Kristina BENDŽIŪTĖ

Sausio 20 dieną vykusiame 60-  ajame Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo 23 tarybos nariai: 11 valdančiosios daugumos atstovų ir 12 opozicijos narių. Posėdžio metu svarstyta 19 sprendimo projektų. Tarybos narys Darius Ulickas siūlė į darbotvarkę įtraukti papildomą klausimą – „Dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr.2-41 237/2011 patvirtinimo“ (suprask: dėl taikos sutarties sudarymo su Violeta Augustaitiene, buvusia Raseinių socialinių paslaugų centro direktore, kuri yra padavusi Raseinių r. Savivaldybę į teismą dėl neva neteisėto jos atleidimo iš darbo. – aut. pastaba.) Tačiau 12 tarybos narių nepritarė, kad šis sprendimo projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę.

Administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdė jau užimta

Iki savivaldos rinkimų liko vos mėnuo, tačiau administracijos direktoriaus nevalia palikti be pagalbos, tad pirmasis posėdyje svarstytas klausimas – „Dėl Raseinių
rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo“.
Personalo skyriaus vedėja Rima Kedavičienė mero teikimu ir administracijos direktoriaus siūlymu tarybai pristatė vienintelę šioms pareigoms tinkančią kandidatę – Darbo partijos atstovę Rasą Šebelskienę, iki šiol dirbusią Raseinių komunalinių paslaugų Viduklės padalinio vadove.
Kandidatė iš tribūnos trumpai papasakojo apie save. Rasa Šebelskienė gimė, augo ir daugiau nei 40 metų gyvena Sujainiuose, yra baigusi Smalininkų aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, kur įgijo finansininko-ekonomisto kvalifikaciją, po to mokėsi Žemės ūkio universitete ir baigė verslo vadybos ir administravimo specialybę, o šiemet spalį ruošiasi apsiginti viešojo administravimo magistro laipsnį Kauno technologijos universitete. Savo karjerą R. Šebelskienė pradėjo kolūkyje „Tarybiniu keliu“, dirbo sekretore, buhaltere, vėliau karjerą tęsė Paliepų komunaliniame ūkyje. Prieš trejus metus ji buvo paskirta Raseinių komunalinio ūkio Viduklės padalinio vadove. R. Šebelskienės vyras dirba UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“, dukra ir sūnus suaugę, baigę mokslus, gyvena ir dirba užsienyje.   Tarybos nariai pretendentei į administracijos direktoriaus pavaduotojo postą klausimų neturėjo, todėl buvo pradėta slapto balsavimo procedūra.
Balsavimo rezultatai parodė, kad Rasos Šebelskienės kandidatūrai pritaria 15 tarybos narių, „prieš“ balsavo 8.
Nuo 2011 m.  sausio 21 d. Rasa  Šebelskienė paskirta  į Raseinių  rajono savivaldybės  administracijos direktoriaus  pavaduotojos pareigas.

Daugiau pareigybių – mažiau voratinklių

Kai kuriems tarybos nariams abejonių sukėlė administracijos direktoriaus Liudo Kavaliausko pristatytas sprendimo projektas „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje“. Administracijos direktorius tvirtino, kad Savivaldybės administracijoje reikia padidinti pareigybių skaičių nuo 173 iki 180. Vienas iš motyvų – pasibaigusi sutartis su firma, teikusia savivaldybės patalpų valymo paslaugas. Anot L. Kavaliausko, valymo kokybė netenkina administracijos darbuotojų, kita vertus, administracijos patalpas valo 3 firmoje įdarbintos moterys, kurioms už darbą mokama po 400 litų, taigi tokį didelį plotą joms sunku gerai išvalyti. Dėl prastai atliekamų valymo paslaugų L. Kavaliauskas sakė kalbėjęsis ir su firmos vadovais. Administracijos direktorių ypač papiktino palubėse besidraikantys voratinkliai, tačiau firmos vadovai jam atsakė, kad voratinklių nugraibymas priskirimas aukštutiniams darbams, kurių firma neįsipareigojo atlikti. L. Kavaliauskas prašė tarybos leisti padidinti Savivaldybėje pareigybių skaičių bent jau 4 valytojų etatais. Administracijos vadovas sakė paskaičiavęs, kad finansiniu atžvilgiu 4 valytojos savivaldybei kainuos ne daugiau, nei firmos samdymas.
Kitas svarus argumentas, kodėl reikia daugiau etatų – 2010 m. balandžio mėnesį Savivaldybės administracijos ir Europos socialinio fondo agentūros pasirašyta sutartis, pagal kurią savivaldybė įsipareigojo įsteigti vadovybės atstovo kokybės valdybai etatą. Dar viena didžiulė problema – nepakeliams krūvis, gulantis ant apskaitos darbuotojų pečių, todėl reikėtų įsteigti papildomų etatų Centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyriuje. Į tarybos narius kreipėsi ir Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė. Ji tvirtino, kad nuo 2010 metų pradžios savivaldybės administracijai yra padidinti reikalavimai ir apskaita turėtų būti vykdoma pagal naujus standartus. Neseniai įsigyta sudėtinga buhalterinės apskaitos programa, darbuotojai tik dabar mokosi ja naudotis. Biudžeto skyriaus vedėja primygtinai prašė įsteigti bent 3 buhalterių etatus, nes apskaitos darbuotojų krūviai šiuo metu yra nenormalūs. Tarybos nario Jordano Kenstavičiaus nuomone, sunkmečiu tiek tarybos nariai, tiek savivaldybės administracijos vadovai turi gerbti rajono gyventojus ir parodyti jiems taupymo pavyzdį: nesididinti sau atlyginimų, atsisakyti įvairių priedų. Tarybos narys siūlė atsižvelgti į 2011 metų savivaldybės biudžetą bei daugiau orientuoti ne į darbuotojų kiekybę, o į kokybę. J. Kenstavičius pažymėjo, kad administracijos patalpų valymo darbus perleidus firmai, buvo sutaupyta 45 tūkstančiai litų per metus. Jis pasiūlė palaukti, kol bus patvirtintas biudžetas, ir tik tada peržiūrėti etatus: galbūt kai kuriuose skyriuose yra per daug darbuotojų, o kituose – jų trūksta. J. Kenstavičiaus nuomone, šiuo metu patvirtinę didesnį etatų skaičių, Raseiniai nuskambės per visą Lietuvą.
Tarybos narys Vaidas Kuzmarskis paklausė, ar J. Kenstavičius nejaučiąs atsakomybės dėl požemin  sukištų apskaitos darbuotojų ir laiku nenupirktos buhalterinės programos. V. Kuzmarskis sakė, kad prieš rinkimus reikėtų atsižvelgti į darbuotojų pageidavimus ir galimybes bei siekti, kad savivaldybės administracijos darbas vyktų sklandžiai.
J. Kenstavičius teigė, kad Centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo skyriaus patalpos įrengtos visai ne jo iniciatyva, Savivaldybės administracija tiesiog surado patalpas, kuriose tilptų reikiamas darbuotojų skaičius. Tarybos narys pritarė Biudžeto skyriaus vedėjai, kad naujoji apskaitos programa pakankamai sudėtinga ir jos neįmanoma įsisavinti per dieną. Tačiau išmokus ja naudotis, apskaitos skyriui atkris daug rūpesčių ir ateityje tikrai sumažės darbo.
Balsavimu tarybos nariai nusprendė didžiausią leistiną Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių padidinti iki 177: nuo vasario 1 dienos bus įsteigti 4 valytojų etatai. 13 tarybos narių balsavo „už“, 10 -„prieš“.

Vyriausybės atstovės teikimu panaikintas tarybos sprendimas

Meras Dainius Šadauskis informavo, kad 2011 m. sausio 4 d. buvo gautas vyriausybės atstovės Kauno apskrityje  teikimas panaikinti praėjusiame tarybos posėdyje
priimtą sprendimo projektą, kuriuo Violetos Augustaitienės atleidimas iš Raseinių socialinių paslaugų centro direktorės pareigų buvo pripažintas netekęs galios. Vyriausybės atstovė teikime pažymėjo, kad 2010 m. gruodžio 29 d. tarybos priimtas sprendimas ir ketinimai sugrąžinti V. Augustaitienę į direktorės pareigas yra neteisėti, pažeidžia viešąjį interesą ir prieštarauja įstatymams. Tik teismas gali nuspręsti, ar atleidimas buvo neteisėtas ir išpręsti kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką išmokėjimo klausimus.
Meras siūlė tarybos nariams balsavimu apsispręsti, ar paklusti vyriausybės atstovės teikimui. Tarybos narių dauguma tyliai, nesiginčydami pabalsavo: „už“ – 21, „susilaikė“ – 2.

Už cirkuliacinių siurblių sunaudotą elektrą gyventojai mokės šilumos tinklams

Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Dukauskas pristatė sprendimo projektą „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų įgyvendinimo“. Šiuo metu daugiabučių gyventojai už šilumos punktuose esančių, UAB „Raseinių šilumos tinklams“ priklausančių cirkuliacinių elektros siurblių sunaudotą elektros energiją atsiskaito elektros tiekėjui. Tačiau pagal patvirtintą sprendimo projektą Raseinių šilumos tinklams iki šių metų rugsėjo 30 dienos pavesta sudaryti sutartį su elektros tiekėju dėl atskirų apskaitos įrenginių instaliavimo ir atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją. Nuo minėtosios datos gyventojai nebemokės elektros tinklams už šilumos punktuose sunaudotą elektrą, tačiau jokios naudos iš to nepatirs: gyventojams prie šilumos kainos bus priskaičiuojamas  įrenginių instaliavimo, administravimo, aptarnavimo kaštai. Sprendimo projektui taryba pritarė vienbalsiai.

