Gegužės 27 dieną vyko 6 – ojo šaukimo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 35 – asis posėdis. Jame dalyvavo 21 rajono Tarybos narys. Posėdžio pradžioje rajono Savivaldybės meras Petras Vežbavičius  gimtadienio proga iškilmingai pasveikino Tarybos narį, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininką Juozą Bražą. Tarybos vardu meras jam palinkėjo sėkmės darbuojantis bendruomenės labui. Aidint gausiems plojimams, sukaktuvininkui įteiktos gėlės. 35 – ojo posėdžio dienotvarkėje buvo pateikta 30 sprendimo projektų. Meras Petras Vežbavičius patikslino darbotvarkę ir papildė ją keliomis pataisomis. Taip pat meras pažymėjo, kad posėdžio pabaigoje norės pasisakyti Savivaldybės administracijos direktorius dėl  34 – ojo Tarybos posėdžio sprendimų vykdymo. Meras Petras Vežbavičius pasiūlė, kad pirmiausia būtų pristatytas projektas „Molavėnų piliakalnių komplekso išsaugojimas ir pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“. Projektą pristatė VšĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” direktorius Olegas Fediajevas ir jo komanda. Direktorius trumpai apžvelgė Molavėnų piliakalnio projektavimo darbus, suteikė žodį Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkui Zenonui Bauboniui.

Zenonas Baubonis, naudodamasis proga, nuoširdžiai padėkojo Raseinių rajono savivaldybei bei Tarybai už tai, kad imtasi tvarkyti Molavėnų piliakalnius, nes, anot draugijos pirmininko, Lietuvoje yra tikrai mažai tvarkomų piliakalnių. Svečias taip pat pastebėjo, kad tokie archeologiniai objektai yra labai pažeidžiami, todėl žmogaus veikla gali sukelti eroziją ir panašius padarinius. Tačiau Zenonas Baubonis pažymėjo, kad studijuodamas šių piliakalnių projektavimo brėžinius, jis neįžvelgė žalingo poveikio: buvo suderinti visuomenės poreikiai ir piliakalnių išsaugojimo reikalavimai. Olegas Fediajevas pastebėjo, kad darbai apima du piliakalnius. Kaip jau buvo minėta anksčiau, didžioji  darbų dalis vyksta saugomoje teritorijoje, todėl yra susiduriama su papildomais piliakalnių išsaugojimo klausimais, egzistuoja tam tikri apribojimai. VšĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” direktorius, pasitelkdamas žemėlapius, nuodugniai išdėstė būsimą piliakalnių struktūrą, paaiškino, kokie darbai bus atlikti iki 2011 metų gegužės mėnesio. Šio projekto finansavimui  85 procentai lėšų bus skirta iš Europos Sąjungos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo. Projektas vertinimui buvo pateiktas 2006 metais, o lėšos skirtos tik 2008 metais. Taigi nuogąstauta, kad besikeičiant ekonominei situacijai gerokai skirsis atliktų darbų kainos. Tačiau šiuo metu parengus sąmatą matosi, kad yra tik nedideli finansiniai neatitikimai, lėšų buvo skirta 1,897120 mln. litų, o parengus projektą bendra sąmata yra 2,047949 mln. litų. Lėšų trūkumą numatyta padengti iš kitų finansavimo šaltinių.

Diskusijų sukėlė sprendimo projektas ,,Dėl 2009 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patikslinimo” , kurį pristatė Biudžeto skyriaus vedėjos pavaduotoja Lina Melėšienė. Ji informavo, kad Raseinių rajono savivaldybės biudžetas yra mažinamas vadovaujantis 2009 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu. Rajono biudžetas yra mažinamas aštuoniais milijonais šešiasdešimt septiniais tūkstančių dviem šimtais litų. Biudžeto projektas buvo svarstomas komitetuose, visų programų finansavimas sumažinamas 10 – 12 procentų, tai aptarta su programų koordinatoriais. Tarybos narys Valdemaras Jacikas Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto vardu pastebėjo, kad biudžeto mažinimas patvirtintas, nes nebuvo kito pasirinkimo. Tačiau daugelis komiteto narių mano, kad tai nėra visiškai teisinga, nes lėšos mažinamos visiems sektoriams vienodai, neatsižvelgiant į  jų svarbą. Valdemaras Jacikas siūlė peržiūrėti, kokios problemos yra aktualios šiuo metu, pertvarkyti iš Raseinių rajono savivaldybės biudžeto gyventojams teikiamų paslaugų kiekį, dydžius ir panašius dalykus. Komiteto pirmininkas siūlė į šį sprendimo projektą pažiūrėti šiek tiek kitu kampu, o ne atlikinėti aritmetinius veiksmus, kaip tai daro dabartinis finansų ministras.

