Arūnas DAMBRAUSKAS

Rajono tarybos posėdyje paaiškėjo, kad kai kurios skylės tokios plačios, jog pro jas galėtų iškristi net tris milijonus litų viršijančios sumos.

Lėšų surinkta mažiau

Apie Raseinių piniginės turinį ir skyles praėjusio ketvirtadienio tarybos posėdyje kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis. 2009 metų planuotos biudžeto pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis – 95 milijonai litų. Biudžeto pajamų planas įvykdytas  95 procentais, arba gauta 90 milijonų pajamų, iš kurių apie 50 procentų sudarė valdybės biudžeto dotacijos.

Pagrindinis rajono savivaldybės biudžeto pajamų šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis (PVM),  – jis sudaro beveik 90 procentų savivaldybės surenkamos biudžeto dalies. Lyginant su 2008 metais, įplaukos iš gyventojų PVM buvo devyniais milijonais litų mažesnės. Priežastis – nedarbo augimas ir darbo užmokesčio mažėjimas. Kitos biudžeto pajamos: turto mokestis davė 1 milijoną 800 šimtus tūkstančių litų. Surenkant mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą, aplinkos teršimą, planuota gauti 2 milijonus 800 tūkstančių litų. Surinkta 2 milijonai 900 tūkstančių. 626 tūkstančių litų pajamų negauta už tarybos sprendimais suteiktas įvairias mokesčių lengvatas.

Padengė dalį skolos

D.Baltrušaitis pabrėžė, jog savivaldybės skola negali viršyti 30 procentų patvirtinto metų biudžeto. Tačiau projektams, finansuojamiems iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos, buvo nustatytas papildomas 18 procentų limitas.

Rajono savivaldybė praėjusių metų pabaigoje pagal skolinimosi limitą turi keliolikos milijonų litų skolinomosi rezervą. Bendra įsiskolinimo suma – per 16 milijonų litų.  Lyginant su metų pradžia, skola sumažėjo beveik 2 milijonais litų. Gatvių šaligatvių rekonstravimui reikia 32 milijonų litų, apšvietimo tinklų rekonstravimui ir plėtrai – 2 milijonų litų. „Tai didžiulės sumos. Tiems darbams surinkti lėšų bus labai sudėtinga. Todėl nerealu tikėtis, kad jie greitai prasidės“, – sakė administracijos direktorius.

Kur prašapo trys milijonai?

Tarybos narys socialdemokratas Liudas Kavaliauskas pasiteiravo, kur prapuolė daugiau nei trys milijonai litų, apie kuriuos savo ataskaitoje kalbėjo Raseinio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės pavaduotoja Eugenija Petravičienė.

Valdininkė užsiminė, kad užfiksuoti rimti pažeidimai, trukdantys savivaldybei ekonomiškai naudoti lėšas, apsunkinantys investicinių programų vykdymą.  Dažnai tie pažeidimai atsiranda dėl netvarkingų ataskaitų. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad savivaldybės turto ataskaitų duomenys labai skiriasi nuo duomenų, kuriuos pateikė savivaldybės įmonė „Raseinių butų ūkis“. Finansinis neatitikimas – beveik per pusketvirto milijono litų.

„Tai juk ne keli litai. Tai didžiulė suma. Paaiškinkite, kas atsitiko su tais pinigais“, – teiravosi L.Kavaliauskas.

D.Baltrušaičio paaiškinimas buvo aptakus: „Klausiate, kur dingo trys milijonai. Jie niekur nedingo. Kaip buvo, taip ir yra. Tik vienur neapskaityti ar neužfiksuoti arba užfiksuoti ne ta eilute. Tai apskaitos klaidos, o jos atsiranda todėl, kad mes neturime normalios apskaitos sistemos. Deja, tos klaidos gali kartotis, dideles viltis dedu į planuojamą naują apskaitos programą. Tai yra nusižengimai, bet jie visi sutvarkomi“.

Panašiai aiškino ir E.Petravičienė: „Tai yra pačios ataskaitos sudarymo klaidos, nes ne visi savivaldybės turto duomenys teisingai perkeliami į savivaldybės turto ataskaitą, o iš „Raseinių butų ūkio“ duomenų apskritai nepareikalauta. Tai tik formalios klaidos.“ L. Kavaliauskas tokiais atsakymais tikino nusivylęs. Anot jo, situacija išlieka visiškai neskaidri.

Apmokės vedėjo mokslus

„Mano duomenimis, Raseinių Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo mokslus numatyta finansuoti iš biudžeto. Ar tai teisybė?“ – dar vieną klausimą pateikė L.Kavaliauskas. „Taip, vedėjo mokslas bus apmokamas. Ta sutartis pasirašyta, atrodo, 2008 metais. Teiravausi, ar įmanoma nutraukti sutartį. Specialistai pasakė, kad nutraukti – labai sudėtinga, juo labiau, kad studijos apmokamos pagal savivaldybės sutartį su profsąjunga, tad šiais metais už vedėjo mokslą bus apmokama“, – paaiškino D.Baltrušaitis.

Nustatė daug pažeidimų

Raseinių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės pavaduotoja E. Petravičienė pateikė savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2009 metų veiklos ataskaitą. Kontrolės ir audito tarnybos specialistai atliko Raseinių lopšelio darželio „Saulutė“, Nemakščių darželio, socialinių paslaugų centro, savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ finansinės atsakomybės auditus. Pradėti auditai kai kuriose mokymo ir kultūros įstaigose. Audituotojai nustatė pažeidimus buhalterinės apskaitos tvarkymo, savivaldybės turto naudojimo, savivaldybės biudžeto asignavimų valdyme, biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo tvarkoje. „Įstaigų vadovai nesupranta savo atsakomybės. Tai rodo, kad savivaldybės sukurta vidaus kontrolės sistema nėra efektyvi ir veiksminga,  kad ji neužtikrina patikimo, sąžiningo ir efektyvaus finansų valdymo“, – sakė E.Petravičienė.

Švaistėsi pinigais

Kontrolės ir audito tarnyba nustatė, kad 20 įstaigų, savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų, 428 tūkstančiais  litų viršijo patvirtintus asignavimus darbo užmokesčiui, 7 asignavimų valdytojai 1 milijonu 624 tūkstančiais litų viršijo asignavimus turtui įsigyti, 15 asignavimų valdytojų 286 tūkstančiais litų viršijo asignavimus prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Ekonomikos ir turto valdymo skyrius 556 tūkstančiais litų viršijo asignavimus kompensacijoms gatvėms tvarkyti.  Pagal įstatymų aktus, administracija  228 tūkstančius nepanaudotų valstybės dotacijų turėjo skirti kreditiniams įsiskolinimams, tačiau tuos pinigus skyrė turtui įsigyti.

Transporto įmonė piktnaudžiavo

Nepaisant to,  kad savivaldybė tik balandžio pabaigoje patvirtino maršrutą Raseiniai – Tauragė, UAB „Raseinių autobusų parkas“ pateikė savivaldybei  kompensuoti šio maršruto nuostolius už sausio, vasario ir kovo ėnesius. Nepagrįstai reikalaujama suma siekia kelias dešimtis tūkstančių litų.

Tačiau tai ne vienintelis nustatytas pažeidimas. „Raseinių autobusų parkas“ rajono savivaldybės administracijai pateikė reguliarių vietinio susisiekimo maršrutų nuostolių skaičiavimus, pagal kuriuos neįskaityta aštuoniolika tūkstančių savivaldybės jau sumokėtų kompensacijų už nemokamą mokinių vežimą vietinio reguliariojo usisiekimo maršrutais. Paaiškėjo, jog šiomis lėšomis bendrovė kompensavo mokinių vežimą tolimojo usisiekimo maršrutais, nors nuostoliai tolimojo susisiekimo maršrutais neturi būti kompensuojami.

Kaip visa tai bus ištaisyta, neaišku, nes kontrolierės pavaduotoja pabrėžė:   „Kai kas įsivaizduoja, kad auditas, nagrinėdamas savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą, turi bausti ir išieškoti nuostolius, tačiau toks supratimas prieštarauja tarptautiniams standartams, pačiai audito esmei“.

Nerimas dėl keturių milijonų litų

Tarybos posėdyje buvo aptarti keblioje situacijoje atsidūrę Šiluvos vidurinės mokyklos rekonstrukcijos planai: dėl  užvilkinto konkurso iškilo grėsmė netekti keturių milijonų litų, kuriuos atnaujinimo darbams buvo numatyta gauti iš ES struktūrinių fondų. Administracijos direktorius D.Baltrušaitis paneigė prielaidas, kad konkurso rengimo procese būta savanaudiškų tikslų ir patikino, kad tie pinigai nebus prarasti.

Neskalndumai dėl „Kalno“   vidurinės mokyklos

Tarybos narys Antanas Vizbaras susirūpino dėl „Kalno“ ir Šaltinio mokyklų vaikų ateities ir kreipėsi į tarybos narius siūlydamas:  „Įpareigoti Raseinių „Kalno“ ir Šaltinio vidurinių mokyklų vadovus pasirašyti sutartis su 9, 10, 11 klasių tėvais, perspėjant  tėvus, globėjus ir mokinius, kad mokykla nuo 2008 m. tebevykdo neakredituotą pagrindinio ugdymo II dalies (9-10kl.) programą ir neakredituotą vidurinio ugdymo (11-12kl.) programą“. A.Vizbaras pareikalavo leisti Raseinių pagrindinei mokyklai komplektuoti 5-6 klases nuo 2010 rugsėjo 1 dienos.

Savivaldybės biudžetas patvirtintas Vasario 11 d. Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis pristatė sprendimo projektą „Dėl 2010 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patvirtinimo“ . Pirmą kartą Raseinių savivaldybės istorijoje biudžetas buvo pristatytas ekrane, naudojant projektorių, o pranešėjas visai negailėdamas klausytojų, plačiais mostais žarstėsi skaičiais, pateikė išsamų šių ir praėjusių metų biudžeto palyginimą, pradžiugino, kad ryžtingi praėjusių metų sprendimai leido nemažai sutaupyti ir pasiruošti planuojamam 2010 m. išlaidų mažėjimui.

,,Praėjusių metų skausmingas sprendimas – etatų mažinimas, įgyvendintas pagal planą. Šiais metais tai leidžia savivaldybei lengviau atsikvėpti ir sutaupytas lėšas panaudoti racionaliau: rajono būtinoms problemoms spręsti, mažinti bedarbystę, padedant verslui kurti naujas darbo vietas,“ – teigė administracijos direktorius, pristatydamas 2010 metų savivaldybės biudžetą.

O biudžeto skaičiai nėra optimistiniai – planuojamos pajamos 82 mln. 196 tūks. litų, tai yra 13 mln.177 tūks. litų arba 13,8 % mažesnis biudžetas, nei 2009 m. Tačiau Dainius Baltrušaitis nusiteikęs optimistiškai – išlaidas galima sumažinti, net ir nesiimant nepopuliarių sprendimų, paprasčiausiai reikia peržiūrėti kasdienines išlaidas –  ryšio, kuro ir kitas, kurios atrodo nėra didelės, bet per metus susidaro apvalūs skaičiai. Kad ir kaip aiškiai buvo pristatytas biudžetas, bet opozicijai vis tiek kilo nemažai klausimų. Tačiau po diskusijų biudžetas buvo patvirtintas su nežymiais pataisymais.

Vasario 11 dieną vyko 45-asis Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kurį neabejotinai galime vadinti svarbiausiu metuose, kadangi buvo svarstytas ir patvirtintas 2010 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžetas. Kiekvienam – savi prioritetai, tad visiškai suprantama, kad daugelis Tarybos narių panoro šiuo klausimu išsakyti savo nuomonę, pateikti savo siūlymus.  Posėdyje dalyvavo 24 Tarybos nariai, iš viso svarstyta 19 sprendimo projektų, jiems pritarta vienbalsiai arba balsų dauguma, per daug nediskutuojant, mat visi  nekantriai laukė ir jėgas kaupė biudžeto svarstymui.

Svarbiausiąjį, paskutinį darbotvarkėje sprendimo projektą „Dėl  2010 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patvirtinimo“ pristatė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis. Pranešėjas informavo, kad 2010 metais planuojamos biudžeto pajamos – 82 milijonai 196 tūkstančiai litų, tai yra, 37 milijonai mokestinės ir kitos biudžeto pajamų įplaukos ir 44 milijonai – specialiosios tikslinės dotacijos. 2010 metų biudžetas 13,8 procento mažesnis lyginant su 2009 metų planuotu biudžetu, arba 9,4 procento mažesnis lyginant su planuotu pajamų vykdymu.

–Kaip matote, biudžetas mažėja, ir pakankamai smarkiai, – konstatavo Dainius Baltrušaitis. – Didžiausią pajamų dalį, 37 milijonus, sudaro gyventojų pajamų mokestis. Šiais metais jis padidintas nuo 72,29 iki 73,74 procento -  tai Finansų ministerijos pervedama savivaldybėms tenkanti dalis. Tačiau iš jų tiktai 12,2 milijono yra mūsų rajono surenkamas gyventojų pajamų mokestis, 18 milijonų yra gyventojų pajamų mokesčio dalis iš valstybės iždo, skirta mūsų išlaidų struktūroms kompensuoti. Planuojamas savivaldybinis gyventojų pajamų mokestis yra 12,2 milijono, o tai yra 7,4 milijono mažiau, lyginant su 2009 metais, arba 3,8 milijono mažiau, lyginant su pajamų vykdymu. Tai gana drastiškas kritimas. Aišku, bedarbystė didėja, bet įsivaizduokim, kad bus geriau ir daugiau kaip 3,8 milijono nebenukris. Kitos planuojamos pajamos:  2 milijonai turto mokesčio (tai šiek tiek daugiau, nei 2009 metais), 2,3 milijono rinkliava už komunalines paslaugas ir 2,4 milijono kitų pajamų. Kita mūsų pajamų dalis – tikslinės dotacijos; mes turim 40 milijonų, tai yra 8,7 procento mažiau nei pernai. Iš jų 26 milijonai yra mokinio krepšelio lėšos, tai yra 3 milijonais mažiau, negu 2009 metais. 13 milijonų yra numatyta valstybinėms funkcijoms užtikrinti, o 2009 metais tam buvo skirta 12 milijonų. Šiemet 1,8 milijono yra skiriama daugiau socialinėms išlaidoms kompensuoti: valstybė galvoja, kad neturtingiausią mūsų žmonių sluoksnį reikės paremti žymiai daugiau, negu 2009 metais. Tai natūralu – didėjant bedarbystei, didėja ir išmokos. Bendra situacija 2010 metais: planuojam 82 milijonų biudžetą, iš jų 75 milijonai išlaidoms, 34 milijonai darbo užmokesčiui, 6,5 milijono turtui įsigyti. 2009 metais turėjome  95 milijonus, iš jų 86 milijonai buvo bendrosioms išlaidoms, 42 milijonai darbo užmokesčiui, 8 milijonai turtui įsigyti. Darbo užmokesčio kaštai mažėja 6 milijonais, arba 15 procentų. Ką mes padarėme, kad sutaupytume ir išgyventume? Ryžtingi praėjusių metų veiksmai savivaldybei leido suplanuoti šitą biudžetą,  ir šiais metais mes galim išlaikyti visas savo išlaidas, nes viską buvom susiplanavę praeitais metais. Ir tas biudžeto mažinimas nėra skausmingas, mes sėkmingai pabaigėme savo planus. Pavyzdžiui, gegužės mėnesio savivaldybės atlyginimų fondas kartu su „Sodra“ buvo 600 tūkstančių, o sausio mėnesio atlyginimų fondas – 450 tūkstančių litų. Tai 1,8 milijono litų per metus mažiau – tai yra dideli pinigai. Dar vienas pavyzdys – buhalterijos decentralizavimas ir centralizavimas. 2009 metais buvo 31 įstaiga, vidutinis atlyginimas – 2620 litų (su „Sodra“).  Išlaidos – 1 milijonas litų. 2010 metais turime entralizuotą buhalteriją savivaldybėje turime papildomai 15 darbuotojų. Vidutinis atlyginimas – 2100 litų, išlaidos 400 tūkstančių. Sutaupyta 600 tūkstančių litų. Tai buvo ryžtingas veiksmas ir jį reikėjo atlikti. Aišku, ne viskas labai sėkmingai vyko, ir dabar nevyksta taip, kaip planuota. Buvo suplanuota, kad metų pradžioje nusipirksime apskaitos programą už kelis šimtus tūkstančių, įsirengsime patalpas, nusipirksime ir pasileisime kompiuterius. Metų viduryje sužinojome, kad gauname europinius pinigus programai. Programos pirkimo konkursas įvykęs, šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba ėmė tikrinti dokumentus, tai truks 30 dienų. Atidavus dokumentus, mes pasirašysime sutartį, firma pažadėjo programą įdiegti per 3 mėnesius. Šiuo metu centralizuotoje buhalterijoje žmonių mažiau, jie dirba pas mus senuoju būdu. Tas dalykas bus išspręstas nuo metų vidurio. Pripažįstu, kad yra sudėtinga, bet kitaip nebuvo galima padaryti. Viešųjų pirkimų sistema nėra visiškai tobula,  kad būtų galima padaryti taip, kaip planuoji. Yra konkurentai, yra skundimai, yra stabdymai – nieko nepadarysi. Kitos malonios smulkmenos, kaip galima sutaupyti. Rugsėjo mėnesį buvo pasakyta, kad atiduodam savivaldybės valymą išorinei firmai. Buvo įvykdytas konkursas, šiuo metu savivaldybę valo išorinė firma, sutaupom 3,5 tūkstančio litų per mėnesį. Smulkmena, bet tai yra taupymas – 50 tūkstančių litų per metus, kuriuos mes galim panaudoti kitoms išlaidoms, tarkim, investuoti į Raseinių rajoną, atiduoti verslui, didinti darbo vietų skaičių, mažinti bedarbystę. Vienas sprendimas sutaupo 50 tūkstančių litų! Kitas paprastas dalykas – yra įvykęs konkursas dėl mobilaus ryšio. Per mėnesį mokėdavom 5 tūkstančius litų,  o dabar mokam 2,5 tūkstančio. Smulkmena, bet tai yra taupymas. Dar būtų galima atsisakyti saugojimo, pakeisti fiksuotą telefono ryšį. Savivaldybėje dar galima taupyti.