Nugalėjo sveikas protas

Išnagrinėjus visą darbotvarkę, iš tribūnos pasisakė tarybos narys Antanas Vizbaras. Jam nepatiko 2011 metų sausio 5 dienos mero potvarkis „Dėl darbo grupės sudarymo ir teikimo anketos patvirtinimo“, kuriame  patvirtinta proginio pagerbimo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga teikimo forma – anketa. Tarybos narys,
pastebintis šapą kito akyje, tačiau nematantis rąsto savojoje, pasipiktinęs klausė, kuo remiantis anketa supaprastinta, iš jos išbraukti (beje, A. Vizbaro klestėjimo laikais jo paties sukurti) teiginiai apie nepriekaištingą reputaciją, tvirtą tradicinę šeimą, garbingai atliekamas pareigas. Jo nuomone, supaprastinus anketą paniekinama apdovanojimo vertė ir prasmė. A. Vizbaras susirūpino, kad jam netekus mero patarėjo posto, savivaldybėje nebebus kam kruopščiai patikrinti informaciją apie siūlomą apdovanoti kandidatą.  Nuo šiol per klaidą apdovanojimai gali būti įteikti bet kam – asmenims, toleruojantiems neteisybę, tapatinantiems garbę su išdavyste, LTSR kultūros žymūnams dirigentams, toleruojantiems dainas Raudonajai armijai–išvaduotojai, netesintiems duoto žodžio, ilgapirščiams, bėginė-
jantiems nuo vienos prie kitos partijos, demonstruojantiems nepakantumą žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, dėl patiriamo smurto išsiskyrusioms moterims, ir netgi laiku nespėjusiems susimokėti už šiukšlių išvežimą. „Klausėte, kuo remdamiesi išbraukėme teiginius? – paklausė meras D. Šadauskis ir tuoj pat sąmojingai atsakė: – Remdamiesi sveiku protu.“ Mero atsakymą audringais plojimais palaikė visa salė.