Tarybos narys Linas Dargevičius taip pat išsakė panašius argumentus. Jis pastebėjo, kad kultūros darbuotojų atlyginimų mažinimas nėra visiškai teisingas, nes minimalų užmokestį gaunantys darbuotojai nukentėtų labiausiai. Tarybos narys priminė, kad mokyklos metų pradžioje negavo dvylikos procentų finansavimo, o dabar  – aštuoniolikos. Tad lėšų stygius yra tikrai labai didelis. L.Dargevičius pageidavo, kad atsiradus galimybei šie trūkumai būtų kompensuoti. Šiuo klausimu pasisakė Tarybos narys Liudas Kavaliauskas. Jis negailėjo kritikos nei svarstomam biudžeto patikslinimui, nei pačiam administracijos direktoriui. Tarybos narys pastebėjo, kad beveik milijonu litų mažinamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos finansavimas, todėl daugelio darbuotojų likimas yra neaiškus. Jo nuomone, norėtųsi konkretesnės analizės ir Raseinių rajono vizijos. Tarybos narys tvirtino, kad protu nėra suvokiama, kodėl Raseinių autobusų parkui yra skiriama trys šimtai tūkstančių litų ekologiškai transporto priemonei įsigyti ir beveik tokia pat suma paskirta miesto parko tvarkymui, nors yra tikrai svarbesnių objektų. Liudas Kavaliauskas piktinosi, kad pinigai yra atimami iš kaimo, nors visi politikai prieš rinkimus mušasi į krūtinę tvirtindami, kad kaimui reikia būtinai padėti. Jis siūlė racionaliau panaudoti Europos Sąjungos skiriamas lėšas, kad nereikėtų švaistyti „savų pinigų“. Taip pat buvo paminėta, kad visiškai beprasmiška yra kurti savivaldybėje centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyrių, nes Vyriausybė šiam reikalui neskyrė lėšų. Tačiau šį argumentą nuneigė Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto pirmininkas Valdemaras Jacikas teigdamas, kad komiteto paskaičiavimais apskaitos skyrius padės kasmet sutaupyti apie septynis šimtus tūkstančių litų. Nepaisant prieštaringų nuomonių, sprendimo projektas patirtintas, „už“ balsavo 12 Tarybos narių, „prieš“ – 7, „susilaikė“ – 2.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas pristatė sprendimo projektą „Dėl leidimo Raseinių „Kalno“ vidurinei mokyklai padidinti didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etatų skaičių“ bei tapatų sprendimo projektą dėl Ariogalos gimnazijos etatų skaičiaus. Pranešėjas priminė, kad anksčiau vykusiuose posėdžiuose buvo priimtas sprendimas prijungti prie Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos Pašaltuonio pagrindinę mokyklą ir Raseinių katalikiškos dvasios pradinę mokyklą. Keičiasi šių ugdymo įstaigų struktūra, todėl skyriaus vedėjas siūlė patvirtinti pasikeitusių etatų skaičių. A.Milašausko teigimu, Raseinių „Kalno“ vidurinėje mokykloje bus įvesti papildomi  5,25 etatai, tačiau reorganizavus minėtąsias mokyklas, bendras etatų skaičius sumažėja 8 etatais. Dar liūdnesnis likimas laukia Ariogalos pedagogų. Prijungus Ariogalos pagrindinę mokyklą prie Ariogalos gimnazijos, bendrai bus panaikinta 15 etatų, o Ariogalos gimnazijoje etatų skaičius padidės, kaip ir Raseinių „Kalno“ vidurinėje mokykloje – tik 5,25.  Šiems sprendimų projektams Rajono taryba pritarė balsų dauguma. Savivaldybės administracijos Personalo skyriaus vedėja Rima Kedavičienė pristatė sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo ir papildymo“. Pranešėja informavo, kad šis sprendimo projektas buvo svarstytas komitetuose ir jam pritarta: nuo 2009 m. birželio 1 dienos Raseinių rajono savivaldybėje įsteigtas Viešojo sektoriaus įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyrius. R.Kedavičienė paminėjo, kad šį klausimą plačiau apžvelgs administracijos direktorius. Balsuojant sprendimo projektui  pritarė 13 Tarybos narių, 2 prieštaravo, 5 susilaikė.