Per paskutinius Tarybos posėdžius vis kildavo diskusijų, kad savivaldybė praskolinta, bankrutuoja. Apžvelkim situaciją. 2009 metų pradžioje mes turėjome 16 milijonų paskolų, 2010 metų pradžioje – 15 milijonų paskolų. Milijonu mažiau. Kiti turimi įsiskolinimai – šildymas, elektra ir visi kiti. 2009 metų pradžioje turėjome 5,5 milijono, 2010 metų pradžioje turime 4 milijonus. Įsiskolinimai iš viso – 24 milijonai 2009 metų pradžioje, 21 milijonas – 2010 metų pradžioje. Mūsų kreditoriniai įsiskolinimai sumažėję beveik 3 milijonais litų. Ir tai iš esmės vykdant visus mūsų limitus.  Šiais metais planuojam apie 50 milijonų investicijų. Iš jų savivaldybės biudžeto lėšų mums reikės pusės milijono  ir 8 milijonų paskolinių lėšų. Mūsų skolinimosi limitas yra 40 milijonų, taigi dar neišnaudotas. Kaip minėjau, turim pasiskolinę 16 milijonų, tai dar galim pasiskolinti 24 milijonus. Tačiau mes negalime viršyti 8 milijonų per metus. Tai būtent, šių metų investicijoms reikia 8 milijonų, mes juos pasiskolinsime ir bus neviršytas savivaldybės skolinimosi limitas. Turime 10 procentų paskolų garantijoms suteikti, esame suteikę 3,8 milijono garantijas, dar turime 300 tūkstančių garantijoms.

– Pjauni konkrečiai į pievas, – pusbalsiu ištarė Tarybos narys Dainius Šadauskis, atidžiai klausęs direktoriaus pristatymo.

Tačiau administacijos direktorius nesutriko:

– Dėl maksimalaus limito galime padiskutuoti, skaičius gavau iš Biudžeto skyriaus, bet šiuo atveju 20 procentų – tuos 8 milijonus – mes galėsime pasiskolinti neviršydami limito, ir įgyvendinti 50 milijonų investicinę programą. Štai tokie pagrindiniai biudžeto skaičiai. Pereinam prie 2010 metų biudžeto, po svarstymų komitetuose yra šiek tiek patikslinimų.

-Balsuojam, balsuojam, – pasigirdo salėje Tarybos narių balsai.

-Iš tikrųjų, gal atsibodo, gal tikrai balsuojam? – džiugiai sunerimo Dainius Baltrušaitis.

- Ne ne, – paprieštaravo meras Petras Vežbavičius. – Pristatykit labai normaliai: kas, kiek, kur, kame, kadangi ir televizija rodys reportažą, ir šiandien yra susirinkę įmonių, įstaigų vadovai – jie turi žinoti skaičius, kaip gyvens. Iš tikrųjų nedarykime čia cirkų iš Tarybos posėdžio, tai yra labai labai svarbus klausimas, ir manau, kad mes šiandien jį turėtume arba priimti, arba nepriimti.

Praradęs viltį, kad taip lengvai pavyks išsisukti nuo išsamaus pataisų pristatymo, Dainius Baltrušaitis pateikė sprendimo projekto patikslinimus:

– Administracijos direktoriaus rezervas mažinamas 13 tūkstančių litų, taip pat sumažinami asignavimai 2010-2012 metų Rajono savivaldybės investicijų programai: nuimame 2 tūkstančius nuo Vyturių kvartalo kelio dangos įrengimo – darbai pradėti, sąmata yra tiksli, mums tų pinigų nereikės. „Liepaitei“ didinam asignavimus 5 tūkstančiais litų lovelėms įsigyti, 10 tūkstančių litų didinam asignavimus Raseinių krašto istorijos muziejui Garbės piliečių ženklams įsigyti. Komitetų pasiūlymai: Savivaldybės funkcijų įgyvendinimo ir valdymo tobulinimo programai sumažinti 20 tūkstančių litų, tai yra, sumažinti siūlomas lėšas 20 tūkstančių litų sodininkų bendrijos fondo rėmimui ir skirti šias lėšas Turizmui ir verslui palankios aplinkos formavimo programai. Dėkui komitetui, tai buvo iš tiesų labai svarbus punktas ir 20 tūkstančių litų paskatinti mūsų smulkų ir vidutinį verslą šiuo metu yra svarbu. Manau, kad tuos pinigus bus galima tikslingai paskirti naujų įmonių steigimui, galbūt kažkiek kompensuoti steigimo mokesčius, kad mažėtų bedarbystė mūsų rajone, kuri tikrai pakankamai didelė. Dar vienas punktas – 90 tūkstančių litų sumažinti asignavimus Rajono savivaldybės investicijų programai. Planuojame sumažinti lėšas Raseinių miesto parko infrastruktūros modernizavimui ir skiriame tuos 90 tūkstančių litų Komunalinio ūkio objektų priežiūros ir remonto darbų programai per Raseinių rajono seniūniją. Šiais metais vyks Vytauto Didžiojo gatvės remonto darbai. Dalis lėšų yra nekompensuojamos, jas turėsime padengti iš savų pinigų, būtent sutvarkyti įvažiavimus į kiemus, aikšteles ir visa kita, kad atrodytų tvarkingai. Paskutinis punktas – Seniūnijų teritorijų tvarkymo ir komunalinio ūkio objektų priežiūrai siūloma imti 2009 metų asignavimus ir mažinti juos 27 procentais visoms seniūnijoms po lygiai. Tokie biudžeto pakeitimo pasiūlymai buvo apsvarstyti komitetuose.

Pasiūlymą pateikė Tarybos narys Sigitas Vaičius:

– Rajono Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai siūlau pridėti 10 tūkstančių litų dantų protezavimui, kadangi ten tik 10 tūkstančių šiais metais numatyta. Labai maža suma. Ir pinigėlius paimti iš sodininkų bendrijos fondo rėmimo. Sodininkai yra privatūs asmenys, jei mes juos paremsim 20 tūkstančių, ir tai bus ženklu.

Tarybos narys Dainius Šadauskis užklausė, kiek Raseinių rajono savivaldybė šiais metais turi sumokėti palūkanų bankams. Kadangi administracijos direktorius po ranka neturėjo tikslių skaičių, jam į pagalbą atskubėjo Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė. Jos teigimu, už ilgalaikes paskolas savivaldybė moka 1,491 milijono palūkanų per metus.

Tarybos narys Antanas Kilčauskas pasidomėjo, kuo skiriasi trečiojo priedo punktai „Kitų lengvatinio keleivių vežimo išlaidų kompensavimas“ ir „Keleivių vežėjų nuostolių, susidariusių dėl lengvatinių keleivių vežimo reguliariaisiais maršrutais, kompensavimas“.

Į šį klausimą atsakė UAB „Raseinių autobusų parkas“ direktorius Romaldas Valinčius:

– Lengvatiniai keleiviai turi 50, 80 arba 100 procentų nuolaidas, jų vežimo išlaidos kompensuojamos.  2009 metais gauta 120 tūkstančių 266 litai, o priskaičiuota už 2009 metus 128 843 litų. Šiems metams, matau, biudžete yra numatyta 120 tūkstančių. Nuostolingų maršrutų išlaidos  – tai nuostolingi maršrutai – miestas ir priemiestis. Tiktai juos numatyta kompensuoti iš biudžeto: 2009 metams yra gauta 354 547, o priskaičiuota už 2009 metus 484 157. Tie skaičiai būtų didesni, bet dėkui Tarybai, kad praeitų metų vasario mėnesį buvo uždaryti kai kurie šeštadieniniai ir patys nuostolingiausi maršrutai.

Tarybos narys A.Kilčauskas siūlė patikslinti šių eilučių turinį, kadangi skaitant neaišku  – tas pats tekstas dviejose eilutėse.

Tarybos narys Dainius Šadauskis prašė įvardinti, kokių ugdymo įstaigų patalpų remontui yra numatyta 150 tūkstančių litų suma. Administracijos direktorius tvirtino, kad tiksliai nėra numatyta, kur bus atliktas remontas. Anot direktoriaus, 150 tūkstančių – nėra dideli pinigai, jie skirti ekstriniams atvejams, jeigu atsitiks nelaimė.

Tarybos narys Linas Bielskis norėjo pasitikslinti dėl Komunalinio ūkio objektų priežiūros bei remonto darbų programai numatytų skirti lėšų: „Kaip suprantu, šiai programai papildomai skirta 90 tūkstančių litų iš parko tvarkymui numatytų lėšų. Ar miesto parko tvarkymui  dar kažkiek lieka? Jei gerai supratau, dar palikta 130 tūkstančių?“  „Mes esame nusipirkę projektą, kuris kainuos apie 100 tūkstančių,- teigė administracijos direktorius. – Tai dar netgi šiek tiek lieka.“  Pasisakyti iš tribūnos frakcijos vardu panoro Tarybos narys Liudas Kavaliauskas:

– Tai pats pagrindinis šių metų dienotvarkės klausimas, jis be galo svarbus visai rajono bendruomenei. Nuo mūsų sprendimo priklauso, kaip gyvens švietimas, komunalinis, eiliniai darbuotojai, moksleiviai, visi gyventojai. Direktorius, pristatydamas šį klausimą, mane suglumino: nuo kada pasikeitė skolinimosi limitai? Kada savivaldybė gali pasiskolinti 40 milijonų? Šito klausimo aš niekaip nesuprantu. Jeigu savivaldybinių pinigų yra 37 milijonai, nuo jų galima skolintis 40 procentų, plius galima skolintis dar papildomai investiciniams projektams. Iš kur susidaro 40 milijonų pasiskolinti, man yra neaišku, ir ką direktorius čia papasakojo, aš taip ir nesupratau. Aš neišgirdau, kiek procentų yra skiriama švietimui, kultūrai, socialiniams reikalams ir administravimui -  tokie skaičiai iš karto būtų matomi eiliniam piliečiui. Turiu esminių pasiūlymų.

Turiu esminių pasiūlymų. Gražu ir sveikintina, kad yra taupoma, tačiau mes turime ne tik taupyti, bet ir žiūrėti, iš kur pinigų surinkti. Biudžete nei vieno lito nenumatyta tokioms investicijoms arba investicinėms programoms, iš kurių galėtumėme uždirbti pinigų, kurie papildytų ir taip varganą mūsų biudžetą – tą, kurį mes patys surenkam, o ne tą, kurį deleguoja Finansų ministerija. Esant tokiai biednystei ir tokiai sudėtingai situacijai, ar verta mums 110 tūkstančių skirti kultūrinėms programoms? Gerbiamas mero patarėjas Antanas Vizbaras siūlo tuos 110 tūkstančių išleisti įvairioms šventėms. Laisvės gynėjų dienai, Motinos dienai, Tėvo dienai skiriam po 6 tūkstančius, ypatinga diena yra ir Cecilijos diena – skiriam 5 tūkstančius. Ar jūs galėtumėt paaiškinti, kas tai per diena? Už tuos 5 tūkstančius galėjome išlaikyti kurią nors biblioteką. Skiriam Vietos savivaldos paminėjimui, Mokslo užbaigimo dienai ir dar visokioms dienoms, kai gatvėse nedega šviestuvai, kai nenuvalomi keliai ir vaikai negali atvažiuoti į mokyklą. Tai yra juodas pasityčiojimas iš biudžeto. Aš siūlyčiau iš šitų kultūrinių programų nuimti 50 tūkstančių ir išsiversti su tais pinigais, kurie lieka. Mes turim švęsti Valstybės dieną, dar kai kurias šventes, tačiau turėtume atsirinkti, o ne skirti po 10 ar 15 tūkstančių neaišku kam. Taip pat aš siūlau peržiūrėti biudžetą. Matau, kad pinigai, numatyti savivaldybinėms funkcijoms, kitaip sakant, skyriams, mažinami apie 60-70 procentų, lyginant su praėjusiais metais. Vienintelė Mero tarnyba yra konstanta – lėšos mažėja tik apie 7 procentus. Mes žinom, kam buvo įkurti mero padėjėjai, patarėjai. Vienas, kad seniūnaitijas sutvarkytų; jos jau sutvarkytos, kiek man žinoma. Kitas, kad va tokius gražius planus kurtų, šventes organizuotų. Kai pinigų nėra, man atrodo, nereikia jų organizuoti – tam yra vicemerė, kultūros skyriai. Aš siūlau nuo Mero tarnybos nuimti 100 tūkstančių, panaikinti 2 etatus – patarėjo ir padėjėjo. O tuos pinigus – 100 tūkstančių – paskirstyti kitoms reikmėms. Jei visuose skyriuose 10-20 procentų sumažėjo dirbančių žmonių, ir direktorius gyrėsi, kad iš tikrųjų sutaupo, tai Mero tarnyba yra šventa karvė. Taip neturėtų būti – jei visi veržiamės diržus, tai turim visi veržtis. Tuos sutaupytus 150 tūkstančių aš siūlyčiau panaudoti taip: labai aktuali problema yra vaikų užimtumas – 30 tūkstančių galėtume skirti mūsų rajoną  garsinančiam vaikų teatrui „Svajoklis“, 30 tūkstančių – dantų protezavimo programai, 30 tūkstančių – kaimo felčerinių punktų išlaikymui ir 60 likusių tūkstančių – seniūnijoms, gatvių apšvietimo programai. Čia būtų galima kalbėti labai daug ir apie parką, ir apie tą mūsų šventą karvę autobusų stotį, kuriai tiktai vienai kažkodėl investicijoms duodam pinigų. Aš atsimenu, prieš 2-3 metus mes davėm autobusų parko pastato statybai, rekonstrukcijai. Ir tikrai, toje vietoje, kur turėjo išaugti tiek prekybos centras, tiek nauja autobusų stotis, išaugo pastatas, tik labai keistu pavadinimu – kebabinė. Iš tikrųjų mes neturėtume pritarti šiam biudžetui ir negalime jam pritarti. -Aš irgi, kaip sakant, esu Tarybos narys, – tarė meras, – todėl, kol jūs dar nesukėlėte rankų, aš, kaip Tarybos narys, 3 minutes. Aišku, aš tikrai nesu atsakingas už kiekvieną Tarybos narį, jeigu jisai neskaito Valstybės įstatymų. Noriu priminti gerbiamam Liudui, kad 2009 metais gruodžio 23 dieną priimtas Valstybės biudžetas, Seimo sprendimas, kuriame aiškiai yra nurodyta, kiek savivaldybė gali skolintis. Ten pasakyta, kad savivaldybės skolinimosi limitai, ryšium su tuo, kad artėja europinių pinigų įsisavinimo bumas, yra didinami. Bet reikia atskirti, kur mes skolinamės būtent tiems projektams, kuriuos vykdome savivaldybės paskolos lėšomis, ir tuos projektus, kuriuos mes vykdome Europos struktūrinių fondų lėšomis. Jie yra sudėti į krūvą – direktorius juos tuojau pat atskirs.

Toliau – 110 tūkstančių kultūrinei programai: nežinau, kokį jūs tą popierėlį turit, ką jūs ten skaitėt, ir kurių metų jūs ten skaitėt. Aš jums atsakingai pasakau prieš visą Tarybą, prieš visą visuomenę, kad šiais, 2010 metais, yra numatytos tokios šventės: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Mindaugo karūnavimo diena, Apskrities šventė, taip pat Rugsėjo pirmosios šventė ir iš papildomo finansavimo, kuris pareis iš Vyriausybės, bus Politinių kalinių ir tremtinių šventė Ariogaloje. Kad ir koks yra blogas metas, bet vis tiek kultūrinis gyvenimas neturėtų nutrūkti. Biudžetas yra toks, koks yra. Labai dėkoju direktoriui už nuostabų naują biudžeto pristatymą. Atsakydamas į opozicinės frakcijos pasisakymą, aš sakau – sakykim tiesą į akis, nebijokim tiesos – turim tokį biudžetą, ir turėsim išgyventi. Kitokio biudžeto nebus. Todėl gerbiamiems Tarybos nariams siūlau pritarti šiam biudžetui.

„Galima dar klausimą?“ – pasigirdo Tarybos nario Dainiaus Šadauskio balsas, – minėjote šventes, bet nepaminėjote sumų. Mes dabar nežinome – lyg ir įvardijot 100 tūkstančių.“ Meras atsakė, kad tvirtinama yra visa kultūrinių renginių programa, jai  numatyta 110 tūkstančių litų. Mero potvarkiu bus sudaryta komisija ir kiekvienam renginiui bus nustatyta sąmata, nurodyti siekiami tikslai ir taip toliau.

Iš tribūnos pasisakė Tarybos narys Linas Bielskis:

-Man buvo smagu klausyti, kad biudžetas realiai mažinamas, nėra išpūstas. Jeigu mes turime mažą biudžetą, būtų labai svarbu teisingai jį paskirstyti. Man konkrečiai neaiškūs seniūnijų paskirstymai. Pavyzdžiui, paimkite Valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų valstybės deleguotoms funkcijoms ir kitoms priemonėms  vykdyti paskirstymą,  kur pinigai skiriami Darbo rinkos politikos rengimui ir įgyvendinimui. Mes vakar buvome Darbo biržoje, labai išsamią informaciją išklausėme ir sužinojome, kad didžiausias nedarbo lygis yra Ariogalos, Betygalos ir Nemakščių seniūnijose. Iš savivaldybės biudžeto skiriami pinigai:  Ariogalos seniūnijai – 18 tūkstančių, Betygalos seniūnijai – 13 tūkstančių, Nemakščiams – 12, kai tuo tarpu Viduklei skiriami 29 tūkstančiai, Šiluvai – 20 tūkstančių, Paliepių seniūnijai – 17 tūkstančių. Gal skirstant pinigus turėtų būti atsižvelgiama į nedarbo lygį, ar čia tik sutapimas?  Džiaugiuosi, kad jau šiek tiek padidėjo lėšos komunaliniam ūkiui, suradom tą 90 tūkstančių. Bet vis tik manau, kad pinigus, numatytus parkui, mes tikrai galėtumėm efektyviau panaudoti, o parką galėtume tvarkyti iš investicinių programų, kur tereikia prisidėti 10-15 procentų. Dar. Galbūt seniūnams reprezentacinėms išlaidoms nėra duodami dideli pinigai, tačiau didžiausia seniūnija – Ariogalos, kur yra 8 bendruomenės, reprezentaciniams kultūros renginiams gauna mažiau, nei Viduklės seniūnija. Tai tik keli šimtai, bet būtų galima kažkaip tiksliau padalinti.

