Kristina BENDŽIŪTĖ

Taryboje nauji veidai

Keisti tie politikai – iš paskutiniųjų veržiasi patekti į tarybą, aktyviai rezga rinkimines kampanijas, žarsto rinkėjams pažadus, o išsikovoję tarybos nario mandatą be skrupulų numoja ranka į aukštus idealus, vos tik pasitaiko proga užtūpti šiltą vietelę arba iškyla viešųjų ir privačiųjų interesų grėsmė.
Rugpjūčio 2 dieną per Savivaldybės tarybos posėdį meras Remigijus Ačas paskelbė, kad savo mandatus padėjo net trys tarybos nariai – tvarkiečiai Jūratė Garliauskienė ir Saulius Matelis bei konservatorius Linas Dargevičius. Kaip žinome, Jūratė Garliauskienė laimėjo konkursą Paliepių seniūnijos seniūnės pareigoms eiti, Linas Dargevičius direktoriaus Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje ir kels jos vadybos lygį bei stiprins patrauklumą, o apie Sauliaus Matelio pasitraukimą oficialių duomenų negauta, tačiau manoma, kad jis, vadovaudamas statybų bendrovei „Bilderis“,  ir toliau sėkmingai vystys savo verslą.
Išėjusiuosius pakeitė nauji tarybos nariai: iš partijos Tvarka ir teisingumas gretų – Vladislovas Šimaitis (Blinstrubiškių senelių globos namų direktoriaus pavaduotojas) bei Gerda Visockienė (Raseinių socialinių paslaugų centro specialistė socialiniam darbui Viduklėje), iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos – Pranas Gedminas (VĮ „Automagistralė“ Raseinių kelių tarnybos viršininkas).
Naujiesiems tarybos nariams teko prisiimti ir buvusiųjų tarybos narių prievoles, užimti laisvas vietas komisijose ir komitetuose. Ypač sunki našta užgulė tarybos nario Prano Gedmino pečius, jis perėmė Lino Dargevičiaus palikimą – buvo paskirtas Kontrolės komiteto, balsų skaičiavimo komisijos, Strateginės  plėtros komisijos nariu, taip pat vietoj Lino Dargevičiaus turės vykti į Lietuvos savivaldybių suvažiavimą.

Biudžetas pernai ir šiemet

Taryba be komentarų ir diskusijų patvirtino Savivaldybės 2010 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį. Kaip informavo Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė, 2010 m. planuotos biudžeto pajamos buvo 91 mln. 46 tūkst. litų, planas įvykdytas 99,2 %. Rajono Savivaldybės biudžetas gavo 763 tūkst. litų mažiau, nei buvo numatyta. Gera naujiena, kad biudžeto pajamos viršijo išlaidas 1 milijonu 457 tūkst. – buvo suplanuota išleisti 90 mln. 958 tūkst. litų, tačiau išsiversta su 88 mln. 826 tūkst. litų. Darbo užmokesčiui su įmokomis „Sodrai“ 2010 metais buvo skirta 45 mln. 286 tūkst. litų arba 51%  visų Savivaldybės biudžeto išlaidų. Anot skyriaus vedėjos, 2010 m. baigti su tikrai mažu kreditiniu įsiskolinimu už paslaugas bei atliktus darbus – metų pradžioje Savivaldybė turėjo 1 milijoną 155 tūkst. litų įsiskolinimą, o metų pabaigoje – tik 170 tūkst.  Visai kitas reikalas – ilgalaikės paskolos investiciniams projektams vykdyti. Metų pradžioje įsiskolinimas viršijo 17 milijonų, o pabaigoje jis sumažėjo iki 15 milijonų litų.  Per metus rajono Savivaldybė paėmė daugiau kaip 4 milijonus litų paskolų, grąžino per 6 milijonus.

Socialiniams reikalams – 1,2 milijono mažiau

Svarstant 2011 m. biudžeto patikslinimo klausimą, Biudžeto skyriaus vedėja pranešė negerą žinią – socialinės apsaugos ir darbo ministro liepos 19 d. įsakymu perskirstomos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos tarp savivaldybių. Mūsų savivaldybėje lėšos kompensacijoms ir socialinėms išmokoms mažinamos 1 milijonu 192 tūkst. litų, socialinė parama mokiniams – 46 tūkst. litų ir socialinėms paslaugoms – 33 tūkst. litų. Taigi, iš viso planuotas biudžeto pajamas reikia sumažinti 1 milijonu 272 tūkst. litų.
Kita vertus, 63 tūkst. litų pajamos didinamos Aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai vykdyti.
Tarybos narė Kristina Bartkutė pasiūlė nuimti 50 tūkst. litų administracinėms išlaidoms skirtų lėšų ir paskirti juos gatvių remontui. Ši pataisa įtraukta į sprendimo projektą. Už patikslintą biudžetą rankas pakėlė tik 14 tarybos narių, bet patvirtinimui to pakako.

Lyčių lygybės klausimas

Rugpjūčio 19 – 21 dienomis Raseinių rajono savivaldybės delegacija dalyvaus Estijos Respublikoje, Raplos apskrityje vyksiančiame Estijos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 20 – mečio paminėjime. Delegacijos vadovas  -   meras Remigijus Ačas, jam kompaniją palaikys tarybos nariai Edgaras Juška ir Darius Ulickas. (Taip, taip, būtent – ir Darius Ulickas. Mes ir patys nustebome tokiu gražiu pozicijos ir opozicijos sąlyčiu, juolab, kad pirminiame sprendimo projekto variante buvo numatyta vietoje D. Ulicko į Estiją deleguoti Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistą R. Petroševičių, – red. pastaba). Tarybos narė Ona Babonienė jau ne pirmą kartą ėmėsi ginti moterų teises. Jai iškilo klausimas, kodėl vyksta tik vyriškosios giminės atstovai, o E. Juška deleguojamas jau antrą kartą. Ji pasiūlė vietoj kurio nors vyruko į delegaciją įtraukti
moterį. Meras nuramino, kad drauge su tarybos nariais į Estiją vyks VVG „Raseinių krašto bendrija“ narių, tarp kurių – daug moterų. Tarybos narė A. O. Radčenko replikavo, kad kitą kartą delegaciją turėtų wsudaryti tik moterys. Vyriškos trijulės delegavimui į Estiją pritarė 16 tarybos narių, 6 susilaikė.

Meras pavargo

Taryba vienbalsiai nusprendė vos 4 mėnesius išdirbusiam Savivaldybės merui Remigijui Ačui  suteikti 15 kalendorinių dienų minimalių atostogų nuo rugpjūčio 8 iki rugpjūčio 12 d. ir nuo rugpjūčio 22 d. iki rugpjūčio 31 d.
Nenuostabu, kad meras spėjo pavargti – galima tik įsivaizduoti, kiek laiko ir energijos pareikalauja kasdienė mero veikla – kamuolio varymas, darbiniai pietūs, susitikimai su dviratininkais, ūkininkais, bendruomenėmis ir sielos ganytojais… Įdomu, kaip mero atostogų metu Savivaldybės atstovas spaudai užpildys 4-ąjį „Alio, Raseinių“ puslapį? Tikėkimės, kad išvysime pikantiškų fotografijų, kuriose užfiksuotos mero atostogų akimirkos.Beje, rugpjūčio mėnesį nebus šaukiami ir tarybos posėdžiai – net ir eiliniai politikai galės ramiai atsipūsti.

Pavargo ir direktorius…

Turiningai suplanuota administracijos direktoriaus Dainiaus Baltrušaičio vasaros pabaiga. Rugpjūčio 8-12 dienomis jis žengs mero jau pramintais takais – su kitais Kauno apskrities savivaldybių administracijų direktoriais vyks komandiruotėn į Ispanijos Karalystę, Alikantės regioną, susipažinti su minėto regiono bendruomenių įgyvendinamomis iniciatyvomis, Europos Sąjungos paramos projektų įgyvendinimo patirtimi, regiono ekonominio vystymosi formomis. Be abejo, direktorius bus aprūpintas dienpinigiais bei Savivaldybę reprezentuojančiais suvenyrais – miniatiūriniais lūšiukais, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bei V. Grybo „Žemaičio“ skulptūrėlėmis, lankstinukais apie Raseinių krašto turizmą ir Maironio „Pavasario balsų“ tomeliu (1995 m. leidimo). O rugpjūčio 16 – 31 d. D. Baltrušaičiui suteiktos
16 kalendorinių dienų kasmetinės minimalias atostogos.  Komandiruotės ir atostogų metu administracijos direktoriaus funkcijas vykdys  Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė.

Kabantis miesto sodas

Visi žinome, kad miesto parkomodernizavimo darbai niekaip nepajuda iš mirties taško. Pasak Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjos  Indrės Antanaitienės, Savivaldybės investicinėje programoje numatytų lėšų parko sutvarkymui neužtenka. Buvo kreiptasi dėl papildomo projekto finansavimo iš ES fondų, tačiau šis projektas nebuvo įtrauktas į finansuojamųjų sąrašą. Trumpai tariant, miesto parkas pakibo ir kabės ko gero dar ilgai, tik ne kaip prašmatnus Babilono sodas, o kaip neįgyvendintas projektas, įstrigęs tarp ambicingų užmojų ir finansinių galimybių.
Ieškant papildomų finansavimo šaltinių, vedėja tarybai siūlė apsispręsti dėl projekto teikimo Kultūros ministerijai, kad jis būtų įtrauktas į Valstybės investicijų 2012-2014 metų programą.
Tarybos narys Gintautas Mikolaitis priminė, kad dar prieš metus visuomenei buvo aiškinama, jog parko modernizavimo darbai bus finansuojami ES lėšomis, paskui kalbėta, kad parką teks tvarkyti biudžeto lėšomis, tačiau vėliau išlaidos bus padengtos europiniais pinigais. Taigi, dabar paaiškėjo, kad parkas buvo išraustas neturint realių finansavimo šaltinių.
Administracijos direktorius D. Baltrušaitis teigė: jei nebus gauta pinigų nei iš ES fondų, nei iš Valstybės investicijų programos, formuojant Savivaldybės strateginės veiklos planą iki 2020 m., į ateinančių metų strateginį planą ir skolinimosi limitą bus įtraukta 1,7 mln. litų. Tikėtina, kad parką teks pabaigti tvarkyti už paskolines lėšas.
Taryba vienbalsiai pritarė, kad projektas būtų teikiamas Kultūros ministerijai dėl jo įtraukimo į Valstybės investicijų 2012-2014 metų programą.

Maironio parkas. Visuomenės nuomonė nesvarbi

Jei mūsų tautos dainius Maironis nūnai važiuotų pro šalį išdarkyto miesto parko, ko gero jam pravirktų iš skausmo širdis. Tačiau politikams tai nė motais. Atsižvelgdama į tai, kad 2012 metai skelbiami Maironio metais bei siekdama įprasminti Maironio gyvenimą ir kūrybą, pasitinkant Lietuvos dainiaus 150-ąsias gimimo metines,  Raseinių rajono savivaldybės taryba nusprendė Raseinių miesto parkui suteikti Maironio pavadinimą. Pasak Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus laikinosios vedėjos R. Petreikienės, šiame parke galėtų būti švenčiama Baltų vienybės diena, vykti maironiečių sambūriai, miesto šventės, poezijos konkursai, įprasminantys Maironio gyvenimą ir kūrybą. Šis sprendimas prisidėtų ir prie moksleivių tautinio bei pilietinio auklėjimo.Visi tarybos nariai sutiko, kad tai graži idėja, tačiau iškilo ir prieštaravimų. O. Babonienė siūlė visų pirma sutvarkyti parką ir tik tada suteikti jam garbingą Maironio vardą. G. Mikolaitis pasidomėjo, ar buvo atliktos apklausos, ar apie parko pavadinimą informuota visuomenė. R. Petreikienė atkirto, kad teisės aktų nustatyta tvarka nebūtina organizuoti apklausą.
Tarybos narys Jordanas Kenstavičius pripažino, kad dabar ne pats geriausias laikas suteikti parkui vardą, o ir parko modernizavimo darbai vyksta ne taip, kaip tikėtasi.
Tačiau, jo nuomone, Maironio vardo suteikimas parkui taptų rimtu argumentu projekto finansavimui gauti. J. Kenstavičius prisiminė visuomeninio judėjimo RASAI rinkėjams duotą pažadą pastatyti Maironio paminklą. Jis pažymėjo, kad jau šiemet bus skelbiamas konkursas dėl paminklo, kuris bus statomas ne Savivaldybės, o rėmėjų lėšomis. „Vadovaujantis jūsų logika, gal ir kelią nuo Ariogalos per Paliepius, Ilgižius iki Betygalos pavadinkime Maironio vardu, tada bus galimybė greičiau jį išasfaltuoti, jei mes tik Maironio vardu prisidengę ieškome pinigų parkui“, – replikavo tarybos narys Liudas Kavaliauskas.
Nepaisant skirtingų nuomonių, net 18 tarybos narių pritarė Maironio parkui, o likusieji 4 susilaikė.
P.S. Istoriniai šaltiniai nutyli, kad Jonas Mačiulis Maironis kada nors būtų vaikštinėjęs po Raseinių miesto parką. Kaip teigia kultūros vertybių ekspertas Viktoras Vitkus, iki 1932 m. dabartinio parko teritorija priklausė cerkvei ir jokio parko ten nebuvo.  Žinotina, kad mūsų tautos šauklys Maironis kaip tik tais metais iškeliavo į Dangaus Karalystę, o ieškoti aukšto katalikų dvasininko sąsajų su stačiatikiais būtų tiesiog šventvagiška.
Belieka apgailestauti, kad nebuvo atlikta gyventojų apklausa dėl parko pavadinimo, redakcija galėtų pasiūlyti alternatyvų variantą – Rasų parkas. Visų pirma dėl to, kad čia kasmet vyksta graži Joninių (Rasų) šventė, tačiau bene svarbiausia priežastis – parko modernizavimo iniciatoriai RASAI gražiai įprasmintų savo veiklą.

Kristina BENDŽIŪTĖ

100 dienų – 100 balų

Liepos 19-ąją į jubiliejinį naujosios valdžios šimtadieninį posėdį susirinko 23 tarybos nariai. Kaip pažymėjo meras Remigijus Ačas, pagal Europos tradicijas per pirmąjį šimtą darbo dienų naujosios valdžios negalima kritikuoti, reikia leisti apsiprasti. Taigi, kas vyko iki šiol, tebuvo tik žiedeliai, kitaip sakant, apšilimas prieš didįjį startą.
Va, dabar tai prasidės tikrasis darbas.
Taip jau sutapo, kad šimtąją naujosios valdžios viešpatavimo dieną buvo pasveikinti 9 Raseinių rajono abiturientai, per brandos egzaminus surinkę po 100 balų, 6 iš jų – Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos moksleiviai, viena šios gimnazijos abiturientė Raminta Linkutė net dviejuose egzaminuose surinko po 100 balų. Prieš prasidedant posėdžiui meras įteikė nusipelniusiems abiturientams mero padėkos raštus. Atrodo, tradicijos keičiasi: pirmykštė valdžia šimtadienių nešvęsdavo ir ypatingą dėmesį skirdavo tik šimtamečių rajono gyventojų sveikinimui.