Posėdžio pabaigoje, kaip ir buvo išpranašauta mero, žodį tarė administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis. Jis trumpai pakomentavo, kaip vykdomi 34-ojo tarybos posėdžio metu priimti sprendimų projektai ir tvirtino, kad jokių nesklandumų įgyvendinat Tarybos sprendimus kol kas nesama. Administracijos direktorius išsakė pastabas dėl biudžeto mažinimo: „Mes, kaip savivaldybė, tikrai negalime skatinti verslą. Taip, mes gyvename iš mokesčių, kuriuos sumoka verslininkai ir visi rajono dirbantieji. Jei mažėja darbo vietų, mažinami atlyginimai, vadinasi, mokesčiai, kurie įplaukia į savivaldybės biudžetą, taip pat mažėja. Savivaldybės administracija padės verslui, kuo galės: sprendimai bus priimami nedelsiant, ieškoma išeičių, kad būtų galima kurti darbo vietas ir surinkti kuo daugiau mokesčių.“  Dainius Baltrušaitis teigė, kad biudžeto paskirstymo klausimus dar kartą teks aptarti rugsėjo mėnesį,  tada išaiškės devynių šių metų mėnesių rezultatai ir bus galima dar kartą efektyviai ir teisingai perskirstyti biudžetą. Pastaruoju metu savivaldybės darbuotojai nerimauja dėl darbo užmokesčio. „Kaip jūs galvojate, – liūdnai prabilo administracijos direktorius, – jeigu savivaldybės darbuotojo darbo užmokestis maždaug 1000 Lt didesnis už Lietuvos Respublikos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, ar galime mes iš jūsų visų mokesčių sau leisti taip išlaidauti. Aš neprieštarauju, tegul žmonės užsidirba, juo labiau, kad tie mokesčiai lieka Raseiniuose. Tačiau negalime mes būti „parazitas visuomenės kūne“, gal čia ir grubiai pasakyta, bet turime atsižvelgti į realijas ir šiandieninę situaciją.“ Administracijos direktoriaus teigimu, atlyginimai di-ferencijuojami labai skirtingai: vieni žmonės atlieka didelius darbus, bet uždirba labai nedaug, o kitų nei atsakomybė, nei įsipareigojimai nėra labai dideli, tačiau jie gauna tikrai didelį atlyginimą, kuris neatitinka nei rinkos sąlygų, nei atliekamų pagal pareigas darbų. Todėl pirmiausia bus spendžiami darbo užmokesčio klausimai ir siekiama teisingai paskirstyti savivaldybės darbuotojų atlyginimus.

Pasisakius administracijos direktoriui Dainiui Baltrušaičiui, Tarybos nariai uždavė jam klausimų, išsakė savo pastebėjimus ir replikas. Tarybos narys Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto pirmininkas Valdemaras Jacikas patarė direktoriui visada atidžiai klausytis, ką kalba komitetų pirmininkai: „Apie jokį verslo skatinimą aš nekalbėjau ir jūsų pastaba buvo ne į temą. Jūs pats pripažinote, kad biudžeto mažinimas buvo „be fantazijos“, o grynai buhalterinis. Nepainiokite to su verslu.“  V.Jacikas priminė, kad mažinant biudžetą komiteto nariai pirmiausia rekomendavo peržiūrėti, kurios problemos šiuo metu savivaldybei yra aktualios, o kurios mažiau aktualios, ir administracijos direktorius tam pritarė. Anot Tarybos nario, komiteto pasėdyje buvo sutarta, kad direktorius ne rugsėjo, o birželio mėnesį pateiks savo idėjas dėl biudžeto mažinimo. V.Jacikas išsakė savo nuogąstavimus dėl Raseinių hipodromo: „Pateikta paraiška ir patvirtinta tikrai nemaža pinigų suma Raseinių hipodromo rekonstravimui. Architektūros ir urbanistikos skyrius, nesakau, kad nori sužlugdyti šitą projektą, bet esama netoli to. Vyksta nepaaiškinami nesutarimai dėl detaliųjų planų. Jeigu nepristatysime pasirašyto projekto, kuris yra užsakytas, viską prarasime.“    Į Tarybos nario V.Jaciko pastebėjimus Savivaldybės administracijos direktorius atsakė trumpai: „Vakar kalbėjau su hipodromo direktoriumi, dar neturėjau laiko viską išsiaiškinti. Mano požiūris yra fantazija, ir jeigu kažką galima padaryti teisingai, tai mes būtinai tai padarysime.“