Svarų žodį tarė ir Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Linas Dargevičius:

-Mieli Tarybos nariai, biudžetas yra toks dokumentas, apie kurį galima kalbėti ir gerai, ir visada galima surasti argumentų, kodėl jis yra blogas. Net ir tada, kai biudžetas buvo optimistinis ir perteklinis, buvo galima surasti argumentų, kuo jis blogas. Tuo labiau, galima surasti jam priekaištų, jeigu jis yra, taip tiesiai pavadinkim, vargo biudžetas. Bet mes puikiai žinom, kad bet kuriuo atveju biudžetą turėsim priimti. Todėl prieš tai kalbėjusių Tarybos narių pastabos iš esmės nieko nekeičia. O mano buvimas toj tribūnoj iš tikrųjų yra susijęs su tuo, kad didžioji dalis pinigų yra skiriama švietimo, ugdymo įstaigoms, ir iš tikrųjų galima pasakyti, kokios čia yra nuotaikos ir kokios galimos perspektyvos. Visas mūsų biudžetas pagal savo skaičius ir pagal tai, kiek mes planuojam surinkti iš savivaldybės, yra labai panašus į 2007 metų biudžetą. Vienas optimistinis dalykas – reformos, kurios buvo padarytos su mokyklos tinklu, ir mokinio krepšelis. Su mokyklom atsiskaitėme 2009 metais, su mokytojais atsiskaitysime turbūt labai tvarkingai ir 2010 metais. Ryžtingos reformos, kurios buvo padarytos, leidžia į šią sritį žvelgti optimistiškai. Kita vertus, jeigu kalbėsim apie mokyklų aplinką, jų finansavimą, čia problemos jau yra užprogramuotos iš karto. Lieka vienintelis dalykas: arba metų eigoje galvoti apie tai, kaip atsiradus papildomoms pajamoms perskirstyti biudžetą, arba ieškoti tam tikrų rezervų toms problemoms išspręsti. Jeigu kalbam apie biblioteką, kultūrą, sporto įstaigas, tai iš tikrųjų metai bus nelengvi. Gerbiamas Liudas kalbėjo apie 110 tūkstančių šventėms;  2007 metais toj pačioj eilutėj buvo lygiai dvigubai daugiau – 220 tūkstančių. Taigi gyvenimas šiais metais tikrai nebus linksmesnis, lėšos turės būti skiriamos tik rimtoms šventėms, gerai apmąstant jų finansavimą ir organizavimą. Kviečiu visus balsuoti už šitą biudžetą be esminių pataisų ir skirti didžiulį dėmesį biudžeto vykdymui ir po pusmečio įdėmiai pasižiūrėti, kuriose eilutėse galėtume padaryti  pakeitimus.

Savo nuomonę išsakė Tarybos narys Antanas Kilčauskas:

-Pagal Lino kalbą mes lyg ir esam prieš bet kokį biudžetą. Bet mes nusistatę esam tik prieš tą, kuris yra pateiktas. Už tai kiekvienas kalbėjusysis – tiek Sigitas Vaičius, tiek mūsų Liudas, duoda pasiūlymus, iš ko būtų galima atimti ir prie ko galima pridėti. Manyčiau, čia joks griekas. Be abejo, turėsim patvirtinti biudžetą, bet reikia priimti visus pasiūlymus.

Į tribūną užkopęs Tarybos narys Sigitas Vaičius taip kalbėjo:

-Žinodamas Liudo norą papolitikuoti, labai džiaugiuosi, kad jis kultūringai ir labai negausiai šį kartą politikavo. Valstybė, kaip ir mūsų rajonas, yra gilokoj ekonominėj duobėj, kurioje atsidūrėme dėl objektyvių priežasčių, iš dalies dėl to, kad tuo metu valstybei vadovavo socialdemokratai, jie taip pat prie to prisidėjo. Aš galvoju, kad suglaudę pečius vis tiek turim šitą biudžetą vykdyti ir stengtis išgyventi kuo lengviau. Iš ekonominės krizės anksčiau ar vėliau mes išeisim, iš dvasinio liūno sunkiau lipsim. Todėl aš galvoju, kad mero padėjėjas Antanas savo darbais ir siekia, kad iš to dvasinio liūno mes išliptume. Ir tas etatas yra reikalingas, nes jo pastangų dėka tautinės šventės tapo masiškesnės, o jų turinys geresnis. Be to, šitie etatai buvo valdant socialdemokratams, ir tie patys žmonės dirbo. Tada jie buvo lyg ir gerai, o šiandien jau blogai. Pamąstykim.

Tarybos narys Vidmantas Karabinas stojęs tribūnon rėžė kaip iš rašto:

-Neabejotinai šiandien ant mūsų  stalų guli pats svarbiausias 2010 metų Raseinių rajono savivaldybės dokumentas, kuris dalinai lemia visų rajono gyventojų gyvenimo kokybę. Natūralu, kad į šį svarbiausią dokumentą Tarybos pozicijos ir opozicijos požiūriai išsiskiria, kaip ir asignavimų valdytojų. Tačiau visi puikiai suvokiame, kad tokiu laikmečiu šį biudžetą tvirtiname pakankamai racionaliai sudėliotą, įvertinat visas svarbiausias jį įtakojančias aplinkybes. Jis pakankamai išdiskutuotas Tarybos komitetų posėdžiuose, darbo grupėse, įvertinant atskiras programas. Be abejo, kur kas maloniau būtų tvirtinti perteklinį biudžetą, su kaupu tenkinantį visų asignavimų valdytojų finansinius poreikius. Deja, šis malonumas atiteks ne šio, o gal net ne kito dešimtmečio kadencijų taryboms. Gerbiami kolegos, įmonių, įstaigų, skyrių vadovai, dirbsiantys su patvirtintais asignavimais, kviečiu visus, pasitelkus visą turimą išmintį ir gebėjimus, kuo racionaliau ir efektyviau naudoti tas pačias, kad ir varganas, biudžeto lėšas. Jei mažėja asignavimai, tai dar nereiškia, kad bus atlikta kur kas mažiau darbų ar nupirkta mažiau paslaugų. Žymia dalimi tai priklauso nuo mūsų visų: Rajono tarybos narių politinės valios, administracijos vadovų požiūrio ir gebėjimo kontroliuoti, kad biudžeto lėšos būtų racionaliai panaudotos. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu kviečiu visus gerbiamus kolegas palaikyti Rajono avivaldybės biudžeto projektą ir teisingai, tvarkingai už jį nubalsuoti.

Paskutinysis iš Tarybos narių prakalbo Juozas Bražas:

-Nesiruošiau kalbėti, bet pasiklausiau pranešėjų, peržiūrėjau lenteles, ir man nerimą sukėlė tai, kad laidojimo išmokoms pinigai yra didinami, o žmonių gerovei, priežiūrai jų visiškai nėra. Konkrečiai kalbu apie felčerinius punktus – jiems pinigų nėra, būsim priversti uždaryti tolimuose taškuose esančius punktus. Mašinų daugėja, o ligoninės įvažiavimas, aikštelės, keliai nenuvalomi, laiptai nepataisyti – tam  pinigai neskiriami. Greitajai įrengti taip pat pinigų nėra, nors apie tai buvo kalbėta. Atstovauju sveikatos sričiai, todėl negaliu pritarti šiam biudžetui, tiesiog susilaikysiu. Jeigu atsirastų galimybė, reikėtų šių klausimų  neužmiršti.

Meras teigė, kad ir 5-ojo, ir 6-ojo šaukimo taryba tikrai nebuvo nusisukusi nuo sveikatos įstaigų priežiūros ir kiek gali, tiek padeda. Aišku, problemų yra, tačiau esant galimybei bus padedama jas išspręsti. Administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis atsakė į Tarybos nario Liudo Kavaliausko klausimą dėl skolinimosi limitų: „Iš tikrųjų, ir Liudas yra teisus, ir aš esu teisus. Ir tuo pačiu mes abu esame neteisūs, nes yra melas, baisus melas ir statistika. Pagal skaičius mes galime skolintis 16 milijonų plius 12 milijonų. Tačiau per metus mes negalime pasiskolinti daugiau kaip 8 milijonų. Dabar turime 16 milijonų, jeigu galėtume maksimaliai pasiskolinti – 16+8, būtų 24 milijonai. Tai neviršija 40 milijonų, kuriuos mes galime skolintis. Tačiau per šiuos metus su palūkanomis mes grąžinsime 5 milijonus, tai mūsų įsiskolinimo limitas metų gale gali padidėti iki 19 milijonų. Jei pasiskolinsim maksimaliai kiek leidžiama – 8 milijonus, metų gale mūsų limitas bus 19 milijonų, kuris neviršys 40 milijonų, kurį galėtume skolintis, jeigu galėtume. Turbūt taip.“

Kadangi diskusijos pasibaigė, meras ragino pradėti balsavimą. Visų pirma buvo atskirai balsuojama dėl administracijos direktoriaus pateiktų biudžeto pataisų, joms pritarta balsų dauguma. Tarybos nario Liudo Kavaliausko pateiktiems siūlymams dauguma Tarybos narių nepritarė. Visam sprendimo projektui pritarta balsų dauguma: „už“ balsavo 16 Tarybos narių, „prieš“ – 1, o 7 Tarybos nariai „susilaikė“. Kaip įprasta, po tokio rimto sprendimo nuaidėjo plojimai, tik jie buvo gerokai skystesni, nei kitais kartais. Suprantama: koks biudžetas, tokie ir plojimai. Kas ten sakė, kad biudžetas yra toks, koks yra, taigi reiks su juo gyventi.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Nėra to posėdžio, kuris neišeitų kažkam į gerą, kita vertus, nėra to sprendimo, kuris neatneštų kažkam nieko gero. Į pirmąjį šiais metais, 44-ąjį Savivaldybės tarybos posėdį, vykusį sausio 28 dieną, Tarybos nariai rinkosi gan gerai nusiteikę, o vicemerės Gitanos Rašimienės veide viso posėdžio metu žaidė linksma šypsena, tad galime daryti prielaidą, kad gyvybiškai svarbių (bent jau Tarybos nariams!) klausimų nebuvo svarstyta.

Posėdžio pradžioje meras Petras Vežbavičius nepamiršo gražios tradicijos – pasveikino sausio mėnesį gimusius Tarybos narius, šįkart tai du jubiliatai – 40-metį atšventęs Linas Dargevičius ir 45-erių metų sulaukęs Jordanas Kenstavičius. Šią iškilmingą akimirką salės kampe dar nuo mero gimtadienio  užsilikęs pianinas stovėjo viltingai susigūžęs ir visais savo klavišais nekantriai laukė jautrių maestro pirštų prisilietimo. Instrumentas su mielu noru būtų paklusniai suskambęs „Ilgiausių metų“ melodija. Deja, vienintelis Tarybos narys, turintis neabejotiną muzikinį talentą, dėjosi nieko nepastebįs ir nesuprantąs. Jubiliatams teko pasitenkinti šiltais sveikinimų žodžiais ir puokštėmis raudonų rožių, nors kas išdrįstų suabejoti, kad jie nebuvo verti muzikinio sveikinimo. Posėdžiuose tikrai trūksta meninių intarpų, gyva muzika tik papuoštų įsisenėjusiu nuoboduliu paženklintą salę.

Na, o vicemerė Gitana Rašimienė įgyvendino, jos pačios žodžiais tariant, malonų įpareigojimą – ji įteikė merui Petrui Vežbavičiui Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidento Anatolijaus Čupkovo padėką už paramą neįgaliesiems. Nutilus audringiems aplodismentams, rajono valdžia visa galva pasinėrė į rimtus darbus. Posėdyje dalyvavę 24 Tarybos nariai svarstė ir patvirtino 27 sprendimų projektus.

Daugeliu klausimų vieningai sutarė tiek salės dešinėje, tiek kairėje sėdintys Tarybos nariai. Tačiau, kaip visada, priimant kai kuriuos sprendimus, kilo diskusijų. Tai įrodo, kad Taryba nėra abejinga rajono likimui ir kaltinti ją atsainumu bei pasyvumu būtų tiesiog nepadoru.

Sprendimo projektą „Dėl garantijos UAB „Raseinių autobusų parkas“ ilgalaikei paskolai (lizingo sutarčiai) suteikimo“ pristatė Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė. Ji informavo, kad sprendimo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komitete ir jam buvo pritarta.

Nėra to posėdžio, kuriame neprabiltų Tarybos narys Liudas Kavaliauskas, taigi ir šis kartas – ne išimtis. „Mes dažnai kalbam apie Autobusų parką per paskutinius trejus metus. Jau vien garantijų ir savivaldybės paskolų portfeliai Autobusų parkui susidarė beveik 5 miljonai, – susirūpinęs kalbėjo L.Kavaliauskas. – Šiuo momentu mes išnaudojame paskutinį garantijų limitą, atiduodami jį Autobusų parkui – tai 1,3 milijono litų. Matome, kokia yra žiema, jei įvyktų kokios stichinės nelaimės, mes užsikertame sau kelią padėti kitoms įstaigoms. Manau, kad metų pradžioje atiduoti šią garantiją Autobusų parkui nepasiliekant jokio rezervo, yra netikslinga. Autobusų parkas galėtų ieškoti savų rezervų, o savivaldybė turėtų nepalikti kitų įstaigų be jokių garantijų. Siūlau nepritarti šiam sprendimo projektui.“

Tačiau meras P.Vežbavičius Tarybos nariui visad turi paruošęs kontrargumentų: „Aš irgi, kaip Tarybos narys, turiu teisę pareikšti savo nuomonę. Jūs, gerbiamas Liudai, neklaidinkite nei Tarybos narių, nei televizijos žiūrovų. Autobusų parkas jokių paskolų iš savivaldybės nėra gavęs. Yra gavęs tik investicijas: praėjusiais metais – 200 tūks. Lt, ir užpraeitais metais – 200 tūks. Lt. Investicijas gavo visos uždarosios akcinės bendrovės. Pakankamas garantijas esame išdavę ir Raseinių šilumos tinklams, ir Raseinių vandenims, todėl mes stichinių nelaimių nebijom ir jų kol kas dar nėra. Garantijos kol kas dar nėra suteiktos  Raseinių komunalinėms paslaugoms, bet jie jų ir neprašė. Čia garantija, o ne savivaldybės pinigai. Įmonė pati mokės lizingą, ne savivaldybė mokės. Todėl reikia viską atidžiai išdėstyti.“ Daugiau norinčių pasisakyti šiuo klausimu nebuvo, tad meras pasiūlė balsuoti. Be jokios abejonės, sprendimo projektui pritarta: 15 Tarybos narių balsavo „už“, 9 „susilaikė“.

Skirtingos Tarybos narių nuomonės išryškėjo svarstant sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialų likvidavimo“, kurį pristatė Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas. Pranešėjas pripažino, kad tai pats nepopuliariausias šiame posėdyje svarstomas klausimas, tačiau gyvenimo realijos verčia daryti pokyčius.

„Kaimuose mažėja gyventojų, mažas bibliotekų lankomumas, pastatai nešildomi, man teko lankytis rajono bibliotekose ir kalbėtis su darbuotojomis. Kai kurios iš jų net pačios atvirai pasako, kad nėra perspektyvų, skaitytojų mažai – tik vienas kitas kas trečią dieną, – liūdnu balsu dėstė Artūras Milašauskas. – Atsižvelgiant į visa tai siūlome likviduoti nuo balandžio 1 dienos Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Alėjų ir Gėluvos filialus, o nuo birželio 1 dienos – Didžiulių, Lyduvėnų, Pašešuvio ir Požečių filialus. Galiu pasakyti dar vieną argumentą: be pertvarkos, su turimu biudžetu Raseinių viešoji biblioteka irgi neišgyvens.“

Tarybos narys Darius Ulickas pasidomėjo, kam bus perduotas knygų fondas. Pranešėjas paaiškino, kad siūloma, pasitarus su bendruomene ir vietos kultūros darbuotojais, kaip alternatyvą įsteigti knygų išdavimo punktus. Jei bendruomenės pageidaus, joms bus perduota dalis knygų fondo.

Kai kalba eina apie šviesą, kultūrą ir literatūrą, įvyktų kažkoks nesusipratimas, jei nepasisakytų Tarybos narys Antanas Vizbaras. Jis siūlė pakeisti patį sprendimo projekto pavadinimą. Anot A.Vizbaro, vietoj „bibliotekos filialų likvidavimas“, turėtų būti „tinklo pertvarka ir optimizavimas“, be to, sprendimo projekto preambulėje turėtų būti LR Bibliotekų įstatymo ne tik 6 ir 10, bet ir 12 straipsnis, kuriame kalbama apie mokyklų (išskyrus aukštųjų) bibliotekas. Tarybos nario nuomone, gerbiamos naujos bibliotekos direktorės Dainos Sutkevičienės nereikėtų palikti vienos: paruošti ir pateikti Savivaldybės tarybai naujos redakcijos viešosios bibliotekos nuostatus jai turėtų talkinti Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas. A.Vizbaras dar siūlė iki gegužės 1 dienos įvykdyti LR Bibliotekų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimą, kuriuo skelbiama, kad miesteliuose ir kaimuose vienas bibliotekos filialas paprastai steigiamas vidutiniškai 700–800 gyventojų. Tarybos nario manymu, visi pertvarkos ir optimizavimo paruošiamieji darbai galėtų  būti baigti iki birželio 1 dienos, o  liepos 1 dieną įregistruota pertvarka. Be to, sprendimo vykdymo kontrolę jis siūlė pavesti ne administracijos direktoriui Dainiui Baltrušaičiui, kaip numatyta sprendimo projekte, o vicemerei Gitanai Rašimienei. Tarybos nario A.Vizbaro pasiūlymų visi išklausė be žado.   „Nu tu čia papylei, Antanai, – tepasakė meras, – net nežinau, kaip balsuoti.“

A.Milašauskas teigė, kad sprendimo projektą derino su Juridiniu skyriumi: „Įrašėme tuos įstatymus, kuriais vadovavomės. Jei nelieka to filialo, tai nelieka, kitos alternatyvos aš nerandu. Dėl talkinimo ruošiant naujos redakcijos viešosios bibliotekos nuostatus: įstaigos vadovas privalo pats juos parengti, o skyrius, savaime suprantama, gali patarti, kuruoti, padėti.“

Tačiau Tarybos narys A.Vizbaras nė nesiruošė atsiimti pateiktų siūlymų. Maža to, jis dar paminėjo, kad Raseinių rajono viešosios bibliotekos Šiluvos filialo ir Šiluvos mokyklos bibliotekos duris skiria tik 6,5 metro: „Manau, kad šios bibliotekos galėtų būti sujungtos į vieną, nes vis tiek finansuojamos iš savivaldybės biudžeto.“

A.Milašauskas atsakė, kad sujungti bendrojo lavinimo mokyklos biblioteką su viešąja neleidžia įstatymas. „Nėr tokio įstatymo“, – prieštaravo A.Vizbaras. A.Milašauskas dar siūlė padiskutuoti šiuo klausimu, tačiau meras pedagogiškai, lyg du besiginčijančius mokinukus sudraudė: „Gerbiami kolegos, gal jūs padiskutuosit vėliau, kai susitiksit, gerai? O dabar mes čia jau turėsim spręsti, o jūs diskutuokit po to.“

Pasigirdo Tarybos narių balsų, prašančių pakomentuoti, apie ką eina kalba Bibliotekų įstatymo straips-niuose, kuriais siūloma papildyti sprendimo projekto įvadinę dalį. Tarybos narys Dainius Šadauskis pasiūlė šio klausimo svarstymą atidėti, kadangi jis akivaizdžiai neparuoštas. Tarybos narys Darius Ulickas siūlė sprendimo projekte pakeisti 4 punktą: sprendimo vykdymo kontrolę pavesti mero padėjėjui Antanui Vizbarui.