Kiti moksleivių maitintojai

Paklusdama Konkurencijos tarybos nutarimui, mūsų rajono taryba svarstė sprendimą nutraukti sutartis su įmonėmis, iki šiol tiekusiomis nemokamą maitinimą švietimo įstaigose.
Dabar rajono švietimo įstaigos turės pačios skelbti konkursus nemokamo maitinimo paslaugai pirkti. Manoma, kad rajono virėjai be darbo neliks, net jei konkursus laimės įmonės iš kitų rajonų, jos galbūt samdys tuos pačius darbuotojus. Vienas pagrindinių reikalavimų, kad maistas būtų gaminamas vietoje, pačioje švietimo įstaigoje, o ne atvežamas termosuose, pašildomas ar pan.
Keletas tarybos narių susirūpino, ar neatsitiks taip, kad rugsėjo1-ąją mokinukai liks tuščiomis lėkštėmis.Tarybos narys Valdemaras Jacikas pasiūlė nenutraukti sutarčių su dabartiniais maitinimo tiekėjais iki bus pasirašytos sutartys su naujaisiais. Nerimą kelia aplinkybė, kad daugeliu atvejų konkursai yra apskundžiami, ir teisybės tenka ieškoti teismuose, kurie neretai užsitęsia keletą mėnesių. Į pasiūlymą buvo atsižvelgta. Taryba nusprendė mokyklų direktorius įpareigoti kuo skubiau organizuoti naujų tiekėjų parinkimą, o sutartys su dabartiniais tiekėjais bus nutrauktos nuo tos dienos, kai bus pasirašytos ir įsigalios sutartys su naujaisiais.

Darželinukai keliaus į kitas patalpas

Raseinių lopšelis–darželis „Saulutė“ uždaromas renovacijai. Taryba priėmė sprendimą perkelti „Saulutės“ ikimokyklinio  ir priešmokyklinio ugdymo grupes nuo 2011 m.rugsėjo 1 d. (kol vyks renovacija, bet ne ilgiau nei iki 2012 m. mokslo metų pabaigos) į Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos Katalikiškos dvasios skyriaus  patalpas. Katalikiškos dvasios skyriaus 1-4 klasių mokinukai nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. žinių semtis žygiuos į Raseinių pagrindinės mokyklos patalpas, o dvi priešmokyklinio ugdymo grupės pasiliks tose pačiose patalpose. Kiek žinoma, rajono valdžios atstovai su ugdymo įstaigų bendruomenėmis šiuo klausimu nediskutavo. Kalbama, Katalikiškos dvasios skyriaus patalpose žiemą būna vėsoka. Kad tik nesušaltų mažyliai…

Naujadaras – Etikmat

Opozicijos nepaklusnumas valdančiajai daugumai, pabėgimai iš posėdžių iššaukė būtinybę Savivaldybės tarybos 2011-2015 m. įgaliojimų laikotarpiui sudaryti Etikos
komisiją. Meras neberandąs kitų priemonių sudrausminti įsisiautėjusius oponentus, taigi etikos sargai nepaklusniesiems padės suvokti: kas valdžios neklauso, valgo duoną sausą.

Į opozicijos atstovės Onos Babonienės pateiktą alternatyvų Etikos komisijos sudarymo principą nebuvo atsižvelgta.  Po ilgų diskusijų valdančioji dauguma patvirtino Etikos komisijos sudėtį,– tai tarybos nariai Kristina Bartkutė, Edgaras Juška, Edita Bartuševičiūtė, Aldona Ona Radčenko, Regina Petrokienė, Raseinių garbės pilietis Gintautas Grigalis, nevyriausybinių organizacijų pasiūlytas atstovas Vidmantas Merkliopas, Kaimų bendruomenių sąjungos pasiūlytas atstovas Tadas Misevičius. Opozicija turėjo teisę į komisijos pirmininko postą pasiūlyti savo žmogų, tačiau, įvertinę komisijos sudėtį, šios galimybės atsisakė. Komisijos pirmininku išrinktas nuo seno krištoline sąžine garsėjantis tarybos narys vicemeras Sigitas Vaičius. Tarybos narys Vaidas Kuzmarskis konstatavo, kad jį baimė krečia pažiūrėjus į Etikos  komisijos sudėtį.

Po angelo sargo sparnu

Akivaizdu, kad pastatas, kuriame įsikūręs Raseinių policijos komisariatas, yra apverktinos būklės, o lėšų naujo pastato statybai Policijos departamentas artimiausius 5 metus neketina skirti. Yra paskelbtas konkursas Raseinių policijos komisariato patalpų nuomai. Meras teigė, kad Savivaldybės administracija turėtų pasinaudoti galimybe išnuomoti policijai patalpas administraciniame pastate Maironio g. 7 (buvusiame partijos komitete). Anot mero, iš nuomos rajono biudžetas kasmet pasipildytų apie 350 tūkst. litų, o Savivaldybės specialistai, šiek tiek pasispaudę, galėtų sutilpti į viešosios bibliotekos nenaudojamas patalpas. Tačiau Savivaldybė savo lėšomis turės paruošti policijai patalpas: nupirkti baldus, įrengti areštinę ir kt. Mero manymu, rajono biudžetui tai atsieis apie 300-350 tūkst. litų.
Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pažėrė, kad 300 tūkstančių užteks nebent projektavimo darbams, Vaidas Kuzmarskis suabejojo, ar visuomenė bus patenkinta, kai miesto centre knibždės policijos automobiliai, o Valdemaras Jacikas giliai kontempliavo – džiaugtis ar liūdėti, kad  „Baltųjų rūmų“ pašonėje įsikurs angelai sargai.
13 tarybos narių nutarė leisti administracijai nuo 2011 m. lapkričio 1 d. išnuomoti Raseinių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpas administraciniame pastate laikotarpiui iki dešimties metų su galimybe pratęsti nuomos sutartį ilgesniam laikui. Pradinis nuomos mokesčio dydis – 15 litų už 1 kv.m per mėnesį.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Šįkart pabėgo meras

Nors birželio 29-ąją sušauktame Savivaldybės tarybos posėdyje, kaip ir praėjusį kartą, nedalyvavo du valdančiosios daugumos atstovai, tačiau posėdis visgi įvyko.
Priešingų polių politikai nespinduliavo tarpusavio supratimu ir tolerancija, tačiau bent jau iškentė iki posėdžio pabaigos. Beveik visi. Šįkart dar nebaigus svarstyti sprendimo projektų, posėdžių salę apleido meras Remigijus Ačas, paaiškinęs, kad turi skubiai išvykti. Likusieji 5 sprendimo projektai buvo patvirtinti pirmininkaujant vicemerui Sigitui Vaičiui. Beje, posėdyje nedalyvavo ir administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis – jis lepinosi 2-jų dienų komandiruote Druskininkuose, viešbutyje BEST WESTERN Central. Posėdyje sekretoriavo šviežia Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta Garliauskaitė. (Tarybos nariams savi marškiniai arčiau kūno – aut. pastaba).

Gimnazija laukia naujo vadovo

Daugumos tarybos narių valia iš pareigų buvo atleista Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorė Aldona Mankauskienė. Šioje ugdymo įstaigoje ji išdirbo 35 metus, 19 iš jų – kaip mokyklos direktorė. Meras Remigijus Ačas nurodė priežastis, dėl kurių nutraukiama darbo sutartis su direktore. Susitikimuose su Raseinių mokyklų bendruomenėmis rajono valdžios atstovai išgirdo  nemažai priekaištų Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos adresu: neva ji esanti nepatraukli, trūksta tinkamos vadybos. Anot mero, pastabas jis perdavė gimnazijos direktorei. Ši padarė išvadas ir dėl gimnazijos ateities pati priėmė būtent tokį sprendimą.
Tarybos narys Darius Ulickas suabejojo, ar dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto už šį sprendimo projektą gali balsuoti tarybos nariai, turintys pedagoginį
išsilavinimą.
Tačiau tarybos nario dvejonės buvo nepagrįstos – nebalsuoti galėtų tik tie tarybos nariai, kurie su direktore būtų susaistyti giminystės ryšiais.
Tarp kitko, net dešimt iš dvidešimt penkių tarybos narių turi pedagoginį išsilavinimą. Įdomu, ar kuris nors iš jų ryšis mesti tarybos nario mandatą ir užsėsti gimnazijos direktoriaus krėslą? Konkursas šiai pareigybei užimti jau paskelbtas viešojoje erdvėje.

Nauja paskola investiciniams projektams

Taryba nutarė imti 3,5 mln. litų il-galaikę paskolą rajono Savivaldybės 2011-2012 metais  vykdomiems investiciniams projektams finansuoti. Lėšos bus skiriamos Vytauto Didžiojo ir Stonų gatvių, mokyklų, UAB „Raseinių šilumos tinklai“ trasų rekonstravimui, UAB „Raseinių vandenys“ vandentvarkos projektams, miesto parko infrastruktūros modernizavimui ir kt. Paskolą numatyta grąžinti rajono Savivaldybės biudžeto lėšomis 2013 – 2015 metais.
Tarybos narys Romaldas Zubiela primygtinai siūlė kuo daugiau pinigų skirti miesto parkui. Tačiau balsuojant už šį sprendimo projektą jis susilaikė. Ką gali žinoti, gal valdantieji ir atsižvelgs į tokį racionalų mažumos atstovo pasiūlymą.

Įteisinta nauja prekyvietė

Patenkintas UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ prašymas dėl prekyvietės Algirdo g. automobilių stovėjimo aikštelėje įteisinimo. Nepaisant policijos skiriamų baudų, žmonės aikštelėje vis tiek prekiauja, todėl komunalininkai pageidavo, kad prekyba šioje vietoje būtų leistina, nustatant prekeiviams rinkliavą. Taryba patvirtino 150 Lt mokestį už leidimo išdavimą 1 mėnesiui. Aikštelės dalyje (24 automobilių stovėjimo vietose) darbo dienomis bus galima prekiauti žemės ūkyje išauginta produkcija ir žemės ūkio padargais.

Atstovas spaudai sulaukė kritikos

Išnagrinėjus darbotvarkę, opozicijos atstovai aštrias kritikos ietis nukreipė į Savivaldybės atstovą spaudai Sigitą Gudžiūną. Kai kurie tarybos nariai buvo baisiai neaptenkinti rajoninėje spaudoje publikuotu S. Gudžiūno straipsniu, kuriame jis aršiai kritikavo opozicijos narius, sužlugdžiusius 6-ąjį tarybos posėdį. Gintautas Mikolaitis sakė norįs pamatyti atstovo spaudai pareigybinius nuostatus – ar jis turi informuoti visuomenę, ar moralizuoti tarybos narius. Valdemaras Jacikas buvo dar griežtesnis: „Norėčiau sužinoti, kieno nuomonę reiškia atstovas spaudai, kam iškelti kaltinimą privačia tvarka?“ Darius Ulickas reikalavo viešo atsiprašymo dėl neteisingos informacijos paskelbimo.Vicemeras Sigitas Vaičius atsakė, kad atstovas spaudai buvo įspėtas straipsniuose pažymėti, kieno nuomonę jis išreiškia.
Teismų praktika tarp tarybos narių pastaruoju metu tapo įprastu reiškiniu.                     .

Kristina BENDŽIŪTĖ

Vos prieš savaitę posėdžiavę, Raseinių r. savivaldybės tarybos nariai šį antradienį ir vėl rinkosi į eilinį, jau 5-ąjį tarybos posėdį. Inauguruotasis pilnavertis meras Remigijus Ačas, švarko kairėje išdidžiai segintis mero ženklelį, gimtadienio proga gėlių įteikė tarybos nariui Sauliui Mateliui. Netrukus buvo patvirtinta posėdžio darbotvarkė, kurioje svarstyti tik 8, tačiau ganėtinai svarūs sprendimų projektai.

Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai bus viešinami

Visų pirma meras informavo, kad nuo šiol taryba dirbs pagal naują veiklos reglamentą, kuris buvo patvirtintas praėjusiame posėdyje. Vienas iš šio reglamento punktų byloja, kad tarybos narių balsavimo rezultatai yra vieši, išskyrus slapto balsavimo atvejus. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą bus skelbiami Savivaldybės interneto tinklalapyje. Prie kiekvieno tarybos posėdžio sprendimo bus pridedamas balsavusių tarybos narių vardinis sąrašas su jų balsavimo rezultatais.

Meras aplankys Ispaniją

Tarybos nariai vienbalsiai nutarė birželio 12-15 dienomis merą R. Ačą komandiruoti į Asturias regioną Ispanijos Karalystėje. Tikslas –siekti perimti gerąją Asturias regiono patirtį didinant gyventojų užimtumą ir mažinant nedarbą, teikiant viešąsias paslaugas verslui.
Savivaldybės merui už komandiruotę bus mokami dienpinigiai, o birželio 12 d., t.y. už darbą poilsio dieną, dvigubas darbo užmokestis bei padengtos kitos su šia tarnybine komandiruote susijusios išlaidos. Be to, meras bus apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos atveju bei aprūpintas rajono Savivaldybę reprezentuojančiais suvenyrais.Tarybos narys L. Kavaliauskas siūlė į šį sprendimo projektą įtraukti papildomą punktą, rekomenduojantį Ispanijoje nevalgyti agurkų.
Tačiau teikdamas pasiūlymą tarybos narys pamiršo įsijungti mikrofoną, galbūt todėl į jo siūlymą nebuvo tinkamai sureaguota.