Tarybos narys Antanas Vizbaras pasidžiaugė, kad pirmą kartą per 19 metų išgirdo vykdomosios institucijos vadovo ataskaitą ir atsakymus į klausimus. Tarybos narys padėkojo už tai, kad daugiau kaip 30 procentų administracijos direktoriaus įsakymų viešai paskelbta internetiniame Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje. A.Vizbaras pasiūlė administracijos direktoriui pasitarti su juristu ir kai kurių įsakymų neviešinti. D.Baltrušaitis tvirtino, jog šiais metais, tai yra, per gegužės mėnesį, paviešinta 50 procentų įsakymų. Administracijos direktoriaus nuomone, bet kuris jo įsakymas turi būti paskelbtas viešai, tačiau jei pasitarus su juristu išaiškės, kad tai neatitinka įstatymų normų, kai kurie įsakymai gali būti neviešinami. Tarybos narys Jordanas Kenstavičius pageidavo išgirsti daugiau informacijos apie naujai steigiamą centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyrių. Administracijos direktorius pateikė išsamią informaciją šiuo klausimu. Nuo 2010 metų sausio 1 dienos visose biudžetinėse įstaigose bus taikomi nauji apskaitos standartai: atsiras dvejybinis įrašas ir kaupimo principas. Apskaitos sistema keičiama visose savivaldybėse. Raseinių rajono savivaldybei centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyriaus įsteigimui numatyta skirti nuo vieno iki dviejų milijonų litų. Kompiuterinei programai įsigyti planuojama skirti apie 700 tūks. litų Europos Sąjungos lėšų. Įdiegus šią programą, sumažės darbo sąnaudos: bus sujungta ir pati apskaita, ir biudžetas, ir dokumentų valdymo sistemos, ir darbo užmokestis, ir strateginiai planavimai. Be abejo, reikės aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, vienas žmogus galės atlikti daugiau funkcijų, taigi okiu būdu bus taupomos lėšos. Veiksmų koordinavimu užsiims šio skyriaus vadovas, konkursas pareigybei užimti bus paskelbtas birželio mėnesį. Naujoji apskaitos sistema geriausiu atveju bus pradėta taikyti spalio mėnesį. Iki 2009 metų pabaigos centralizuotos apskaitos skyrius perims visų rajono biudžetinių įstaigų apskaitą. Administracijos direktorius negalėjo pasakyti, kiek buhalterių dirbs naujajame apskaitos skyriuje – penkiolika, dešimt ar dvidešimt penki. Tai yra naujovė, ir dar neaišku, kokia sistema bus sukurta. Posėdis baigėsi džiaugsminga gaida. Tarybos narys Dainius Šadauskis uždavė klausimą: „Ar jums žinoma, kad birželio mėnesį Seimas ruošiasi dar kartą mažinti biudžetą?“  „Ne, nežinoma, – skubiai atsakė meras Petras Vežbavičius, – kadangi A.Kubilius oficialiai pareiškė, kad birželio 21 dieną baigiasi krizė.“

Balandžio 30 dieną vyko 6 – ojo šaukimo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 34 – asis posėdis. Jame dalyvavo 24 rajono Tarybos nariai. Posėdžio pradžioje rajono Savivaldybės meras Petras Vežbavičius  iškilmingai pranešė, kad balandžio 28 dieną savivaldybę pasiekė žinia, jog Vyriausybė suteikė Raseinių rajono tarybos nariui Gediminui Galubauskui Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą. Meras visos Tarybos vardu pasveikino Nusipelniusį gydytoją ir palinkėjo visokeriopos sėkmės toliau puoselėjant bendruomenės sveikatą. Taip pat buvo pasveikinti du sukaktuvininkai, tai  Raseinių rajono savivaldybės Ūkio ir verslo plėtros, informacinės visuomenės kūrimo komiteto pirmininkas Sigitas Vaičius ir  rajono Tarybos narys Dainius Kačiušis. Posėdžio dienotvarkėje buvo pateikti 59 sprendimo projektai. Tarybos nario Lino Dargevičiaus iniciatyva iš darbotvarkės buvo siūloma išbraukti du klausimus: ,,Dėl Raseinių rajono švietimo centro programų patvirtinimo“ ir ,,Dėl Raseinių rajono Šaltinio vidurinės mokyklos didžiausio leistino darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus patvirtinimo“. Tarybos narys Sigitas Vaičius pasiūlė į darbotvarkę įtraukti klausimą ,,Dėl pritarimo rengti žemės sklypo detalųjį planą“. Meras Petras Vežbavičius pasiūlė dienotvarkę papildyti dviem naujais sprendimo projektais: ,,Dėl Dariaus Ulicko atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ ir ,,Dėl Dainiaus Baltrušaičio priėmimo į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas“. Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto siūlymu į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas ,,Dėl Raseinių rajono Švietimo centro nuostatų pakeitimo“. Balsavimo metu, 23 Tarybos nariams balsavus „už“, 1 – „prieš“, darbotvarkės pataisos buvo patvirtintos.