Savivaldybės biudžetas šiemet bus mažesnis

Posėdžio pabaigoje administracijos direktorius L. Kavaliauskas informavo, kad tarybos nariams el.paštu bus išsiųsti Savivaldybės biudžeto 2010 m. ir 2011m. pajamų ir asignavimų lyginamieji variantai. Savivaldybės biudžetas bus tvirtinamas vasario 17 dienos Tarybos posėdyje; iki šios datos tarybos nariai turi apsvarstyti 2011 m.
biudžetą komitetuose. Pasak administracijos direktoriaus, bendras biudžetas, palyginus su praėjusiais metais, didėja: pirminiais duomenimis planuojamos Savivaldybės
pajamos – 95 milijonai 249,4 tūkstančiai litų. Tačiau padaugėja valstybės deleguotų funkcijų – į šiųmetinį biudžetą įtrauktos lėšos, reikalingos  pernai Raseinių r. savivaldybės žinion perėjusiems Blinstrubiškių senelių globos namams ir Raseinių specialiajai mokyklai išlaikyti. Įvertinus šiuos faktorius, 2011 metų Savivaldybės biudžetas bus mažesnis apie 3,2  milijono litų.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Raseinių rajono savivaldybės taryba net prieš pat Naujuosius nepamiršo savo šventos misijos – tarnystės rajono žmonėms, ir gruodžio 29 dieną surengė 58-ąjį, paskutinįjį 2010 metų tarybos posėdį. Meras Dainius Šadauskis paskelbė, kad į posėdį atvyko garbingas svečias. Ir tikrai, tą pačią akimirką akordeono garsų lydimas salėn įgriuvo raudonai pasipuošęs naujametinis personažas, prisistatęs Seniu Šalčiu. Nūnai ir vaikučius, ir suaugusiuosius lanko Kalėdų senelis, tačiau į valdžią sugrįžus socialdemokratams žilabarzdžiui nieko kito nebeliko, kaip tik vėl prisiminti senas tradicijas ir savo pseudonimą pritaikyti prie naujai įsigalėjusios santvarkos. Taigi, Senis Šaltis paskelbė posėdžio pradžią ir paragino tarybos narius atsistoti bei su daina atlikti rytinę mankštą.Politikai nesipriešino: noriai lingavo muzikos ritmu ir makalavo rankelėmis. Už tokį uolumą ir, žinoma, už visus gerus metų darbus, vaikiškomis šypsenėlėmis švytintiems tarybos nariams Senis Šaltis įteikė dovanėlių maišelius, kuriuose slypėjo knygelės „Raseinių kraštas šiandien“ ir dar kažkas.
Garbingajam svečiui nuotaikingai išbildėjus pas kitus vaikučius, meras paskelbė dar dvi gerąsias naujienas: pasveikino tądien gimtadienį šventusį tarybos narį Liną Dargevičių ir į tarybos gretas įsiliejusią naują narę Raimondą Pankienę, Socialdemokratų frakcijoje pakeitusią Liudą Kavaliauską, kuris bemaž po 4 metų ir vėl pradėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus karjerą.
Po linksmosios dalies taryba tęsė praėjusiame posėdyje pradėtus darbus. Pirmasis svarstytas klausimas, kurį pasiūlė tarybos narys Antanas Kilčauskas, o pristatė pats meras Dainius Šadauskis – „Dėl Algirdo Griciaus atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų“. Meras informavo, kad 2010 m. gruodžio 28 d. gavo administracijos direktoriaus siūlymą atleisti A. Gricių iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų.
Administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas teigė, kad nėra nusistatęs prieš Algirdą Gricių kaip prieš asmenį, nes kartu teko dirbti 4 metus praėjusioje kadencijoje. Tačiau susikūrusi nauja koalicija, pasak L. Kavaliausko, direktoriaus pavaduotojui turi priekaištų: A. Gricius, būdamas kai kurių įmonių valdybos nariu, ne viską padarė arba kažką padarė ne taip, kaip reikėtų, todėl kaip direktoriaus pavaduotojas prarado daugumos tarybos narių pasitikėjimą. L. Kavaliauskas tikino, kad valdančiąją daugumą jaudina Raseinių autobusų parko ir Raseinių šilumos tinklų padėtis ir nuolatinės diskusijos dėl šildymo kainų. Kaip žinoma, A. Gricius buvo šių įmonių valdybos pirmininku. Administracijos direktoriui nuostabą kėlė ir tai, kad A. Gricius neteikė informacijos apie šilumos tinklus Seimo nariui, savo partijos Raseinių
skyriaus pirmininkui.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gricius, einantis šias pareigas jau aštuntus metus, sakė nesutinkąs su jam išsakytais kaltinimais ir siūlė susipažinti su savivaldybei pavaldžių uždarųjų akcinių bendrovių įstatais. Jis teigė, kad į Raseinių šilumos tinklų valdybos funkcijas absoliučiai neįeina šilumos kainų nustatymas, valdyba gali tik pavesti savivaldybės administracijai vykdyti konkursus dėl šiluminių trasų plėtimo, katilų keitimo ir pan. Pasak A. Griciaus, valdyba dėjo visas pastangas, kad šilumos kainos stabilizuotųsi, tačiau tvirtinti šilumos kainos skaičiavimo modelį ir metodą – tarybos prerogatyva, todėl kaltinimus dėl miglotos šilumos
tinklų būklės jis kategoriškai neigė. Prarastas politinis pasitikėjimas – visai kitas reikalas. Šį kaltinimą A. Gricius sakė visiškai suprantąs, nes į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas buvo paskirtas kaip politinio pasitikėjimo asmuo. Natūralu, kad taryboje pasikeitus politinių jėgų pusiausvyrai, valdančioji dauguma juo nepasitiki – susidarė nauja koalicija, turinti tam tikrus įsipareigojimus bei reikalavimus ir privalanti juos vykdyti.
A.Gricius teigė, kad dirbdamas tiek savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, tiek valdybos pirmininku, niekuomet neskirstė tarybos narių pagal priklausomumą vienai ar kitai partijai. „Visada stengiausi dirbti administracinį darbą, todėl atsakingai pareiškiu, kad būdamas UAB „Raseinių šilumos tinklai“ valdybos pirmininku, tikrai kai kurių duomenų neteikiau partijos skyriaus pirmininkui, nes maniau, kad užimdamas šias pareigas nesu atsakingas partijai, tačiau esu atsakingas tarybai, kuri paskyrė mane į valdybą. Stengiausi niekada nepainioti administracinio darbo su politiniu, – tvirtino A. Gricius. – Politinio nepasitikėjimo klausimas iškilo dėl mylimos Darbo partijos. Prasidėjus povandeniniams judėjimams turėjau pokalbių su Darbo partijos skyriaus pirmininku Romaldu Zubiela, tarybos nariu Vaidu Kuzmarskiu. Jie man išsakė sąlygas: palik partiją Tvarka ir teisingumas, pareini pas mus ir mes tau reikšime šimtaprocentinį pasitikėjimą. Man nėra priimtinas perėjimas iš vienos partijos į kitą tam, kad išsaugočiau postą. Man labai patiko Darbo partijos atstovės vicemerės kalėdinis sveikinimas Savivaldybės administracijos darbuotojams: ji paprašė visų administracijos darbuotojų, kad jie išliktų žmonėmis ir pratęsė, kad ji, užimdama šias pareigas, negali būti žmogumi ir negali su tuo susitaikyti.“
A.Gricius padėkojo visų partijų atstovams, paminėjo, kad jau prieš kelias savaites priėmė labai rimtą sprendimą – norėdamas išlikti žmogumi sustabdė savo narystę partijoje Tvarka ir teisingumas, ir teigė į savivaldos rinkimus eisiąs kaip nepriklausomas kandidatas. O tarybos narių sąžinei sakė paliekąs spręsti, ar tinkamas jis buvo administracijos direktoriaus pavaduotojas ir ar tinkamai dirbo savo tiesioginį darbą.
Tarybos narys Vaidas Kuzmarskis replikavo, kad A. Gricius, sustabdęs savo narystę partijoje Tvarka ir teisingumas, kalbėjosi tiek su Darbo, tiek su kitomis partijomis ir pats siūlė įvairius variantus, kad tik išsaugotų savo postą.
A. Gricius nepaneigė bendravęs su visų partijų atstovais, tačiau teigė, kad esmė – ne posto išsaugojimas. Jis nusistebėjo, kad po direktoriaus D. Baltrušaičio atleidimo ir mero P. Vežbavičiaus nuvertimo, pačioje metų pabaigoje, kai užgriūva itin daug atsakingų darbų, naujoji valdžia būtent jam buvo patikėjusi keletą savaičių laikinai eiti administracijos direktoriaus pareigas ir priimti rimtus, atsakingus sprendimus. A. Gricius palinkėjo, kad būsimos kadencijos tarybos nariai mokėtų teisingai pasirinkti koalicijos partnerius, būtent – patikimus žmones, nes jei taryboje bus sprendžiamos ne partinės ar visuomeninės, o asmeninės ambicijos, tokia koalicija ilgai dirbti rajono labui negalės.
Algirdą Gricių bandė užtarti tarybos narys Vidmantas Karabinas. Jis pažymėjo, kad iš kėdės verčiamas direktoriaus pavaduotojas yra įgijęs visų administracijos darbuotojų pasitikėjimą ir yra sukaupęs didžiulę darbo patirtį, todėl tikrai turėtų likti šiose pareigose. Tarybos nario nuomone,  buvusiai valdančiajai daugumai ir atstatydintajam merui suversti kaltinimai, kad rajoną valdo stambūs akcininkai, nebetenka prasmės, kadangi šiandieniniai valdančiosios daugumos sprendimai yra padiktuoti taip pat stambiųjų akcininkų, tik jau kitų.Meras D. Šadauskis ragino paviešinti, kas tie paslaptingieji nuolat minimi stambūs akcininkai, tačiau niekas iš tarybos narių nepanoro įvardinti konkrečių asmenų.
Kaltintojai daugiau burnų nebeaušino. Diskusijos buvo nutrauktos ir prasidėjo pastaruoju metu jau įprasta posėdžio dalimi tapusi pasirengimo slaptam balsavimui procedūra, kurią lydėjo pusvalandį užsitęsęs formalumas – balsavimas. Be abejo, balsavimo rezultatus nesunku nuspėti: balsavime dalyvavo 21 tarybos narys, 14 balsavo „už“ nepasitikėjimą administracijos direktoriaus pavaduotoju, 7 balsavo „prieš“.
Tarybos sprendimu Algirdas Gricius nuo 2010 m. gruodžio 30 d. atleistas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų.
Nieko nelaukdama taryba patvirtino 4 sprendimo projektus, kuriais buvo pakeista Savivaldybei pavaldžių įmonių valdybos sudėtis.  UAB „Raseinių šilumos tinklai“
valdybos pirmininku vietoje A. Griciaus išrinktas administracijos direktorius L. Kavaliauskas; atšauktas UAB „Raseinių vandenys“ valdybos pirmininkas Dainius Baltrušaitis, o valdybos nariu išrinktas L. Kavaliauskas; iš UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ atšauktas valdybos pirmininkas Dainius Baltrušaitis, valdybos nare išrinkta Rasa Šebelskienė.
UAB „Raseinių autobusų parkas“ atšaukta visa valdyba ir išrinkti nauji valdybos nariai: Rasa Šebelskienė, Vilmantas Bacys, Regina Bakšaitienė, Romaldas Valinčius, Antanas Lembutis.
Ko gero pats įdomiausias ir savo skaidrumu, ir balsavimo procedūromis tądien buvo sprendimo projektas „Dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (1.1)TS-292 ,,Dėl Violetos Augustaitienės atleidimo iš darbo” pripažinimo netekusiu galios“.
Sprendimo projektą pristatė tarybos narys Darius Ulickas. Tarybos narys teigė, kad dar rugsėjo mėnesį, kai buvo svarstomas Raseinių socialinių paslaugų centro direktorės V. Augustaitienės atleidimo iš pareigų klausimas, jis išsakė savo argumentus: atleidžiant centro vadovę iš darbo, buvo pažeisti visi teisiniai terminai dėl nuobaudos skyrimo. Rugsėjo mėnesį priimtą sprendimą D. Ulickas pavadino politine valia, todėl šiandien jis kreipėsi į tarybos narius ragindamas atstatyti teisingumą ir panaikinti priimtą neteisingą sprendimą. Tarybos narys Linas Dargevičius pasidomėjo, ar jau baigėsi su V. Augustaitienės veikla susiję teisiniai ginčai, jo nuomone, teismas turėtų nuspręsti, ar tarybos priimtas sprendimas yra teisingas. „Visai neseniai vienoje interpeliacijoje buvo toks sakinukas, – prisiminė tarybos narys, – „Toleruojate neskaidrius konkursus valstybės tarnybos vietoms užimti, įsivyravo ydinga kadrų politika.“ Panašius sakinius mes skaitėme mūsų kontrolierių ir Neįgaliųjų departamento išvadose. Tai gal netaikykime dvigubų standartų, o palikime viską teisinėms institucijoms nuspręsti ir neskubinkime įvykių.“
D. Ulickas sakė nieko nežinąs apie teisinius procesus ir pasiūlė to paklausti pačios Violetos Augustaitienės. O dėl skaidrumo, tarybos nario žodžiais tariant, jo pateiktas
sprendimo projektas esąs toks skaidrus, kad krištoliškesnio ir būti negali. Jei įvyks kokie nors teisminiai procesai dėl nusikalstamos veikos, kuri dar nėra įrodyta, ją
įvertins atitinkamos tarnybos.
Tarybos narys, vakarykštis meras Petras Vežbavičius sakė, kad svarstant Socialinių paslaugų centro vadovės atleidimą iš pareigų, jis nekaltino V. Augustaitienės kaip asmens, tačiau, tarybos nario nuomone, kaip direktorė ji labai blogai atliko savo pareigas. P. Vežbavičius priminė, kad Neįgaliųjų departamento pateiktais patikros duomenimis 2007-2009 m. centro direktorė netikslingai panaudojo beveik 74 tūkst. Lt, pirkdama autobusus prisiėmė 35,5 tūkst. Lt didesnius skolinius įsipareigojimus
nei leido tarybos sprendimas, nepaisė administracijos direktoriaus įsakymų, o ir viešųjų pirkimų procedūras direktorė atliko ne visiškai taip, kaip reikėjo. „Negana to,
2010-aisiais, kaip ir kasmet, centro direktorė privalėjo užsakyti lėšas, reikalingas neįgaliųjų būsto pritaikymui. Po didelių žygių, kuriuos atliko vicemerė Gitana Rašimienė, pavyko iš Neįgaliųjų departamento prasimušti šiektiek lėšų – būtent apie 25 tūkstančius litų. Šias funkcijas turėjo atlikti direktorė, tačiau ji absoliučiai
nieko nedarė, apsiribojo tik telefono skambučiais į Neįgaliųjų departamentą, todėl skirtosios lėšos taip ir liko neįsisavintos. Nejaugi dabar turime atšaukti tarybos priimtą sprendimą dėl V. Augustaitienės atleidimo, išmokėti jai atlyginimus ir tiesiai šviesiai žiūrėti neįgaliesiems į akis, kurių būstai liko nepritaikyti?“ – atvirai tarybos
narių klausė P. Vežbavičius.
Tarybos narys siūlė palaukti, kol baigsis teisminiai ginčai, bus gautos išvados iš tyrimus atliekančių tarnybų ir tada daryti verdiktą. Tarybos narys Antanas Vizbaras
pažymėjo, kad paskutinieji tarybos posėdžiai jam primena velnių vestuves ir pasišovė išrišti, kas čia per veselia. Jis trumpai priminė visą istoriją: 2010 metų vasarą Seimo nario E. Jonylos iniciatyva Raseinių r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko Raseinių socialinių paslaugų centre auditą ir įvardijo pažeidimus. Po to apsilankė STT, darė kratas, V. Augustaitienei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. Vizbaras tvirtino susipažinęs su STT ir Raseinių policijos komisariato medžiaga ir pasiūlė sprendimo projekto preambulę papildyti taip: „Grupės draugams ir draugėms, Dariui ir kitiems prašant, gavus 2010 m. gruodžio 20 – 22 d. iš LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato raštiškus pranešimus dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 228 str. 1d. ir 300 str. 1d. Straipsniuose apibrėžti galimi finansiniai nusižengimai, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimas, bendraujant su būsimais ir esamais kolegomis artėjant rinkimams bei vadovaujantis… O toliau palikti kaip tekste.“
Šio sprendimo vykdymo kontrolę tarybos narys siūlė pavesti mero patarėjui Linui Bielskiui ir Naujosios sąjungos atstovui Dariui Ulickui. A. Vizbaro nuomone, tokie sprendimo projekto papildymai taptų įrodymu, kad balsuodami tarybos nariai žinojo, jog V. Augustaitienė įtariama nusikalstamomis veikomis, už kurias numatyta gan
griežta atsakomybė net iki laisvės atėmimo. „Jei tarybos nariams socialdemokratams kyla rankos prieš savo partijos Seimo narį, tai gal čia kaltas Seimo narys, gerbiamas Edmundas Jonyla?“ – retoriniu klausimu savo kalbą baigė A. Vizbaras.