Pertvarkyta Savivaldybės administracijos struktūra

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis smalsiai akutes išpūtusiems tarybos nariams pristatė naujovę – sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“. Raseinių r. savivaldybės administracijoje bus įsteigti du departamentai – Ekonomikos ir ūkio bei Švietimo ir socialinių reikalų, kuriems bus pavaldūs 8 skyriai (kiekvienam departamentui po 4). Tiesiogiai administracijos direktoriui liks pavaldūs dar 5 skyriai, 4 jokiems skyriams nepriklausantys specialistai bei seniūnijos. (Iki šiol Savivaldybės administracijoje buvo 16 skyrių ir 2 jokiems skyriams nepriklausantys specialistai, – red. pastaba).
Pasak direktoriaus, pertvarkant administracijos struktūrą buvo remtasi kitų šalies savivaldybių pačia geriausia patirtimi. Jo nuomone, administracijos struktūros reorganizacija pagerins Savivaldybės valdymą, darbo efektyvumą, padės taupyti lėšas. Kaip kis etatų skaičius, kol kas nebuvo kalbama, o ekonominį efektyvumą tikimasi išgauti jungiant skyrius. D. Baltrušaitis pažymėjo, kad reikalui esant ateityje administracijos struktūra galės būti koreguojama.
Tarybos narys Darius Ulickas pasigedo rimtų argumentų, kodėl struktūra keičiama bei priminė, kad pagal neseniai įsigaliojusį tarybos veiklos reglamentą pries prendimo projekto turėjo būti pateiktas aiškinamasis raštas, tačiau tokio rašto nėra.
D. Baltrušaitis pasakė, kad Savivaldybės administracijos schema ir yra aiškinamasis raštas, bet opozicijos narių toks atsakymas nepatenkino.
Tarybos narė Ona Babonienė paklausė, ar administracijos direktoriui yra žinoma, kad savivaldybės, kurios buvo įsteigusios departamentus, šiandien jų atsisako.
D. Baltrušaitis žvaliai atsakė žinąs, kad šiuo metu departamentų atsisako Kauno savivaldybė, tačiau tik dėl to, kad ten administracijos direktorius turi 4 pavaduotojus.
„Jei man leistų turėti 2 pavaduotojus, galbūt tuomet nemąstytumėme apie departamentus“, – pateikė savo išlygas direktorius.
Biudžeto ir ekonominio socialinio vystymo komitetas šiam sprendimo projektui nepritarė. Komiteto vardu argumentus išdėstė tarybos narys Vaidas Kuzmarskis: „Administracijos direktoriui buvo užduotas klausimas, kokį ekonominį naudingumą duos šis projektas, tačiau į šį klausimą nebuvo atsakyta. Mano nuomone, esminis tikslas – susidoroti su nepageidaujamais specialistais.“
Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Linas Dargevičius taip pat išsakė bendrą komiteto nuomonę – sprendimo projektui nebuvo pritarta, kadangi pristatymo metu administracijos direktorius nesugebėjo atsakyti į kai kuriuos pateiktusklausimus. Tačiau šiandien, L. Dargevičiaus nuomone, direktorius atsižvelgė į komiteto narių pastabas bei pasiūlymus ir kai kuriuos dalykus sugebėjo paaiškinti logiškiau.Tarybos narys Liudas Kavaliauskas sakė turįs esminių pastabų šiam sprendimo projektui ir siūlė jį patobulinti. „Uždavus administracijos direktoriui klausimą, kuo departamentų direktoriai skirsis nuo pavaduotojų, per komiteto posėdį administracijos direktorius tiesiogiai atsakė, kad tai bus kaip ir pavaduotojai, turintys po 15 kategoriją. Tai koks čia ekonominis efektas – anksčiau vienas pavaduotojas turėjo 16 kategoriją, o dabar 2 departamentų direktoriai turės po 15 kategoriją ir abu jie turės parašo teisę“, – sukritikavo departamentų steigimą L. Kavaliauskas.
Tarybos narys turėjo daug priekaištų ir naujai įkurtiems skyriams: tarybos nariai, tvirtindami sprendimo projektą, iš karto turėtų žinoti, kiek kiekviename skyriuje dirbs specialistų ir kokios bus jų kategorijos. L. Kavaliausko nuomone, direktorius turėjo aiškiai informuoti,kiek ši pertvarka kainuos ir konkrečiais skaičiais pagrįsti ekonominį efektą.
Administracijos direktorius D. Baltrušaitis baigiamajame žodyje nieko naujo ir konkretaus nepasakė. „Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kokiame skyriuje kiek
turi būti vadovų ir specialistų bei kokios turi būti jų kategorijos. Leiskit man pačiam nuspręsti, aš nenoriu pristatinėti tarybai kiekvieną žmogų – kokią kategoriją suteiksiu sargui, priimsiu ar atleisiu valytojas“, – balansuodamas ant kantrybės trūkio ribos baigė kalbą administracijos direktorius.
Naujai Savivaldybės administracijos struktūrai pritarė 13 tarybos narių, 9 opozicijos nariai balsavo „prieš“.

Sudaryti nauji tarybos komitetai

Naujovių atsirado ir tarybos veikloje. Vietoje penkių kadencijos pradžioje suformuotų komitetų, kuriuose dirbo po 5 tarybos narius, sudaryti 3 komitetai, kiekviename iš jų dirbs po 8 tarybos narius. Anot mero, pagal naują tvarką sudaryti komitetai dirbs efektyviau, galės geriau išanalizuoti svarstomus klausimus. Be abejo, tarybos nariams padaugės darbo, tačiau, mero nuomone, jie neturėtų bijoti daugiau dirbti.
Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto nariais tapo J. Kenstavičius, A. Mielinis, L. Kavaliauskas, V. Kuzmarskis, V. Jacikas, S. Vaičius, K. Bartkutė, E. Juška;  Ūkio plėtros ir kaimo reikalų – Č. Kenstavičius, S. Matelis, G. Mikolaitis, R. Zubiela, D. Ulickas, V. Šimaitis, J. Garliauskienė, A. Kilčauskas; Švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinių reikalų – R. Petrokienė, A. O. Radčeko, L. Dargevičius,  O. Babonienė, G. Rašimienė, E. Bartuševičiūtė, G. K. Galubauskas, R. Bartkus.
Komitetų sudėtį tarybos nariai patvirtino vienbalsiai.

Miesto parkui – išskirtinis dėmesys

Posėdžio metu buvo patikslintas 2011 m. Raseinių rajono savivaldybės biudžetas. Administracijos direktorius D. Baltrušaitis informavo, kurioms sritims asignavimai bus sumažinti, kiek atliko lėšų iš jau įgyvendintų projektų bei pristatė paskolinių lėšų perskirstymą: šiemet miesto parko sutvarkymui bus skirta 380 000 Lt, Raseinių dumblo apdorojimo įrenginių statybai – 153 000 Lt, Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijos stadiono įrengimui -  92 000 Lt. Direktorius pabrėžė, kad perskirstant lėšas bendra skolinimosi suma nesikeičia ir nei vienas projektas dėl to nenukentės. Tačiau būtina surasti dar 100 000 Lt Savivaldybės posėdžių salės remontui, nes šiam reikalui yra gauta beveik 300 000 Lt europinių pinigų.Direktoriaus nuomone, geriau iš karto įrengti salę žmoniškai, nei paskui gailėtis, kad pridėjus šiek tiek daugiau pinigų buvo galima ją įrengti geriau.
Opozicijos atstovai, savaime suprantama, nebuvo patenkinti tokiu biudžeto patikslinimu.
Biudžeto ir ekonominio socialinio vystymo komitetui tądien atstovaujantis Vaidas Kuzmarskis pranešė, kad komiteto posėdyje šiam sprendimo projektui nebuvo pritarta. Priežastys – lėšos nuimamos nuo melioracijos statinių, gatvių rekonstrukcijos ir apšvietimo, per didelis dėmesys skirtas miesto parkui, nes pagrindinės lėšos iš šio perskirstymo būtent nueis jo tvarkymui. Tarybos nario L. Kavaliausko nuomone, miesto parkas yra prabangos objektas, į jį galima investuoti Savivaldybės pinigus tik tada, kai jų yra per daug: „Galėjome skirti daugiau pinigų Šiluvos administracinio pastato remontui, verkiant reikia remonto Girkalnio seniūnijos pastatui, o miesto parką tvarkyti tada, kai biudžetas bus perteklinis.“
Prieš pradedant balsavimą L. Kavaliauskas pareiškė: „Opozicija balsavime nedalyvauja, manykit, kad mūsų nėra salėje.“
„Kaip mes galime laikyti, kad jūsų nėra salėje, jei jūs sėdite“, – nusistebėjo meras. Tačiau su šiais žodžiais opozicijos nariai pakilo ir išėjo iš salės, taip įrodydami, kad
jų tikrai nėra salėje.
12 tarybos narių pritarė biudžeto patikslinimams, 1 susilaikė, likusieji balsavime nedalyvavo.

Patvirtintas mokyklų pertvarkos planas

Tarybos sprendimu pakeistas Raseinių rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2009-2012 metų priemonių planas. Jonas Tamošaitis, laikinai einantis Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pareigas, papasakojo, kad per paskutinius 10 metų Raseinių rajone mokinių skaičius sumažėjo 2 249, o per pastaruosius 3 metus – 700, iš jų vien Raseinių mieste – 177 mokiniais. Jo teigimu, tokius pokyčius lemia neracionalus mokinių pasiskirstymas. Dvi mokyklos – Prezidento Jono Žemaičio gimnazija ir Raseinių pagrindinė mokykla – turi neigiamą balansą, joms neužtenka mokinio krepšelio lėšų. Mokyklos, turinčios mažiau kaip 600 mokinių, ne visada traukiamos į investicines programas. J. Tamošaitis pažymėjo, kad įstatymu mokyklų reforma atidėta iki 2015 metų, tačiau Švietimo ministerija vidurinės mokyklas laiko neperspektyviomis, todėl būtų gerai dabar priimti sprendimą – taptų aiškesnė rajono mokyklų perspektyva.
Raseinių pagrindinės mokyklos pozicijas norėjo apginti LŠDPS Raseinių r. susivienijimo pirmininkas Vytautas Bulotas. Meras jam pasisakyti neleido, argumentuodamas, kad šis nebuvo iš anksto užsiregistravęs, tačiau pakomentavo iš Švietimo darbuotojų susivienijimo gautą raštą. Meras, ko gero pamiršęs neseniai prie Savivaldybės surengtą pagrindinės mokyklos bendruomenės piketą, teigė, kad šis raštas – tik vieno žmogaus nuomonė. Į opozicijos atstovų niurnėjimus meras atsakė, kad tiek darbiečiai, tiek socialdemokratai praėjusioje kadencijoje, iki balandžio 11 dienos, turėjo puikią progą priimti, jų nuomone, teisingą sprendimą. Tačiau šią naštą užkrovė ant 7-ojo šaukimo tarybos pečių.
Tarybai buvo pristatyti 5 galimi variantai, tačiau patvirtintas pirmasis: nuo šių metų rugsėjo 1d. 11 klasės komplektuojamos Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje, o nekomplektuojamos „Kalno“ ir „Šaltinio“ mokyklose – nuo 2012 m. šios mokyklos taps pagrindinėmis.Raseinių pagrindinėje mokykloje šį rugsėjį 5 klasės nebus komplektuojamos. Betygalos, Nemakščių ir Šiluvos mokyklos vidurinėmis išliks iki 2015 metų. Šiam variantui pritarė 14 tarybos narių.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Šį pirmadienį vyko jau trečiasis Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame sudalyvavo 23 tarybos nariai. Iškilmingai buvo atliktas nusipelniusiųjų ir sukaktuvininkų pagerbimo ritualas – už ilgametį kruopštų, atsakingą ir sąžiningą darbą meras Remigijus Ačas įteikė padėkas Raseinių krašto istorijos muziejaus direktorei Birutei Kulpinskaitei bei Raseinių kūno kultūros ir sporto direktoriui Egidijui Zinkui, neseniai atšventusiems gražius jubiliejus. E. Zinkų taip pat pasveikino tarybos narė, sportininkų patronė Ona Babonienė bei perdavė švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus padėką. Gimtadienio proga buvo pasveikinta tarybos narė Edita Bartuševičiūtė.
Posėdžio metu politikai svarstė 29 sprendimų projektus, tačiau ne visi jų buvo patvirtinti.

Gydymo įstaigos priekaištų nesulaukė

Septyni pirmieji darbotvarkės klausimai buvo susiję su medicinos pasauliu: patvirtinta VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centre teikiamų konvojuojamųjų asmenų medicininės apžiūros paslaugų kaina – 60 Lt/val., į Kauno teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą deleguotas tarybos narys Gediminas Kazys Galubauskas, patvirtintos VšĮ Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Raseinių ligoninės, Raseinių greitosios medicinos pagalbos stoties, Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro, Raseinių psichikos sveikatos centro 2010 metų finansinės atskaitomybės. Hipokrato pasekėjų pristatyti sprendimų projektai tarybos nariams jokių klausimų nesukėlė, už juos balsuota vienbalsiai. Taigi, galime daryti išvadą, kad mūsų rajono gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigos dirba nepriekaištingai.

Seneliams šiluma kaulų nelaužo

Tarybos nariui Valdemarui Jacikui abejonių sukėlė sprendimo projektas „Dėl socialinės globos paslaugų kainos Blinstrubiškių senelių globos namuose patvirtinimo“. Tarybos narys, besirūpindamas, kad per didelis šilumos kiekis seneliams nepradėtų laužyti kaulų, globos namų direktoriaus Algirdo Rimydžio prašė paaiškinti, kodėl vienam globos namų gyventojui nustatyta gan aukšta šilumos kaina – 179 Lt/mėn., kai tuo tarpu vieno senelio pamaitinimas per mėnesį kainuoja 220 Lt. A. Rimydis atsakė, kad sudaryta 10 metų sutartis su organizacija, stačiusia katilinę, ir yra įsipareigojimas tiek mokėti. „Pas mus labai dideli plotai, šildoma ne vien ten, kur žmonės gyvena. Bendrai šildomos patalpos užima 7 278 kv./m, taigi pagal plotą globos namuose kaina už šilumą mažesnė nei rajone“, – apsigynė direktorius.

Mero inauguracija – jau šį  šeštadienį. O Jūs ar dalyvausite?
Tarybos sekretorė Violeta Lauciūnienė pateikė opozicijos atstovų nežavintį sprendimo projektą „Dėl rajono savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“. Tarybos sekretorė priminė gerai žinomą faktą, kad beveik prieš porą mėnesių Raseinių rajono savivaldybės meru išrinktam Remigijui Ačui iki šiol dar neįteiktos  regalijos, todėl  gegužės 28 d. ketinama surengti mero inauguraci-ją. Į iškilmingą posėdį numatyta pakviesti Raseinių rajono garbės piliečius, Kauno regiono, Kelmės, Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Radviliškio rajonų savivaldybių merus, užsienio svečių delegacijas, valstybinių institucijų, veikiančių Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, vadovus ir kitus svečius.
Savo pastabas apie iškilmingo posėdžio sušaukimą išsakė tarybos narys Antanas Kilčauskas. Jis teigė, kad šis klausimas nebuvo svarstytas Biudžeto ir ekonominio socialinio vystymo komitete, tačiau mero potvarkiu gegužės 5 d. buvo sudaryta darbo grupė, kuri jau daug spėjo nuveikti, į ceremoniją sukvietė svečius. „Kam dabar reikalingas tarybos pritarimas? Tai tik formalumai, – teigė A. Kilčauskas. – Kita vertus, tokio masto renginys atrodo šiek tiek nekukliai. Aš nepritariu.“ Visada besišypsantis tarybos narys Darius Ulickas pažymėjo, kad inauguracija, be abejo, reikalinga, tačiau jis ironiškai susirūpino, ar užteks penkių dienų iškilmėms pasiruošti. Tarybos narys pasiūlė inauguraciją atidėti iki birželio pabaigos.
Tarybos narys Liudas Kavaliauskas teigė, kad pažeistas tarybos veiklos reglamentas, kadangi didžioji lėšų dalis skiriama iš administracijos direktoriaus rezervo, o pagal galiojantį reglamentą, jei direktorius iš savo rezervo skiria daugiau nei 1000 litų, reikalingas komiteto pritarimas. „Kiek žinoma, klausimas komitete nebuvo svarstytas, tačiau direktorius įsakymą pasirašė. Pažeistas reglamentas, taigi išeina, kad iškilmingas posėdis šaukiamas ir pinigai skiriami neteisėtai, nesivadovaujant įstatymais, todėl opozicija nemato galimybių jame dalyvauti“, – rėžė L. Kavaliauskas.
Administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis į L. Kavaliausko pastabas atsakė, kad buvo paruoštas įsakymas iškilmėms panaudoti lėšas iš administracijos direktoriaus rezervo, tačiau tam nepritarė Biudžeto komitetas, todėl nuspręsta panaudoti reprezentacines lėšas.
Pasinaudodamas palankia proga, prabilo ir pats meras Remigijus Ačas. „Taip, pagal potvarkį buvo sudaryta inauguracinė komisija, – pripažino rajono galva, – tačiau, nenorėdamas primesti savo nuomonės, nei viename tos komisijos posėdyje nedalyvavau. Kol kas dar nei vienas litas nėra išleistas. Inauguracijos posėdis numatytas gegužės 28 dieną, tai bus šventė miestiečiams, pagrindinės lėšos – scena ir koncertas, o renginio aptarimo išlaidoms padengti esame suradę rėmėjų. Dėl svečių delegacijų atvykimo jokio neūkiškumo nematau – tam kasmet yra numatomos lėšos, ir koks skirtumas, pavasarį ar rudenį atvyks delegacijos.“
Už tai, kad mero inauguracijos iškilmės būtų surengtos gegužės 28 dieną, pabalsavo 14 tarybos narių.Inauguracinės komisijos pirmininkė tarybos narė Aldona Ona Radčenko „Alio, Raseinius“ informavo, kad inauguracijos iškilmėms numatyta išleisti 11 700 Lt, o užsienio delegacijų priėmimui iš reprezentacinių lėšų bus skirta 7000 Lt.

