? ne tik pasir?pinti, kad jo koordinuojam? florist? darbai papuo�t? �iluvos erdves ar atlikt? dekoracij? vaidmen?, bet ir perduot? tam tikr? �ini?, kad tie darbai b?t? i�jausti ir nat?ral?s.

�iluvoje dirbo ir vienos �inomiausi? Ispanijos floristikos mokyklos SMILAX vadovas bei pedagogas Pascualis Jordi. Jo taip pat viena i� u�duo?i? buvo perduoti savo mokiniams ir �iluvos maldininkams �ini?, kaip skirtingos floristin?s kult?ros perduoda sav?j? patirt? ta pa?ia tema.

Lietuvi�k?ja patirtimi dalijosi vienas �ymiausi? Lietuvos florist?, savo meistri�kumo pamokomis ir organizuojamais �em?s meno renginiais gars?jantis Kauno paslaug?
verslo darbuotoj? profesinio rengimo centro profesijos mokytojas Marijus Gvildys. Jis sak?si savo darbais siek?s ?ne�ti �naujo v?jo ant seno pamato�, kai per floristik? stengiamasi atskleisti �iluvos dvasi? ir i�jausti tos vietos unikalum?. Pasak M. Gvild�io, lietuvi�kos kult?ros, tik?jimo, jausm? sklaida Europoje ir buvo vienas svarbiausi? �io tarptautinio simpoziumo tiksl?.

Mok?si mokantys

�iluvoje �alia �i? trij? floristikos meistr? dirbo ir 19 j? mokini?. �Mokinys � tik s?lygin? s?voka, nes tai � floristikos mokslus baig?, savo floristikos versl? tur? �mon?s ir pan. Tarp j? buvo ir raseini�k? florist? Reda Tamulevi?ien?, Raseiniuose turinti g?li? parduotuv? �Jon?�. Ji teig?, jog jai ne tik garb?, bet ir laim? dirbti �alia toki? pasaulinio garso ?�ymybi?. Tuo labiau, kad tai nebuvo vien darbas, daug laiko buvo skiriama �pamok?l?ms�, diskusijoms. Reda atkreipia d?mes?, kad pati suprantantamiausia pasaulyje yra b?tent meno, g?li? kalba, nes ?ia nebelieka kalbos barjer?, viskas b?na paprasta ir ai�ku.

Kiti simpoziumo �mokiniai� prisipa�ino, kad �is darbas jiems buv?s i�skirtinis daugeliu po�i?ri?: pirmiausia, kaip jau min?ta, teko dirbti su auk�?iausio lygio meistrais. Antra, tai buvo darbas �ventov?je ir dar tokioje garsioje. Niekas jiems neai�kino, k? jie ir kaip turi daryti, jie patys prival?j? ie�koti, pajausti ir surasti savus sprendimus. �Vien? dien? tiesiog ie�kojome min?i?. Band?me sukurti kitaip, nei buvo. V?lgi, per daug ?sijausti negali, nes tai � �ventov?, m?s? darbai to go�ti negal?jo. Ir su spalv? �aismu ?ia reikia elgtis atsargiai, tokiai vietai labiau dera pastelin?s, ramios, neu�go�ian?ios spalvos�, � ai�kino viena simpoziumo dalyvi?. Reda atkreip? d?mes? ? girliandose esan?ius vaisius: �Gal ne kiekvienam ?ia apsilankiusiam tokios jos bus ir priimtinos, bet tai yra simboli? kalba. Ba�ny?ia ir auka.� �Visuomet pasieksime tiksl? ir b?sime suprasti, jei laikysim?s tikr?j? vertybi?. Kokie m?s? pagrindiniai vertybi? stulpai? �eima, tik?jimas, tradicija… Ir �tai pa�velkite, kas i�?jo: susirinkome skirting? kult?r? �mon?s, visi u�aug? ant skirting? pamat?, o kai pa�i?ri ? m?s? sukurtas girliandas, kiek jose bendro.�

�iluvi�kiams gra�u

�iluvos �mon?s nuo�ird�iai d�iaugiasi savitai i�dabinta �iluva. �A� esu senosios kartos moter?l?, tod?l ir �odis �floristika� man yra per mandras. Man ba�ny?ioje gra�u g?l?s. Ypa? baltos lelijos, didel?s puok�t?s. Net neb??iau pagalvojusi, kad ant altoriaus galima pad?ti saul?gr?�? ar obuoli?. Bet kai dabar �i?riu � visai ne �p?tnai atrodo. O kai dar �inome, kad tie meistrai net pa?iam popie�iui ?tiko, tai k? ?ia besakysi�, � kalb?jo 82-iej? Petronel?. Keletu met? jaunesn? jos draug? Jogas? pripa�ino, kad ba�ny?i? papuo�usios girliandos yra gra�u: �G?l?s ba�ny?ioje yra gra�u, bet jos tikrai labai u�go�davo pa?i? ba�ny?i?. Man dabar labiau patinka.� ��inote k? a� pasakysiu: viskas, kas yra daroma Dievo garbei, yra gerai. Svarbu, kad malda nuo�irdi b?t?, o g?l?, ar ji �iokia, ar ji tokia, man neturi reik�m?s�, � pokalb? u�baig? Antanas, bet nusifotografuoti prie kieme papuo�to altoriaus vis tik panoro. �iluvos �mon?ms malonu ir tai, kad �ioje i�skirtini? meistr? komandoje dirbo ir j? Reda, nes savi mar�kiniai visuomet ar?iau k?no.

Ba�ny?i? puo�? meistrai sak?, kad jiems svarbu buv? ne tik papuo�ti ba�ny?i?, bet ir pasir?pinti, kad puo�menos nesuvyst? vis? atlaid? laikotarp?. Simpoziumo organizatoriai i�rei�k? vilt?, kad �is renginys taps kasmetinis, o �ini? apie �iluv? ir Lietuv? kasmet ? savas �alis i�sive� vis nauji ?vairi? �ali? menininkai ir j? pedagogai.