Tarybos narys Darius Ulickas užsiplieskė, kad jo parengtas sprendimo projektas neprieštarauja Kontrolės ir audito tarnybos išvadoms. „Patys atsimenate, kad Kontrolės komitete yra kiekvienos partijos po vieną asmenį ir visi balsavote, kad Socialinių paslaugų centro direktorei reikia skirti papeikimą, tačiau po kelių dienų tarybos posėdyje atsirado sprendimo projektas dėl atleidimo iš darbo“, – piktinosi D. Ulickas.
Meras Dainius Šadauskis nutraukė diskusijas ir siūlė apsispręsti balsavimu. O balsavimas vyko tikrai įspūdingai: tarybos nariai balsavo vėl ir vėl, kol valdančioji dauguma išgavo norimą rezultatą. Pirmąkart 10 tarybos narių pabalsavo „už“ , tačiau pradėjus kilti rankoms „prieš“, pasigirdo lengvas šnabždesys ir balsavimas buvo nutrauktas. Meras paragino dar kartą pakelti rankas tų, kurie balsuoja „už“. Ir antrą kartą 10 subalsavo ‚,už“, 10 – „prieš“, 1 – „susilaikė“, o tai turėjo reikšti, kad sprendimo projektui nepritarta. Bet čia paaiškėjo, kad balsuojant „už“ kažkodėl nebuvo pakilusi tarybos nario Vaido Kuzmarskio ranka. Gavęs kaimyno niuksą į pašonę V. Kuzmarskis sušuko, kad balsavimas visiškai neaiškus, todėl reikią perbalsuoti. Jam antrino ir tarybos narė Ona Babonienė. Be abejo, į tai buvo atsižvelgta. Balsavimas įvyko dar kartą. Galų gale per skausmus 11 tarybos narių nubalsavo „už“, 10 –„prieš“, 1 „susilaikė“.
Tarybos sprendimu nuo 2011 m. sausio 3 d. Violeta Augustaitienė turėjo būti grąžinta į Raseinių socialinių paslaugų centro direktorės pareigas. Tačiau koją pakišo vyriausybės atstovė Kauno apskrityje  Rasa Noreikienė. „Alio, Raseinius“ pasiekė žinia, kad vyriausybės atstovė užprotestavo tarybos sprendimą „Dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (1.1)TS-292 ,,Dėl Violetos Augustaitienės atleidimo iš darbo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir parašė teikimą dėl jo panaikinimo„Vyriausybės atstovai nevertina tarybos sprendimų nei politinių, nei asmeninių interesų atžvilgiu, – telefonu „Alio, Raseiniams“ aiškino R. Noreikienė. – Jei taryboje ir pasikeičia valdančioji dauguma, tačiau teisės aktai ir įstatymai visiems galioja tie patys. Taryba negali prisiimti teismo funkcijų, tik teismas nuspręs, ar centro direktorės atleidimas iš darbo buvo teisėtas.“ Vyriausybės atstovė užsiminė, kad šiomis dienomis kaip tik turi įvykti V. Augustaitienės teismas, kuris ir nulems tolimesnį jos likimą. „Galbūt taryba sugrąžindama direktorę į pareigas norėjo užbėgti teismo sprendimui už akių, – sakė R. Noreikienė. – Žinoma, taryba gali nepaisyti Vyriausybės atstovo teikimo ir nepanaikini priimto sprendimo, tačiau tada teks teisybės ieškoti teismo keliu.“
Užkulisiuose tūnančių stambiųjų akcininkų planas sugrąžinti Violetą Augustaitienę į pareigas stringa. Bent jau kol kas. Kaip sakoma, stambiųjų akcininkų žingsniai ir keliai nežinomi.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Trylikos Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių užmačios gruodžio 13 dieną nuversti merą Petrą Vežbavičių neišdegė. Tačiau, kaip sakoma, nuo likimo nepabėgsi. Gruodžio 16 dieną vykusiame Tarybos posėdyje mero galva neišsisuko nuo politinės giljotinos. Beveik šešias astronomines arba 8 akademines valandas užsitęsusiame posėdyje buvo suspėta atlikti viską: nuversti merą ir jo vieton pasodinti naują, paskirti administracijos direktorių bei apsvarstyti pagrindinės darbotvarkės klausimus.
Naujai susiformavusi valdančioji dauguma pagrindinę darbotvarkę nustūmė į šalį ir ėmėsi mero atstatydinimo procedūros.
Pirmasis iš tribūnos kalbėjo Raseinių socialdemokratų lyderis Tarybos narys Antanas Kilčauskas, jis perskaitė 11 Tarybos narių pasirašytą nepasitikėjimo meru raštą, kuriame Petras Vežbavičius buvo raginamas atsistatydinti dėl šių priežasčių: prarasto daugumos Tarybos narių pasitikėjimo; neskaidrių konkursų valstybės tarnybos
vietoms užimti toleravimo; įsivyravusios ydingos kadrų politikos; vienašališkai priimto sprendimo dėl Blinstrubiškių senelių globos namų perėmimo savivaldybės žinion; priimamų sprendimų, kurių įgyvendinimas sukelia gyventojų nepasitenkinimą, tačiau jų nuomonės nepaisoma ir prasilenkiama su aukštesnių šalies institucijų teisės aktų reikalavimais.
Meras Petras Vežbavičius, pasitelkęs visą savo iškalbą bei fantaziją, iškilmingai bandė atremti jam mestus kaltinimus: „Politika yra politika. Ateina tau ir pasako: gerai dirbai, bet vienas ar kitas asmuo mums yra nepriimtinas, todėl galvą nukirsti vis tiek reikia tau. Mero kėdė aukšta, bet dygliuota. Galima sakyti, kad tai parako statinė, kuri bet kurią akimirką gali sprogti, o šiandien ir vyksta tas sprogimas.“ Jis priminė posėdžio dalyviams, kad situacija kartojasi: 2008 metais interpeliacija buvo įteikta tuometiniam merui Kęstučiui Skamarakui, o šiemet ji įteikiama jam, Petrui Vežbavičiui. Meras pažymėjo, kad ir pirmuoju, ir antruoju atveju po interpeliacija pasirašė bemaž tie patys Tarybos nariai, taigi peršasi išvada, kad daliai Tarybos narių šios kadencijos merai pasirodė netinkami. Petro Vežbavičiaus nuomone, tokių Tarybos narių pasitikėjimas nė sudilusio skatiko nevertas: „Ar gali kelti pasitikėjimą tokie politikai, kurie prieš man tampant meru ateina ir derasi: tu, Petrai, pabūsi meru metus, o po to kažkokiu būdu tapsiu aš.“
Meras teigė, kad kaltinimas dėl neskaidrių konkursų valstybės tarnybos vietoms užimti toleravimoneatlaiko jokios kritikos: šiuos procesus valdo savivaldybės administracijos vadovas, o Tarybos nariai, tarp jų ir meras, balsuodami nustato didžiausią leistiną savivaldybės darbuotojų skaičių. Jis tvirtino, kad visi konkursai vyko atvirai, skaidriai, laikantis įstatymų ir teisės aktų. „Gal šiuo kaltinimu interpeliacijos autoriai turėjo omeny, kad savivaldybės struktūroje pradėjo dirbti mano dukra, – samprotavo Petras Vežbavičius, – tačiau konkursas vyko pagal visus reikalavimus, jame dalyvavo trys asmenys, o nugalėtoja buvo paskelbta dukra Vaida. Nematau aš čia jokio pažeidimo. „Ar kaltas kaimas, kad į jį atėjo asilas raudonais batais?“ – šią frazę daugelis esate girdėję ir turbūt žinote, kur ji nuskambėjo. Tad jeigu meras yra Petras Vežbavičius, jo artima giminė: broliai, sesės, vaikai neturi teisės turėti darbą?“
Dėl Blinstrubiškių senelių globos namų perėmimo meras sakė nejaučiąs jokios kaltės: iš Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos buvo gautas siūlymas perimti socialines įstaigas, priklausančias ministerijai ar apskrities administracijai. P. Vežbavičius teigė dėl senelių globos namų perėmimo sulaukęs valdančiosios daugumos pritarimo, o vienašališko sprendimo jis nepriėmęs, tik pasirašęs ir įteikęs ministerijai raštą.
Kitą interpeliacijos punktą, skelbiantį, kad priimami sprendimai sukelia gyventojų nepasitenkinimą, P. Vežbavičius pakomentavo taip: Visų pirma įvardintas buitinių atliekų surinkimas. 2008 metais pagal Europos direktyvas Raseinių rajone privalėjo būti uždaryti visi sąvartynai, taigi jau penktojo šaukimo kadencija privalėjo surasti
biudžete pinigų, kurie būtų užtikrinę procesą, tačiau visi puikiai atsimenate, kad toje biudžeto eilutėje buvo apvalūs nuliai. Rajone 42 tūkstančiai gyventojų, ir pagal At-
liekų tvarkymo įstatymą kiekviena šeima privalėjo turėti po konteinerį buitinėms atliekoms. 2008 metais situacija buvo įtempta: turėjome nuo liepos 1 d. iš visų gyventojų surinkti atliekas, o lėšų biudžete nebuvo numatyta. Tačiau gerai susitvarkėme ir dabar nebeturime tokių problemų, su kokiomis susiduria kitos savivaldybės. Mūsų pasirinktas kelias – imti už šiukšlių išvežimą mokestį nuo asmens, o ne gyvenamo ploto, yra teisingas. Šiuo metu rinkliava už atliekų išvežimą surenkama apie 80 %, be abejo, yra įsiskolinusių, tačiau tai ta gyventojų grupė, kuri nepajėgi mokėti: bet tie patys žmonės yra įsiskolinę ir už vandenį, ir už šilumos energiją.“    Dėl prasilenkimo su aukštesniųjų šalies institucijų teisės aktų reikalavimais meras taip pat nenorėjo visiškai sutikti. Jis teigė, kad per nepilnus 3 metus savivaldybė iš vyriausybės atstovo gavo tik tris teikimus. Du iš jų, dėl komunalinių atliekų surinkimo paslaugų ir dėl Prezidento Jono Žemaičio vardo suteikimo Raseinių Žemaičio gimnazijai, savivaldybei pasibaigė teigiamai. Tačiau P. Vežbavičius pripažino, kad priimtas sprendimas dėl mirusiųjų palaikų laidojimo buvo klaidingas, tačiau, jo teigimu, kitos savivaldybės, siekdamos palaikyti tvarką, kapų duobių kasimą patiki komunalininkams. „Aišku, buvo pažeisti Viešųjų pirkimų ir Konkurencijos įstatymai, – pripažino meras. – Padaryti klaidą yra nuodėmė, bet pasilikti klaidoje – dar didesnė nuodėmė. Mes tą klaidą jau ištaisėme, tačiau kitais dviem atvejais kaltės nejaučiu.“
„Gerbiami kolegos, nesvarbu, kas po šio Tarybos posėdžio prisisegs mero ženklą, tik noriu, kad Savivaldybės administracija ir Taryba vykdytų tai, kas yra numatyta. Trys kadencijos metai buvo dovana, galimybė pasitikrinti savo sugebėjimus. Tą dovaną priėmiau ir manau, kad atėjo laikas užleisti kėdę kitam, kuris daugiau nori. Taigi
tam Tarybos nariui, kuris nuo gruodžio 17 dienos bus įvardijamas meru, linkiu sėkmės“, – baigė savo kalbą meras.
Po mero kalbos nuaidėjo plojimai. Kadangi meras toliau vesti posėdžio nebegalėjo, o jo pavaduotoja tai daryti atsisakė, Taryba posėdžio pirmininkavimą patikėjo Tarybos nariui Antanui Kilčauskui, kuris pakvietė Tarybos narius pradėti diskusijas.
Tarybos narys Darius Ulickas pareiškė, kad dabar svarstoma mero interpeliacija yra ankstesnių įvykių išdava. Jis teigė, kad svarstoma būtent mero, o ne Petro Vežbavi-
čiaus interpeliacija. Jo nuomone, dėl šio sprendimo yra kalti keli asmenys – stambūs akcininkai. Jeigu akcininkai būtų demokratiški ir lojalūs, šiandien šio klausimo nebūtų reikėję svarstyti. D. Ulickas kvietė visus pritarti mero atstatydinimui.           
Tarybos narys Linas Dargevičius prisiminė 2007 metus, kadencijos pradžioje padarytas klaidas: mero rinkimus, pasidalijimą sferomis, įvairius susitarimus. Jo teigimu, tokie Tarybos veiksmai apauga įvairiais gandais ir mitais. L. Dargevičius kreipėsi į nesantaiką kurstančius Tarybos narius, kad jie duotų viešą atsakymą žiniasklaidoje, kas gi iš tiesų šiuo metu vyksta mūsų rajone. Socialdemokratams Tarybos narys siūlė baigti cirką, nes dabar jie gali pasistatyti savo administracijos direktorių, Taryboje turi daugumą, gali užblokuoti bet kurį sprendimą ir vykdyti tokią politiką, kokia jiems atrodo priimtina. „Pabaikim gražiai kadenciją ir neerzinkim žmonių, nekelkim sumaišties tarp rajono gyventojų. Remdamiesi šiais principais, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai mero interpeliacijos nepalaikys“, – sakė L. Dargevičius.
Tarybos narys Vaclovas Šimaitis tiesiai įvardijo, kad mero interpeliacijos priežastis – konfliktas tarp Tarybos nario Romaldo Zubielos ir Seimo nario Remigijaus Ačo.
V. Šimaitis akcentavo, kad Petras Vežbavičius yra sustabdęs savo veiklą partijoje Tvarka ir teisingumas, o tai reiškia, nepaklūsta partijos nurodymams, todėl interpeliacijos iniciatoriai turėtų pamąstyti, ar tikrai tikslinga atstatydinti merą.   Tarybos narys Vidmantas Karabinas tvirtino, kad viešai skelbiamos mero interpeliacijos priežastys toli gražu nėra tikrosios, o yra padiktuotos ne pačių tyriausių ir kilniausių interpeliacijos iniciatorių tikslų. Jo nuomone, besaikiai asmeniniai interesai, visiškai paminat politikos moralės normas, yra tikroji mero vertimo priežastis. „Esu visiškai tikras, kad Darbo partija, socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis tikrai rinkėjų bus atitinkamai įvertinti“, – išsakė savo nuomonę apie interpeliacijos iniciatorius  V. Karabinas ir kreipėsi į Tarybos narį Dainių Šadauskį. – Tamstą laikiau tikrai garbingu, sąžiningu žmogumi. Tačiau siekdamas užimti mero postą niekingai trumpam laikotarpiui pamiršti, kad būsimiems savo partneriams inicijavai tyrimus dėl jų neskaidrios veiklos. Kalbu apie Butkiškės kapinių sargo namelį, kainavusį 100 tūkstančių, kurį rentė statybų įmonė „RSB“, ir žmonės kalba, kad ta įmonė yra Darbo partijos atstovo Vaido Kuzmarskio.“ Sukritikavęs naujai susikūrusios koalicijos narių draugystę, V. Karabinas siūlė prieš balsavimą pamąstyti, ar verta atstatydinti merą.
Tarybos narys Sigitas Vaičius liaudiškai pasakė: kaltinimai merui parašyti ant vandens šakėmis, išskyrus pirmąjį punktą, kuris, išvertus į buitinę kalbą reikštų: norint suformuoti naują valdančiąją daugumą, reikalinga mero kėdė. „Liudas Kavaliauskas mėgsta sakyti, kad reikia labai skaičiuoti pinigėlius. Aš jam pritariu, bet dabar mes išmokėsime išeitines kompensacijas keliems darbuotojams, kurie naujos daugumos bus atleisti, o praėjus porai mėnesių vėl turėsime išmokėti išeitines žmonėms, kurie
dabar bus įdarbinti. Šiuo laikmečiu daryti tokius sprendimus yra labai neatsakinga.“
Tarybos narys Liudas Kavaliauskas kalbėjo palyginimais ir alegorijomis. Jis priminė, kad prieš 3,5 metų viešai buvo kalbama, jog susikūrusi koalicija yra pasirašyta
krauju ir ji vieningai dirbs visus 4 kadencijos metus. Socialdemokratų grupelė, likusi opozicijoje, L. Kavaliausko žodžiais tariant, atrodė kaip mažas laivelis, bandantis galingą valdančiosios daugumos laivą pasukti į doros kelią. Tačiau valdančioji dauguma neišlaikė išbandymų: be jokių svarių priežasčių buvo nuverstas meras K. Skamarakas, paskui pakeistas administracijos direktorius.
„Aš esu ne prieš Petrą Vežbavičių, bet prieš merą, kuris nesugebėjo suvienyti kolektyvo ir pabaigti šitos kadencijos. Nereikia dabar kaltinti to mažo opozicijos laivelio,
kad jis jus nuvertė. Vyrai, jūs krauju rašėtės, tai reikėjo laikytis iki galo. Šiandien mes, socialdemokratai, matome, kad jūs jau nebesugebate būti valdančiąja dauguma ir
nebesugebėsite priimti rajono žmonėms palankių sprendimų. Todėl Socialdemokratų frakcija parems Petro Vežbavičiaus atstatydinimą“, – be jokių sentimentų išrėžė L. Kavaliauskas.
Nustebino Tarybos narė Kristina Bartkutė: visą kadencijos laiką ramiai dreifavusi valdančiosios daugumos užutėkyje, netikėtai tapusi opozicijos nare, pradėjo laidyti replikas. (Manytina, kad D. Šadauskiui pasitraukus iš eilinių Tarybos narių gretų ir tapus pozicijos lyderiu, K. Bartkutė iš jo perims aršaus opozicijos atstovo rolę. – aut. pastaba). Tarybos narė L. Kavaliausko paklausė: „ Kodėl kreipdamiesi į Tarybą visad sakote „vyrai“? Ar čia esančios keturios moterys jums panašios į vyrus?“
L. Kavaliauskas bandė gražbyliauti, suktis taip ir kitaip, tačiau net ir raginamas posėdžio pirmininko, moteriškosios giminės neatiprašė. Pažadėjo, kad po posėdžio
asmeniškai atsiprašys K. Bartkutės. Ar toks atsiprašymas įvyko, istoria nutyli.