Iki rudens vandens kaina nesikeis

Netikėtai susiklostė sprendimo projekto „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“ svarstymas, kurį pristatė Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Romanas Evseičikas. Pasak specialisto, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina mūsų rajone buvo nustatyta 2006 metais, o įstatymas numato, kad ji turėtų būti peržiūrima kas treji metai. Sprendimo projekte numatyta dabartinę kainą padidinti 20 procentų, tai yra, mokestis už vandenį padidėtų 50 ct/kub.m, o už nuotekas – 56 ct/kub.m. R. Evseičikas pažymėjo, kad „Raseinių vandenys“ dirba nuostolingai, todėl viena iš priemonių gelbstint įmonę turėtų būti kainos peržiūrėjimas. Biudžeto ir ekonominio socialinio vystymo bei Ūkio ir verslo plėtros, informacinės visuomenės kūrimo komitetuose šiam sprendimo projektui buvo pritarta.
Kai kurie opozicijos atstovai suskubo priminti valdančiajai daugumai, kad gyventojams buvo žadėta kainų už paslaugas stabilizacija ir net mažėjimas, tačiau šis sprendimo projektas rodo ką kita.
Tarybos narys Valdemaras Jacikas teigė, kad nėra gerai didinti vandens bei nuotekų tvarkymo kainas, kadangi šio pabrangimo niekas nesąlygoja. Pakėlus kainas Raseiniai pagal vandentvarkos įkainių aukštumą taptų 14 respublikoje.  Tarybos narys L. Kavaliauskas teigė, kad vandens kainos padidinimas 20 procentų laukiamo efekto neduos, kadangi rajone gan didelė bedarbystė, todėl priėmus šį sprendimo projektą dar labiau padidėtų gyventojų įsiskolinimai vandentiekiui.
Meras pasiteiravo, kokia šiuo klausimu Biudžeto ir ekonominio socialinio vystymo komiteto, kuriame persvarą turi opozicijos atstovai, nuomonė: „Kaip suprantu, socialdemokratai lyg ir prieš kainų kėlimą, o jūs, turėdami persvarą, siūlote tam pritarti?“
Biudžeto ir ekonominio socialinio vystymo komiteto pirmininkas A. Kilčauskas numykė, kad komitete buvo nutarta pritarti, tačiau paskui teko labiau pasigilinti, analizuoti, lyginti su kaimyniniais rajonais, todėl niekas nedraudžia ir kitą nuomonę turėti.
„Labai džiugu, kad jūs pakeitėte savo nuomonę, – pergalingai nušvito meras. – Matau, kad einama lengviausiu keliu – norima iš karto padidinti kainą 20 procentų. Tačiau nebuvo jokios diskusijos apie įmonės valdymo optimizavimą, kitų rezervų ieškojimą. Siūlau atidėti šį sprendimo projektą ir prie jo sugrįžti vasaros pabaigoje, kai bus gerai išanalizuota įmonės struktūra ir kiti rezervai.“
Už mero siūlymą palikti šį sprendimo projektą tobulinimui norom nenorom rankas pakėlė visi 23 tarybos nariai. Po balsavimo meras nesusilaikė nuo kandžios replikos – Biudžeto komitetui palinkėjo kitą kartą atidžiau nagrinėti klausimus.

Žingsnis šilumos kainos mažėjimo link?

Skaudžiu smūgiu žemiau juostos kai kuriems rajono politikams-verslininkams tapo sprendimo projektas „Dėl pavedimo vykdyti kuro tiekėjo funkcijas UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“. Siekiant sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainą, nutarta pavesti Raseinių rajono savivaldybės kontroliuojamai įmonei UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ vykdyti kuro (biokuras, durpės ir kt.) tiekėjo funkcijas,  tiekiant kurą UAB „Raseinių šilumos tinklai“.
Vicemeras Sigitas Vaičius patikslino, kad šilumos tinklai, pirkdami biokurą (medžio drožlių, durpių ir kt. mišinį), neturi mokėti taršos mokesčio, tačiau perkant durpes ir medžio drožles atskirai, toks mokestis yra numatytas. Taigi, „Raseinių komunalinės paslaugos“ būtent ir atliks nuo aukštų taršos mokesčių išlaisvinantį veiksmą – atskirai nupirks medžio drožlių, durpių, sumaišys šiuos komponentus ir šilumos tinklams parduos jau gatavą biokurą. Tarybos narys Vaidas Kuzmarskis paprašė mero pakomentuoti, ar tokiu būdu yra siekiama įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus 25 procentais sumažinti šilumos kainą.
Meras entuziastingai atsakė, kad būtent taip ir yra: „Darysime viską, kad dirbtumėme be tarpininkų. Iki šiol viena įmonė pirkdavo durpes, užsidėdavo velnišką antkainį vien už tai, kad jas sumaišydavo su medžio drožlėmis. Tačiau šiandien mes tai galime kontroliuoti per Savivaldybės įmonę ir apsieiti be privačių įmonių. Suprantu, kad kai kam tai labai skausminga, tačiau mes dary-sime viską, kad gyventojams šilumos kaina sumažėtų. Iš gyventojų vargų negali kažkas sau krautis kapitalo.“
Tarybos narys A. Kilčauskas nenorėjo sutikti su mero teiginiais – tarpininkai vis tiek kažkokie bus – ,,Raseinių komunalinės paslaugos“ neturi nei savo durpynų, nei miškų. Komunalininkai vis tiek turės Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta tvarka organizuoti pirkimą.
Meras patikino, kad šis klausimas yra suderintas su vyriausybės atstove ir čia jokių pažeidimų nėra bei dar kartą akcentavo, kad šilumos tinklai negali atskirai pirkti medžio drožlių ir atskirai – durpių. „Galima pirkti tik mišinį. Buvo privati įmonė, kuri maišydavo, tai mes tą tarpininkavimą pavesime savivaldybės įmonei, kad galėtumėme kontroliuoti, už kiek perka, kokį antkainį užsideda. O privatininko kontroliuoti mes negalime, kokią kainą jis rinkoje pasiūlo, už tokią mes turime pirkti“, – kantriai dar kartą paaiškino meras.
Anot tarybos nario V. Jaciko, kadangi komunalinis ūkis turės skelbti konkursus, kuro įsigyti siūlys ir vėl tie patys privatininkai. „Tokiu būdu atsiranda dar vienas tarpininkas – tai mūsų savivaldybės įmonė. Tik norėdamas, kad šilumos kaina būtų mažesnė, visada pasisakiau prieš dar vieno tarpininko įvedimą“, – išsakė savo nuomonę V. Jacikas.
Vicemeras paprieštaravo, kad tai nėra dar vienas tarpininkas, o tik ano tarpininko pakeitimas. Kuras bus perkamas ten, kur išgaunamas – nei vienas durpynas neužsiima tiekimu ir pardavimu. Taigi, koks skirtumas, ar pirks mūsų įmonė, ar privati. Tik tiek, kad bus galima kontroliuoti ir koreguoti kainą, savai įmonei apriboti pelną. O kokį pelną užsideda privatininkas, nėra aišku.
Tarybos narys Gintautas Mikolaitis sunerimo dėl komunalinio ūkio technikos – ar ji bus pajėgi tiekti kurą, ypač žiemą. Tačiau meras ramino, kad šis projektas tęsis ne vienerius metus, jei reikės, komunalininkai technikos įsigys išperkamosios nuomos būdu.
Sprendimo projektui pritarė 14 tarybos narių, 9 pasikliovė liaudies išmintimi: susilaikymas – dorybė. (Tarybos narys Romaldas Zubiela tądien posėdyje nedalyvavo, – red. pastaba.)

Naujam merui – naujas automobilis

Sprendimo projektą „Dėl leidimo Raseinių rajono savivaldybės administracijai nuomotis lengvąjį tarnybinį automobilį“ pristatė pats meras Remigijus Ačas. Jis teigė, kad automobilis, kuriuo važinėjo meras, jau pasiekė kritinę 6 metų amžiaus ribą, be to, visiškai sugedo kažkurios seniūnijos automobilis, todėl administracijos direktorius perleido savąjį. Buvusiu mero automobiliu nuo šiol važinėsis administracijos direktorius ir vicemeras, todėl prašoma tarybos pritarimo išnuomoti merui naują transporto priemonę 5 metams, o sutarties sąlygose numatyti Savivaldybei galimybę ją nusipirkti už likutinę vertę. Savivaldybės administracija skelbs konkursą dėl automobilio nuomos.
Tarybos nariui V. Jacikui šįkart užkliuvo, kodėl ketinama būtent nuomotis automobilį. Jis pasiūlė, kad automobilį būtų galima įsigyti išperkamosios nuomos būdu, nes tik nuomojant ir mokant po 1700 Lt kas mėnesį, per 5 metus bus išleista apie 100 000 Lt, o daikto Savivaldybė neturės.
Administracijos direktorius paaiškino, kad perkant automobilį išperkamosios nuomos būdu, biudžete tam turi būti numatytos lėšos. Šių metų biudžete pinigėlių nėra numatyta, tačiau po 5 metų automobilį bus galima išsipirkti už likutinę vertę, iš anksto biudžete numačius tam lėšas.
Tarybos nariui G. Mikolaičiui iškilo klausimas, kodėl planuojama nuomotis 5 metams, jei mero kadencija trunka tik ketverius. O jei kitos kadencijos merui šis automobilis nepatiks, vėl reiks ieškoti kito? Tarybos narys siūlė nuomos terminą sutrumpinti iki 4 metų bei pasiteiravo, kokia bus nuomojamo automobilio markė – „Lexus“ ar panašiai?
„Gerbiamas kolega, jei aš norėčiau nuomotis tik 1 metams, tai jūs sakytumėte, kad meras ruošiasi keisti automobilius kaip kojines. O kas dėl „Lexuso“, jei gerbiamas Valdemaras Jacikas dalyvautų konkurse ir pasiūlytų savo automobilį, aš su mielu noru tokį automobilį išsinuomočiau.“
Naujų mero ratų nuomai pritarė 14 tarybos narių, 8 buvo „prieš“ ir vienas susilaikėlis.
P.S. Akivaizdu, kad merui glamūras ne prie širdies, todėl negalime atmesti tikimybės, kad jis pasiliks prie įprasto, patikimo, laiko patikrinto varianto – pasitenkins kuklaus 5 klasės BMW nuoma.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Balandžio 26 dieną vyko antrasis Raseinių rajono savivaldybės 7-ojo šaukimo tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 24 tarybos nariai. Posėdžio pradžioje meras Remigijus Ačas jubiliejaus proga pasveikino Biudžeto skyriaus vedėją Aldoną Krivickienę, tarybos narį Darių Ulicką, šį mėnesį atšventusį ypatingą – 40-ąjį jubiliejų, bei tarybos narę Jūratę Garliauskienę eilinio gimtadienio proga. Tarybos narys Edgaras Juška, mero paragintas, perskaitė Medicinos darbuotojų dienos proga sveikatos apsaugos ministro R. Šukio atsiųstus padėkos raštus, kurie įteikti Raseinių ligoninės direktoriaus pavaduotojai medicinai Onai Sutkuvienei, Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytojai Aldonai Stirbienei. Mero padėkos raštais už atsakingą, kruopštų ir sąžiningą darbą apdovanotos šeimos gydytoja Renata Jokubauskienė bei akušerė Jadvyga Misevičienė.
Pasibaigus šventiniams sveikinimams ir nuslopus plojimams, buvo užregistruotos 4 Raseinių rajono savivaldybės tarybos frakcijos: koalicijos RASAI frakcija (seniūnas Jordanas Kenstavičius), partijos Tvarka ir teisingumas frakcija (seniūnė Aldona Ona Radčenko), koalicijos „Teisingas sprendimas“ bei Darbo partijos atstovus vienijanti frakcija „Už teisingus sprendimus“ (seniūnas Valdemaras Jacikas) ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.
Tarybos narys Darius Ulickas oficialiai paskelbė, kad yra suformuota Raseinių rajono savivaldybės tarybos opozicija, t.y., valdančioji mažuma, kurios lyderiu vienbalsiai išrinktas tarybos narys Liudas Kavaliauskas.
Darbotvarkėje tebuvo vos 21 sprendimo projektas, tačiau posėdis užsitęsė daugiau nei tris valandas – daug laiko atėmė organizaciniai klausimai: komitetų, komisijų, valdybų sudarymas ir pan.

Patvirtinta tarybos komitetų sudėtis

Prieš patvirtinant darbotvarkę pasisakė tarybos narys Valdemaras Jacikas. Jis teigė labai nustebęs, kad į darbotvarkę nėra įtrauktas klausimas dėl komitetų sudarymo, nors įstatymai byloja, kad tarybos narys savo veiklą vykdo tarybos posėdžių metu, o tarp posėdžių – komitetų veikloje. V. Jacikas pateikė siūlymą sudaryti tarybos kadencijos laikotarpiui 5 komitetus. Tarybos nario siūlymui pritarta be diskusijų, būtent komitetų sudarymo klausimas buvo svarstytas pirmiausiai.
Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto nariais tapo Antanas Kilčauskas (pirmininkas), Jordanas Kenstavičius, Algimantas Mielinis, Vaidas Kuzmarskis, Valdemaras Jacikas;
Kaimo reikalų, ekologijos ir teritorijų planavimo – Darius Ulickas (pirmininkas), Česlovas Kenstavičius, Jūratė Garliauskienė, Gintautas Mikolaitis, Romaldas Zubiela;
Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų – Regina Petrokienė (pirmininkė), Aldona Ona Radčenko, Gediminas Kazys Galubauskas, Edita Bartuševičiūtė;
Kultūros, švietimo, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų – Linas Dargevičius (pirmininkas), Kristina Bartkutė, Edgaras Juška, Ona Babonienė, Gitana Rašimienė; Ūkio ir verslo plėtros, informacinės visuomenės kūrimo – Saulius Matelis (pirmininkas), Vaclovas Šimaitis, Liudas Kavaliauskas, Ričardas Bartkus, Sigitas Vaičius.Taip pat sudarytas Kontrolės komitetas, kurio pirmininku išrinktas Valdemaras Jacikas, pavaduotoju paskirtas Algimantas Mielinis, kiti komiteto nariai – Gediminas Galubauskas, Gitana Rašimienė, Regina Petrokienė, Linas Dargevičius.