Pirmasis posėdžio darbotvarkėje buvo sprendimo projektas ,,Dėl Raseinių rajono savivaldybės mero 2008 metų ataskaitos“. Petras Vežbavičius pristatydamas sprendimo projektą pastebėjo, kad ataskaitoje apžvelgta Savivaldybės mero, Tarybos ir jos kontroliuojamų įstaigų veikla, pasiekti rezultatai, spręstos problemos, situacija mero prižiūrimose srityse. 2008 metais meras sušaukė 15 rajono Tarybos posėdžių, per kuriuos apsvarstyti 453 sprendimo projektai. Taip pat Petras Vežbavičius pastebėjo, kad 2008 metų vasario – balandžio mėnesiais meras, mero pavaŠiuo metu ugnikalnis vėl suaktyvėjo ir šįkart ant kraterio briaunos stovi administracijos direktorius, puikiai žinodamas, kad jį į kraterį įstums „savi“ – tie, kurie išreiškė nepasitikėjimą.“ Opozicijos atstovas akcentavo, jog visi rajono Tarybos nariai gavo Darių Ulicką palaikančių devyniasdešimt septynių administracijos darbuotojų kreipimąsi su parašais. Tad sunku būtų patikėti, kad visiems savivaldybės darbuotojams patinka vadovas, kuris yra nekompetentingas, nediplomatiškas, kolektyve sukeliantis destrukciją ir chaosą. Opozicinės frakcijos nuomone, nėra jokios priežasties atleisti Darių Ulicką iš užimamų pareigų. Juo labiau, kad dar nežinoma, kas ruošiasi užimti administracijos direktoriaus kėdę. A.Kilčauskas išsakė visos frakcijos poziciją – balsavime dėl šio sprendimo projekto frakcijos nariai nedalyvaus.

Tarybos narys Kęstutis Skamarakas neslėpė savo pasipiktinimo dėl Dariaus Ulicko atsistatydinimo. Netvardydamas emocijų jis išsakė savo nuomonę: „Buvau šokiruotas, sužinojęs tokį nelogišką sprendimą. Kas už viso to stovi? Sklando kalbos, kad tai nešvarūs reikalai. Nepamirškime fakto, jog dabar sunkmetis, o mūsų laukia dideli darbai. Naujam administracijos direktoriui prireiks nemažai laiko, kol pajaus darbo ritmą. Aš pažįstu Darių ir žinau, kad jis gali dirbti šį darbą. Šitaip elgtis su žmonėmis negalima. Čia jums ne gestapas!“ K.Skamarakas kategoriškai reikalavo pasisakyti tuos, kurie reiškia nepasitikėjimą direktoriumi, paaiškinti Tarybai, kokia prasme prarastas pasitikėjimas. Tarybos nario Valdemaro Jaciko teigimu, tai nėra vienos dienos sprendimas, jis brendo jau keletą mėnesių. „Tai buvo svarstyta ir Naujosios sąjungos Raseinių skyriaus visuotiniame susirinkime, kadangi nepasitikėjimą išreiškė pagal mūsų sąrašą išrinkti atstovai, skyrius nuo jų atsiribojo ir griežtai šito nepalaiko,“ – trumpai pasisakė V.Jacikas. Nors posėdžių salėje tebesklandė šurmulys ir buvo svaičiojamos replikos, tačiau meras Petras Vežbavičius pasiūlė pradėti balsavimą. Jis informavo, jog valdančiąją daugumą sudaro 4 partijos, ir pagal mandatų skaičių jos yra pasiskirsčiusios postus. Administracijos direktoriaus postas yra tekęs Naujajai sąjungai, todėl šioms pareigoms bus teikiamas Naujosios sąjungos narys.

Kai kurie Tarybos nariai pageidavo slapto balsavimo, tačiau 15 Tarybos narių pasisakė už atvirą balsavimą ir tik 8 – už slaptą. Atviru balsavimu nuspręsta patenkinti Dariaus Ulicko prašymą dėl atsistatydinimo ir atleisti jį iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Keturiolika Tarybos narių balsavo „už“, devyni balsavime iš viso nedalyvavo. Meras Petras Vežbavičius ta proga pasakė trumpą, jaudinančią kalbą: „Taryba priėmė skausmingą sprendimą, tačiau šis sprendimas jau buvo diskutuojamas pusę metų.  Iš tikrųjų man nelengva ištarti tuos žodžius. Vis tik nueitas ilgas kelias bendraujant ir bendradarbiaujant su direktoriumi. Manau, kad Tarybos pasirinktas sprendimas yra teisėtas.“   Meras padėkojo direktoriui Dariui Ulickui už atliktą darbą, palinkėjo sėkmingai tęsti tiek politinę, tiek ekonominę veiklą, įteikė jam gėlių ir veikiai pateikė Tarybai svarstyti naująjį kandidatą į administracijos direktoriaus postą – Dainių Baltrušaitį. Meras Petras Vežbavičius perskaitė potvarkį ir jo pagrindu paruoštą sprendimo projektą „Dėl Dainiaus Baltrušaičio priėmimo į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.“