Įstatymuose ir pasiūlymuose taip susipainiota, kad meras, kaip šiaudo skęstantis, griebėsi juridinio skyriaus vedėjo Virginijaus Pociaus patarimo. Juristas teigė, kad sprendimo projekto pavadinime pavartotas žodis „likvidavimas“ yra tikslesnis, nei Tarybos nario siūloma „pertvarka ir optimizavimas“. Be to, mokyklos biblioteka ir viešoji biblioteka pagal įstatymą šitaip negali būti sujungtos. Jei ir gali būti sujungtos, tai tik reorganizuojant,o tai yra sudėtinga procedūra.

Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė teigė, A.Vizbaro siūlomo Bibliotekų įstatymo 12 straipsnio nereikėtų įtraukti, kadangi mokyklos biblioteka ir viešoji biblioteka skiraisi; o atidėjus šio sprendimo projekto svarstymą, iškiltų labai daug finansinių problemų.

Tarybos nariai kruopščiai balsavo dėl kiekvieno pasiūlymo, ir tik tada nubalsavo už visą sprendimo projektą: preambulėje liko įrašyti  6 ir 10 Bibliotekų įstatymo straipsniai, o kiti kilnūs Tarybos nario A.Vizbaro siekiai nesulaukė pasisekimo.

Aš ir sakau, kad lazda turi tiek galų, kiek reikia. Atsikračiusi dugnan gramzdinančių filialų, Raseinių viešoji biblioteka sustiprės, suklestės ir skleis šviesą viso rajono žmonėms; Darbo birža irgi nenuobodžiaus: iš kailio nersis, kad surastų darbo būreliui bedarbių bibliotekininkų. O kaimo vietovių gyventojai taip pat neturėtų labai krimstis – UAB „Raseinių autobusų parkas“, įgijęs savivaldybės garantijas ilgalaikei paskolai, tikrai nepasišiukšlins ir organizuos deramą susisiekimą – bent kartą per savaitę net iš tolimiausio rajono kampelio bus galima atvykti į miesto biblioteką ir su pilnu glėbiu šviežių, dar spaustuvės gaiva dvelkiančių knygų parsirasti į gimtąjį sodžių – jei tą pačią dieną autobuso grįžti ir nebus, tai kitą ar dar kitą  – tikrai. Taigi,  nėr to sprendimo, kuris neišeitų į gerą.

P.S. Posėdžio pabaigoje meras Tarybos narius supažindino su tądien gautu prašymu užregistruoti frakciją „Už Raseinių ateitį“. Frakcijos seniūnu išrinktas Jordanas Kenstavičius, frakcijos nariai: Kristina Bartkutė, Vaclovas Šimaitis, Jordanas Kenstavičius. Frakcija užregistruota.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Gruodžio 30 dieną, kai daugelis biudžetinių įstaigų darbuotojų šėlsta naujametiniuose žiburėliuose, Raseinių savivaldybės tarybos nariai, jausdami didžiulę atsakomybę rajono gyventojams, rinkosi į  43-ąjį, paskutinįjį praėjusių metų Tarybos posėdį. Sprendimo projektų svarstyta nedaug – viso labo tik devyniolika. O ir jų patvirtinimui sugaišta ne marios laiko.

Prieš pradedant svarstyti sprendimo projektus, meras Petras Vežbavičius žodį suteikė į posėdį atvykusiam svečiui iš Kauno, albumo „Fotoskrydis“ autoriui Kęstučiui Fedirkai. Tarybos nariai turėjo galimybę pavartyti leidinį, kuriame iš paukščio skrydžio pavaizduota 100 gražiausių Lietuvos vietų.

Pasak fotografo, keičiantis technologijoms, atsiranda naujos galimybės ganėtinai nebrangiai išleisti tokio pobūdžio albumus. Projektas „Fotoskrydis“ ypatingas tuo, kad tai yra pirmoji pasaulyje knyga, kurioje visa valstybė nufotografuota radijo bangomis valdomu lėktuvu. Tai ne tik pigiau atsieina, bet ir leidžia nufotografuoti architektūros paminklus bei vietovaizdžius tokiu rakursu, kokiu neįmanoma jų užfiksuoti iš tikro lėktuvo. Šis albumas – tik nedidelė projekto dalis, tinklalapyje fotoskrydis.lt  galima pamatyti apie 5000 Lietuvos miestų bei vietovių fotografijų, tarp jų ir Raseinius, Šiluvą.

K.Fedirka pasiūlė pristatyti Raseinių rajoną iš paukščio skrydžio: išleisti albumą ,,100 gražiausių Raseinių vietų“. Tai būtų reprezentacinis mūsų rajono fotoalbumas. Mažiausias galimas tiražas – 1000 vienetų, tai kainuotų 30 000 litų. Pranešėjui pristačius fotoprojektą, meras priminė, kad sausio mėnesį bus formuojamas rajono biudžetas ir tikrai tikėtina, kad albumas, reprezentuojantis Raseinių rajoną, bus išleistas, nes kaina tikrai patraukli.

Posėdžiautojams netrukus teko nusileisti iš paukščio skrydžio į dar nepatvirtintų sprendimų projektų naštos prislėgtą salę ir spręsti svarbius rajono klausimus. Dėl pateiktų sprendimų projektų Tarybos nariams neaiškumų nekilo, pritarta vienbalsiai arba balsų dauguma.

Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė pristatė sprendimo projektą „Dėl 2009 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patikslinimo“. Pranešėja informavo, kad pajamos padidėjo 31,2 tūkstančio litų, kadangi Vyriausybės nutarimu Rajono savivaldybei buvo skirta 20 tūkst. litų parama gaisro atveju, 6,9 tūkst. litų finansinė parama užsienyje mirusio Lietuvos piliečio palaikams parvežti ir 4,3 tūkst. litų vienkartinė kompensacija asmeniui, patyrusiam žalą likviduojant Černobylio  atominės elektrinės avarijos padarinius. Kita vertus, dėl išvykusių iš mūsų rajono mokinių, Savivaldybės biudžetas sumažintas 6300 litų. Valstybės deleguotoms funkcijoms skirtų lėšų likučiai perkeliami savivaldybinėms funkcijoms vykdyti, įsiskolinimams padengti – tai, anot pranešėjos, nedidelės, mokinio krepšelio lėšos.

Tarybos narys Dainius Šadauskis užklausė, kokia biudžeto surinkimo situacija. A.Krivickienė visus Tarybos narius maloniai nustebino, kad iki metinio plano be dotacijų trūksta tik 6,4 milijono litų. Puikūs rezultatai – prieš porą savaičių trūko net 8,2 milijono! Patikslintam 2009 metų biudžetui Taryba pritarė vienbalsiai.

Posėdyje svarstyti pasikeitusios nemokamo mokinių maitinimo tvarkos klausimai. Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Angelė Palekienė informavo, kad gruodžio 20 dieną ,,Valstybės žiniose“ pasirodė Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisos. Esminė pataisa yra ta, kad mokiniams nebeliko pusryčių.

Mokyklinio amžiaus vaikams pusryčius galima skirti tik Savivaldybės tarybos nustatyta išimties tvarka, tai apsvarsčius komisijoje. Lėšos šiai paramos rūšiai yra ribotos, galima skirti tik 2 procentus nuo visų maitinimui skirtų asignavimų – tai maždaug 50 tūkstančių litų. Yra parengtos pataisos, įtrauktas punktas, pagal kurį pusryčius mokykloje gaus tik rizikos šeimose augantys vaikai.

Viešojo sektoriaus įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyriaus vedėja Lina Melėšienė supažindino su pakitusiomis nemokamo mokinių maitinimo kainomis. Pranešėja informavo, kad anksčiau buvo nustatyti konkretūs procentai, kiek skirti pusryčiams, pietums, o dabar yra galimybė skirti visai dienai. Savivaldybės taryba savo nuožiūra turi spręsti, skirti pusryčius ar pietus. Pusryčiai, kaip jau minėta, bus skiriami tik išimties tvarka, o pietūs bus diferencijuojami į dvi amžiaus grupes. Maitinimo kainos mažėja: anksčiau pusryčiams vienam vaikui buvo skiriama 2,60 Lt, dabar tik 1,30 Lt, o pietums būdavo 4,68 Lt, ikimokyklinukams bei 1-5 klasių moksleiviams beliko tik 3,70, o vyresniems – 4,50 Lt.

Sprendimų projektams, susijusiems su nemokamo mokinių maitinimo pokyčiais, Taryba pritarė nediskutuodama.

Dar labai svarbu informuoti, kad administracijos direktoriui Dainiui Baltrušaičiui suteiktos dvi dienos nemokamų atostogų – 2009m. gruodžio 31d. ir sausio 11d., mat kaip tik tų dviejų dienų D.Baltrušaičiui ir tetrūko prie jau turimų apmokamų atostogų. Už galimybę direktoriui porą dienų papildomai pasilepinti balsavo 20 Tarybos narių, 2 susilaikė.

Tiesa, rajono prekybininkai turėtų pasidomėti šiek tiek pasikeitusiomis prekybos ir paslaugų teikimo taisyklėmis, kadangi buvo svarstytas ir priimtas sprendimo projektas „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Raseinių rajono savivaldybės viešosiose vietose bei prekybos Raseinių rajono savivaldybės turgavietėse (prekyvietėse) taisyklių patvirtinimo“.

Pabaigoje meras Petras Vežbavičius priminė, kad praėjusiame posėdyje buvo patvirtinta nauja Viešosios bibliotekos direktorė –Daina Sutkevičienė. Meras padėkojo buvusiai spaudos atstovei visos Tarybos ir savivaldybės vardu už nuoširdų, nepriekaištingą darbą ir palinkėjo sėkmės naujose pareigose, jai įteiktos gėlės.

Meras nepamiršo pasveikinti Naujųjų metų proga Tarybos narių, palinkėjo jiems kūrybingų, ištvermingų ir sėkmingų metų, nes tai bus priešrinkiminiai metai. Vyriausiasis mūsų Rajono savivaldybės Tigras visiems priminė, kad 2010-ieji – Tigro metai. „Vieni šaltiniai sako, kad Tigro nereikia erzinti – nesirengti raudonais rūbais, kad Tigras būtų ramus. Kiti sako, kad jis kaip tik bus geresnis, jei mes apsirengsime raudonai,“ – be jokių dviprasmiškų užuominų baigė posėdį meras.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Gruodžio 17 dieną vyko 42-asis Rajono tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 22 Tarybos nariai. Kaip visada, posėdžio pradžioje paminėti malonūs įvykiai. Meras Petras Vežbavičius priminė, jog praėjusiame Tarybos posėdyje nutarta, kad Raseinių „Žemai-čio“ gimnazijai būtų suteiktas Prezidento Jono Žemaičio vardas. Nepaisant tuokart vykusių aštrių diskusijų, šių metų gruodžio 11 dieną gimnazijos vardas užregistruotas. Ta proga Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos bendruomenės atstovams meras iškilmingai įteikė registracijos pažymėjimą bei perskaitė Raseinių rajono savivaldybės tarybos strateginį tikslą 2009-2012m.: „Pasiekti, kad iki 2012 metų Raseiniuose būtų atkurta viena stipriausių ugdymo kokybe švietimo įstaiga – Prezidento Jono Žemaičio gimnazija, burianti kompetentingiausių humanitarinių, tiksliųjų, gamtos ir socialinių mokslų mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų komandą, ugdanti jaunimą pilietinio pasididžiavimo, savigarbos, savimonės ir saviraiškos dvasia, gražaus elgesio taisyklių pagrindais, skatinanti pažinti tautos istoriją, kalbą ir gamtą.“ Gimnazijos atstovė R.Sadauskaitė padėkojo merui, Tarybos nariams ir žadėjo artimiausiu metu supažindinti gimnazijos bendruomenę su registracijos dokumentu. Žodis buvo suteiktas Savivaldybės administracijos direktoriui Dainiui Baltrušaičiui, jis pristatė naująją Ariogalos miesto seniūnę Bronislavą Balčiūnaitę. Aidint plojimams, seniūnę pasveikino  mūsų rajono valdžia bei kitų seniūnijų seniūnai.

Po džiugių mūsų rajono įvykių paminėjimo, užvirė rimtas darbas.  Svarstyti ir patvirtinti 26 sprendimų projektai. Biudžeto skyrius vedėja Aldona Krivickienė supažindino su 2009 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patikslinimais, lėšų perskirstymu. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pasidomėjo, kiek šiandien trūksta biudžeto pagal planuotą, ir su kokiu įsiskolinimu Raseinių savivaldybė baigs šiuos metus. Pranešėja informavo, jog tai dar ne paskutinis biudžeto tikslinimas. Gruodžio 30 dienos posėdyje jis dar bus patikslintas. Ji  pripažino, jog nesurinkta tikrai didelė biudžeto dalis: gruodžio 14 dieną iki metinio plano įvykdymo trūko 8, 2 milijono litų. Įsiskolinimai siekia 17 milijonų litų, tačiau kitais metais savivaldybėms iki 40 procentų yra didinamas skolinimosi limitas. Kitąmet planuojamos biudžeto pajamos bus mažesnės, tad net ir padidinus skolinimosi limitus, pinigine išraiška tai, galima sakyti, nebus pastebima. Sprendimo projektui „Dėl 2009 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patikslinimo“ buvo pritarta balsų dauguma. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Kristina Krikštanaitė pristatė sprendimo projektą „Dėl nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo.“ Raseinių rajono savivaldybės administracija vykdo projektą Raseinių miesto Stonų gatvės rekonstrukcijai. Norint įgyvendinti šį projektą, reikia išpirkti Dariaus ir Girėno gatvėje 2 žemės sklypus su juose esančiais statiniais. Su sklypų savininkais dėl kainos susitarta –už juos teks pakloti daugiau kaip 223 tūkstančius litų. O bendra europinio projekto vertė – daugiau kaip 2 milijonai litų, savivaldybė turėtų pridėti 92 tūkstančius litų. Tarybos narys Romaldas Zubiela pareiškė, kad šiam sprendimo projektui nepritaria jo vadovaujamas Kaimo reikalų komitetas. Jo nuomone, aplinkkelis projektuojamas labai neprotingai: „Buvo planuota sumažinti transporto srautą centre, tačiau mašinos išvažiuos palei Vilkupio upelį, ten taip pat daug pastatų, gyvena žmonės, toliau kelias eis į V.Grybo gatvę ir išlįs į turgaus gatvę. Tai koks čia aplinkkelis? Kažkada buvo protingai mąstoma, kad tas aplinkkelis turėtų išeiti į Šiluvos kelią. Kita vertus, žemės kainos seniai yra kritusios, mokėti Raseiniuose už 15 arų tokius pinigus yra labai nelogiška.“

Tarybos narys Jordanas Kenstavičius paklausė, prieš kiek laiko buvo pradėtas ruošti šis projektas ir kokia galimybė dabar jį sustabdyti  ir perprojektuoti iš naujo. K.Krikštanaitė atsakė, jog projektas dėl šios kelio atkarpos įrengimo buvo pradėtas 2005 metais: parengti detalieji planai, sutvarkyti reikalingi dokumentai – tai kainavo nemažus pinigus, kurių, nutraukus projekto įgyvendinimą, niekas nebegrąžins. Meras siūlė apsispręsti: „Ar mes rankos pakėlimu patvirtinsime, kad norime panaudoti tuos 2 milijonus europinių pinigų ir išspręsti tam tikrą transporto problemą , ar numariname šitą projektą ir pasakome agentūrai, kad mes, sorry,  šitų pinigėlių negalime įsisavinti.“ Meras siūlė pritarti pateiktam sprendimo projektui. 17 Tarybos narių balsavo „už“, 2 – „prieš“, 2 – „susilaikė“. Diskusijų sukėlė klausimas, susijęs su jau ne pirmus metus raseiniškiams susierzinimą keliančia atliekų išvežimo rinkliavos problema. Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis pristatė sprendimo projektą  „Dėl Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ir lengvatų teikimo Raseinių rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo pakeitimo.“ Pranešėjas informavo, jog yra pakeista atliekų norma. Priekaištus dėl šio sprendimo projekto frakcijos vardu išsakė Tarybos narys Liudas Kavaliauskas. Jis pastebėjo, kad visiems ūkio subjektams nustatyti didesni šiukšlių kiekiai, tad teks mokėti už šiukšlių išvežimą žymiai daugiau. „Man nėra suprantama, kodėl vaistinės yra prilyginamos degalinėms, – piktinosi žinomas mūsų rajono provizorius, – vienam vaistinės darbuotojui per metus priskaičiuojama 500 kilogramų šiukšlių. Tai absurdas: kiekviena vaistinė yra sudariusi sutartį su utilizacijos įmone: pasenę, netinkami naudoti medikamentai išvežami utilizuoti, į buitines atliekas jie nepapuola.“ L.Kavaliauskas siūlė vaistines prilyginti ambulatorijoms, sveikatos priežiūros, veterinarijos įstaigoms, tai, jo manymu, būtų logiškiau. Tarybos nario dėmesį patraukė ir dar vienas faktas: „Žinome, kad nuo praėjusios savaitės Komunaliniame ūkyje dirba naujas pavaduotojas (jo žvilgsnis nukrypo į Tarybos narį Sigitą Vaičių), kuris ypatingai rūpinsis ekonomika. Žiūrint į šiuos skaičius, didelio proto ir sugebėjimo nereikia: padidiname rinkliavą už šiukšles ir išlaikome Komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotoją.“ Tarybos narys Dainius Šadauskis pareiškė, kad jis kategoriškai nepritars atliekų kiekio didinimui, nes yra sunkmetis, sumažėjusios apyvartos ir žmonių pajamos, tad sprendimas visiškai nelogiškas. „Šiandien už šiukšlių mokestį yra 800 tūkstančių litų skola, – tvirtino D.Šadauskis, – pirma surinkite skolą, o tada keiskite mokesčių tvarką.“ Čia prabilo meras P.Vežbavičius:  „Šiaip, sakant skaičių, reikėtų jį pagrįsti. Jūs labai stipriai nugrybavote nurodydamas 800 tūkstančių.“ Situaciją bandė pakomentuoti stipriausias mūsų rajone ekonomikos specialistas, skaičių žinovas Robertas Pareigis: „Paskutinę minutę gavus bet kokį skaičių labai klaidinga yra jį komentuoti. Pagal mane, įsiskolinimas yra apie 300 tūkstančių litų.“ Jis paaiškino, kodėl buvo padidinta atliekų norma. Iki šių metų liepos 1 dienos buvo skaičiuojama, kad per mėnesį surenkama apie 960 t atliekų. Pradėjus vežti šiukšles į Zabieliškio sąvartyną, kur jos yra sveriamos, paaiškėjo:  per mėnesį vidutiniškai surenkama 1100 tonų. Realiai atliekų kiekis yra didesnis, nei priskaičiuota pagal buvusius rinkliavos nuostatus.  Pasak R.Pareigio, atlikus analizę išaiškėjo, kad įmonėms, įstaigoms atliekų kiekiai buvo nustatyti nelogiškai, nes bendras atliekų kiekis yra padidėjęs. Gyventojams norma nedidinama, nes iki 2008 metų balandžio mėnesio vienas žmogus mokėjo 2 Lt, o įvedus rinkliavą – 3,70 Lt. „Nereikia kalbėti, kad nuo žmonių mokesčių našta perkeliama juridiniams asmenims, – tvirtino pranešėjas, – tai netiesa, žmonėms našta yra padidėjusi beveik dvigubai.“