Nauja valdžia – naujos ir  valdybos

Tarybos sprendimu buvo atšaukti VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro valdybos nariai.Vietoj jų Savivaldybės taryba delegavo kitus asmenis – Arvydą Spurgą, Dalią Skeberdienę, Vladą Šimaitį, Loretą Laugalienę. Už naujos sudėties užimtumo centro valdybą balsavo 14 tarybos narių.Savivaldybei pavaldžiose bendrovėse, pasibaigus kadencijos laikotarpiui, taip pat buvo atšauktos valdybos ir išrinkti nauji valdybų nariai.
Į UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ valdybą išrinkti Dainius Baltrušaitis, Vidmantas Merkliopas, Vaclovas Simonavičius, Algirdas Gricius, Ramūnas Maciukevičius;
UAB „Raseinių vandenys“ valdybos nariais tapo Rimantas Butkus,Algirdas Gricius, Dainius Baltrušaitis, Audrius Norkus, Arūnas Joneikis;
UAB „Raseinių autobusų parkas“ valdyba -  Dainius Šadauskis, Klemensas Šaulys, Regina Čepurnovienė, Pranas Gedminas, Rasa Šebelskienė;
UAB „Raseinių šilumos tinklai“ valdybos nariais išrinkti Linas Bielskis, Česlovas Grigužauskas, Gintautas Dukauskas, Jonas Stravinskas, Raimundas Jazdauskas.

Kontrolės ir audito tarnybai – nauji pavedimai

Savivaldybės mero iniciatyva buvo parengtas sprendimo projektas, įpareigojantis Kontrolės ir audito tarnybą iki birželio 1 d. atlikti ribotos apimties finansinius auditus Ariogalos ir Raseinių „Saulutės“ lopšeliuose-darželiuose bei Raseinių r. kultūros centre. Taip pat siūloma pratęsti Raseinių hipodromo finansinio veiklos audito terminus iki rugsėjo 15 dienos. Meras teigė gavęs informacijos, kad kultūros centre yra tam tikrų pažeidimų,veikla vykdoma neūkiškai, todėl jis negalįs vadovautis gandais ir privaląs patikrinti informaciją. O neseniai nutikusi istorija viename iš miesto darželių įrodė, kad į darželių veiklą taip pat negalima žiūrėti pro pirštus.   Sprendimo projektui dėl pavedimų Kontrolės ir audito tarnybai pritarė 14 tarybos narių, 10 susilaikė.

„Liepaitės“ direktorė atleista iš darbo

Savivaldybės administracija gavo Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ direktorės Onutės Aldonos Kavolienės prašymą dėl atleidimo iš darbo. Atsižvelgiant į šį prašymą
bei teisės aktus, buvo parengtas sprendimo projektas.
Į posėdį atvykusi O. A. Kavolienė sakė apgailestaujanti, kad jos mylimiausiame darželyje susiklostė situacija, sutrikdžiusi visą kolektyvą. Vadovė atsiprašė visų, kurie
vienaip ar kitaip dėl šios situacijos nukentėjo, ir, jausdama moralinę atsakomybę, sakė paliekanti pareigas.
O. A. Kavolienės  atleidimui iš pareigų taryba pritarė vienbalsiai.

Vicemerui – platūs veiklos barai

Replikų sulaukė sprendimo projektas „Dėl mero pavaduotojo veiklos sričių nustatymo“. Pasirodo, mero pavaduotojui Sigitui Vaičiui patikėtos labai plačios veiklos
sritys, beveik prilygstančios mero veiklos sritims, tai: strateginis planavimas, viešosios paslaugos,  turto naudojimas, finansai, architektūra ir kraštotvarka, žemės ūkis,  švietimas, kultūra, sportas, turizmas, socialinė parama, vaiko teisių apsauga, ekologija, sveikatos priežiūra,  tarptautinis bendradarbiavimas. R. Ačas akcentavo, kad
jo pavaduotojas neturėtų apsiriboti viena ar keliomis siauromis veiklos sritimis: „Tiek mero, tiek vicemero kuruojamos sritys sutampa, ir mes abu prisiimame atsakomybę.“
„Kaip visi žinome, – teigė tarybos narys Gintautas Mikolaitis, – sudarant valdančiąją daugumą Sigito balsas buvo lemiamas. Ar dėl to jam atiduodama tiek daug galimybių?“
Meras trumpai atsakė, kad sudarant valdančiąją daugumą visų 14 tarybos narių balsai buvo vienodai svarbūs, o tai, kad vicemerui suteikiama daugiau įgaliojimų, visai
nereiškia, kad taip jį bandoma papirkti ar panašiai.
Tarybos nario Valdemaro Jaciko manymu, jei meras su savo pavaduotoju nori dirbti ranka rankon – tegul, tačiau tada nereikalingas joks sprendimo projektas. „Priimant tokį sprendimą, meras nori „nusiplauti“ nuo visų problemų, uždėdamas jas ant vicemero pečių. O jei nutiks kas negero, sakys, kad tai vicemero sritis“, – išsakė savo nuomonę V. Jacikas.
Meras atkirto, kad taip nenutiksią, o jei dabartinė opozicija sugalvosianti įteikti interpeliaciją, tai nepagailėsianti nei mero, nei vicemero.
Sprendimo projektui pritarė 22 tarybos nariai, 2 susilaikė.

Pirmieji pokyčiai administracijos struktūroje

Atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos direktoriaus bei mero siūlymus, buvo parengtas sprendimo projektas atlikti Savivaldybės administracijos struktūros pakeitimus – į vieną skyrių sujungti Personalo skyrių ir Juridinį skyrių.Pasak administracijos direktoriaus Dainiaus Baltrušaičio, tai vienas pirmųjų žingsnių reorganizuojant Savivaldybės administracijos darbą. „Iš paskutiniųjų įvykių galime spręsti, kad Juridinio skyriaus vedėjas neatliko savo darbo pakankamai gerai. Todėl
mažiname etatą, Juridinį skyrių jungiame prie Personalo skyriaus. Greičiausiai samdysime išorinę kompaniją, kuri atliks tuos darbus.“
Tarybos narys G. Mikolaitis paklausė, kokia bus finansinė nauda ir ar būtina iš karto keisti administracijos struktūrą, galbūt užtektų pakeisti tik skyriaus vadovą.
Šįkart atsakė meras: „Neturimetikslo atleidinėti žmones, mes prisiimame atsakomybę už tą laikotarpį, kurį būsime valdžioje. Įsivaizduojame kitokį savivaldybės
administracijos darbą, todėl ir daromas šis žingsnis.“
Tarybos narys V. Jacikas uždavė klausimą administracijos direktoriui: „Ko nepadarė Juridinis skyrius, jei ketinate samdyti išorinę kompaniją, kai net biudžete tam
nėra numatyta lėšų. Ar tai nėra bandymas užglaistyti jūsų kvailystes, padarytas praeitoje kadencijoje – pralaimėtus du teismo procesus?“
Administracijos direktorius teigė, kad praeitoje kadencijoje padarytų klaidų nereikėtų priskirti jam, nes vienu atveju sprendimą priėmė taryba, o kitas teismo procesas dar nepasibaigęs. O dėl taupymo, tai kai kurios padarytos klaidos gali kainuoti brangiau, nei pašalinė pagalba.
Tarybos sprendimu nuo gegužės 10 dienos  Personalo ir Juridinis skyriai bus sujungti į Personalo ir teisės skyrių, „už“ balsavo 14 tarybos narių.

Raudoną vėliavėlę keis į mero ženklelį

Išnagrinėjus darbotvarkę opozicijos atstovai Darius Ulickas, Gintautas Mikolaitis ir Valdemaras Jacikas užvertė merą ir administracijos direktorių įvairiais klausimais: apie seniūnų konkursus, teisminius procesus, gatvių remontą, parketo lakavimą, jaunųjų tvarkiečių neabejingumą akcijai „Darom“ ir t.t. Tačiau esminis buvo paskutinis klausimas: kodėl meras vietoje mero ženklelio segi raudoną vėliavėlę. Meras nebeturėjo kitos išeities, kaip tik prisipažinti, kad gegužės 28 dieną numatyta surengti mero inauguraciją. Jis pakvietė visus tarybos narius dalyvauti iškilmėse ir pažadėjo, kad nuo tos dienos segės mero ženklelį.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Balandžio 11-osios rytmetį visi 25 naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai Savivaldybės posėdžių salėje šildė nuo išėjusiųjų sėdimųjų vos spėjusius atvėsti krėslus. Pirmose gretose puikavosi partijos Tvarka ir teisingumas atstovai – visi taryboje naujokai, tai eksparlamentaras Remigijus Ačas su savo žaviomis padėjėjomis Aldona OnaRadčenko bei Jūrate Garliauskiene, dailininkas-verslininkas Saulius Matelis, šoumenas Edgaras Juška, zooinžinierius Algimantas  Mielinis. Darniame būrelyje spietėsi koalicijos RASAI nariai – nenugalima žuvies pramonės komanda: Jordanas Kenstavičius, Kristina Bartkutė, Česlovas Kenstavičius, Edita Bartuševičiūtė, Regina Petrokienė ir vienintelis iš jų ne žuvininkas Vaclovas Šimaitis. (Raseinių padangės žvaigždės leidžia spėti, kad ateinantieji 4 metai bus ganėtinai palankūs gimusiems po Žuvų ženklu. – aut. pastaba). Kiek tolėliau vienu du kiurksojo visiems gerai pažįstami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Linas Dargevičius bei Sigitas Vaičius.Kitapus salės – marga opozicijos sanglauda: koalicijos „Teisingas sprendimas“ atstovai Valdemaras Jacikas ir Darius Ulickas; seni politikos vilkai socialdemokratai Liudas Kavaliauskas, Ona Babonienė, Antanas Kilčauskas, Gediminas Kazys Galubauskas ir tarybos nario mandatą pelnytai vėl išsikovojęs Gintautas Mikolaitis; Darbo partijos nariai Romaldas Zubiela, Vaidas Kuzmarskis, Gitana Rašimienė ir tarybos naujokas veterinaras Ričardas Bartkus.
Pirmąjį 7-ojo šaukimo tarybos posėdį, visiems oriai sugiedojus Lietuvos himną, pradėjo Juridinio skyriaus vedėjas Virginijus Pocius. Jis suskubo pranešti, kad baigėsi ankstesnės tarybos mero, vicemero, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo įgaliojimai. Tačiau prieš pasineriant į malonų postų pasiskirstymo sūkurį reikėjo atlikti būtinus formalumus. Tarybos nariai alfabeto tvarka vienas po kito išdidžiai kopė tribūnon, padėję ranką ant Konstitucijos prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, raitė parašus, o V. Pocius neslėpdamas šypsenos dosniai jiems dalijo tarybos nario mandatus, draugiškus rankos paspaudimus, gėlytes.   Mero postui pasiūlyti 4 kandidatai Raseinių rajono savivaldybės mero postui buvo pasiūlyti 4 kandidatai:  Remigijus Ačas,  Darius Ulickas, Česlovas Kenstavičius ir Linas Dargevičius.  Du pastarieji tarybos nariai atsisakė garbės kandidatuoti į mero postą, taigi dėl rajono vadovo kėdės nelygioje kovoje susirungė Remigijus Ačas ir Darius Ulickas.

Kandidatas Nr. 1

„Ateina koalicija, nusiteikusi rimtai dirbti – tęsti pradėtus darbus ir įgyvendinti naujus sumanymus“, – pradėjo savo programinę kalbą R. Ačas. Kandidatas sakė pasitikintis koalicijos partneriais, vertinantis jų strateginį mąstymą, o bendri planai ir siekiai brendo ne vienerius metus. R. Ačas patikino, kad  ir artimiausiu metu, ir ateityje bus daromi toli siekiantys darbai, kurie bus pastebimi ir po dešimtmečių, apie juos galės kalbėti ateinančios kartos. „Pradėję dirbti Savivaldybėje kažkodėl galvojame, kad turime užlopyti tik vieną kitą gatvės duobę, bet niekada nepagalvojame apie strateginius dalykus, kurie bus reikalingi miestui po 10, 20, 30 metų. Jei būsiu išrinktas meru, tikrai stengsiuosi suburti ir poziciją, ir opoziciją bendriems darbams, kurie ateityje būtų teigiamai įvertinami ir atsilieptų viso rajono ir miesto gyventojų gerovei. Prižadu vadovautis tokiais principais ir tikiuosi palaikymo ateities darbuose.“

Žaibo turnyras

Opozicijos atstovai R. Ačui surengė tikrą žaibo turnyrą, kurio esmė – kuo greičiau teisingai atsakyti į pateiktą klausimą.
O. Babonienė:-    Tai kiek laiko jūs dirbsite rajono taryboje: iki Seimo rinkimų ar visą kadenciją?
R. Ačas:
- Jei tik jūs manęs nenuversite, esu pasiruošęs dirbti visą kadenciją, o jei Dievas padės, ir jūs padėsite, tai galbūt ir kitą kadenciją. G. Rašimienė:
- Kelių žmonių komanda dirbs mero tarnyboje, jei galite, įvardinkite jų asmenybes ir kiek tai kainuos Savivaldybės biudžetui?
R. Ačas:
- Komanda bus tokia, kad rajono Savivaldybės biudžetui kainuotų kuo mažiau. Manau, kad merui nėra tikslinga turėti apmokamus padėjėjus, patarėjus – jei būsiu išrinktas, to atsisakysiu. Tačiau įsivaizduoju, kad tarybai aptarnauti būtų reikalingas tarybos sekretorius, kuris būtų profesionalas, kokybiškai paruoštų sprendimų projektus. Lauksiu pasiūlymų ir iš pozicijos, ir iš opozicijos, kas galėtų tokioje vietoje dirbti. Su koalicijos partneriais esame aptarę, kad taupant savivaldybės lėšas netikslingas yra ir administracijos direktoriaus pavaduotojo etatas.
V. Jacikas:
- Jums, kaip būsimam merui, tiek požiūriai, tiek moraliniai dalykai turėtų būti labai svarbūs. Norėčiau, kad pakomentuotumėte savo žodžius, išsakytus „Lietuvos ryte“ 2009-06-15, kur jūs rekomendavote visai lietuvių tautai perskaityti knygą apie Hitlerį. Tai vis dėlto ko mes turėtumėme iš jos pasimokyti?
R. Ačas:
- Aš jums patarčiau tą knygą perskaityti, manau, rastumėte gerų minčių. O tai, kaip „Lietuvos rytas“ interpretuoja vieną ar kitą pasakymą, aš tikrai nenorėčiau komentuoti, tai yra jų sąžinės reikalas. Gerbiu mūsų valstybės demokratinius procesus, spaudos laisvę. Kartais ji balansuoja ant įstatymo ribos, tačiau visuomenei reikalingos visokios nuomonės.
R. Zubiela:
- Kaip jūs vertinate politikų spaudimą stoti į jūsų partiją, kad išsaugotų savo darbą? Tai Rasos Šebelskienės atvejis. Ką galėtumėte paakyti?
R. Ačas:
- Manau, kad nei vienas Raseinių savivaldybės tarnautojas iki savivaldos rinkimų nepatirdavo tokio spaudimo, kaip iš Darbo partijos. Nenorėčiau komentuoti jūsų veiksmų. Žinoma, visos partijos linkusios kompetentingus žmones vilioti į savo gretas, galbūt reikėtų atsisakyti tos ydingos praktikos. Bet jeigu jūs nediktuotumėte tų madų rajone, mes turbūt taip nesielgtumėme.
G. Mikolaitis:
- Kaip vertinate jūsų sąrašo narės „Liepaitės“ darželio direktorės Kavolienės vadovaujamai įstaigai mūsų savivaldybės kontrolierių surašytą aktą apie labai didelius sunaudotų daržovių kiekius?
R. Ačas:
- Vertinu labai neigiamai, jeigu tai faktai, jei lems likimas, pradėjęs dirbti aš susipažinsiu su medžiaga, dabar žinau tik tiek, kiek žiniasklaida rašo. Tai vertinu labai neigiamai, tik gaila, kad praėjusios kadencijos trijų mėnesių valdžia neišsprendė šito klausimo.
V. Kuzmarskis:
- Praeitoje kadencijoje buvo labai aštriai nagrinėjamas Autobusų parko klausimas. Ar buvote įmonės steigėjas ir akcininkas, iš kurios buvo pirkti autobusai?
R. Ačas:
- Ačiū, kolega, kad jūs toliau vystote tą mintį. Kai jūs kartu su Romaldu dalyvavote teisme, tada jis sakė, kad rinkimai baigiasi, reikėtų viską baigti. Aš manau, kad tai
buvo rinkimų kampanija, ir tas Kontrolės komiteto posėdis truputį politinio atspalvio turėjo. O šiaip tai apie mano akcijas jūs puikiai žinote – buvo viešas pareiškimas –
akcininku buvau 5 dienas, viskas buvo parodyta per televiziją, aprašyta laikraštyje.