Gerbiamas Dainius Baltrušaitis buvo pakviestas į tribūną prisistatyti rajono Tarybai ir kitiems posėdžio dalyviams. Jis trumpai papasakojo apie save: „Esu kaunietis, Naujosios sąjungos narys, su Raseiniais pastaruosius 10 metų susiduriu gana dažnai, teko čia dirbti. Pagal išsilavinimą esu verslo informacijos specialistas, turiu verslo administravimo ir vadybos magistro diplomą. Apie 10 metų dirbau bankuose, turiu finansų direktoriaus, įmonės vadovo darbo patirties. Verslo problemos man nesvetimos, vadovavimo sugebėjimų turiu.“ Dainius Baltrušaitis teigė, jog yra susipažinęs su Raseinių strateginiu planu ir vykdomais darbais bei išsakė savo lūkesčius, jog tikisi sėkmingo bendradarbiavimo ir rajono Tarybos bei administracijos darbuotojų palaikymo. Po pretendento į administracijos direktoriaus pareigas prisistatymo Tarybos nariai uždavė jam klausimų: domėjosi jo tikslais, patirtimi, kompetencija ir pan. Tačiau didžiausią šurmulį posėdžių salėje sukėlė Tarybos nario Dainiaus Šadauskio įsiveržimas tribūnon. Jis mandagiai išprašė Dainių Baltrušaitį iš tribūnos ir išrėžė trumpą, bet efektingą kalbą: „Gerbiamieji, aš noriu priminti Lietuvos istoriją. Kai Lietuvos-Lenkijos Seimas pradėjo kviestis vadovus iš pašalies, samdyti karalius, prasidėjo Valstybės žlugimas.  Aš manau, kad Raseinių savivaldybės žlugimas prasideda, kategoriškai pasisakau prieš vadovą iš Kauno, Vilniaus ar kitų miestų. Mes turime daug kvalifikuotų darbuotojų, galime rinkti iš jų. Šiame balsavime nedalyvausiu ir visi, kurie gerbia Raseinius ir Raseinių kraštą, manau, palaikysit mane.“

Po šių žodžių Dainius Šadauskis ryžtingu, tvirtu žingsniu išėjo iš posėdžių salės, o Savivaldybės meras Petras Vežbavičius pateikė balsvimui sprendimo projektą „Dėl Dainiaus Baltrušaičio priėmimo į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.“ Penkiolika Tarybos narių balsavo „už“, devyni balsavime nedalyvavo. Nuspręsta: nuo 2009 m. gegužės 5 d. į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas priimtas Dainius Baltrušaitis. Į pačią posėdžio pabaigą tribūnoje pasirodė Tarybos narys Valdemaras Jacikas ir ramiu, bet tvirtu balsu viešai pareiškė, kad savo Tarybos nario mandatą perleidžia Dariui Ulickui. Taigi, Tarybos apsisprendimo valia administracijos direktorius Darius Ulickas atleistas iš pareigų pačiam prašant – bejėgė šioje situacijoje ir valdančioji mažuma, ir Darių Ulicką palaikančių savivaldybės darbuotojų parašai, ir diplomatiškai vaizdinga Antano Kilčausko kalba, ir Dainiaus Šadauskio istorijos žinios, ir net iki pamėlynijimo sugniaužti Kęstučio Skamarako kumščiai. Direktorius pašalintas, tegyvuoja Direktorius!

Kovo 26 dieną vyko 6-ojo šauki­mo 33-asis rajono Tarybos pasėdis.  Jame dalyvavo 22 Tarybos nariai. Meras Petras Vežbavičius paskelbė posėdžio pradžią ir tradiciškai pas veikino visus šį mėnesį gimusius Tarybos narius: Valdemarą Jaciką, Vaidą Kuzmarskį, Kristiną Bartkutę ir Romaldą Zubielą. Posėdyje turėjo būti svarsto­mi keturiasdešimt šeši sprendimų projektai. Posėdžio pradžioje Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresniojo specialisto Romano Evseičiko iniciatyva šeštasis dienotvarkės klausimas ,,Dėl pritarimo „Raseinių rajono kultūros centro pastato energetinio audito ir investicinio projekto” atikslinimui“ buvo išbrauktas. Taryba tam vienbalsiai pritarė. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro direktorius Gintautas Balčaitis pristatė sprendimo projektą „Dėl mokesčio už sporto treniruotes padidinimo ir surinktų lėšų įtraukimo į Raseinių kūno kultūros ir sporto centro mokos fondą“. Pranešėjas pažymėjo, kad šis klausimas jau buvo pateiktas tiek Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komitetui, tiek Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komitetui, ir jam buvo pritarta. Jis tvirtino, kad mokesčio pakėlimas nuo trijų iki penkių litų neturėtų sukelti didelių problemų.