Tarybos narys Sigitas Vaičius tikino, kad mūsų rajone atliekų surinkimo kaina nedidinama nei fiziniams, nei juridiniams asmenims: „Atlikau aplinkinių rajonų analizę, mes už atliekų išvežimą mokame žymiai mažiau nei Radviliškio, Kelmės, Jurbarko gyventojai. Juridiniai asmenys taip pat moka mažiau, nei aplinkiniuose rajonuose.“ Meras siūlė baigti diskusijas ir bandė savo komentarais įnešti daugiau aiškumo: „2008-2009 metais, kai buvo sprendžiamas atliekų surinkimo klausimas, valdančioji dauguma sulaukė daug kritikos, bet gyvenimas parodė, kad atliekų surinkimo sistema sukurta gerai. Per vienerius metus buvome suplanavę surinkti 1,3 milijono litų, dabar šis planas įvykdytas 120 procentų. Bet turime mokėti sąvartyno „vartų mokestį“, todėl reikia šiek tiek daugiau surinkti. Dar yra apie 1500 gyventojų, kurie neatsiskaitę už rinkliavą.“ Kai kurie Tarybos nariai netgi siūlė atidėti šio klausimo svarstymą  kitam posėdžiui, tačiau galiausiai sprendimo projektas buvo patvirtintas, neatsižvelgiant į Liudo Kavaliausko siūlymus, vis tik vaistinės, kaip buvo, taip ir liko prilygintos degalinėms. „Už“ balsavo 14, „susilaikė“ 8 Tarybos nariai. Paskutinis šiame posėdyje svarstytas papildomai į darbotvarkę įtrauktas klausimas „Dėl Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus skyrimo.“  Konkursą šiai pareigybei užimti laimėjo visiems gerai žinoma, iki šiol Raseinių rajono savivaldybėje atstovės ryšiams su visuomene pareigas ėjusi Daina Sutkevičienė. Sprendimo projektui pritarta vienbalsiai, nuaidėjo audringi plojimai, tačiau naujajai direktorei ta proga niekas nė gėlytės neįteikė. Tiesa, meras miglotai užsiminė, kad gėlėms ir sveikinimams – savas laikas. Patikimi informacijos šaltiniai byloja, jog po posėdžio mažojoje savivaldybės salėje Tarybos narių laukė Kalėdų eglutė. Žiniasklaidos atstovai gali tik spėlioti, kas vyko už uždarų durų, tačiau teko nugirsti, kad dosnus Kalėdų senelis iš savo bedugnio maišo ištraukė ir geriems politikams įteikė po dailią suvenyrinę dėžutę, kurioje slypėjo magiški daiktai: arbata, šlakelis medaus, gurkšnelis stiprios trauktinėlės bei žvakelė. Logiškai mąstant, blogiems politikams Senelis turėjo įteikti po pelenų maišelį ir šluotražį, tačiau geraširdis žilagalvis visus apdovanojo vienodai.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Lapkričio 19 dieną vykęs 41-asis Raseinių rajono savivaldybės Tarybos posėdis prasidėjo pakiliai: mero pavaduotoja Gitana Rašimienė perskaitė lyriškus sveikinimo žodžius, skirtus merui Petrui Vežbavičiui, šį mėnesį švenčiančiam 59-ąjį gimtadienį (besidomintiems astrologija: mūsų meras gimęs po Šaulio ženklu, Tigro metais). Sukaktuvininkui įteiktos gėlės, akomponuojant muzikaliausiajam iš Tarybos narių – Antanui Vizbarui – sugiedota „Ilgiausių metų“. Pagerbimo ceremoniją ir sveikinimus P.Vežbavičius sutiko šypsodamasis, droviai nuleidęs akis, o ir vėliau, viso posėdžio metu, jo neapleido gera šventinė nuotaika – į Tarybos narių replikas ir ginčus meras žvelgė su atlaidžia, mįslinga šypsena. Posėdyje svarstyti ir patvirtinti 42 sprendimų projektai. Posėdžio pradžioje meras informavo, jog vidurdienį lektorius iš Vilniaus skaitys paskaitą visiems, kuriems privalu deklaruoti turtą bei viešuosius ir privačiuosius interesus, todėl nėra kada gaišti, visus sprendimų projektus būtina apsvarstyti per pusantros valandos. O gal tokiam skubotumui įtakos turėjo ir kažkur nekantriai laukiantis gimtadienio tortas? Ir tikrai, sprendimų projektai buvo tvirtinami vienas po kito, nedelsiant ir per daug nesigilinant.

Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Raimundas Petroševičius pristatė sprendimo projektą „Dėl individualios veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuotų gyventojų pajamų mokesčio dydžių pagal verslo rūšis patvirtinimo“. Pranešėjas informavo, jog lyginant su praėjusiais metais, verslo liudijimų dydžiai yra sumažinti maždaug  10-15% , o kai kurios pozicijos netgi daugiau, tačiau tai susiję su sunkia ekonomine situacija, siekiant, kad kuo daugiau gyventojų įsigytų verslo liudijimus ir mažėtų šešėlinė ekonomika. Šis klausimas buvo svarstytas trijuose komitetuose, jam pritarta su tam tikrais pataisymais. Pagal sprendimo projektą, nuo 2010m. fiksuotas pajamų mokestis 90% sumažinamas neįgaliems asmenims ir bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių mokiniams ir studentams, 60% sumažinamas asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, o bedarbiams, registruotiems darbo biržoje, lengvata bus taikoma vieną kartą per 12 mėnesių. Sprendimui pritarta balsų dauguma. Vis tik ilgokai užsitęsė sprendimo projekto „Dėl Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2009 m. rugsėjo 22 d. reikalavimo Nr. 8-29 svarstymo“ narpliojimas. Kad ir kaip bebūtų keista, kalba ir vėl (jau, ko gero, trečią Tarybos posėdį) ėjo apie Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją. Šį klausimą turėjo pristatyti Juridinio skyriaus vedėjas Virginijus Pocius, tačiau pranešėjui net išsižioti neteko. Meras P.Vežbavičius iš karto perskaitė Laisvės kovų dalyvio, Lietuvos politinių kalinių sąjungos tarybos prezidiumo nario Petro Girdzijausko keipimąsi į Raseinių merą ir Tarybos narius: „Raseinių rajono savivaldybės taryba 2009-08-27 nusprendė miesto gimnaziją pavadinti Prezidento Jono Žemaičio vardu. Prieš šį pavadinimą sukilo biurokratinis šaršalynas, ėmęsis popiežiaus vaidmens aiškinti 1996-06-13 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie RLS Nutarimą Nr. 55. Šis nutarimas neprieštarauja Raseinių savivaldybes priimtam gimnazijos pavadinimui. VLKK teiginyje šio nutarimo 1p. teigia, kad pavadinimai turi būti lakoniški, aiškūs…  Jonas Žemaitis Turgelių seniūnijoje gali būti nusipelnęs traktoristas, Kovarske – nusipelnęs kolchozo pirmininkas (dabar net mada prisiminti tokius nusipelniusius), todėl  bus aišku kiekvienam vietiniam ir nevietiniam, kad šios pavardės vyras yra nusipelnęs Prezidento vardo (nutarimo 8p.) (…)“

Meras priminė, jog buvo sulaukta Rajono savivaldybės sprendimą palaikančių LR Seimo narių Manto Adomėno ir Valentino Stundžio raštų bei skambučių, todėl šiandien Tarybai pateiktas sprendimo projektas atsisakyti vykdyti Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2009 m. rugsėjo 22 d. reikalavimą, kuriame teigiama, kad Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos pavadinimas pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą, ir reikalaujama laikytis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Šiuo klausimu pirmasis pasisakė Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Linas Dargevičius: „Man atrodo, kad mes kartais nesuprantam, apie ką šnekam. Niekas neprieštarauja dėl prezidento titulo, ginčo esmė – ar yra pavadinime įrašyta Raseinių vietovė, ar nėra. Jeigu Raseinių vietovės pavadinime nėra, kaip aiškina Kalbos komisija, vardas neregistruojamas.  Nuo rugpjūčio mėnesio mes niekaip negalime įvykdyti Tarybos sprendimo ir mokyklai oficialiai suteikti vardo. Valstybinė lietuvių kalbos komisija titulų pavadinimuose nerekomenduoja, tačiau jie nedraudžiami. Bet jeigu nėra nurodytos vietovės, pavadinimas yra negaliojantis. Šią problemą reikia kuo greičiau išspręsti, nes mokykla laukia pavadinimo.“ Tarybos narys Sigitas Vaičius pasisakė iš tribūnos. Jis tikėjosi, kad gimnazijai suteikti šį garbingą vardą entuziastingai sutiks visi Tarybos nariai nepaisant jų partiškumo.  „Man labai gaila, kad kai kurie socialdemokratai mano, kad Prezidentas Jonas Žemaitis nevertas tokio įamžinimo. Gaila, kad ne tik socialdemokratai, bet ir mano partietis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Raseinių skyriaus pirmininkas nuo pat šios idėjos iškėlimo aktyviai tam priešinasi. Iš pradžių baimintasi, kad nepritars mokytojai, po to iškilo problema dėl titulo, dabar – dėl vietovės. Mes tų problemų ieškome ir ieškome. Skaudu, kad taip elgiasi mūsų partiečiai, kurių ideologija yra visai kita. Manau, Prezidento Jono Žemaičio vardas į Lietuvos istoriją įrašytas aukso raidėmis, turėtume apie tai pagalvoti ir vieningai balsuoti už šio vardo suteikimą gimnazijai,“ – išrėžė Sigitas Vaičius. Į diskusiją įsijungė Tarybos narys Kęstutis Skamarakas: „Sigitai, tu, kaip žiūriu, lyg krištolas: pats sąžiningiausias, krikščioniškiausias, ir visais laikais toks buvai. Bet ne čia esmė. Mes komitete svarstėm ir pritarėm, kad pavadinime būtų įvardintas titulas, bet buvo gautas Vyriausybės atstovo reikalavimas.  Kokie čia nesusipratimai: iš tokių niekų išpučiam tokią pūslę, vieną sykį reikia rasti bendrą vardiklį.“ Antrą kartą prabilo Tarybos narys Linas Dargevičius: „Esam Taryba – teisinės minties pavyzdys mūsų rajone. Lietuvių kalba – viena iš tautos išlikimo principų, mes laužom Kalbos komisijos principus, mes laužom teisinės valstybės principus, bet įstatymas yra aukščiau.“ Minėtoje gimnazijoje istorijos mokytoju dirbančio L.Dargevičiaus manymu, nėra taip sunku sutvarkyti pavadinimą, o šiandieninė padėtis kelia daug keblumų gimnazistams. ,,Ar labai gražiai atrodo, kai nuo rugsėjo mėnesio gimnazistai nežino, kaip rašyti ant sąsiuvinių. O čia tai yra labai gražus pilietinis auklėjimas. Tai pavyzdys jaunimui, kaip Taryba gerbia teisinę mintį Lietuvoje,“- niršo konservatorių lyderis.

Ypatingai trumpai pasisakė Tarybos narys A.Vizbaras. Jis priminė, jog pagal įstatymą ugdymo įstaigos gali būti pavadintos krašto istorijai nusipelniusių žmonių vardais, o Prezidentas Jonas Žemaitis nusipelnęs ne tik krašto, bet Lietuvos istorijai. Be to, Lietuvoje yra daug ugdymo įstaigų, kurių pavadinimuose panaudoti titulai. „Mūsų sprendimas jokiam įstatymui neprieštarauja, – su įsitikinimu kalbėjo A.Vizbaras, – komitete buvo visokių nuomonių, bet tikiuos, jog šiandien visi Tarybos nariai balsuos už tai, kad žodis „Prezidento“ liktų. Žodį tarė Raseinių garbės pilietis Antanas Girčys: „Sakot, kad mūsų partiečiai tam priešinasi – nieko nuostabaus, aš ir pats buvau iš šios partijos išeliminuotas. Žmonės, kurie priešinasi tokiam dalykui, neišsivalė iš savo dvasios senų sovietinių nuosėdų ir negali dėstyti istorijos ar ko nors kito, nejausdami priešiškumo. Geriau tada išeiti iš mokyklos ir nereikia savęs prievartauti.“ „Mieli kolegos, – pasigirdo skardus Tarybos nario Liudo Kavaliausko balsas, – mes diskutuojam jau  kelintą Tarybos posėdį ta pačia tema. Ačiū Vaičiui, kad jis taip rūpinasi socdemais. Socdemai niekada neprieštaravo, kad gimnazijai būtų suteiktas Jono Žemaičio vardas. Aš pritariu Lino idėjai, kad mes turime vadovautis įstatymu, be vietovės registrų centras pavadinimo neregistruos. Čia vieno Tarybos nario, gerbiamo Antano išmislas ir užsispyrimas, kad būtinai taip turi būti. Kad ir kokie būtumėt teisuoliai, kito kelio nėra – reikia pavadinti „Raseinių Jono Žemaičio gimnazija“. Baikim vieną sykį tą cirką ir leiskim žmonėms normaliai dirbt.“ Į tribūną užkopė paskutinis norintis pasisakyti asmuo – Politinių kalinių, tremtinių, partizanų klubo „Garsas“ Istorinės atminties grupės vadovas Vytautas Mitrius. „Gerbiamas Dargevičiau, – mandagiai prabilo posėdžio svetys, – jūsų požiūris į jaunos kartos ugdymo mokyklą, atsiprašau už žodį, marksistinis. Kelia abejonių jūsų lojalumas partijai, kuriai atstovaujate…“ Gerbiamo V.Mitriaus žodžius nustelbė salės gaudesys, o ir nuosaikiajam Linui Dargevičiui pagaliau trūko kantrybė: užsipuolė žmogų iš visų kampų, o jis tik įstatymą bandė pagerbti…

„Norėčiau, kad visą šį posėdį ir pasisakymus įvertintų Etikos komisija, – vos tramdydamas pyktį  prakalbo L.Dargevičius. Jo žvilgsnis nukrypo į Tarybos narį A.Vizbarą: ,,Gerbiamas Antanai, jau kelis kartus pastebėjau, kad jūs painiojatės laike. Aš niekada nemokiau jaunimo dainų apie Leniną, rusiškų dainų, nesegėjau komjaunimo ženklelio – aš to nedariau. Aš dar kartą kartoju – Lietuvos Respublikos įstatymas turi būti vykdomas. Apie titulo atmetimą mes nekalbam, mes kalbam apie tai, kad būtų kuo greičiau įregistruotas pavadinimas. Jūs prisiėmėt tą atsakomybę, pažadėjot, o dabar nesugebat surast tinkamo varianto – Vyriausybės atstovas atmetė jūsų siūlomą pavadinimą. Gerai, žaidžiam toliau tą žaidimą: įregistruos – neįregistruos. Po dviejų mėnesių vėl grįšime prie to paties klausimo. Jūs ateikit pas mane į pamoką ir pažiūrėkit, ką aš mokau ir kaip mokau. Antanai, tavo du vaikai, kuris nusiskundė istorijos dėstymu?“ Aistringą L.Dargevičiaus kalbą palydėjo audringi publikos plojimai. Dar prieš posėdį L.Dargevičius buvo pateikęs Tarybai kitokį sprendimo projekto variantą, kuriame siūlė pavadinimą „Raseinių Jono Žemaičio Gimnazija“, tačiau prieš pat balsavimą jį atsiėmė. Beliko vienintelis variantas – pritarti arba nepritarti pavadinimui „Prezidento Jono Žemaičio gimnazija“. Meras ragino pagaliau apsispręsti ir balsuoti. 14 Tarybos narių balsavo „už“, 10 „susilaikė“. Kažin, ar jau galime didžiuotis, kad turime Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją?