Kandidatas Nr. 2

Antrasis kandidatas į mero postą Darius Ulickas kalbėjo vos porą minučių. Jis taip pat žadėjo tęsti ankstesnėje kadencijoje pradėtus darbus, kaip prioritetines sritis išskyrė investicijų pritraukimą, sveikatos apsaugos užtikrinimą, švietimo įstaigų būklės ir ugdymo kokybės gerinimą. „Jei tapčiau meru, nenusigręžčiau nei nuo vieno tarybos nario, o vienas iš mano svarbiausių uždavinių – atskirti politikavimą nuo Savivaldybės administracijos darbo, nes tarybos narių kišimasis į administracijos darbą nėra sveikas“, – trumpai savo siekius išdėstė kandidatas.

Balsavimo rezultatai staigmenų nepateikė

Tarybos nariai be jokių diskusijų pradėjo slapto balsavimo procedūrą. Plika akimi buvo matyti, kad abu kandidatai jaudinasi ir nerimauja, tačiau balsavimo rezultatai staigmenų nepateikė. Po pusvalandžio slapto balsavimo komisijos pirmininkė A. O. Radčenko paskelbė nugalėtoją – rezultatu 14:11 Raseinių rajono savivaldybės meru išrinktas Remigijus Ačas.

Mero dešinioji ranka – tvirtas dešinysis

Naujai iškeptas meras sėdo posėdžio pirmininko vieton, skvarbiu erelio žvilgsniu perskrodė salę ir nieko nelaukdamas pranešė, kad kitas darbotvarkės klausimas – mero pavaduotojo rinkimai, į šį postą siūlomas tarybos narys Sigitas Vaičius.
Vienintelis kandidatas vicemero kėdei užimti prisipažino, kad formuojant valdančiąją daugumą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai buvo pasiūlytas vicemero postas. Pasak S. Vaičiaus, partijos taryba šioms pareigoms ketino deleguoti partijos pirmininką Liną Dargevičių, tačiau šis atsisakė motyvuodamas, jog dėsto istoriją abiturientams ir prieš egzaminus niekaip negali palikti savo mokinių. „Eidamas į šį postą nejaučiu džiaugsmo, suprantu, kad laukia didžiuliai darbai ir atsakomybė, – atviravo kandidatas. – Suprantu, kad reikės ieškoti finansinių resursų pradėtiems darbams pabaigti ir naujiems pradėti.“ S. Vaičius sakė sieksiąs, kad po ketverių metų Raseinių rajonas nebūtų minimas kaip turintis mažiau-siai asfaltuotų kelių, taip pat pami-nėjo, kad būtina užbaigti miesto parke pradėtus darbus, atnaujinti turgavietę.
„Esu tvirtas dešinysis, kažkas iš politikų yra pasakęs, kad galvoju tik dešiniu smegenų pusrutuliu,bet aš galvoju abiem. Kitaip mąstančių žmonių nelaikau savo priešais, stengsiuosi bendradarbiauti, tiek su pozicija, tiek su opozicija ir strategiškai galvoti apie Raseinių rajono ateitį“, – išdėstė savo planus S. Vaičius.
Tarybos narys D. Ulickas pasidomėjo, ar neatsitiks taip, kad pasibaigus abitūros egzaminams vicemeru bus perrinktas Linas Dargevičius. S. Vaičius atsakė, kad niekas neuždraus to klausimo svarstyti, jei švietimo reikalai nebus tinkamai sprendžiami:
„Esu pedagogas, baigęs Kūno kultūros institutą, tačiau nuo tų klausimų labai nutolęs, Linas Dargevičius šiuo atveju už mane pranašesnis visa galva.“
Tarybos narė O. Babonienė neslėpė aštrios ironijos: „Ar neatsitiks taip, kad švietimo, kultūros ir kiti darbuotojai, kad dirbtų sąžiningai, bus užrakinami, o kilus gaisrui iškeldinami per langus?“
„Neklausykite, ką kalba bobučių radijas. Jūs turite galvoje įmonę, kurios akcijų aš turiu. Gaisrui kilus durys nebuvo užrakintos, paklauskite apie tą įvykį darbuotojų ir sužinosite, kaip viskas vyko iš tikrųjų“, – atsakė kandidatas.
Daugiau diskusijų dėl vicemero kandidatūros nekilo, taigi ir vėl – slaptas balsavimas. Ar bereikia minėti, kad už Sigito Vaičiaus paskyrimą į vicemero postą balsavo lygiai 14 tarybos narių? Atsakingas mero pavaduotojo pareigas jis pradės eiti nuo balandžio 14 dienos.

Naujas administracijos direktorius – senas pažįstamas

„Visuomeninio judėjimo RASAI ir dviejų partijų valdančioji koalicija yra apsisprendusi, kad į administracijos direktoriaus postą kandidatą deleguoja RASAI, todėl teikiu Dainiaus Baltrušaičio kandidatūrą į administracijos direktoriaus pareigas“, – išskirtinai ramiai tęsė posėdį meras.
Tribūnon stojo viena iš 2010 m. lapkričio-gruodžio mėn. perversmo aukų – vos prieš ketvertą mėnesių iš administracijos direktoriaus posto išverstas kaunietis Dainius Baltrušaitis, liaudyje plačiai žinomas kaip „importinis direktorius“.
„Man sunku ir vėl stovėti šioje tribūnoje, – neslėpė jaudulio D. Baltrušaitis, – nes žinau, koks sunkus darbas laukia. Lengva nebus, nes rinkiminius pažadus turėsime įgyvendinti mes visi, net ir opozicijos atstovai, nes daugeliu atvejų jų rinkiminiai pažadai sutapo su mūsiškiais.“ D. Baltrušaitis įvardijo, kurias rajono problemas reikia spręsti pirmiausia – tai šilumos kainų mažėjimas, miesto parko tvarkymas. Jis pažymėjo, kad teks taupyti, peržiūrėti biudžetą, optimizuoti kaštus. Tačiau nuskambėjo ir optimistinė gaida, kad resursų tikrai yra ir bus galima sutaupyti vieną kitą milijoną, kurie bus investuojami į rajoną. „Esu nusivylęs, kad kai kurie projektai, kurie man išeinant jau buvo arti pabaigos, iki šiol dar nebaigti, taip pat nuvylė kai kurie teismo sprendimai – galbūt Savivaldybės juristai nedirbo taip, kaip reikia. Tačiau tikiuosi dirbti taip, kad po ketverių metų šią komandą visi atsimins kaip daug nuveikusią“, – atskleidė savo plačius užmojus  D. Baltrušaitis. Tarybos narys V. Jacikas nesusilaikė nuo replikos: „Dainiau, kaip visada lipi vis ant to paties grėblio. Konstitucijoje aiškiai yra parašyta, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismas, o pats dabar puolei nusivilti teismais. Toks požiūris administracijos direktoriui nedera. Ar jūs vis dėlto ruošiatės vykdyti įstatymus nenusivildamas teismais?“„Įstatymus privalo vykdyti visi, o teismo sprendimų vykdymas yra būtinas. Tačiau kitas dalykas – asmeninė nuomonė“, – trumpai atsakė D. Baltrušaitis. Tarybos narys G. Mikolaitis taip pat uždavė klausimą iš teismų praktikos: „Jūsų įsakymu buvo atleistas seniūnas. Kiek yra žinoma,jis laimėjo teismą ir jam priteista gana nemaža suma. Ar jūs pasiruošęs tą sumą sugrąžinti į biudžetą, kad nebūtų skriaudos Savivaldybei?“
„Teismo procesas dar nesibaigė, todėl nėra apie ką diskutuoti. Kiek žinau, teismo sprendimas turėtų būti apskųstas“, – nedaugžodžiavo D. Baltrušaitis.
Tarybos nariai kandidato daugiau nebevargino klausimais, nes ir patys jautėsi išvarginti jau keturias valandas besitęsiančių postų dalybų. Slapto balsavimo rezultatai ir vėl parodė, kad 14 tarybos narių Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus krėsle nori matyti Dainių Baltrušaitį. Tarybos sprendimu jam bus mokamas 20 procentų pareigybinės algos dydžio priedas, kadangi Savivaldybės administracijai D. Baltrušaitis vadovaus vienui vienas – be pavaduotojo, taigi jo darbo krūvis bus nepakeliamai sunkus. Šias pareigas jis pradėjo eiti nuo balandžio 12 dienos.
Kad tik naujosios valdžios rinkiminiai pažadai nesudūlėtų stalčiuose, neišblėstų entuziazmas įgyvendinti plačius užmojus. Eiliniai rajono gyventojai tikisi, kad valdžios vyrai ir moterys ateinačius ketverius metus prisimins ne tik savo gimines, draugus, bendrapartiečius, bet ir 10 Dievo įsakymų.

Kristina BENDŽIŪTĖ
Ką galima papasakoti apie 63-ąjį, paskutinįjį 6-osios kadencijos tarybos posėdį? Pažymėtina, kad posėdyje dalyvavę 22 tarybos nariai, išikvėpę ir išsisėmę, stengėsi kuo greičiau – kaip basi per žarijas – perbėgti per svarstomus sprendimų projektus. Svarstymui buvo pateikta daugiau kaip 20 klausimų, tačiau tarybos pritarimo sulaukė tik 18 iš jų. 7-ojo šaukimo tarybai atidėti sprendimų projektai dėl didžiausio leistino Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičiaus nustatymo, dėl žemės nuomos mokesčių, kitam kartui paliktas drausminės nuobaudos skyrimo Onutei Aldonai Kavolienei klausimas.

Socialinės bėdos

Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė be jokių komentarų pateikė tarybai sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo priimto sprendimo vykdymo“. Sprendimo projekto esmė – 2011 m. vasario 19 d. įsiteisėjęs Raseinių r. apylinkės teismo spendimas dėl civilinės bylos pagal Violetos Augustaitienės ieškinį. Vadovaudamasi teismo sprendimu, Savivaldybės taryba įpareigojo Raseinių socialinių paslaugų centrą išmokėti centro direktorei Violetai Augustaitienei 37 927,84 litų; į šią sumą įeina vidutinis darbo užmokestis, paskaičiuotas už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacija už patirtą neturtinę žalą ir advokatų atstovavimo teismuose patirtos išlaidos.

Antras šio sprendimo projekto punktas byloja, kad 2011 metų Savivaldybės tarybos veiklos finansavimas sumažinamas 48,1 tūkst. Lt, ši suma atiteks būtent Raseinių
socialinių paslaugų centrui.
Iš salės pasigirdo siūlymas, kad Raseinių socialinių paslaugų centro direktorei kompensacijos būtų išmokamos ne iš rajono tarybai skirtų lėšų, o iš Savivaldybės administracijos, nes administracija turėjo atsiklausti tarybos, ar skųsti sprendimą, informuoti apie galimą žalą. Tarybai iš biudžeto skirtus 100 tūkst. Lt numatyta panaudoti posėdžių salės modernizavimui, kuris turėtų būti baigtas šių metų gegužės 1 dieną. Taigi, išmokėjus kompensacijas, salės modernizavimui ne kas belieka.
A. Krivickienė paaiškino, kad šioje byloje atsakovas buvo Raseinių r. savivaldybės taryba, todėl iš jai skirtų asignavimų ir turi būti išmokėtos kompensacijos centro direktorei.
Pasiūlymas kompensacijas išmokėti iš administracijos lėšų nesulaukė daugumos pritarimo, 14 tarybos narių lengva ranka apsisprendė dalį asignavimų atiduoti Socialinių paslaugų centrui.
Kai kurie tarybos nariai neapėjo vingiu progos pasismaginti, kai Raseinių socialinių paslaugų centro direktorė Violeta Augustaitienė pateikė 2010 m. centro veiklos ataskaitą. Pranešėja informavo, kad per praėjusiu metus suteikta daugiau kaip 26 tūkstančiai bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų, tačiau dėl įvairių priežasčių paslaugų poreikis nepatenkintas 198 asmenims. Centro pajamos už suteiktas paslaugas nuo 2007 metų išaugo 85 tūkst. litų.
Tačiau tarybos nariams parūpo kiti dalykai. Petras Vežbavičius pasidomėjo, kiek per 2010 m. pritaikyta būstų neįgaliesiems ir ar yra sudaryta 2011 m. būstų pritaikymo eilė. Direktorė sakė, kad pernai paruošti tik projektai, tačiau nepritaikytas nei vienas būstas. O šiems metams būstų pritaikymo eilė jau sudaryta ir netgi pranešta, kam bus pritaikomi būstai.
A.Vizbaras pažymėjo, kad ataskaitoje neužsiminta apie dideles problemas: „Gal galėtumėt tarybai paaiškinti dėl savo motinos ir jos sugyventinio įdarbinimo, kadangi kreipėsi į teismą tremtinė, gimusi 1917 m., dėl to, kad jūsų motinai ją slaugant didelės skolos pasidarė. Dabartiniu metu yra iškelta, kiek supratau, baudžiamoji byla dėl svetimo turto pasisavinimo. Kaip čia atsitiko, kad jūsų skirti darbuotojai taip neatsakingai dirba?“V. Augustaitienė atsakė negalinti komentuoti, nes tai policijos reikalas, o savo motiną įdarbinusi tokia  pat tvarka, kaip ir visus kitus darbuotojus. Socialinių paslaugų centro ataskaitai pritarė 16 tarybos narių, 6 susilaikė.