Pirmoji šiuo klausimu pasisakė Tarybos narė Ona Babonienė. Ji teigė, kad mokesčio pakėlimas, nors ir nedidelis, gali skaudžiai atsiliepti vaikams ir jų tėvams šiuo nelengvu ekonominiu laikotarpiu. Esama pavyzdžių, kai sporto mokyklų treneriai patys sumoka už moksleivį, kad jis lankytų treniruotes. Tarybos narė pasiūlė peržiūrėti biudžetą ir skirti pinigų iš kitų šaltinių, nes dėl mokesčio pakėlimo sporto mokyklose gali sumažėti moksleivių skaičius. Tarybos nario Romaldo Zubielos paklausta, kodėl Ona Babonienė, kaip Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė, niekuo nepadeda šiuo klausimu Raseinių rajonui, ji atsakė, kad neskirsto lėšų, tai neįeina į jos pareigas. Tarybos narys Jordanas Kenstavičius pasiūlė sumažinti mokestį gabiems moksleiviams ir įkurti specialų fondą. Tarybos narys Linas Dargevičius pažymėjo, kad gabūs vaikai nėra atleidžiami nuo mokesčio, tačiau nuo jo atleidžiami socialiai remtini vaikai, pateikę atitinkamas pažymas. Anot L.Dargevičiaus, reikia pasirinkti iš dviejų blogybių geresnę: arba kelti mokestį atleidžiant nuo jo sociaiai remtinus vaikus ir taip išlaikyti mokinių skaičių, arba ateityje mažinti grupes. Tarybos nariui Sigitui Vaičiui uždavus klausimą, ar mokesčio pakėlimas turės ekonominį efektą, meras Petras Vežbavičius pažymėjo, kad šį sprendimą galima bus panaikinti, kai įsigalios nauja Švietimo ministerijos priimta tvarka dėl lėšų paskirstymo neformaliam ugdymui.   Šešiolikai Tarybos narių balsuojant „už“, penkiems – „prieš“, vienam susilaikius, sprendimo projektas buvo priimtas.

Daug diskusijų sukėlė sprendimo projektas „Dėl Raseinių rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2009-2012 metų priemonių plano patvirtinimo“, kurį pristatė Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Linas Dargevičius.