Tarybos narys Antanas Vizbaras publiką pralinksmino Raseinių r. savivaldybės strateginio veiklos plano filosofija pagrįstu ekscentrišku sveikinimu, kurio nepacituoti būtų nuodėmė: „Sveiki, paukštužėliai skrajūnėliai-paklydėliai, sveiki modernaus Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centro, patogaus ir saugaus gyventi, viliojančio svečiuotis, patrauklaus Raseinių krašto etnokultūros, teisybės mylėtojai, šventieji, elitas. Sveiki, jau uždegę eglutes, jau atšventę mandarinines Kalėdas, sveiki ir tie, kurie kaip dera pagarbiai per advento ramybę laukiantys šventų Kalėdų tikros prasmės.“Kažkas iš salės nesusilaikė nepasakęs „Amen“, tačiau Tarybos nario tai nesulaikė. Jis išsakė savo nuomonę: dabartinė situacija susiklostė todėl, kad kai kuriems Tarybos nariams atrodo, jog viską valdo pinigai ir asmeniniai interesai.
„Gerbiami avinėliai vilko kailyje, jums turbūt gražiausios šventinės gėlės – pinigų kaladėlės. Mielieji, prieš balsuodami atsigręžkite į save ir atverkite akis šviesai, tiesai, savigarbai ir padorumui. Tikrai nepalaikysiu mero interpeliacijos“, – kalbėjo A. Vizbaras. Taip pat jis kreipėsi į vicemerę darbietę Gitaną Rašimienę primindamas, kad ji
- dešinioji mero ranka ir nėra atsistatydinusi: „Stiprybės ir sveikatos jums, nes laukia rimtas apsisprendimas. Jei būtumėte atsistatydinusi bent prieš 4 dienas, jūsų balsavimas prieš merą būtų pagrįstas.“
Tarybos nario Jordano Kenstavičiaus nuomone, merui trys vadovavimo metai buvo tikras išbandymas, nes valdančiąją daugumą sudarė 4 partijos, ir kiekviena turėjo savo ambicijų: vieni išties siekė gerovės rajonui, kiti į Tarybą atėjo asmeninių interesų vedami. J. Kenstavičius neneigė, kad oponentų kaltinimuose esama tiesos ir
tikrai ne viskas buvo daroma gerai. Tačiau, jo nuomone, kai kuriais perversmo organizatoriais taip pat negalima pasitikėti: „Žiūrėdamas į akis tiek Romui Zubielai, tiek Vaidui Kuzmarskiui noriu priminti: kada mes visi kalbėjome dėl Blinstrubiškių, meras paklausė, ar pritariate, kad Blinstrubiškės atitektų Savivaldybės globon, jūs
išsakėte savo nuomonę, kad pritariate. Praėjo šiek tiek laiko, ir jūs pasirašėte raštą, kad šiuo klausimu merui nepritariate. Tai galėtų patvirtinti visi Tarybos nariai, tuo
metu buvę koalicijoje. Tokie veiksmai garbės tikrai nedaro.“ Tarybos narys sakė mero interpeliacijai nepritariantis, jo nuomone, meras savo pareigą atliko gerai,priėmė
daug naudingų sprendimų, kartais dėl koalicijos sau prisiimdavo ir nepagrįstus kaltinimus.
Per diskusijas aštrios kritikos ar naujų klausimų meras P. Vežbavičius nesulaukė, todėl jo baigiamoji kalba buvo trumpa, metaforiška: „Vienas garbingas socialdemokratas, kuris ir dabar yra salėje, yra pasakęs: mere, jei pastatas griūtų ir plytos lakstytų, kaip tu elgtumeisi? Be abejo, aš elgčiausi taip pat, kaip ir socialdemokratai, t.y., rinkčiau plytas ir lipinčiau pastatą. Bet prieš tai aš atsirinkčiau sveikas plytas, kurios reikalingos pastatui, o ne tas, sutrūnijusias, suskilusias, kurios reikalingos tik pelkei užtvenkti.“
Tarybos narys Antanas Kilčauskas  pats netikėtai išsidavė: „Gerbiamas mere, jūs mane kažkada įspėjote už netaktą, bet šitie jūsų žodžiai irgi šiaip sau.“ „Bet aš nieko neįvardijau“, – atkirto vis dar meras.
A. Kilčauskas pažymėjo, kad mero atsakymai ir jį palaikančių Tarybos narių pasisakymai nepatenkino interpeliacijos autorių, todėl kitas žingsnis – slaptas balsavimas
dėl nepasitikėjimo meru.
Meras sakė pats norįs, kad interpeliacija būtų tęsiama, nes jam svarbu pasitikrinti, kiek Tarybos narių juo dar pasitiki.
Iš visų partijų atstovų buvo sudaryta 7 asmenų balsų skaičiavimo komisija. Po pusę valandos trukusio slapto balsavimo, balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Linas Dargevičius paskelbė verdiktą: „už“ nepasitikėjimą Raseinių r. savivaldybės meru Petru Vežbavičiumi balsavo 13 Tarybos narių, „prieš“ nepasitikėjimą meru – 12.
Suvedusi balsavimo rezultatus, balsavimo komisija nustatė, kad išreikštas nepasitikėjimas meru Petru Vežbavičiumi.
Merui Petrui Vežbavičiui nuosprendis įvykdytas greitai ir neskausmingai, o viso proceso bei posėdžio metu jis elgėsi labai nuolankiai, kukliai ir paslaugiai, nuolat patarinėjo diversantams, kaip teisingai atlikti visas procedūras, kad paskui nebūtų pagrindo bylinėtis teisme.
Naujo mero rinkimai rutuliojosi kur kas sparčiau.
Tarybos narys Darius Ulickas pasiūlė vienintelį ir neginčijamą kandidatą į mero postą – Tarybos narį Dainių Šadauskį ir perskaitė 13 Tarybos narių, pasirašiusių po
šiuo siūlymu, pavardes.
Tada tribūnon stojo pats Dainius  Šadauskis, Tarybos narys, besivadovaujantis J. Erlicko išmintimi: ,,Jeigu tau pasiūlo kėdę, tai eik ir sėsk. Po to išsiaiškinsi, kurioje
ministerijoje“ (šaltinis –www.facebook.lt, Dainiaus Šadauskio profilis),  ir labai išmintingai pakalbėjo: „Iš žiniasklaidos bemaž prieš mėnesį išgirdęs, kad mane ruošiamasi rinkti meru, intensyviai ruošiau programą. Ji išėjo didžiulė, tačiau užsitęsus mero atstatydinimo procedūroms supratau, kad per mažai liko laiko ją įgyvendinti, tad šiandien jūsų nevarginsiu, o pristatysiu ją kitoje kadencijoje.“ Kandidatas teigė, kad kadencijai einat įpabaigą galima padaryti išvadą, jog šiai Tarybai didžia dalimi nepavyko Raseinių krašto padaryti gražesnį, patrauklesnį, o gyventojų nepasitenkinimas rajono valdžia nuolat augo. Gal trejeto socdemų įkėptas, D. Šadauskis nėrė į jam svetimą medicinos pasaulį: „Šiandien galime konstatuoti, kad Savivaldybė serga, pastarosios televizijos laidos ir publikuojami straipsniai leidžia daryti išvadą, kad ligos forma yra sunki. Netyla kalbos, kad gal ligoniui nereikia taikyti terapijos, o turėti kantrybės ir leisti rinkėjams atlikti operaciją. Nepaklusę šiems raginimams pasielgėme teisingai. Iš rinkėjų galimybė operuoti neatimta, o mums ištyrus ligonio būklę, jiems tai padaryti bus paprasčiau, o ir gijimas bus lengvesnis, greitesnis.“ Toliau būsimasis meras nuklydo į sporto pasaulį: kadenciją palygino su estafetinio bėgimo distancija, o dabartinį Savivaldybės tarybos laikotarpį – su finišo tiesiąja. „Estafetės lazdelę reikia perduoti tam, kuris sugebėtų išvengti kliūčių ir tinkamu tempu pristatyti ją į finišą, – nesikuklindamas kalbėjo D. Šadauskis. – Jei manysite, kad esu tam tinkamas ir išrinksite mane į šias garbingas pareigas, atliksiu man pavestą užduotį atsakingai ir negailėdamas jėgų. Jei pasirinksite
kitą asmenį, aš gerbsiu jūsų nuomonę.“
Po kandidato prisistatymo Tarybos nariai pateikė jam įvairių klausimų: apie veiklą, programą, būsimąjį biudžetą ir kt. Tačiau Dainius Šadauskis į ilgas kalbas nesileido:
sakė esąs samdomas darbuotojas, vadovaująs apie 10 darbuotojų turinčiai statybų įmonei, kuri nei karto nedalyvavo Savivaldybės konkursuose, o jo, kaip mero, programa – tęsti gerus darbus ir nutraukti blogus.