Sprendimo projektą „Dėl 2009 metų mokinio krepšelio lėšų paskirstymo ir perskirstymo“ pristatė Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė. Pranešėja siūlė neteikti šio sprendimo projekto 2 priedo, kuriame kalbama apie mokinio krepšelio lėšų perskirstymą, sąlygotą mokinių migracijos į kitus rajonus. Anot pranešėjos, įstatymas leidžia lėšų pervedimus ir patikslinimus iki gruodžio 1 dienos, o kol kas dar yra labai daug patikslinimų ir nesutapimų, todėl ji pageidavo šio punkto svarstymą atidėti kitam posėdžiui. Tarybos nariui Kęstučiui Skamarakui abejonių sukėlė 2009-2010m. lėšų paskyrimas pagal klases Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinei mokyklai. „Beveik visų mokyklų klasėse yra 29-31 mokinys, o Nemakščiuose yra penkios klasės po 14 mokinių. Penki komplektai – kiekvienam po 70 tūks. litų. Suprantu, kad geriau mokyti 15-7 mokinių, tačiau šiandien tokia situacija – mes vėl taškome pinigus. Ten didžiulė grupė pedagogų, turbūt dėl to, kad direktorė Kenstavičiaus sesuo, visi tyli ir nieko nesako,“- piktinosi K.Skamarakas. A.Krivickienė pastebėjo, kad Tarybos nariui užkliuvo 5 priedas, kuriame kalbama apie mokinio krepšelio lėšų ugdymo įstaigoms perskirstymą. Svarstant šį priedą Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komitete buvo siūlomas patikslinimas mokinio krepšelio lėšų perskirstymui. Tam pritarė Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komitetas ir Kaimo reikalų, ekologijos ir teritorijų planavimo komitetas. Pranešėja pateikė patikslinimus parengtam sprendimo projekto 5 priedui. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai bus skiriama 100 tūks. Lt lėšų mažiau, o Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinei mokyklai – 26,2 tūks. Lt mažiau. Kadangi minėtosioms mokykloms finansavimas sumažintas, kai kurioms ugdymo įstaigoms bus galima nuimti lėšų mažiau, nei buvo numatyta: Šiluvos vidurinei mokyklai bus nuimama 13 tūks. Lt mažiau, Raseinių pagrindinei mokyklai – 13,2 tūks. Lt, Ariogalos gimnazijai – 43 tūks. Lt, Raseinių „Kalno“ vidurinei mokyklai – 37 tūks. Lt, Raseinių Šaltinio vidurinei mokyklai – 20 tūks. Lt mažiau, nei buvo suplanuota.

Pasak A.Krivickienės, Nemakščių mokyklai turimų lėšų nepakaks šildymui, čia neišgelbės net mokinio krepšelis. Tačiau šiais metais ugdymo įstaigoms leista pilnai neįsisavintas mokinio krepšelio lėšas panaudoti kitoms švietimo reikmėms. Sprendimo projektui pritarta su pataisomis: „už“ balsavo 19 Tarybos narių, 4 „susilaikė“. Posėdžio pabaigoje meras P.Vežbavičius informavo, jog buvo gautas Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje V.Popovo teikimas dėl biudžeto paskolos viršijimo. Meras supažindino Tarybos narius su atsakymu, paruoštu Vyriausybės atstovui: „Lapkričio 1 d. savivaldybės papildytos biudžeto pajamos yra 48,8 milijono litų. Ilgalaikių paskolų – 15,452 milijono, iš jų 1,7 milijono yra europiniams projektams kofinansuoti. Iš viso savivaldybės įsiskolinimas siekia 35% , bet atskaičius Europos struktūrinių fondų paskolą, lieka 31,3%. O gruodžio 31 d., atidavus paskolos dalį, pas mus lieka bendras įsiskolinimas su Europos struktūriniais fondais 32,4 %, o be Europos struktūrinių fondų lieka 28,7%. Vadinasi, gruodžio 31 dieną mes tilpsime į įstatymą. Šitas neatitikimas atsirado dėl to, kad biudžeto pajamas mums Seimas per tris kartus nuo 53 milijonų nukirpo iki 48,8 milijono.“ Galiausiai meras lengviau atsipūtė ir paskelbė, kad viską, ką norėjo šįkart pasakyti, jau ,,išsėmė“.  Pakvietęs visus į civilinės saugos kabinetą, išskubėjo pūsti gimtadienio žvakučių.

Spalio 29 dieną vykusiame Raseinių rajono savivaldybės tarybos 40-ajame posėdyje dalyvavo visi  25 Tarybos nariai, iš viso svarstytas ir patvirtintas  41 sprendimo projektas. Dėl valdžios mūsų rajone konfrontuojančios politinės jėgos daugeliu klausimų gražiai sutarė ir pritardamos draugiškai kilnojo rankeles. Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas pristatė sprendimo projektą „Dėl apmokėjimo už brandos egzaminų organizavimą ir vykdymą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pranešėjas informavo, kad šiemet pasikeitė brandos egzaminų organizavimo ir apmokėjimo tvarka: apmokėjimas už brandos egzaminų vykdymą ir darbų tikrinimą buvo įskaičiuotas į mokinio krepšelį. Tačiau ne visos mokyklos tame procese vienodai dalyvauja, todėl parengta nauja apmokėjimo tvarka, nustatyti įkainiai už tam tikrus darbus. Egzaminų vykdymui vienam mokiniui yra skirta 5,84 Lt,  visam rajonui teko 36 800 Lt. Pasak A.Milašausko, kitame Tarybos posėdyje lėšos už brandos egzaminus mokykloms bus perskirstytos pagal naują tvarką. Tarybos narys Antanas Vizbaras pasidomėjo, kokį mėnesį mokytojai baigia darbą ir kas mokės pinigus už egzaminus: ar mokytojai gaus priedą.

A.Milašauskas paaiškino, jog Darbo įstatymas griežtai nereglamentuoja mokytojų atostogų laiko, ugdymo įstaigų pedagogai paprastai atostogauja moksleivių vasaros atostogų metu. O egzaminams skirti pinigai, pagal mokinio krepšelio metodiką, patvirtintą Švietimo ministro, tekdavo tiek pradinėms, tiek vidurinėms mokykloms, įkainis įskaičiuotas tiek pradinukui, tiek dvyliktokui. Brandos egzaminus organizuoja ir vykdo vidurinių mokyklų mokytojai, todėl jie turi gauti pinigus už darbą. O, tarkime, darželio priešmokyklinė grupė, nors realiame egzaminų procese ir nedalyvauja, tačiau gauna jiems nepriklausančius  pinigus, todėl lėšos turi būti perskirstytos pagal  mokyklas. Tarybos narys Linas Dargevičius nutraukė šias diskusijas vienu sakiniu: „Taip, mokytojai už darbą egzaminų metu gauna papildomą užmokestį.“ Šiam sprendimo projektui Taryba pritarė vienbalsiai. Valdančiosios daugumos ir opozicijos nuomonės išsiskyrė svarstant sprendimo projektą „Dėl paskolos investiciniams projektams finansuoti“, kurį pristatė Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė. Ji informavo, kad šis sprendimo projektas svarstytas trijuose komitetuose. Kaimo reikalų, ekologijos ir teritorijų planavimo komitetas siūlė skolintis ne tris, o tik du milijonus litų. Meras Petras Vežbavičius pasiteiravo, ar kitų komitetų bei pačios Biudžeto skyriaus vedėjos nuomone užteks numatytiems objektams kofinansuoti 2 milijonų litų.  Pasak A.Krivickienės, kitais metais reikės imti naują paskolą, tad kuo mažesnė paskola bus paimta šiais metais, tuo anksčiau reikės priimti sprendimą dėl naujos paskolos 2010 metais.  Pagal prognozuojamas strateginės veiklos programas investiciniams projektams vykdyti reikia 5 milijonų litų. Ši programa dar nėra Tarybos patvirtinta, tačiau galima orientuotis, kad bus reikalingos tokios lėšos.

Meras Petras Vežbavičius informavo Tarybos narius, kad kitąmet planuojama vykdyti apie 17 europinių projektų, kurių intensyvumas – 85 %, o likusius 15% turės pridėti savivaldybė. „Trys milijonai, siūlomi sprendimo projekte, yra reali suma, nes daugelis projektų bus pradėti kovo-balandžio mėnesiais,“ – tvirtino meras. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pasisakė iš tribūnos. Jis tvirtino, jog šis klausimas – labai rimtas ir aktualus. „Sprendimo projekte parašyta, kad paskolos grąžinimas numatytas 2011-2013 metais, tai reiškia, užkraunamas kitai kadencijai. Pagal kontrolierės išvadą, savivaldybė jau yra pasiskolinusi septyniolika su puse milijono litų, o tai sudaro 36,1 % galimų skolintis lėšų, kai pagal biudžetą savivaldybė gali skolintis tik 30 %. Tad 6,1 % jau viršijamas skolinimosi  limitas, tačiau dalis kofinansuojama iš Europos struktūrinių fondų, tai faktiškai savivaldybės skolinimosi limitas viršytas 2,4 %. Tai reiškia, kad savivaldybė yra juodai praskolinta, nereikia čia mums pudruoti akių – šiuo metu skolinamasi apyvartinėms lėšoms,“ – aršiai savo požiūrį išsakė L.Kavaliauskas. Jis reikalavo įvardinti tuos europinius projektus, kuriems pasirašytos sutartys ir reikia pinigų: „Mes galėtume skolintis tada, kai būtų sudaryta konkreti sutartis dėl kurio nors europinio projekto ir žinotume, kiek reikia skolintis kofinansavimui. Tačiau sprendimo projekte turėtų būti parašyta, kiek konkrečiai reikia lėšų kiekvienam objektui.“ Tarybos narys dabartinę savivaldybės finansinę padėtį pavadino katastrofiška ir paminėjo, kad  komiteto posėdyje buvo oficialiai nurodytas 5 milijonų biudžeto deficitas. Jo manymu, šiam sprendimo projektui nepritartų vyriausybės atstovas, labai skeptiškai į tai pažiūrėtų ir bankai, nes jie puikiai žino savivaldybės skolinimosi limitus. Už paskolą teks mokėti 10-12 % palūkanų, o kitąmet biudžetas dar mažės apie  10-15 milijonų litų. „Mieli bičiuliai, kolegos, susimąstykit, kokią naštą užkraunat ant viso rajono gyventojų pečių, turbūt respublikoj nėra nei vieno rajono, kuris turėtų tokį tragišką deficitą,“ – apeliavo į valdančiosios daugumos sąžinę L.Kavaliauskas. Tačiau meras tikriausiai tikėjosi  panašių replikų ir buvo gerai pasiruošęs atremti priešiškus argumentus. Pasitelkęs svarius faktus, jis užgniaužė L.Kavaliausko protestą. „Jūs turite labai netikslią informaciją arba pats ją tendencingai iškreipiate, – išsakė savo pastebėjimus meras. – Mes negalime apyvartinėms lėšoms panaudoti nė cento iš paskolos, skirtos europiniams projektams įgyvendinti. Todėl neklaidinkite Tarybos narių ir tų, kurie dažnai žiūri Raseinių televiziją. Be to, kontrolieriaus išvadoje parašyta – europiniams projektams nuo biudžeto galime skolintis ne 3,4 proc., o 18 proc., taip pat išvadoj įvardinta ir paaiškinta, kokiems projektams skolinamasi pinigų.“ Meras išvardijo šiuos projektus: Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos rekonstravimo 2-as etapas, Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos pastato rekonstravimas, Šiluvos vidurinės mokyklos rekonstravimas, Ariogalos lopšelio-darželio pastato rekonstravimas, Raseinių socialinių paslaugų centro nestacionarių paslaugų infrastruktūros plėtra, Molavėnų piliakalnio komplekso išsaugojimas ir pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms, Dubysos upės gamtinių išteklių panaudojimas turizmo plėtrai,  buvo paminėtas ir Vilkupis, Prabauda, Kaulakiai, Ariogalos gimnazija – štai šie projektai finansuojami iš Europos struktūrinių fondų. „Trys milijonai – tai suma, kurią mes skolinamės būtent šių projektų vykdymui, o ne „pravalgymui“, – tvirtino meras ir siūlė balsuoti už pateiktą sprendimo projektą. Penkiolikai Tarybos narių balsavus „už“, dešimčiai „susilaikius“, sprendimo projektas buvo patvirtintas. Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis pristatė sprendimo projektą „Dėl turto perdavimo pagal panaudos sutartis asociacijoms“. Jis supažindino su kai kurių šio projekto punktų papildomomis sąlygomis. Audringos diskusijos kilo dėl Ariogalos stadiono: pagal panaudos sutartį Raseinių rajono savivaldybė perduoda stadioną draugijai „Ariogalos vienybė“, tačiau savo reikmėms savivaldybė stadionu naudosis neatlygintinai.

Tarybos narys Liudas Kavaliauskas kreipėsi į pranešėją R.Pareigį prašydamas neįtraukti į sprendimo projektą punkto dėl Ariogalos stadiono, kadangi šis klausimas nėra išdiskutuotas Ariogalos bendruomenėje, labai prieštaringos nuomonės laikosi ir seniūnas, ir ariogališkiai apie tai nieko nežino bei yra šokiruoti. „Prašyčiau šiuo klausimu dar padiskutuoti ir reikalui esant svarstyti kitame Tarybos posėdyje. Ariogalos stadionas –  miestelio pažiba, juo daug kas naudojasi, o dabar norima jį atiduoti visuomeninei organizacijai. Manau, reikalingos platesnės diskusijos,“  – išsakė savo nuomonę L.Kavaliauskas. Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Lino Dargevičiaus teigimu, niekam ne naujiena, kokia buvo šio stadiono būklė. „Jaunimas pats susitvarkė stadioną, savo jėgomis padarė jį vienu geriausių Raseinių rajone. Kai jaunuoliai pradėjo dalyvauti Futbolo federacijos varžybose, atsirado natūralus noras šią veiklą stiprinti. Jaunimo iniciatyvą reikia palaikyti, – tvirtino L.Dargevičius, – tačiau mes neturėtume Tarybos posėdyje aptarinėti bendruomenės reikalų, aktyvūs Ariogalos žmonės galėjo tai išsiaiškinti žymiai anksčiau.“ Netikėtai į diskusiją įsiterpė šio sprendimo projekto pranešėjas  R.Pareigis, jis patikslino keletą detalių . „Ariogalos vienybė“ paramai gauti teikia paraišką, kurios terminas – spalio 30 diena, todėl šiai organizacijai labai svarbu, kad sprendimas nebūtų atidėtas kitam posėdžiui. Už gautas lėšas jaunieji futbolininkai padengtų organizacines, remonto, tvarkymo išlaidas, įsigytų įrangos stadiono priežiūrai. Tačiau salėje būta itin aršiai nusiteikusių personų: savo priekaištus išsakė Ariogalos seniūnas A.Valiu-šis, beje šiandien jau nebeeinantis seniūno pareigų. „Turbūt padarytumėte patį blogiausią darbą, jei šiandien priimtumėte tą sprendimą. Stadionu naudojosi visi Ariogalos gyventojai, o dabar turėsime kažko klausti, ar galime įžengti į stadioną  – tai baisu! Atsirado toks Nacius, neaišku, kieno stumiamas, nori užvaldyti šį gražų mūsų kampelį, – neslėpė pasipiktinimo seniūnas. – Atseit futbolistai, kurių amžius nuo 8 iki 12 metų. Jie neina į mokyklą, tėvai skundžiasi, kad tas Nacius atneša alaus, jie ten pijokauja! Prašau atidėti šį klausimą, tegu svarsto patys gyventojai, tada būtų galima priimti sprendimą.“ Seniūno nuostatai nepritarė nei administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis, nei meras Petras Vežbavičius. „Nežinau, kaip ten Ariogaloj, – dalijosi savo įspūdžiais administracijos direktorius, – bet aš ne taip seniai mačiau pono Stepono Naciaus labai gražią iniciatyvą prie Šaltinio mokyklos – vaikai žaidė futbolą, gavo federacijos dovanų.“  Pasak D.Baltrušaičio, negalima užgniaužti jaunimo, nes negavę paramos savo veiklai, jie kaltins politikus, spjaus į viską ir išeis į gatves.

Direktoriaus nuomonei pritarė ir Savivaldybės meras: „Pats Ariogalos gimnazijos direktorius akcentavo, kad šią moksleivių grupę mokykloje padeda išlaikyti būtent tas treneris. Nežinau, iš kur seniūnas susidarė tokią nuomonę apie alų ir kitas „zbitkas“, bet reikėjo pamatyti tuos vaikus Šaltinio stadione: apranga pasirūpinta, vaikai suburti, atvežti į varžybas, vadinasi, yra iniciatyva. Jei ten tikrai yra kokių negerovių, siūlau pasirūpinti, pagloboti, bet tik neužgniaužti iniciatyvos.“ Nepaisant prieštaringų nuomonių, tik dviejų balsų persvara šiam sprendimo projektui buvo pritarta: „už“ balsavo 13 Tarybos narių, „prieš“ – 11. Posėdžio pabaigą vainikavo ir nuobodžiaujantiems dalyviams nuotaiką praskaidrino Tarybos nario Dainiaus Šadauskio paklausimas merui Petrui Vežbavičiui. Tarybos narys iš tribūnos kreipėsi į merą: „Šių metų rugsėjo 11 dienos mero potvarkiu Nr. 29MP14 jūs pavedėte sau, mero pavaduotojai Gitanai Rašimienei, meno padėjėjui Antanui Vizbarui, administracijos direktoriui Dainiui Baltrušaičiui ir administracijos direktoriaus pavaduotojui Algirdui Griciui dalyvauti 2009 metų rugsėjo 12-13 dienomis Evangelijos žinios tūkstantmetei  Lietuvai jubiliejaus renginiuose Šiluvoje. Prašau paaiškinti, kuo remiantis jūs kiekvieno kataliko priedermę – dalyvavimą Šventose Mišiose – priskyrėte darbui ir pavedėte sau bei minėtiems asmenims išmokėti po dvigubą atlyginimą už kiekvieną jose praleistą dieną.“ Ačiū, be abejo, – tepasakė meras.  Teko viena ausim nugirsti, kad atsakymą į šį paklausimą jau ruošia mero padėjėjas A.Vizbaras. Juridiškai, ko gero, meras teisus, tačiau juk ir šįkart, kaip ir tvarkant  kitus oficialius savivaldybės reikalus, galėjo vadovautis moralės principais.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Ūkanotą rugsėjo 24 dienos rytą V.Grybo „Žemaitis“, kaip visuomet, savo ranka rodė pietų kryptį, o Rajono tarybos nariai ir kiti suinteresuoti asmenys judėjo priešinga linkme: kopė Savivaldybės laiptais skubėdami į 39-ąjį Tarybos posėdį. Posėdžio pradžioje meras Petras Vežbavičius įteikė Kęstučiui Kordušui, Antanui Vizbarui ir Jonui Pocevičiui iš Baltijos asamblėjos gautas padėkas už išskirtinius nuopelnus Baltijos keliui 1998m. rugpjūčio 23d. Jie pagerbti ir raudonomis rožėmis. Kaip žinia, šie asmenys anuomet entuziastingai organizavo Baltijos kelią raseiniškiams. Pakoregavus posėdžio darbotvarkę, Taryba su darbingai ir griežtai nusiteikusiu meru priešaky  griebėsi svarstyti sprendimų projektus. Šviesiausios mūsų rajono galvos, siekdamos išvengti visuomenės rezonanso ir bereikalingų paskalų, laikėsi santūriai ir akivaizdžiai demonstravo rimtį bei akcentavo priimamų sprendimų svarbą.

Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas pristatė sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Gražinos Janonienės atleidimo“. Pranešėjas, sunkiai rinkdamas žodžius, padėkojo poniai  Gražinai už šaunų darbą ir žymų indėlį į rajono kultūrą. Pasak A.Milašausko, šalių susitarimu G.Janonienė nuo šių metų spalio 1 dienos bus atleista iš pareigų. Šiam sprendimo projektui Taryba pritarė vienbalsiai. Liaudyje sklando kalbos, kad poniai Gražinai buvo pasiūlyta pusės metų atlyginimo išeitinė kompensacija, tad direktorė savo darbo vietą paliko be didelio kartėlio. (Įdomu, kurios partinės grupuotės atstovas užims jos vietą, o gal knygų karaliją imsis valdyti bešališkas asmuo? Ką gi, lauksime konkurso.) Meras Savivaldybės vardu padėkojo savo postą paliekančiai bibliotekos direktorei, galantiškai pabučiavo josios ranką ir, savaime suprantama, įteikė puokštę gėlių. Gražina Janonienė iš tribūnos padėkojo Rajono savivaldybės darbuotojams ir visų kadencijų Tarybos nariams už bendradarbiavimą bei paramą ir suteiktą galimybę iki šiol dirbti. Ji pasidžiaugė, jog biblioteka pasiekė tikrai gražių rezultatų: šiandien ji užima deramą vietą respublikos mastu, pastatas baigiamas renovuoti, kaimo filialai kompiuterizuoti. G.Janonienė sakėsi esanti puikios sveikatos ir dar turinti gerų idėjų bei ateities planų, todėl žadanti tapti aktyvia pensininke. Nuo pakylos nužengusią ilgametę Raseinių viešosios bibliotekos direktorę Tarybos nariai pagerbė atsistodami ir audringai plodami. Posėdis tęsėsi. Kadangi sprendimo projektas „Dėl prezidento Jono Žemaičio gimnazijos nuostatų patvirtinimo“ buvo išimtas iš darbotvarkės dar pačioje posėdžio pradžioje, meras P.Vežbavičius pateikė priežastis, kodėl teko atsisakyti šio klausimo svarstymo. Jis supažindino Tarybą su  Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje  teikimu – reikalavimu, adresuotu Raseinių savivaldybės merui bei tarybai. Šiame reikalavime teigiama, jog  šių metų rugpjūčio 27 dieną Rajono tarybos posėdyje priimtas sprendimo projektas „Dėl Raseinių „Žemaičio“ gimnazijos pavadinimo pakeitimo“ , kuriuo minėtosios ugdymo įstaigos pavadinimas pakeistas į Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją, pažeidžia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir LR Seimo patvirtintas Švietimo įstaigų darymo ir rašymo taisykles. Šios taisyklės nustato, kad Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos pavadinime pirmiausia turėtų būti nurodoma vietovė ir ugdymo įstaigos tipas. Pavadinimas gali būti papildytas, suteikiant krašto istorijai ar kultūrai nusipelniusio asmens vardą. Tačiau pavadinimuose nenurodoma asmens, kurio vardu vadinama mokykla, laipsnis, profesija, titulas, rangas ar panašiai. Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje reikalavo laikytis LR Valstybinės kalbos įstatymų bei LR Seimo ir VLKK nutarimų. Meras patikino, kad Savivaldybė derins visus su šiuo klausimu susijusius niuansus ir pakvietė pasisakyti Tarybos narį Antaną Vizbarą.

Tarybos narys pasiūlė atkreipti dėmesį į kai kurias ką tik mero perskaityto teikimo formuluotes. Dėl pavadinimuose naudojamų asmens titulų A.Vizbaras kaip pavyzdį pateikė Lietuvoje registruotų įstaigų pavadinimus: Vyskupo Motiejaus Valančiaus katalikiška mokykla Plungėje, Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla Kaune, Prezidento Kazio Griniaus muziejus Marijampolėje ir t.t. O dėl vietovės įvardinimo A.Vizbaras išreiškė nuostabą: argi būtina įvardinti mokyklos pavadinime miestą, jei registre ir taip yra nurodytas tikslus įstaigos adresas. Anot Tarybos nario, pavadinimas „Raseinių prezidento Jono Žemaičio gimnazija“ skambėtų kvailai. Jis pacitavo LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario, Baltijos asamblėjos prezidento dr. M.Adomėno nuomonę šiuo klausimu: „ Lietuvių kalbos komisija nustatyta tvarka yra stilistinio ir rekomendacinio pobūdžio, todėl jokios kalbos klaidos, pavadinus gimnaziją Prezidento Jono Žemaičio vardu, neįvyks. Kalbos taisyklės nepažeidžiamos ir kalbos dvasiai nenusižengiama. Taisyklės turi tarnauti prasmei, o prasmė aukojama taisyklėms, kurias priimant nebuvo numatyti tokie unikalūs atvejai, kaip dabartinis.“  A.Vizbaras išsakė mintį, jog Prezidento Jono Žemaičio gimnazijai koją bando pakišti Socialdemokratų partijos frakcija. Jo manymu, buvo kreiptasi į Socialdemokratų partijos atstovą Kaune, kuris, vykdydamas partinį pavedimą, bando daryti spaudimą per Valstybinę instituciją. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas užsiplieskė gindamas frakcijos bei Raseinių socialdemokratų partijos vardą. Jis kategoriškai paneigė Tarybos nario A.Vizbaro mestus kaltinimus ir tikino, kad frakcija nesikreipė su jokiais prašymais į Vyriausybės atstovą. Jis priminė, jog visus Tarybos sprendimus Vyriausybės atstovas tikrina, peržiūri ir teikia savo išvadas. A.Vizbaro kaltinimus Liudas Kavaliauskas įvardijo kaip nepelnytą viešą visos opozicinės frakcijos įžeidimą. „Būtų labai gražu, jei Antanas daugiau nesimėtytų tokiais kaltinimais. O Antano didelį išsilavinimą mes ne kartą pabrėžiame, visi žinome, koks yra jo aukštasis mokslas. Ne vieta ir ne laikas diskutuoti su Vyriausybės įstatymais ir kalbos komisija. Reikia priimti grynus sprendimus, ir tai turi daryti specialistai, o ne žmonės su viduriniu vakariniu išsilavinimu,“ – išsijuosęs žarstė puntukus į A.Vizbaro daržą L.Kavaliauskas.     

Meras P.Vežbavičius švelniu, draugišku  balsu bandė užglaistyti konfliktą: „Manau, išreikšta ir vienos, ir kitos frakcijos nuomonė. Per mėnesį laiko, kurį mums suteikė Vyriausybės atstovas, pasvarstysim, padiskutuosim komitetuose, pabendrausim su Seimo nariais, Lietuvių kalbos komisija, o spalio mėnesį galėsime priimti galutinį sprendimą.“ Ach, kada gi nurims aistros dėl Jono Žemaičio. Neleidžia žmogui  ramiai Anapily ilsėtis, ir suprask dabar, kad gudrus: prezidentas jis ar ne prezidentas, garbinga ar nepadoru jo vardu gimnaziją vadinti. Ko gero, jei šiame posėdyje būtų dalyvavęs Tarybos narys Kęstutis Skamarakas, būtų išpyškinęs savo kultinę frazę: “Mielieji, juk tai protu nesuvokiama, kur mes nueisime…“ Bent kuriam laikui palikime Joną Žemaitį ramybėje ir pasidomėkime, kokie dar svarbūs sprendimai priimami mūsų Rajono taryboje. Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Romanas Evseičikas pristatė sprendimo projektą „ Dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo“. Jis informavo, kad pakeista šilumos kainų nustatymo metodika, pagal kurią atsiranda kainų dedamosios, kurias turi nustatyti Taryba. Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis dedamosiomis, kas mėnesį nustatys šilumos kainas. Naujos kainos įsigalios nuo spalio 1 dienos. Pranešėjas tvirtino, kad kitąmet šildymo kaina gyventojams bus mažesnė apie 2 centus už kilovatvalandę, kadangi kuro kainos yra kritusios. Meras siūlė iš karto pritarti šiam sprendimo projektui, tačiau Tarybos narys Liudas Kavaliauskas panoro pasisakyti iš tribūnos. Jo teigimu, šilumos kainos sumažinimo 1 ar 2 centais už kilovatvalandę realiai žmonės nepajaus, nes yra padidėjęs PVM, tad šiluma kainuos apie 21ct/kWh. Jis priminė, kad 2007m. šilumos kainos dedamoji buvo 6 centai, nors tuo metu buvo kūrenama mazutu, kurio kaina buvo ženkli. Dabar dedamoji yra 9 centai, nors kurui naudojama kur kas pigesnė žaliava – biokuras.

„Aš suprantu, kad kažkam reikia pasišildyti rankas, kažkas gali pavažinėti po įvairius renginius su bankūchenais ir kai ką pasidalinti. Tačiau reikėtų dalintis gražiau ir teisingiau,“ – aštrių žodžių negailėjo Liudas Kavaliauskas. Jo siūlymu, kaina turėtų būti 19-20 cnt/kWh, tuomet gyventojai realiai pajustų kainos sumažėjimą. Tarybos narys Sigitas Vaičius išsakė repliką, jog Liudo Kavaliausko vadovavimo laikais sprendžiant katilinės klausimą buvo žymiai plačiau važinėjama: ne tik po Lietuvą, bet su grupe žmonių aplankyta Švedija. Prieš teikint sprendimo projektą balsavimui, buvo pakviestas situaciją pakomentuoti UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius S.Bartkus. Jis tikino, jog pagal naująją kainodarą kiekvienas būstas per ateinantį šildymo sezoną sutaupys apie 300-500 Lt, ir įmonė išlaikys mažesnę negu vidutinė kainą respublikos mastu, o šilumos kainos dedamoji bus 6,8cnt/kWh. Pasisakius Šilumos tinklų direktoriui, meras P.Vežbavičius prisiminė, jog reikia atsikirsti Tarybos nario L.Kavaliausko replikoms. „Kadangi meras irgi važinėja per bendruomenes su bankūchenais, šiemet mero fondui buvo skirta 22 000 Lt. Visos ataskaitos bus pateiktos metų gale. Bet praėjusios kadencijos mero pono Edmundo Jonylos reprezentacinės išlaidos viršijo Ariogalos seniūnijos komunalinių paslaugų išlaidas,“ – nuoskaudos kupinu balsu pasiaiškino meras. Nebeliko nieko kito, kaip tik teikti sprendimo projektą balsavimui. Sprendimo projektui buvo pritarta:  „už“ balsavo 13 Tarybos narių, 6 „susilaikė Posėdyje iš viso svarstyta  30 klausimų, tačiau daugelis jų aktualūs tik tam tikrų profesijų atstovams ar tam tikroms socialinėms grupėms. Apibendrinant eilinį posėdį, galima pasakyti, kad tarpusavyje konfrontuojančios valdančiosios jėgos visais būdais stengiasi  įrodyti savo pranašumą. Suprantama, šios kadencijos Tarybos viešpatavimo laikas jau persirito per pusiaują – pats metas įrodyti, kuri frakcija tarnauja mums, Raseinių rajono gyventojams. Politikuokite, mielieji, geros jums likusios kadencijos ir stiprios sveikatos.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Rugpjūčio 27 dieną, paskutinįjį šios vasaros ketvirtadienį, Raseinių rajono savivaldybės didžiojoje salėje vėl susirinko gražus būrys dar vasariškomis nuotaikomis gyvenančių Tarybos narių. Prasidėjo 6-ojo šaukimo tarybos 38-asis posėdis. Meras Petras Vežbavičius, prieš patvirtindamas darbotvarkę, supažindino su kai kuriais gautais dokumentais. Vienas jų – tai LR Vyriausios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo patenkinamas Raseinių rajono savivaldybės Tarybos nario Valdemaro Jaciko raštiškas prašymas atsistatydinti. Meras padėkojo V.Jacikui už produktyvų, intensyvų ir garbingą darbą Savivaldybės taryboje ir išreiškė viltį, jog kitos kadencijos tarybos pasipuoš Valdemaro Jaciko dalyvavimu. Atsistatydinusiam nariui įteikta dovanėlė ir puokštė raudonų rožių. Valdemaras Jacikas iš tribūnos pasakė atsisveikinimo kalbą, jis padėkojo visiems Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto bei Tarybos  nariams, savivaldybės kolektyvui, įstaigų vadovams, dirbusiems drauge. „Gal ne visad buvau toks, kokį norėjote mane matyti, bet visada drąsiai ir tvirtai reiškiau savo nuomonę. Tikiuosi, kad likusius pusantrų metų Taryba išsivers be manęs, nes į mano vietą ateina visiems gerai žinomas ir mylimas Darius Ulickas. Linkiu Tarybos nariam dirbti taip, kad pasibaigus kadencijai nebūtų gėda už savo priimtus sprendimus,“ – baigė savo kalbą V.Jacikas. Nespėjo Valdemaro Jaciko nė pėdos ataušti, o meras jau skaitė kitą Vyriausios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama, jog atsistatydinusio Tarybos nario vietą nuo šiol užims buvęs Savivaldybės administracijos direktorius, Naujosios sąjungos Raseinių skyriaus pirmininkas Darius Ulickas. Naująjį narį Taryba pasveikino audringais plojimais ir gėlėmis, jam įteiktas Tarybos nario pažymėjimas. . Nebuvo pamiršti ir rugpjūčio mėnesį gimtadienius šventę Tarybos nariai, tai Gediminas Kazys Galubauskas, kuris šiame posėdyje, deja, nedalyvavo, ir Antanas Kilčauskas – jam įteiktos gėlės. Posėdžio darbotvarkė buvo papildyta keliais neatidėliotinais klausimais ir patvirtinta.

Pirmojo sprendimo projekto „Dėl Raseinių rajono savivaldybei priklausančių kelių, gatvių, šaligatvių ir jų apšvietimo tinklo inventorizacijos, modernizavimo ir plėtros plano patvirtinimo“ pranešėja Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Sirvidienė pakvietė parengtą planą pristatyti UAB „Tiltų ekspertų centras“ projektų vadovą Arimantą Račkauską. Tarybos nariams šis sprendimo projektas sukėlė klausimų. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas domėjosi, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinktos tam tikros seniūnijos, o kitos neįtrauktos.   A.Račkauskas teigė, jog  buvo atsižvelgta į realias lėšas, todėl kai kurie darbai atidėti vėlesniam laikui. Tarybos nario Vaido Kuzmarskio nuomone, nėra žinoma, koks bus finansavimas po kelių metų, todėl į sprendimo projektą reikėtų įtraukti visas seniūnijas. Jis teigė,  jog šiuo klausimu nepakankamai diskutuota bendruomenėse ir seniūnijose, todėl šį sprendimo projektą reikėtų papildyti. Pranešėja Loreta Sirvidienė informavo, kad paskelbus šį sprendimo projektą, buvo sulaukta pastabų iš komitetų ir kaimo bendruomenių.  Todėl ji siūlė papildomai įtraukti dar kelias Slabados, Gabšių, Berteškių gyvenviečių gatves. Be to, pastebėta netikslumų rašant gatvių bei kaimo vietovių pavadinimus, todėl reikėtų šias klaidas ištaisyti. Tarybos narys Linas Dargevičius pasiūlė neskubėti priimti sprendimo projektą, o dar padiskutuoti šiuo klausimu, atlikti pataisymus ir svarstyti jį kitame Tarybos posėdyje. Savo nuomonę išsakė naujoje kėdėje jau spėjęs apsiprasti Tarybos narys Darius Ulickas. Jis paminėjo, kad šio plano rengėjai buvo įpareigoti pateikti projektą iki rugsėjo 1 dienos. Jie šį darbą atliko, tačiau iki rugsėjo 10 dienos reikia laukti papildomų pasiūlymų. Kitame Tarybos posėdyje projektas turi būti pateiktas su pataisymais bei papildymais. Tarybos nariai vienbalsiai nutarė šį sprendimo projektą atidėti kitam posėdžiui.

Diskusijų sukėlė sprendimo projektas „Dėl Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos nuostatų patvirtinimo“, kurį pristatė šios gimnazijos direktorius Arvydas Stankus, ir sprendimo projektas „Dėl Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos nuostatų patvirtinimo“, kurį pristatė mokyklos direktorius Gediminas Diržys. Kadangi Švietimo ir mokslo ministerija aktyviai vykdo popierizmo mažinimo programą, todėl buvo paruošti nauji reikalavimai nuostatams. Ministerija pagal tuos reikalavimus parengė nuostatus visų ugdymo įstaigų tipams. Minėtųjų mokyklų direktoriai būtent ir pristatė tokių tipinių nuostatų variantus. Tačiau Tarybos nariai neskubėjo jų patvirtinti, o pateikė savų siūlymų ir pastabų. Tarybos narys Antanas Vizbaras pastebėjo, kad nuostatus turėtų vieningai rengti visų mokyklų direktoriai, kad redakcijos neturėtų būti skirtingos. Tarybos narys priminė, jog esama Tarybos sprendimo, pagal kurį mokyklos direktorius užtikrina ir asmeniškai yra atsakingas už patriotinį – tautinį moksleivių auklėjimą. A.Vizbaras siūlė to nepamiršti ir papildyti nuostatus, įtraukiant patriotinį – tautinį auklėjimą. Beje, aukščiausia mokyklos savivaldos institucija yra taryba, kurios narių kadenciją, A.Vizbaro nuomone, turėtų nustatyti ne ugdymo įstaigos vadovas, o steigėjas. Tarybos narys pasiūlė, kad kadencija turėtų trukti dvejus metus. A.Vizbaro siūlymams pritarė ir Tarybos narys Linas Dargevičius. Jo manymu, mokyklos tarybos nario kadencija turėtų būti įrašyta nuostatuose, tačiau L.Dargevičius pasiūlė ne dvejus, o vienerius kadencijos metus.