„Liepaitės“ darželio direktorei nuobaudos skyrimas atidėtas

Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Jonas Tamošaitis pateikė tarybos teismui sprendimo projektą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Onutei Aldonai Kavolienei“. Pranešėjas, užbėgdamas už akių klausimo svarstymui, informavo, kad sprendimo projekto herojė – „Liepaitės“ darželio direktorė O. A. Kavolienė – negalės atsakyti į tarybos narių klausimus, nes apsirgo.Tačiau prie sprendimo projekto yra pridėtas jos aiškinamasis raštas.
Juridinio skyriaus vedėjas V. Pocius paaiškino, kad pagal darbo kodeksą būtent ir reikalingas raštiškas pasiaiškinimas. Kadangi jis yra pateiktas, taryba gali svarstyti, kokią nuobaudą skirti.
Tądien itin aktyvus A. Vizbaras (matyt, nujausdamas artėjantį galą) siūlė klausimą atidėti ir priminė neseną liūdną nutikimą – pralaimėtą bylą prieš Socialinių paslaugų centro direktorę. Kai buvo svarstomas V. Augustaitienės klausimas, ji taip pat nedalyvavo tarybos posėdyje ir negalėjo išsakyti savo nuomonės.
Salėje pasigirdo balsai, kad atidėjus klausimą gali būti prakeisti nuobaudos skyrimo terminai. Tarybos narys L. Dargevičius netruko susirasti Darbo kodeksą, kuriame išskaitė, kad į vieno mėnesio terminą, per kurį gali būti skiriamadrausminė nuobauda, neįskaičiuojamas ligos ir iškeltos bylos laikas. Tačiau viskas priklauso nuo to,
kaip ilgai darželio direktorė sirgs – jei jau kitą dieną ji grįš į darbą, terminai gali būti ir praleisti.  Vis tik taryba nebuvo linkusi kvaršinti sau galvų – nubalsavo šį klausimą atidėti, 12 balsavo „už“.

Atsisveikinimas

Posėdžio pabaigoje meras Dainius Šadauskis subtiliai paklausė, ar nėra norinčių pasisakyti. Tačiau politikai sėdėjo nebylūs, akmeniniais veidais. Kas gi beliko? Tik sustoti ir iškilmingai sugiedoti Lietuvos himną – kai kam tai buvo atsisveikinimas su tarybos nario mandatu, o kai kam – tik atspirties taškas šuoliui į naują kadenciją.
Tiems, kurie jau nebegrįš, „Alio, Raseiniai“ iš visos širdies linki didžiulės sėkmės profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime, gerų derlių, gražių darbų Lietuvai Tėvynei. Ir paprasto, bet gilaus suvokimo, kad net ir mažas, nepolitizuotas žmogus savo kilniais poelgiais ir nuoširdžiu darbu gali papuošti savo tėviškę, gimtąją šalį.
Ypatingą AČIŪ tariame 6-ojos šaukimo tarybos nariams Dainiui Šadauskiui, Kęstučiui Skamarakui, Antanui Vizbarui, Petrui Vežbavičiui – už ypatingą iškalbą, sodrų poetinį polėkį. Tik jūsų, mielieji, dėka tarybos posėdžiai įgaudavo to neapčiuopiamo, žodžiais neapsakomo veržlumo ir komiškumu gerokai pralenkdavo Kultūros centro mėgėjų teatro spektaklius. Ir nesvarbu, kur jūs bebūtumėte ir ką beveiktumėte – jodinėtumėte obuolmušiais ristūnais ar postringautumėte mechaniniųsvyravimų ritmu, rymotumėte prie betono maišyklės ar diriguotumėte „Bočių“ ansambliui, – visada išlikite ištikimi savo idealams ir, pamynę savo asmeninius interesus, toliau tarnaukite žmonėms.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Raseinių r. savivaldybės 6-ojo šaukimo tarybos kadencija neišvengiamai ritasi į pabaigą. Štai kovo 24-ąją vyko priešpaskutinis, 62-asis posėdis, į kurį teikėsi atvykti 22 tarybos nariai, o likusiesiems koją pakišo Tailandas arba neatidėliotini reikalai.
Tarybos nariai, atsipalaidavę ir šurmuliuodami it voveraitės kankorėžius, išgliaudė per 40 sprendimo projektų – daugelį jų patvirtindami, kai kuriuos atsainiai atidėdami kitos kadencijos tarybai, o nueinantieji lyg šiaudelio skęstantieji griebėsi paskutinės galimybės suvesti sąskaitas su nedraugais ir, įpynę šou elementų, išliejo tai, kas ant širdies gulėjo.

Mokyklų reforma atidėta iki  2015 metų

Tarybos nario Lino Dargevičiaus iniciatyva iš darbotvarkės buvo išimti klausimai dėl rajono ugdymo įstaigų komplektų tvirtinimo bei mokyklų pertvarkymo plano pakeitimo. Priežastis – Seime priimtas naujas Švietimo įstatymas, pagal kurį mokyklų reforma atidėta iki 2015 metų. Pasak L. Dargevičiaus, gauti vidurinių mokyklų moksleivių tėvų prašymai, todėl svarstyti komplektų pagal dabar parengtą sprendimo projektą negalima, nes reikia koreguoti patį ugdymo įstaigų pertvarkos planą ir iš naujo suformuoti komplektus. Tarybos narys siūlė šiuos klausimus atidėti kitam ar dar kitam posėdžiui, o per tą laiką suorganizuoti diskusijas, nes šiame posėdyje koreguoti planą vien dėl Raseinių pagrindinės mokyklos būtų nelogiška.

Priverstiniai apdovanojimai baigėsi

Meras Dainius Šadauskis pateikė sprendimo projektą „Dėl rajono Savivaldybės gyventojų ir kraštiečių apdovanojimų jų asmeninių jubiliejų progomis tvarkos aprašo
patvirtinimo“. Meras priminė, kad lig šiol jubiliejų progomis būdavo sveikinami 90-mečiai ir vyresni rajono gyventojai. Savivaldybės galva tokį ilgaamžių pagerbimą
pavadino priverstiniu.
Būdavo, nuvažiuoja meras su savo svita sveikinti ilgaamžio – visa valdininkų kompanija senuoliui ranką energingai purto, padėką bruka, rožėmis apkaišo, Antanas, pasigriebęs akordeoną, „Ilgiausių metų“ užtraukia. O tūlam senuoliui tokios pramogos jau nė motais, jo mintys jau amžinybės vartų link stiebiasi. Ir ilgaamžio artimiesiems nemenkas stresas – juk valdžios atstovams sausos arbatos nepakiši…
Taigi, meras pasiūlė pakeisti apdovanojimų tvarkos aprašą: sveikinti nusipelniusius rajono Savivaldybei asmenis, sulaukusius 50 metų ir vyresnius, jų asmeninių
jubiliejų progomis.
Salėje kilo šurmulys. Tarybos narys Linas Bielskis užprotestavo: girdi, jei žmogelis nugyveno visą 100 metų, bet tyliai ir ramiai, tai jis jau nevertas apdovanojimo. Tarybos narys siūlė apraše palikti ir ilgaamžius.
Meras nuolaidžiai atsakė, kad pagal šį sprendimą niekas nedraudžia apdovanoti ir niekuo nenusipelniusius, garbaus amžiaus sulaukusius rajono gyventojus.
Sprendimo projektui pritarta: „už“ balsavo 11 tarybos narių, 9 „susilaikė“.

Dėl vėjo jėgainių spręs kitos  kadencijos taryba

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Kristina Krikštanaitė pristatė dar nuo praėjusio posėdžio užsilikusį sprendimo projektą „Dėl  pritarimo Raseinių rajonosavivaldybės teritorijos vėjo jėgainių ir elektros įrenginių (statinių) išdėstymo specialiojo plano koncepcijai“ (šia tema buvo spausdinta publikacija „Alio, Raseiniai“ Nr. 12. – aut. pastaba). Pranešėja akcentavo, kad specialiojo plano rengėjai – UAB „Archstudija“ tarybai rekomenduoja patvirtinti 2-ąjį koncepcijos variantą, kuriame numatyta vėjo jėgainių parkus įrengti teritorijose, sąlyginai pavadintose A ir C. Tarybos narys Kęstutis Skamarakas paprašė, kad koncepciją paaiškintų patys plano rengėjai.
Kur buvę, kur nebuvę pasirodė ir jie – „Archstudijos“ atstovai. Vienas jų, projektų vadovas Darius Velička,  teigė, kad rengiant spEcialųjį planą buvo išnagrinėtas visas rajonas ir atrinktos netoli elektros linijų esančios teritorijos, kuriose įrengtos vėjo jėgainės turėtų mažiausią poveikį gyventojams ir aplinkai – tai teritorija tarp Kalnujų ir Girkalnio (ten neva nėra gyventojų) ir prie geležinkelio (ten esą nėra gamtinių rezervuarų, draustinių). Jis tikino, kad numatytosios teritorijos yra triskart didesnės, negu realiai būtų galima įgyvendinti planą pagal linijų pralaidumus.
K. Skamarakas dar norėjo sužinoti, ar rajono gyventojai galės teikti savo pasiūlymus dėl vėjo jėgainių įrengimo kitose teritorijose.  Projektų vadovas patikino, kad tokia
galimybė tikrai būsianti, ją garantuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuriame numatyta, kad vėjo jėgainės galės būti statomos netgi be specialiųjų ir detaliųjų planų.
Tarybos narys Romaldas Zubiela pasidomėjo, ar tiesa, kad gyventojų jau prašoma pasirašyti sutartissutikimus, jog  jie neprieštarauja ir neturi pretenzijų, kad greta jų namų būtų statomos jėgainės.
Tarybos nariui atsakyta: sutartys ruošiamos, kai gretimų sklypų savininkų sutikimai yra būtini. Gretimo sklypo savininkui nesutikus,toje vietoje negali būti vystomos
elektrinių statybos.
„Archstudijos“ projektų vadovas Darius Velička pageidavo, kad taryba pritartų parengtajai vizijai ir leistų pradėti visuomenės informavimo procedūras ir viešuosius
svarstymus.
Tarybos nariui Sigitui Vaičiui užkliuvo tai,  kad specialiojo plano koncepcijos rengėjai pažeidė tam tikras procedūras. Jis norėjo iš pranešėjos išgirsti, kokia situacija yra
šiuo metu.
Vyriausioji architektė K. Krikštanaitė atsakė, kad net koncepcijos stadijoje visuomenė turi būti informuota apie strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą arba
pateikti motyvai, kodėl pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas. Būtent šių procedūrų specialiojo plano rengėjai neatliko, tačiau iš visų reikalingų institucijų jau yra gavę išvadas, kad toks vertinimas neprivalomas. Taigi, jie pateiks šią išvadą interneto tinklapyje ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo neatliks.
Meras jau ragino nutraukti diskusijas ir teikė sprendimo projektą balsavimui, tačiau paskutinę akimirką visa apimančiame triukšme pasigirdo tarybos nario Petro Vežbavižiaus balsas: „Siūlau sprendimo projektą atidėti. Ateis nauja kadencija, tegul sau ir nagrinėja šį klausimą.“
Net 13 tarybos narių pritarė P. Vežbavičiaus siūlymui,  taigi vėjo jėgainių klausimas guls ant 7-ojo šaukimo tarybos pečių.

Vienur pelnas, kitur –  milijoniniai nuostoliai

Posėdyje buvo patvirtinti Savivaldybei pavaldžių bendrovių „Raseinių komunalinės paslaugos“, „Raseinių šilumos tinklai“, „Raseinių vandenys“ ir „Raseinių autobusų
parkas“ 2010 m. finansinių ataskaitų rinkiniai.  Komitetuose „Raseinių komunalinės paslaugos“ finansinė ataskaita įvertinta gerai, bendrovė per 2010 m. gavo kiek
daugiau nei 63 tūkst. Lt pelno.  UAB „Raseinių šilumos tinklai“ veikla įvertinta patenkinamai: įmonė per finansinius metus turėjo nežymų 32 tūkst. Lt pelną, tačiau į kitus finansinius metus perkelti nuostoliai – daugiau nei 5 mln. Lt. Meras nusistebėjo: kaip taip gali būti – pernai šilumos tinklai puikavosi 300 tūkst. Lt pelnu, o šiemet pelnas dešimtkart mažesnis ir dar tie nuostoliai…
„Raseinių šilumos tinklų“ direktorius S. Bartkus kaltę suvertė 2010 m. sausiui ir gruodžiui – šie mėnesiai buvo itin šalti, įmonė turėjo pagaminti apie 12 % daugiau šiluminės energijos iš skysto kuro ir mazuto mokyklose. Anot direktoriaus, tai ir nulėmė sąnaudų padidėjimą, be to, deginant mazutą, tenka mokėti didesnius taršos mokesčius.
Tarybos narys Antanas Vizbaras netikėtai paklausė direktoriaus: „Ar daug yra tokių žmonių, kaip mūsų Juridinio skyriaus vadovas, kuris nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki
2010 m. gruodžio 31 d. turėjo 4 772 Lt 85 ct įsiskolinimą šilumos tinklams? Ar likviduota skola? Ar daug tokių valstybės tarnautojų yra?“
Juridinio skyriaus vedėjas V. Pocius tyliai sau kikeno į kumštelį, o S. Bartkus numykė, kad vartotojų neskirsto pagal pareigas ar kitokius statusus. Įmonė turi apie 600 skolininkų, skolų išieškojimas visiems vartotojams vykdomas vienoda tvarka. Šilumos tinklų direktorius patikino, kad dalis skolos jau padengta, o dėl likusiosios bus priimti sprendimai.
UAB „Raseinių vandenys“ tarp Savivaldybės įmonių pasirodė prasčiausiai – 2010 m. nuostoliai viršijo 1 mln. Lt, o bendras nepaskirstytas nuostolis, perkeliamas kitiems metams, – daugiau nei 8,5 mln. Lt. Kad ir kaip bebūtų keista, nei vienam tarybos nariui neapsivertė liežuvis užduoti klausimą dėl „Raseinių vandenų“ finansinės
veiklos.
„Raseinių autobusų parko“ veikla 2010 m. taip pat pelno neatnešė, patirtas 142 tūkst. Lt nuostolis, o bendras nepaskirstytasis nuostolis, susikaupęs per 3 metus – 510 tūkst. Lt.
Tarybos nariai Savivaldybei pavaldžių bendrovių 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinius patvirtino balsų dauguma.