Jaudinančiu balsu iš tribūnos kalbėjo Tarybos narys Linas Bielskis. Jis sakė palaikąs Dainiaus Šadauskio kandidatūrą, apibūdino jį kaip tvirtą, užsispyrusį, nepakantų ko-
rupcijai, tikslo siekiantį tikrą savo karšto patriotą, ir teigė, kad būtent šie tikslai jį atvedė į politiką, o ne kokie nors asmeniniai siekiai. Anot L. Bielskio, dirbdamas Taryboje  Dainius Šadauskis nuoširdžiai rūpinosi paprastais kaimo žmonėmis, o Tarybos posėdžių metu jis nepritardavo nei vienam rajono žmonėms nenaudingam sprendimui.Tarybos narė Kristina Bartkutė norėjo išgirsti, ką L. Bielskis mano apie tai, kad D. Šadauskis Tarybai balsuojant daugiau nei puse klausimų susilaikydavo.
„Manau, kad jis turi savo nuomonę, o tai, kad susilaikydavo, galbūt reikšdavo, kad jis tiems klausimams nepritardavo“,  – bandė išsiukti L. Bielskis. Tačiau K. Bartkutė neatlyžo: „Yra balsavimas „prieš“ arba „už“, o susilaikymas reiškia nuomonės neturėjimą arba atėjimą į posėdžius nepasiruošus.“ Tarybos narys Linas Dargevičius
reziumavo: „Išgirsti dalykai dar kartą įrodo, kad tai, kuo mes šiandien užsiimame, nėra labai rimta: nei labai rimtos programos, nei labai rimtų darbų, kaip supratau, ir
biudžetas bus toks pat. Dar kartą lipame ant to pačio grėblio: daug narių turinčios frakcijos slepiasi už tų, kurios turi mažai narių. Aišku, kartais patogu vairuoti automobilį iš galinės sėdynės.“ L. Dargevičiui nuostabą sukėlė tai, kad naujai susidariusi valdančioji dauguma į mero postą siūlo liberalą Dainių Šadauskį – mažiausią politinę įtaką turinčios grupės atstovą. Tai, jo manymu, nesolidu ir tikrai neužtikrina stabilumo.
Nei naujų pretendentų atsirado, nei Dainius Šadauskis atsiėmė savo kandidatūros, todėl buvo pradėta antroji tądien slaptojo balsavimo procedūra.
Šįkart balsavime dalyvavo 24 Tarybos nariai, „už“ Dainiaus Šadauskio kandidatūrą balsavo 13 Tarybos narių, 11 buvo „prieš“. Dainius Šadauskis, vainikuotas meru, užėmė posėdžio pirmininko kėdę ir toliau skubiai vedė posėdį, nes savo vietoje niekaip negalėjo nustygti Tarybos narys Liudas Kavaliauskas, nekantriai laukiantis administracijos direktoriaus titulo.
Meras Dainius Šadauskis pateikė Liudo Kavaliausko kandidatūrą Raseinių r. savivaldybėsadministracijos direktoriaus pareigoms užimti.
Tarybos narys Liudas Kavaliauskas sakė nematąs prasmės apie save kalbėti, nes susirinkusieji apie jį žino daugiau nei jis pats. L. Kavaliauskas priminė, kad praėjo kadencijoje šias pareigas jis užėmė visus 4 metus. Tarybos narys pasižadėjo, kad užėmęs administracijos direktoriaus postą revoliucinių pertvarkų tikrai nesiims ir
netrukdys specialistams dirbti. Tačiau paminėjo sieksiąs, kad savivaldybės specialistų darbe būtų kuo mažiau politikavimo. Vadovauti Savivaldybės administracijai
L. Kavaliauskas sakė pradėsiąs tada, kai Vyriausioji rinkimų komisija panaikins jo mandatą, o tai įvyks gruodžio 27 dieną.
Taigi, pasak L. Kavaliausko, savivaldybės darbuotojai Kalėdas dar galės atšvęsti be jokių sukrėtimų.
Vėl vyko slaptas balsavimas, kurio rezultatai buvo kiek keistoki: iš 24 Tarybos narių net 14 panoro Raseinių r. savivaldybės aministracijos direktoriaus poste
matyti Liudą Kavaliauską, o 10 balsavo „prieš“. Daugumos Tarybos narių valia nuo šių metų gruodžio 27 dienos administracijos direktoriaus pareigas pradės eiti
Liudas Kavaliauskas.
Kam buvo skirta pasitraukti, tas pasitraukė. Kam buvo pažadėti sostai, tie į juos ir atsisėdo.
Reikia pažymėti, kad posėdžio pabaigoje svarstyta pagrindine darbotvarke buvo prabėgta lyg basomis per sniegą – paskubomis, pakniubomis. Svarbiausia – išrinkti
geri nauji vadovai, o rajono reikalai gali ir palaukti…