Prieš pasisakant pranešėjui, meras Petras Vežbavičius patikslino sprendimo projekto aptarimo eigą, nes šiuo klausimu norėjo pasisakyti ir bendruomenių nariai, ir LR Seimo narys Edmundas Jonyla. Linas Dargevičius savo pranešime pabrėžė tris pagrindinius punktus, lėmusius šio sprendimo projekto paruošimą – tai rajono mokinių tinkamas ir kokybiškas išsilavinimas, demografinė situacija mūsų rajone, supaprastintas ir efektyvus ugdymo įstaigų valdymas. Pirmoji šiuo klausimu Tarybos nario vardu pasisakė Ona Babonienė. Ji pastebėjo, kad apie reorganizavimą buvo per mažai iš anksto informuoti tėvai, išvardino mokyklas, kurių reorganizavimas būtų netikslingas dėl objektyvių priežasčių. Dėl šio sprendimo projekto pasisakė Tarybos narys Liudas Kavaliauskas. Jis pažymėjo, kad ekonominis efektas negali būti pagrindinis dalykas restruktūrizuojant mokyklas, kad jau dabar, uždarius vieną ar kitą mokyklą, moksleivius vežantis transportas būna perpildytas. Nėra tiksliai paskaičiuota, kiek bus gauta papildomų lėšų iš mokytojų atlyginimų sumažinimo ir kiek bus sumokėta vežėjams. Taigi ir pats ekonominis efektas yra gana abejotinas. Tarybos narys pažymėjo, kad yra gautas Švietimo ir mokslo ministro raštas, kuriame nurodoma, jog Ariogalos pradinės mokyklos prijungimas prie Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos jokių problemų neišsprendžia, netgi rekomenduojama taikyti kitas priemones, o ne sujungti šias dvi mokyklas. Tarybos narys Valdemaras Jacikas trumpai pastebėjo, kad paskaičiavimai visgi yra, ir šis restruktūrizavimas leistų sutaupyti pusantro milijono litų. Raseinių katalikiškos dvasios pradinės mokyklos bendruomenės vardu pasisakė Tadas Venclauskas. Jis pakvietė Tarybos narius negriauti to, ką yra sukūrusi bendruomenė, palikti Raseinių katalikiškos dvasios pradinę mokyklą be struktūrinių pokyčių, nes moksleivių tėvai nuogąstauja, kad prijungus šią mokyklą prie „Kalno“ vidurinės mokyklos, jų vaikai liks be socialinio pedagogo, logopedo, bibliotekininko, prailgintos dienos grupės, neformalaus ugdymo ir kitų paslaugų. Seimo narys Edmundas Jonyla savo kalboje pastebėjo, kad tiek Europos Sąjungos ekspertai, tiek mūsų šalies vyriausybės programa siūlo stiprinti valdymo decentralizavimą, tad visi svarstomi struktūriniai pakeitimai, jo nuomone, nėra suprantami. Taip pat jis paminėjo, kad tikrosios pakeitimų priežastys galbūt yra visai kitos -netinkami vadovai, o gal kažkam prireikė pastatų. Tad reikėtų įvardinti tikrąsias mokyklų reorganizacijos priežastis. Seimo narys juokais pasiūlė prijungti visas mokyklas prie „Kalno“ vidurinės mokyklos taip sutaupant daug lėšų. Edmundas Jonyla išreiškė gana svarų argumentą dėl mokyklų restruktūrizavimo viešumo, jo teigimu, visuomenė buvo mažai informuota apie numatomas reformas ir sprendimai priimami už akių. Vosiliškio bendruomenės vardu kalbėjo Daiva Šeškauskaitė. Ji pastebėjo, kad reikia atsižvelgti į vaikų adaptacijos naujose mokyklose problemas. Negalima į šį reikalą žiūrėti vien per ekonominę prizmę, gali nukentėt vaiko išsilavinimo kokybė, nes mokyklos bus perkrautos. Vėlgi buvo akcentuotos susisiekimo problemos, kurios sukelia papildomas vaiko sportinio ir kultūrinio lavinimo problemas. Buvo pastebėta, kad kaimai yra labai svarbi kultūrinė terpė, kuri tiesiog išnyktų uždarius mokyklas. Tarybos narys Sigitas Vaičius replikavo, kad svarstant šį projekto sprendimą yra per daug politikuojama ir griebiamasi populizmo. Šiuo klausimu pasisakė Tarybos narys Antanas Vizbaras. Jis tvirtino, kad tiek pradinės, tiek pagrindinės mokyklos, kurios šiuo metu yra uždaromos, bus išsaugotos mažiausiai penkiolika metų ir esant reikalui, tai yra atsiradus reikiamam kiekiui mokinių, jas vėl bus galima įsteigti. Taip pat jis pastebėjo, kad reforma turi būti baigta 2012 metais, ir dabar pats laikas informuoti apie tai tėvus.

Linas Dargevičius, apibendrindamas sprendimo projekto aptarimą, pastebėjo, kad visuomenė apie dabar vykdomą reformą buvo informuota jau seniai, apie reorganizavimą galima buvo pasiskaityti tiek internete, tiek rajoninėje spaudoje. Taip pat jis pažymėjo, kad Švietimo ir mokslo ministerija siūlo taupyti lėšas atleidžiant iš darbo specialistus, o tai pakenktų moksleivių mokymosi kokybei. Savivaldybė siūlo kur kas racionalesnį mokyklų reorganizavimo planą – taip būtų išsaugotos ir specialistų darbo vietos, ir užtikrintas kokybiškas mokymas. Raseinių rajono savivaldybės taryba sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2009-2012 metų priemonių plano patvirtinimo“ priėmė su komiteto pateiktomis paSprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės 2009-2011 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ pristatė Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė. Pranešėja pabrėžė, kad bendras lėšų poreikis įgyvendinant strateginį planą šiais metais yra daugiau nei šimtas šešiasdešimt trys milijonai litų, iš jų savivaldybės dalis – šimtas trys milijonai litų. Daugiausia lėšų yra skiriama strateginiam tikslui, kuris skamba taip: sukurti saugią socialinę apsaugą, teikiant kokybišką švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir kitas socialines paslaugas. Mažiausiai lėšų tenka sukurti saugią aplinką piligriminiam turizmui, verslui ir kaimo plėtrai saugant kultūros paveldo objektus. Šis planas yra pateiktas Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje. Tarybos narys Antanas Kilčauskas pasisakė dėl Prabaudos tvenkinio  valymo problemos, kuri iki šiol nėra išspręsta, nors tam yra skirta apie milijoną litų. Kaip paaiškino Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė, Prabaudos tvenkinio valymo projektas yra pateiktas svarstymui. Tad galima tikėtis, kad darbai šiais metais bus pradėti. Šiam sprendimo projektui tarybos nariai pritarė vienbalsiai.   Ne mums, žurnalistams, spręsti, prie ko prives mokyklų reorganizavimas – viską parodys visagalis laikas. O Mero pavaduotojai Gitanai Rašimienei linkime puikių atostogų!