Administracijos direktorius apleido savo postą

Desertui taryba pasiliko svarstymus dėl Liudo Kavaliausko atšaukimo iš rajono Savivaldybei pavaldžių įmonių valdybos nario pareigų bei atleidimo iš Raseinių r. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų nuo kovo 31 d. jam pačiam prašant. Už L. Kavaliausko atšaukimą iš valdybos nario pareigų tarybą nubalsavo akimirksniu. Tačiau prieš pradedant atleidimo iš administracijos direktoriaus pareigų procedūras, porą sakinių panoro išsakyti tarybos narys Petras Vežbavičius: „Man labai įstrigo viename „Naujo ryto“ straipsnyje Liudo Kavaliausko pasakyti žodžiai, cituoju: „Dabartinė administracija ir jos vadovas per 2,5 mėnesio nuveikė daugiau, negu visa valdančioji dauguma per 3,5 metų.“ Manau, kad dabar jį atleisti iš pareigų būtų netikslinga, galėtumėme Liudą Kavaliauską paskelbti rajonine vertybe ir palikti jį toliau dirbti iki kadencijos pabaigos. Jei skaičiuosime matematiškai, iki kadencijos pabaigos liko 3 savaitės, tai rajonui jis dar padirbėtų maždaug už 8 mėnesius. Siūlau palikti administracijos direktorių pareigose.“ Tarybos narys Antanas Vizbaras nesikuklindamas žengė tiesiai tribūnon. Tarybos narys Darius Ulickas bandė jam užkirsti kelią argumentu, neva pasisakymai nesusiję su svarstomo sprendimo projekto esme. Tačiau A. Vizbaras atkirto, kad negali būti tokio klausimo – leisti pasisakyti Vizbarui ar neleisti, gal tada geriau formuluoti – leisti ar neleisti Vizbarui kvėpuoti. Tarybos narys priminė, ką kalbėjo ir žadėjo Liudas Kavaliauskas, pernai gruodį pretenduodamas į administracijos direktoriaus postą. „Norėtųsi paklausti, – raizgė savo minčių vingius A. Vizbaras, – ar kai merą skyrėme, jūs tada buvote tikras Liudas Kavaliauskas, ar tada, kai sakėte dirbsite iki kadencijos pabaigos, ar jūs dabar tikras?“  A. Vizbaras teigė, kad administracijos direktorius buvo įpareigotas, tačiau  iki šiol nėra įvykdęs 2004 m. gegužės 26 d. tarybos sprendimo – Registrų centre užregistruoti Raseinių r. savivaldybės administracijos įstatus. „Jei taip padarytų kokia nors mokykla, tai baustumėm ir atleistumėm, jei turėtumėm kerštą“, – kalbėjo tarybos narys.
Jo nuomone, Liudas Kavaliauskas turėtų paklusti šiemet išleistam mero potvarkiui „Dėl tarybos narių veiklos ataskaitos pateikimo rajono gyventojams“ ir kartu su tarybos nariais pateikti gyventojams ataskaitą už praeitą kadenciją. „Gavote darbą nepilniems trims mėnesiams, o dabar sprendimo projekte dar numatyta pridėti 2
mėnesių atlyginimą. Ką tai reiškia, siūlau visiems gerai pagalvoti, prieš atleidžiant gerai dirbantį direktorių. Gal suteikime jam galimybę tęsti pradėtus darbus iki kadencijos pabaigos“, – neslėpdamas ironijos baigė kalbą A. Vizbaras.    Aštrialiežuvis direktorius šįkart klausėsi tarybos narių ypatingos vidinės rimties sukaustytas. „Nelabai ką turiu atsakyti, – vos ne proverksmiais prabilo Liudas Kavaliauskas. – Gerbiami tarybos nariai, kalbate taip, lyg nežinotumėte LR įstatymų. Esu išrinktas į naująją Raseinių rajono tarybą, o norint tapti jos nariu, reikia atsisakyti pareigų, kurios yra nesuderinamos su tarybos nario mandatu, kai iki pirmo tarybos posėdžio lieka 10 dienų. Man labai gaila, kad į tarybą nėra išrinktas ponas Vizbaras ir buvęs meras Petras Vežbavičius, dabar jie, šnekėdami tokius niekus, nuteikia prieš save kitus žmones. Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai yra aukščiau už kai kurių asmenų pamąstymus. Neatsistatydinu nei už gerą, nei už blogą darbą. Atleisti mane iš darbo prašau todėl, kad to reikalauja teisės aktai. Tai jūs puikia suprantate, ir nereikia iš šio dalyko daryti šou“, – tai buvo paskutiniai viešai pasakyti administracijos direktoriaus žodžiai.
Toliau viskas klostėsi sklandžiai: patvirtinta balsų skaičiavimo komisija, slapto balsavimo biuletenis, ir po 20 minučių trukusio balsavimo Liudui Kavaliauskui lyg akmuo nuo širdies nuriedėjo – balandžio 1-ąją jis jau bus laisvas nuo administracijos direktoriaus prievolių.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Vasario 17 dieną kadenciją bebaigią tarybos nariai atsainiai rinkosi į 61-ąjį posėdį. Daugelis jų mintimis jau buvo nutolę nuo kasdienių, žemiškų reikalų – tausojo jėgas ant kulnų lipantiems rinkimams: kai kurie iš už užančio traukė agitacinius lankstinukus ir paslapčia dovanojo bendražygiams bei potencialiems rinkėjams, dar kiti surėmę pečius šnabždėjosi tarpusavyje, ir beveik visi dosniai dalijo aplinkiniams šypsenas, nes šypsena nieko nekainuoja, bet visus paperka. Posėdžio pradžioje meras Danius Šadauskis neatsispyrė savo romantiškai prigimčiai ir gėlėmis apipylė visus vasario mėnesį gimusius tarybos narius: 50-mečio sulaukusį Kęstutį Kordušą, eilinius gimtadienius švenčiančius Vidmantą Karabiną, Ramūną Maciukevičių, Gitaną Rašimienę, Julių Daugialą, kuklia puokštele buvo pagerbtas ir administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas, vasario 25 d. pažymėsiantis 54-erių metų sukaktį. Tarybos nariai pasveikino ir patį merą, šį mėnesį švenčiantį 47-ąjį gimtadienį.
Darbotvarkėje buvo pateikta 30 svarstytinų sprendimo projektų, tarybos narių siūlymu ji buvo papildyta keliais papildomais klausimais.  Svarbiausio metų dokumento, sprendimo projekto „2011 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patvirtinimas“ svarstymasužtruko vos pusvalandį. Administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas, specialistams ekrane demonstruojant skaidres, pristatė 2011 metų biudžetą.

Visų pirma jis pateikė paskutinius,nespėtus aptarti ir komitetuose apsvarstyti pasiūlymus: sumažinti lėšas reprezentacinėms išlaidoms  30 tūkst.; korupcijos prevencijos programai – 2 tūkst.; Kauno regiono plėtros agentūrai – 5 tūkst.; paskolų palūkanoms – 50 tūkst.; Aplinkos apsaugos programai – 10 tūkst. litų. Atitinkamai lėšos padidintos Raseinių r. švietimo centrui -15 tūkst.; Sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir socialinių paslaugų programai – 52 tūkst., iš jų:

Vaikų dienos užimtumo centro rėmimui – 7 tūkst., Vaikų globos namams – 15 tūkst., Neįgaliųjų dienos užimtumo centrui – 10 tūkst., Protiškai neįgalaus jaunimo dienos užimtumo centrui – 10 tūkst., visuomeninių organizacijų veiklai remti – 10 tūkst.; turizmui ir verslui palankios aplinkos formavimui finansavimas padidintas 30 tūkst., iš jų: Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro išlaikymui –  20 tūkst., smulkaus ir vidutinio verslo rėmimui – 10 tūkst. litų.
Administracijos direktorius teigė, kad Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo bei Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komitetai iš dalies pritarė siūlymui 70 tūkst. Lt sumažinti Savivaldybės funkcijų įgyvendinimo ir valdymo tobulinimo programos finansavimą, paskiriant šias lėšas Ilgižių pagrindinei mokyklai (10 tūkst. Lt) bei Kultūros renginių organizavimo veiklos programai, kultūros įstaigų remontui (60 tūkst. Lt).
L. Kavaliauskas atsiprašė pono Petro, kuris prašė, kad kultūros įstaigų remontui būtų skiriama 200 tūkst., tačiau tokios sumos, pasak direktoriaus, nebuvo iš kurpaimti.
Administracijos direktorius siūlė atkreipti dėmesį, kaip biudžetas keitėsi 2007-2011 metais. 2007m. bendros biudžeto pajamos buvo kiek daugiau nei 77 mln. litų, tuo tarpu šiemet – daugiau kaip 95 mln. litų.
Tarybos nariai Antanas Vizbaras ir Kristina Bartkutė netikėtai pradėjo plyšauti, kad skaidrės demonstruojamos per greitai ir jie nespėją įsižiūrėti į skaičiukus. Bet čia įsiterpė meras. Jis pateikė konkrečius skaičius, kiek kartų kiekvienas iš tarybos narių dalyvavo svarstant biudžetą komitetuose ir papriekaištavo, kad tarybos nariai tikrai būtų išsistudijavę visas lenteles, jei būtų aktyviai dalyvavę komitetų posėdžiuose.
Rekordininke tapo G. Rašimienė, ji sudalyvavo 13 kartų, pats meras- 10 kartų, trečiąją vietą pelnė L. Bielskis – 6 kartai, L. Dargevičius dalyvavo 4 kartus, S. Vaičius ir D. Kačiušis – po 3 kartus, J. Bražas, J. Daugiala,V. Karabinas – po 2 kartus; V. Kuzmarskis, R. Zubiela, R. Maciukevičius, K. Skamarakas, A. Vizbaras – po 1 kartą. O visi likusieji – net 11 tarybos narių – biudžeto svarstymuose dalyvavo po 0 kartų. Petras Vežbavičius bandė pateisinti savo nulį. Vėl sėkmingai bemokytojaujantis tarybos narys teigė, kad tuo metu jam vyko pamokos. Tačiau mero D. Šadauskio toks pasiteisinimas neįtikino: „Tarybos posėdžio metu irgi vyksta pamokos, bet tarybos nariai nuo tiesioginio darbo yra atleidžiami.“ Mero paragintas administracijos direktorius toliau tęsė biudžeto pristatymą.
L. Kavaliauskas informavo, kad Raseinių rajono savivaldybės biudžeto planuojamos pajamos – 95 milijonai 249,4 tūkst. Lt, iš kurių 55 milijonai 228,2 tūkst. Lt arba 58 procentai yra valstybės biudžeto dotacijos, kurios, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 3 mln. 734 tūkst. Lt. Tačiau šių metų biudžeto išlaidos yra 103 mln. 749,4 tūkst. Lt, iš kurių 8 mln. 750 tūkst. Lt – planuojamos skolintos lėšos investiciniams projektams vykdyti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, 2011 m. biudžetas toks pat kaip ir pernai, tačiau šiemet į bendrą biudžetą įtrauktos lėšos – beveik 3 mln. Lt – dviems pernai iš apskrities perimtoms įstaigoms išlaikyti – Raseinių specialiajai mokyklai ir Blinstrubiškių senelių globos namams. Savivaldybinėms funkcijoms vykdyti šiemet biudžete numatyta 3,5 mln. litų mažiau nei pernai.
Visų 12 programų 2011 m. vykdomoms priemonėms finansuoti administracijos direktorius nedetalizavo, tik atkreipė dėmesį, kad investiciniams projektams finansuoti numatytos lėšos 8,750 mln. irgi išskirstytos pagal tęstines veiklos programas.
Tarybos narys Petras Vežbavičius pasigyrė, kad pastaruoju metu jam tenka daug bendrauti su švietimo įstaigų vadovais, iš kurių jis sužinojęs, kad respublikoje vyksta bendrojo lavinimo mokyklų Olimpinis sąjūdis, ir viena iš mūsų ugdymo įstaigų ten labai gražiai atrodo, savo grupėje yra šešta. Jiems apdovanojimus Seime įteikė net pats Seimo narys E. Jonyla. Olimpinio sąjūdžio varžybos yra rajoninės, zoninės ir respublikinės. Rajoninėse varžybose dalyvaujančios mokyklos stengiasi neužimti I vietos, nes tokiu atveju reikės važiuoti į zonines ar respublikines varžybas, o pinigų tam nėra. Tarybos narys siūlė skirti 30 tūkst. Lt šiems mokiniams nuvežti į zonines ir respublikines varžybas. Taip pat P. Vežbavičius pažymėjo, kad savo pageidavimo dėl 200 tūkst. Lt kultūros įstaigų remontui jis neatsiima,ir jei šios lėšos nebus skiriamos, jis neketinąs už tokį biudžetą balsuoti.
Administracijos direktorius priminė, kad yra skirta 15 tūkst. Lt Raseinių rajono švietimo centrui, būtent moksleivių pavėžėjimui į olimpiadas, taigi teks išsiversti su tokiomis lėšomis. Tačiau P. Vežbavičius juo nepatikėjo. Jis teigė, kad Švietimo centro rengiamos olimpiados neturi nieko bendro su ugdymo įstaigų Olimpinio sąjūdžio varžybomis, taigi olimpiniams sąjūdiečiams pinigų nematyti.
Meras D. Šadauskis sakė pritartų P. Vežbavičiaus siūlymui dėl lėšų skyrimo kultūros įstaigų remontui. Meras prisipažino, kad kultūros centrų būklė apverktina ir sakė pats siūlęs skirti netgi didesnę sumą, tačiau neradęs eilutės, kurioje būtų galima sumažinti lėšas.      Tarybos narė Kristina Bartkutė siūlė 20 tūkst. Lt padidinti finansavimą kaimo medicinos punktų rėmimui, nes iš prašomų 90 tūkst. tėra skirta tik 30 tūkst. litų. Administracijos direktorius bandė nustumti šį reikalą į liepos mėnesį, o gal ir dar toliau. Tada K. Bartkutė pasiūlė bent 10 tūkst. atimti iš mero tarnybos ir skirti tas lėšas medicinos punktams. „Jeigu meras sutinka ir leidžia nuimti 10 tūkstančių nuo mero tarnybos, tai ir aš nieko prieš“, – nusileido administracijos direktorius.
„Sutinku, sutinku“, – nerūpestingai ranka numojo meras.
Tarybos narys Sigitas Vaičius sakė pabalsuotų už 2011 m. biudžetą, jei Raseinių komunaliniam ūkiui būtų skirta 250 tūkst. litų galingai sniego valymo technikai įsigyti. Jo manymu, tai galėtų būti skolintos lėšos.

„Turiu kitą pasiūlymą, – be jokių dviprasmiškų užuominų kirto meras, – UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ galėtų susimažinti etatų skaičių, ir bus už ką įsigyti technikos.“
L. Kavaliauskas pasiūlė, kad komunalinis ūkis pirktų reikalingą techniką išsimokėtinai iš savo lėšų, nes savivaldybės skolinimosi limitas išnaudotas. O po pusmečio patikslinus biudžetą, galbūt prisidėtų ir savivaldybė.
Tuo ir baigėsi tarybos narių diskusijos, pasiūlymai, pasisakymai. Kaip vėliau „Alio, Raseiniams“ sakė administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas, biudžeto paskirstymo klausimai buvo taip gerai išdiskutuoti komitetuose, kad per tarybos posėdį nebebuvo ką aptarinėti.
2011 metų savivaldybės biudžetas su papildymais buvo patvirtintas: 12 tarybos narių balsavo „už“, 11 – „susilaikė“. Kažkas bandė paploti, bet tikro ovacijų šėlsmo nepasigirdo. Administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas padėkojo visiems  balsavusiems ir nebalsavusiems už biudžetą tarybos nariams bei pasidžiaugė, kad nesulaukė daug ir aštrios kritikos.
Patvirtinę biudžetą, tarybos nariai dar svarstė per 30 sprendimo projektų, kuriuos patvirtino balsų dauguma arba vienbalsiai. Nuskriausti liko tik gyventojai, tarybos prašiusieji žemės nuomos ar nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų – jų prašymai nebuvo patenkinti.