Kristina Bendžiūtė

Pastarosiomis savaitėmis mūsų rajoną užgriuvo politiniai neramumai. Trys iki šiol valdančiajai daugumai priklausę Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai, Darbo  partijos atstovai, netikėtai nutraukė savo veiklą valdančiojoje koalicijoje. Įvykus politiniam perversmui, iš pareigų buvo atleistas Raseinių r. savivaldybės administracijos direktorius, pateikta interpeliacija rajono merui.
Gruodžio 3 dieną Raseinių krašto televizijos tiesioginio eterio laidoje buvo gvildenami pastaruoju metu daug diskusijų keliantys klausimai, bandyta išsiaiškinti tikrąsias koalicijos iširimo priežastis bei ištakas. Televizijos laidoje, kurią vedė žurnalistė Aušra Sungailaitė, dalyvavo LR Seimo narys Remigijus Ačas ir Raseinių rajono savivaladubės tarybos nariai Jordanas Kenstavičius bei Sigitas Vaičius.
Seimo nario Remigijaus Ačo nuomone, viena iš priežasčių, kodėl įvyko politinis perversmas Raseinių rajone – tai politinės kultūros ir patirties stoka. „Pas mane ne kartą lankėsi socialdemokratai, norėjo jungtis prie valdančiosios daugumos ir prašė performuoti koaliciją, – kalbėjo Seimo narys. – Tačiau garbingai jiems atsakiau, kad matau koalicijoje trūkumų, dėl kai kurių partijų yra sunku dirbti, bet šią kadenciją reikia atkentėti iki pabaigos, o po rinkimų bus galima apie tai pagalvoti. Turbūt pagrindinė priežastis – buvę mūsų koalicijos partneriai, Darbo partijos nariai.Tai nauja politinė jėga mūsų rajone- Tarybos nariai vicemerė Gitana Rašimienė, Vaidas Kuzmarskis ir Romaldas Zubiela – visi trys nauji politikai, anksčiau nedalyvavę politiniame gyvenime. Vicemerę, nors ji ir politikos naujokė, tikrai galima pagirti, ji išlaikė egzaminą. Tačiau susidarė toks įspūdis, kad tiek Romaldas Zubiela, tiek Vaidas Kuzmarskis į politiką turbūt atėjo su interesais. Ne paslaptis, formuojant koaliciją, visų pirma Zubiela pasakė: vyrai, man nieko nereikia, bet man, kaip medinukui, atiduokite šilumos ūkį, kadangi turiu medžio verslą, man reikia tiekti pjuvenas, medžio drožles. O Kuzmarskis deklaravo, kad jis turi statybų verslą ir jam reikia užsakymų. Manau, kad šie žmonės į valdžią atėjo be programos, ne darbų daryti, bet tarsi pasiėmę šaukštą kažką semti. Manėme, kad viskas subręs, nurims ir mums seksis geriau dirbti, bet pasirodo, taip nebuvo. Buvo galima tylėti ir nieko nesakyti, bet politikoje yra kitaip nei versle, nes politikoje atsakomybė yra kolektyvinė ir ją prisiima visi.“

Pasak R. Ačo, paskutinis lašas, dėl ko buvo pakeltos bangos prieš valdančiąją koaliciją, – tai jo domėjimasis šilumos kainomis. Išgirdęs pensininkų skundus dėl aukštų  šilumos kainų mūsų rajone, Seimo narys apsilankė Raseinių šilumos tinkluose ir iš direktoriaus S. Bartkaus sužinojo, kad ateityj šilumos kaina kils, o dabartinė kaina geriausiu atveju gali būti išlaikyta tik iki rinkimų.
„Man pradėjus domėtis šilumos tinklais įvyko sprogimas, – atviravo R. Ačas. – Buvęs mūsų koalicijos partneris Romaldas Zubiela turbūt įsivaizduoja, kad Raseinių šilumos tinklai yra jo UAB’as ir jis gali bet kokiomis kainomis tiekti kurą ir bet kokią kainą lupti iš gyventojų. Paskutinius kelerius metus į katilinę investavome apie 8 milijonus litų, artimiausiu laiku bus investuojami dar 5 milijonai į trasas. Atrodo, turėtumėme sutaupyti, nes didelė dalis lėšų yra iš ES. Pasirodo, tas sutaupymas nueina kažkam į kišenę.“
Seimo narys taip pat pasidomėjo, iš kur ir už kokią kainą perkamos durpės kūrenimui. Paaiškėjo, kad anksčiau durpės buvo perkamos iš Tytuvėnų durpyno po 26 litus už kubą, o šiemet – iš Radviliškio r. Tyrulių durpyno po 19,20 Lt už kubą. R. Ačo paskaičiavimais, gan pigiai iš durpyno nupirktos durpės šilumos tinklams parduodamos po 48 Lt už kubą, t.y., už dvigubą kainą. „Šiandien aš kreipiuosi į rajono žmones, kurie moka už šilumą, kai sutinkate poną Zubielą, sakykite: ponuli, pusę pinigų aš tau į kišenę atiduodu, – neslėpė savo pasipiktinimo R. Ačas. – Niekam ne paslaptis, kad „Eglyta“, įmonė, tiekianti Raseinių šilumos tinklams kurą, yra Zubielos. Daugelis verslininkų, kai daro ką nors ne taip, stengiasi neturėti tos įmonės akcijų, bando kam nors jas perrašyti. Zubiela ne kartą Tarybos posėdyje ir koalicijoje yra pasakęs, kad „Eglyta“ yra jo įmonė. Nenoriu kaltinti šilumos tinklų direktoriaus, nes kada rajoną valdo politikai ir su pirštu parodo, ką daryti, jis, kad ir koks sąžiningas bebūtų, privalo vykdyti. O kad Darbo partija, konkrečiai – Zubiela, kuruoja šią sritį ir neleidžia niekam kitam rūpintis tais reikalais, tai yra faktas, ir turbūt visi buvę ir esami koalicijos partneriai tai patvirtins.“
R. Ačo teigimu, kad pabrango šildymas, yra paradoksas. 2006 metais šilumos tinklai dar naudojo mazutą, tačiau gyventojai už šildymą mokėdavo mažiau: „Kalbėjausi su specialistais, kurie pasakė, kad bet kuriame rajone, jei jis imasi kūrenti biokuru, praktiškai kaina negali būti didesnė kaip 20 ct/kWh, kitaip kažkas yra netvarkoj. Mes investavome 8 milijonus į šilumos ūkį, tačiau mokame brangiai. Kyla klausimas: kuo mes skiriamės nuo tų rajonų, kurie įsileido rubikonus ir dabar keikia. Liko labai nedaug savivaldybių: mūsų, Tauragės, Radviliškio, kurios turi savo šilumą tiekiančias įmones.
Tauragės, Radviliškio rajonuose kainos stebuklingos, o pas mus –  didelės. Mes netu-rėtumėme lygiuotis į respublikos šilumos kainų vidur-kį. Kodėl negalime  būti mažiausiai už  šilumą mokančių   rajonų trejetuke ar penketuke? Juk investavome milijonus tam, kad paskui ramiai ir patogiai gyventumėme. Tačiau gyvename blogiau, nei naudodami šildymui mazutą, tai jau yra dvigubas nusikaltimas: išleidome valstybės ir Europos pinigus, ir dar apie 30 procentų apvaginėjame rajono gyventojus.“      Seimo narys priminė esąs partijos Tvarka ir teisingumas Raseinių skyriaus pirmininkas, todėl yra atsakingas už partijos Raseinių skyriaus veiklą bei priimamus sprendimus: „Už visą mūsų veiklą, priimamus sprendimus ir visą šį laikotarpį, kada meras P. Vežbavičius valdė rajoną, atsakomybę prisiimu aš. Tikrai nesikišu į rajono valdymą, tačiau jei matau, kad yra vienas ar kitas netinkamas sprendimas arba vyksta procesas, aš ne tik kaip šios partijos pirmininkas, bet ir kaip Seimo narys turiu tą dalyką pasakyti ir jokiu būdu netoleruoti, tai būtų nesąžininga prieš rinkėjus. Koalicijos griūtis prasidėjo ne dėl mero. Opozicija pasinaudojo situacija, kad Darbo partija išeina iš koalicijos ir nuvertė administracijos direktorių. Po to man, kaip skyriaus pirmininkui, buvo pasiūlytas toks sandėris: vietoj nuversto administracijos direktoriaus bus pastatytas socialdemokratų atstovas Kavaliauskas, o visa kita lieka tvarkoje – mero galva lieka, važiuojam toliau. Bet aš manau, kad ne taip yra formuojamos koalicijos, čia visi turi norėti dirbti ir susitarti. Kadangi mums buvo bandoma išlaužti rankas, mes pasakėme, kad nesutinkame su tokiomis žaidimo  taisyklėmis, liksime orūs, garbingi, bet tikrai taip nesielgsime. Tai po to atsirado interpeliacijos raštas merui. Štai tokia politikos kultūra yra formuojama mūsų rajone. Jei ir bus meras nuverstas, tikrai nėra jokios tragedijos, nes pagrindiniai darbai rajone padaryti. Artimiausiu metu daugiausia bus susikoncentruota ties biudžetu. Na, bet biudžetas irgi nėra šventa karvė: po rinkimų susikūrusi nauja koalicija gali biudžetą peržiūrėti, tikslinti. Svarbu, kad koalicijos partneriai gerbtų vieni kitus, o rinkimai viską sudėlios į savo vietas.“
Tarybos narys Jordanas Kenstavičius pritarė Seimo nariui Remigijui Ačui, kad jo išvardintos koalicijos griūties priežastys yra pagrindinės. Buvusiems koalicijos partneriams nepatiko, kad yra domimasi jų veiklos sferomis: kuro tiekimu, maitinimo paslaugomis. Nors jie politikos naujokai, tačiau maniau, kad kaip žmonės yra  subrendę ir tikrai nedarys tokių klaidų, – samprotavo J. Kenstavičius. – Ardyti koaliciją, kada iki rinkimų lieka 2 su puse mėnesio, yra pakankamai rizikingas žingsnis. Ką nors sukurti ir padaryti yra nelengva: turi surinkti komandą, išsikelti tikslus, užduotis ir juos vykdyti. Manau, kad buvusių mūsų kolegų darbiečių žingsnis yra neatsakingas.“
Tarybos narys prisiminė, kaip daugiau nei prieš metus buvękoalicijos partneriai ėmėsi iniciatyvos sumažinti šildymo kaštus rajono mokyklose. Buvo nutarta visas mokyklas centralizuoti ir atiduoti   šilumos tinklams, kad  jie rūpintųsi kūrenimu, kuro tiekimu, priimtų kūrikus ir pan. J. Kenstavičius teigė pats tikėjęs, kad rajono mokykloms šildymas atsieis pigiau, tačiau po metų kreipėsi kelių mokyklų direktoriai, kurie sakė, kad šilumos kaina nėra tokia žema, kaip buvo žadėta. „Rimtai kalbėjomės su koalicijos partneriais ir prašėme pasiaiškinti, kodėl pas mus tokios aukštos šilumos kainos. Aišku, prašymas pasiaiškinti mūsų tuometiniams koalicijos partneriams nepatiko, – pasakojo J. Kenstavičius. – Pats pradėjau domėtis, kiek už šildymą moka kitų rajonų gyventojai. Sužinojau, kad visur, kur naudojamas biokuas, yra pigiau, mokama 17-18 ct/kWh. Manau, kad dabar reikėtų priimti politinį sprendimą ir šilumos kainą sumažinti iki 20 ct/kWh, o toliau žiūrėti ir tvarkyti savo šilumos ūkį. Tai būtų realus žingsnis, nes dabar mes tik kalbame, o žmonės tuo tarpu kenčia.“
Tarybos narį papiktino ir tai, kad iš pareigų atleidžiant administracijos direktorių, jam mesti kaltinimai nebuvo pakankamai pagrįsti. „Mes galbūt galėtumėme pasakyti atvirkštinį variantą: buvo sumažintas biurokratinis aparatas, atleista apie 30-40 žmonių, tačiau savivaldybėje liko geri specialistai ir darbai vyko sklandžiai,įgyvendinta projektų už 50 milijonų litų, – vardijo nuveiktus darbus J. Kenstavičius. – Galvojome apie sunkesnį laikotarpį: sutaupėme lėšų, subalansavome pajamas ir išlaidas, kad darbuotojai laiku gautų atlyginimus ir nesikauptų skolos.“ J. Kenstavičiaus nuomone, per tokį trumpą iki rinkimų likusį laiką naujai paskirtas administracijos direktorius ar išrinktas meras, kad ir kokie kompetentingi bebūtų, neturės jokių prošvaisčių nuveikti reikšmingus darbus, todėl dabar susiklosčiusi situacija kvepia avantiūra.
Anot J. Kenstavičiaus, politiniai perversmai griauna žmonių pasitikėjimą rajono valdžia ir sukelia nusivylimą. Tiems, kurie buvo suplanavę darbus, nebeleidžiama jų
pabaigti, o atėjusi nauja valdžia nespės net kojų apšilti. Tarybos nario manymu, svarbu pelnyti žmonių pasitikėjimą, tada žymiai lengviau dirbti ir spręsti žmonių problemas, galima pasiekti bendro rezultato, sulaukti abipusės naudos,paskatinti žmones daugiau domėtis ir pačiais politikais, ir bendra rajono situacija. Tarybos nario įsitikinimu, Raseinių miestas ir rajonas tikrai gali būti gražesnis, patrauklesnis: „Turiu sėkmingą verslą, tačiau nesu abejingas savo kraštui. Kartais užgaunamos mano ambicijos, kai kas nors pasako, kad mūsų miestas nėra pakankamai patrauklus, o išgirdus pavojaus varpus, kad mūsų rajoną palieka vis daugiau jaunimo, norisi eiti į politiką ir gelbėti savo kraštą, savo miestą.“ Tarybos nario Sigito Vaičiaus manymu, tikrosios, giluminės koalicijos griūties priežastys skiriasi nuo viešai, oficialiai deklaruojamų. Jo nuomone, iki rinkimų likus vos daugiau nei dviems mėnesiams, nelogiška ir neatsakinga keisti 2 pagrindinius rajono vadovus.
S. Vaičius tikino, kad jam, kaip Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos atstovui, besiformuojanti naujoji koalicija nesiūlė prisijungti, tačiau vienas jo
bendrapartietis tokio pasiūlymo sulaukė. Tai įrodo, kad perversmininkai nėra labai užtikrinti sėkme, todėl ieško paramos.
„Netrukus bus formuojamas Savivaldybės biudžetas, o nuo teisingo biudžeto paskirstymo labai daug priklauso mūsų rajono žmonių gyvenimas. Tai liečia ir mokytojus, ir medikus, ir kultūros darbuotojus. Atėję nauji vadovai, kol įeis į ritmą, atsistos į vėžes, gali padaryti klaidų, kurių pasekmes jausime visus ateinančius metus, – kalbėjo Sigitas Vaičius. – Tarp buvusių koalicijos partnerių ir socialdemokratų yra daug rimtų vietinės reikšmės rajono politikų, todėl tikiuosi, kad jie rimtai įvertins dabartinę situaciją ir susilaikys nuo suplanuotų žingsnių. Toks mano prašymas, ir tam turėtų pritarti nemaža rajono gyventojų dalis.“