Nors Tarybos nariai balsuodami šiek tiek susipainiojo tarp pirminių variantų ir pateiktų papildymų, tačiau naujieji nuostatai buvo patvirtinti balsų dauguma su pataisomis: įtrauktas pilietinis –patriotinis ugdymas ir nustatyta vienerių metų darbo mokyklos taryboje kadencija. Sprendimo projektą „Dėl Raseinių „Žemaičio“ gimnazijos pavadinimo pakeitimo“ pristatė Tarybos narys Antanas Vizbaras. Sprendimo projektas paruoštas Raseinių buvusio gimnazisto Jono Žemaičio 100-ųjų gimimo metinių proga, Lietuvos laisvės sąjūdžio deklaracijos 60-ųjų metinių proga, Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio proga. Šis klausimas svarstytas Raseinių „Žemaičio“ gimnazijos tarybos, jam pritarta. Siūloma įamžinti Lietuvos laisvės kovų didžiavyrį, kraštietį, buvusį Raseinių gimnazijos gimnazistą Joną Žemaitį, o Raseinių „Žemaičio“ gimnaziją nuo 2009m. rugsėjo 1d. pervadinant Prezidento Jono Žemaičio gimnazija. Pranešėjas Antanas Vizbaras perskaitė rugpjūčio 25d. iš LR Seimo gautą raštą: „ Raseinių rajono savivaldybės ketinimas pavadinti gimnaziją Prezidento Jono Žemaičio vardu yra visokeriopai sveikintinas, jis atsiliepia į Lietuvos Respublikos Seime 2009. kovo 12d priimtą deklaraciją dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos Valstybės vadovu ir siekia skleisti ir diegti visuomenei, o ypač besimokančiam jaunimui, tuos herojiškos patriotinės dorybės pavyzdžius, kuriais grįstas nepriklausomos Lietuvos Respublikos valstybingumas ir kuriuos Prezidentas Jonas Žemaitis įkūnija ir simbolizuoja.“ Antanas Vizbaras akcentavo, kad toks gimnazijos pavadinimas neprieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytiems mokyklų vardų sudarymo būdams. Prezidentas Jonas Žemaitis nėra taip plačiai žinomas, todėl praleidus mokyklos pavadinime jo, kaip prezidento, titulą, pavadinimas neatliks savo šviečiamosios ir auklėjamosios funkcijos. VLKK nustatyta tvarka yra stilistinio bei rekomendacinio pobūdžio, todėl jokios kalbos klaidos, pavadinus gimnaziją Prezidento Jono Žemaičio vardu, neįvyks. Baigęs savo kalbą, Antanas Vizbaras ragino visus vieningai balsuoti.    Tačiau keletas Tarybos narių išsakė savo abejones šiuo klausimu. Tarybos nario Liudo Kavaliausko nuomone, žinant dabartinę ekonominę situaciją, šį klausimą reikėtų atidėti metams ar dviems, nes tai kainuos nemenkus pinigus. Jis pripažino, jog tai graži iniciatyva, tačiau dabar iš darbo atleidinėjami mokytojai, mažinamas etatų skaičius, o pinigus ruošiamasi išmesti mokyklos pervadinimui. Tarybos narys Dainius Šadauskis paprieštaravo L.Kavaliaskui, pavadindamas šiam reikalui numatytus išleisti pinigus lašu jūroje, lyginant su kitomis savivaldybės išlaidomis.

Tarybos narys Kęstutis Skamarakas suabejojo, ar Jonas Žematis mokėsi ne „Kalno“ vidurinėje mokykloje. Tačiau iš visų pašalių pasigirdo balsai, kad Jonas Žemaitis mokėsi Raseinių gimnazijoje, o kur anuomet ji buvo įsikūrusi, niekas plačiau nepakomentavo. Tarybos narė Ona Babonienė tvirtino, jog tokio prezidento, kaip Jonas Žemaitis, nėra įteisinto. (Gal Tarybos narė nebuvo susipažinusi su 2009m. kovo 12d. LR Seime priimta deklaracija?) Meras siūlė baigti diskusijas ir pradėti balsavimą. Septyniolikai Tarybos narių balsavus „už“, šešiems „susilaikius“, sprendimo projektui buvo pritarta – nuo šiol Raseinių gimnazija vadinsis garbingu Prezidento Jono Žemaičio vardu. Ginčų sukėlė sprendimo projektas „Dėl šilumos tiekimo organizavimo Raseinių rajono ugdymo įstaigose“, kurį pristatė Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis. Šiuo sprendimo projektu ketinama pavesti  UAB „Raseinių šilumos tinklai“ organizuoti šilumos tiekimą Raseinių rajono ugdymo įstaigose. Tarybos narys Kęstutis Skamarkas čia įžvelgė „nešvarius reikalus“, susijusius su kuro kainomis. Jis pa-sidomėjo, ar rajono ugdymo įstaigos yra prijungtos prie centralizuoto šilumos tiekimo. Meras P.Vežbavičius į šį klausimą atsakė neigiamai ir pakomentavo situaciją: pagal vietos savivaldos ir šilumos tiekimo įstatymą mokykla negali būti šilumos tiekėju. Anot mero, šiuo metu Viduklės, Girkalnio, Šiluvos ir dar kelios mokyklos tiekia šilumą kai kuriems greta esantiems pastatams, o tai prieštarauja įstatymui. Dėl to ir būtina priimti šį sprendimą. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas siūlė atidėti šio klausimo svarstymą. Jis pageidavo, kad Tarybos nariams būtų paaiškinta, kokia pernai buvo vidutinė vieno kvadratinio metro apšildymo kaina skirtingose mokyklose, ir kokia ji bus šilumos tiekimą perėmus UAB „Raseinių šilumos tinklai“. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus teigė, kad kuro kaina tikrai bus mažesnė. Panaudojant Raseinių „Kalno“  vidurinės mokyklos katilinę, be papildomų investicijų šilumos energija bus aprūpintas darželis „Liepaitė“. Sąnaudų požiūriu tai pats optimaliausias sprendimas, leisiantis sutaupyti apie 30-50 tūks. litų per metus. Centralizavus Viduklės darželį, ekonominis efektas vien dėl darbo užmokesčio sutaupymo būtų apie 15-20 tūks. litų. Pasak S.Bartkaus, tai racionalūs, ekonomika pagrįsti sprendimai. O kuro kainą labai lengva patikrinti, nes tai vieši, skelbtini duomenys.  Nepaisant šurmulio ir kai kurių Tarybos narių nepasitenkinimo, sprendimo projektui buvo pritarta: septyniolika balsavo „už“, šeši  „susilaikė“. Daugeliui sprendimo projektų buvo pritarta nesileidžiant į dideles diskusijas, kai kurie iš jų nebuvo pilnai paruošti ir teko juos atidėti kitam posėdžiui. Bet juk nėra ko stebėtis: visi posėdžio metu svarstyti sprendimų projektai buvo rengiami, mero žodžiais tariant, pačiame vasaros atostogų įkarštyje….

Birželio 25 dieną vyko 6 – ojo šaukimo 36 – asis rajono Tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 23 Tarybos nariai. Posėdžio pradžioje meras Petras Vežbavičius Savivaldybės vardu pasveikino birželio mėnesį gimtadienį šventusį Tarybos narį Antaną Vizbarą, jam įteiktos gėlės. Meras taip pat  pakvietė visus posėdžio pertraukos metu išlydėti į žygį dviratininkus, kurie jau nuo ankstyvo ryto būriavosi Žemaičio aikštėje. Patikslinus darbotvarkę, buvo imtasi svarstyti  sprendimo projektus. Harmoningą posėdžio tėkmę sudrumstė sprendimo projektas „Dėl Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo Kazimierui Lukauskui ir Gintautui Grigaliui“, kurį pristatė Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Gitana Rašimienė. Pranešėja informavo, kad šiais metais Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai buvo pasiūlyta 11 kandidatūrų, būtent: Zigmas Grikštas, Vladas Vitkauskas, Kazimieras Lukauskas, Gintautas Grigalis, Antanas Pocius, Petras Janušaitis, Ona Kazbarienė, Alfonsas Svarinskas, Jonas Mačiulis Maironis, Petras Bartkus-Žadgaila, Marcelijus Teodoras Martinaitis. Komisijos nuostatuose nėra reglamentuota nei balsavimo sistema, nei šiam vardui pateikiamų kandidatų skaičius, todėl komisija bendru sutarimu nusprendė šiais metais teikti du kandidatus ir juos išrinkti slaptu balsavimu. Dalyvaujant 7 komisijos nariams buvo išrinkti kandidatai  Kazimieras Lukauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriusLietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius, ir Gintautas Grigalis, Raseinių meno mokyklos direktorius. G.Rašimienė pateikė šių asmenų biografijas ir išvardijo jų nuopelnus bei iškilius darbus, atliktus Raseinių rajono ir visos Lietuvos labui. Pranešėja siūlė Tarybai pritarti šioms kandidatūroms, tačiau Tarybos nariai išdėstė savo pasiūlymus ir nuomonę.

Pirmasis šiuo klausimu pasisakė Tarybos narys Sigitas Vaičius. Frakcijos vardu jis pasiūlė kunigo monsinjoro Alfonso Svarinsko kandidatūrą. Tarybos narys teigė, kad Garbės piliečio vardas  tai ne vien tik garbinga veikla. Suteikiant šį vardą, reikėtų pažvelgti plačiau. „Paprastai Garbės piliečio vardai suteikiami vyresnio amžiaus žmonėms, – kalbėjo Sigitas Vaičius, – todėl jų veiklą reikėtų vertinti tiek laisvoje Lietuvoje, tiek okupuotoje. Tai labai atitiktų gerbiamo Alfonso Svarinsko asmenybę. Jo darbai patriotiškai auklėja jaunimą ir apskritai visuomenę.  Monsinjoras Alfonsas Svarinskas sovietmečiu rizikavo savo laisve ir net gyvybe, propaguodamas laisvos Lietuvos idėjas ir paskui save vesdamas parapijiečius. Atgimusioje Lietuvoje A.Svarinskas taip pat neatsisako savo politinės veiklos, jo idealai išliko tie patys: žmonių dvasios kėlimas, dorybės skatinimas. Šiandien valdžios vyrai nelabai mėgsta šio kunigo, kadangi jo pasisakymai gana aštrūs, tiesūs, lenkiantys prie doros kelio.“ S.Vaičius išsakė frakcijos nuomonę: Alfonso Svarinsko veiklą būtina įvertinti ir suteikti jam Raseinių garbės piliečio vardą. Tarybos narys Dainius Šadauskis savo pasisakymą pradėjo mūsų kraštiečio, garsiojo lietuvių poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio eilėmis: Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, Ir niekas manęs neminės! Tiek tūkstančių amžiais gyveno, kentėjo, O kas jų bent vardą atspės? Šį posmą Tarybos narys pavadino pranašišku. „Man nesuprantamas jūsų, o ypač tų, kurie jau ne pirmą kadenciją esate Taryboje, požiūris, – kritiškai savo mintis dėstė Dainius Šadauskis. – Devyniolikti Nepriklausomybės metai, o didžiausias lietuvių tautos poetas nėra Raseinių garbės pilietis. O gal žinote kūrinį, kuris labiau nei Maironio „Už Raseinių, ant Dubysos“ garsintų Raseinių karštą?!“ Dainius Šadauskis prisipažino, jog siūlydamas Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai svarstyti Maironio kandidatūrą, netinkamai pateikė poeto biografiją, nes palaikė tai tuščiu formalumu. Juk kiekvienas raseiniškis Maironio biografijos faktus turėtų išmanyti kaip savo penkis pirštus! „Supratęs, kad komisijos nariams Maironis yra mažai žinomas, – ironiškai pastebėjo Tarybos narys, – kitą kartą teikdamas jo kandidatūrą pabandysiu parašyti apie jį traktatą ir pasistengsiu ranka kuo kaligrafiškiau užrašyti.“ Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai Dainius Šadauskis buvo pateikęs dar du kandidatus: Lietuvos partizaną, poetą, 1949 m. Vasario 16-osios Akto signatarą Petrą Bartkų-Žadgailą ir poetą Marcelijų Teodorą Martinaitį. „Raseinių kraštui būtų didelė garbė šiuos žmones turėti savo garbės galerijoje. Gerbiamieji, kol šie žmonės nebus patvirtinti garbės piliečiais, vertindamas ir gerbdamas kitus asmenis, pateiktus šiam garbingam vardui, aš balsavime nedalyvausiu,“ – baigė savo patetiškąją kalbą Dainius Šadauskis.

Tarybos narys Kęstutis Skamarakas, nepakildamas nuo kėdės, išsakė savo nuomonę: „Čia kažkoks nesusipratimas. Tikrai, ponas Gintautas Grigalis ir ponas Kazimieras Lukauskas  labai garbingi žmonės, bet buvo pateiktas Maironis! Man trūksta žodžių, ką mes darom ir kur nueisim… Reikia paviešinti komisijos darbą ir viešai ją pasmerkti!  Kategoriškai reikalauju, kad būtų įtrauktas Maironis į garbės piliečių sąrašą. Taryba turi tam teisę!“ Iš tribūnos pasisakė Tarybos narys Antanas Vizbaras. Jis priminė istorinius faktus bei šių metų sukaktis, kurios turėtų būti reikšmingos kiekvienam raseiniškiui, tai: Prezidento Jono Žemaičio 100-osios gimimo metinės, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 60-metis, prieš 60 metų kolaborantai išniekino Raseinių gimnaziją… „Kiekvienais metais Garbės piliečio vardo suteikimo komisija išrenka kandidatus, įvertindama jų sąžiningumą, ryžtingumą, poelgius, atliktus per penkerius, dešimt, dvidešimt ar net trisdešimt metų, – kalbėjo Antanas Vizbaras. – Visos nuodėmės yra išperkamos, tačiau Tėvynės išdavystė niekam niekad nėra atleista ir nesuteikiami garbės vardai. Garbė  fundamentali žmogaus vertybė, garbė brangesnė už gyvenimą. Ar mes galime šiandien ištari savo vaikams: „Būk toks, kaip Garbės pilietis, būk toks, kaip mokytojas, būk toks, kaip nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnautojas.“ Aš jums pacituosiu žodžius ir mintis, viešai 1983 metais išsakytas laikraščiuose tų žmonių, kuriems jau yra suteikti vardai. Garbės vardai, titulas…“ Tačiau Savivaldybės meras Petras Vežbavičius, gal dėl laiko stokos, o gal nujausdamas, kad bus paviešinti kai kuriems asmenims nemalonūs faktai, nutraukė Tarybos nario vos pradėtą kalbą. „Antanai! Tarybos nariui – trys minutės. Trys minutės!“  griežtai nugriaudėjo Savivaldybės mero balsas. „Supratau, kad moralei nėra vietos,“  išdidžiai nuolankiu balsu ištarė Antanas Vizbaras ir, aukštai pakelta galva, nėrė iš salės į Savivaldybės koridorių labirintus. Taigi, buvo pateiktas sprendimo projektas ir Tarybos narių pasiūlymai dėl Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo. Kadangi dėl Gintauto Grigalio ir Kazimiero Lukausko kandidatūrų prieštaravimai nebuvo išsakyti, meras Petras Vežbavičius siūlė apsispręsti dėl kitų siūlomų kandidatų  monsinjoro Alfonso Svarinsko ir poeto Maironio.  Šiuo klausimu savo samprotavimus išsakė ir pats meras: „Garbingas yra Raseinių garbės piliečio vardas, bet manau, kad Maironis nuėjo toliau ir nusipelnė daugiau, negu Raseinių garbės pilietis. Suteikdami jam garbės piliečio vardą, tik sumenkintumėm jo indėlį ir nuveiktus darbus.“ Nepaisant mero pastebėjimų, Taryba balsų dauguma pritarė ir A.Svarinsko, ir Maironio kandidatūrai. Sprendimo projektas su pataisomis buvo priimtas vienbalsiai. 2009 metais Raseinių garbės piliečio vardas suteiktas Kazimierui Lukauskui, Gintautui Grigaliui, monsinjorui Alfonsui Svarinskui ir poetui Maironiui.

Išrinkus Raseinių garbės piliečius, buvo paskelbta pertrauka, kurios metu Tarybos nariai susirinko Žemaičio aikštėje. Jiems pasirodžius, prasidėjo VII-ojo daugiadienio dviračių žygio „Lietuvos keliais, takeliais“ dalyvių išlydėtuvės. Pasisakė žygio organizatorė Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė, Savivaldybės tarybos narė Ona Babonienė. Visus dviratininkus pasveikino LR Seimo narys Edmundas Jonyla, Raseinių rajono savivaldybės meras Petras Vežbavičius, mero pavaduotoja Gitana Rašimienė ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai bei administracijos specialistai. Dviratininkus laimino Raseinių rajono Viduklės Švento kryžiaus bažnyčios klebonas kunigas Albertas Stanulis. Po iškilmingų akimirkų, praleistų Žemaičio aikštėje, Tarybos nariai vėl rinkosi į salę tęsti posėdžio. Kitas svarstomas sprendimo projektas buvo „Dėl nestacionarinių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros Raseinių rajono savivaldybėje“. Jį pristatė Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro direktorė Veronika Čirvinskienė. Direktorė pastebėjo, kad už Europos Sąjungos lėšas jos vadovaujamoje įstaigoje galima įrengti patalpas, kuriose bus dešimt nestandartinių lovų. Pagyvenę ar neįgalūs žmonės ten galės praleisti darbo dieną. Jei lėšos nebus įsisavintos, jas mielai pasisavins kitų rajonų įstaigos. Pasak Veronikos Čirvinskienės, mūsų rajonui būtų pravartu turėti šią įrangą, nes ji suteiktų galimybę ramiai dirbti pacientų artimiesiems. Paklausta, kokią dalį sumos privalės į šį projektą investuoti Raseinių rajono savivaldybė, pranešėja atsakė, kad bendra suma yra 1,7 milijono litų, o savivaldybės dalis – 15 procentų. Nors Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas šiam sprendimo projektui nebuvo pritaręs, Rajono taryba, 14 narių balsuojant „už“, 4 susilaikius, šį sprendimo projektą priėmė. Iš viso posėdžio metu patvirtintas 41 sprendimo projektas, svarstomi klausimai nesukėlė didelių diskusijų, jiems pritarta vienbalsiai arba balsų dauguma. Tačiau ginčai ir nesutarimai dėl Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo paskatino pasidomėti komisijos darbu. Ir tikrai, Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo komisijos posėdžio, vykusio šių metų birželio 17 dieną, protokole esama šis tas įdomaus. Vienas iš 7 minėtosios komisijos narių pats buvo pateiktas kaip kandidatas į garbės piliečio titulą. Kad ir kaip bebūtų keista, jis, drauge su kitais komisijos nariais, dalyvavo slaptame balsavime ir surinko daugiausia balsų! Nors Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo 42 punktas byloja: „ Komiteto, komisijos narys privalo nusišalinti nuo balsavimo, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“ Netikite? Apsilankykite www.raseiniai.lt, čia rasite ir Tarybos veiklos reglamentą, ir komisijų posėdžių protokolus. Ką čia ir bepridursi… net senovės romėnai buvo pastebėję: Quod licet Jovi, non licet bovi.*Iš lot.k. Kas leista Jupiteriui, neleista jaučiui.