Kristina BENDŽIŪTĖ

Lapkričio 25 d. į 55-ąjį Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdį nepatingėjo susirinkti visi 25 Tarybos nariai. Galime tik spėlioti, kas nulėmė tokį gausų dalyvavimą posėdyje – jubiliejinis mero Petro Vežbavičiaus gimtadienis, politinio perversmo troškulys, smalsumas, kad posėdį stebėjo Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė su vyriausiąja specialiste Vilma Stūronaite bei žurnalo „Sa-vivaldybių žinios“ direktorė Lina Belevičienė su savo komanda, o gal nežinia kam, nežinia kieno ir nežinia iš kur dešiniajame posėdžių salės kampe išdygusi vaizdo kamera,  fiksuojanti kiekvieną posėdžio dalyvių žodį bei krustelėjimą. Kad ir kaip ten bebūtų, mūsų rajono išrinktieji visiems susirinkusiems padovanojo įdomų, dinamika pulsuojantį reginį. Bet apie viską iš eilės.
Posėdžio pradžioje meras perskaitė jaudinančius M. K. Čiurlionio žodžius, kuriais visos Tarybos vardu pasveikino neseniai gimtadienius atšventusius Tarybos narius Vaclovą Šimaitį ir Dalią Grigaliūnienę. Taip pat pagal mero potvarkį buvo apdovanoti Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, nepriekaištingai atlikę savo pareigą ir išgelbėję žmones dviejuose ne per seniausiai vykusiuose gaisruose, tai: Eimantas Savickas, Ramūnas Arštikis, Aidas Grigalaitis, Nerijus Veryga. Narsūs ir drąsūs ugniagesiai buvo palydėti plojimais, o tada į pirmą planą išsiveržė vicemerė Gitana Rašimienė ir Tarybos vardu apdovanojo 60 – ojo gimtadienio proga mero padėkos raštu Petrą Vežbavičių, Raseinių rajono savivaldybės merą, už nepriekaištingą darbą, aktyvią visuomeninę veiklą, puikų vadovavimą Savivaldybės tarybai.
Tarybos dainorėlis Antanas Vizbaras priminė tradiciją, kad per mero gimtadienį būtina sugiedoti „Ilgiausių metų“. Net rojalio šįkart neprireikė – dainingai nusiteikę Tarybos nariai giesmę sugiedojo a cappella, be jokio akompanimento. Po to pasipylė gėlės, sveikinimai, nuoširdūs linkėjimai. Jubiliejaus proga merą sveikino bendrapartiečiai, savo politines ambicijas akimirkai pamynę spaudė ranką ir sveikatos linkėjo opozicijos atstovai.
„Kaip sakoma, šampanas baigėsi, reikia pradėti dirbti“, – atlaikęs visus aliai vieno sveikinimus konstatavo meras. Darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti tik 26 klausimus, tačiau netrukus atsirado svarių papildymų. Meras informavo, kad posėdžio išvakarėse, lapkričio 24 dieną, buvo gautas raštas, po kuriuo pasirašė 10 Tarybos narių, o kartu su raštu buvo siūloma į darbotvarkę įtraukti sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Baltrušaičio atleidimo iš pareigų“.
Nieko nelaukdamas iš tribūnos panoro paviešinti pareiškimą Tarybos narys Romaldas Zubiela: „ 2007-2011 metų Raseinių rajono savivaldybės tarybos kadencijos darbe matome, kad daug darbų prieštarauja rajono gyventojų interesams ir lūkesčiams. Mūsų netenkina nepagrįsti administracijos sprendimai investiciniais klausimais, gyventojų nuomonės nepaisymas, vykdoma kadrų politika, rajono vadovybės nesugebėjimas spręsti esminių klausimų savarankiškai.Nors iki kadencijos pabaigos lieka nedaug laiko, manome, kad tai aneš didžiulę žalą rajono gyventojams. Todėl mes, Darbo partijos Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai, nutraukiame savo veiklą valdančiojoje koalicijoje. Pasirašo Tarybos nariai Gitana Rašimienė, Vaidas Kuzmarskis, Romaldas Zubiela.“
Meras pažymėjo, kad raštiško koalicijos susitarimo nebuvo, taigi šį pasisakymą galima vertinti tik kaip pareiškimą.
Tarybos nariai patvirtino papildytą darbotvarkę ir balsavimu nusprendė visų pirma svarstyti administracijos direktoriaus Dainiaus Baltrušaičio atleidimo iš pareigų klausimą. Meras informavo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 9 st.,  įsigaliojusį spalio 1 d., meras, mero pavaduotojas, administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, valdybos, kolegijos ir kitos personalijos yra skiriamos ir atleidžiamos slaptu balsavimu. Taip pat meras įspėjo, kad administracijos direktoriaus atleidimas iš pareigų gali tapti teisminio proceso pradžia, tačiau jis, kaip meras, turi paklusti daugumos Tarybos narių valiai.
Sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Baltrušaičio atleidimo iš pareigų“ pristatė Tarybos narys Antanas Kilčauskas. Pagrindinis atleidimo iš pareigų motyvas – prarastas Tarybos narių pasitikėjimas. Buvo siūloma administracijos direktorių atleisti iš pareigų nuo š.m. lapkričio 25 d., o laikinai eiti jo pareigas paskirti administracijos direktoriaus pavaduotoją A. Gricių. Mero paragintas A. Kilčauskas pažėrė gausybę labai vaizdingų ir aptakių pastabų apie netinkamą administracijos direktoriaus darbą. Tarybos narys tvirtino, jog tai visai nėra priešrinkiminis šou ir kad šio sprendimo projekto iniciatoriai visai nėra nusistatę prieš Dainių Baltrušaitį kaip prieš žmogų. „Buvome, esame ir būsime prieš tokią sistemą, ydingus veiklos principus, kuriais remiasi administracijos direktorius darbe, parodydamas savo aklą paklusnumą, bejėgiškumą ir amorfiškumą, – drąsiai kalbėjo A. Kilčauskas. – Taip dirbant administracijai ir valdančiajai daugumai, mūsų rajono vietos savivalda, kaip niekur kitur, tampa vis panašesnė į UAB’ą, kurį valdo „stambūs akcininkai“, linkę tūnoti šešėlyje. Dėl to įsigalėjo teritorijos ir valdų pasidalijimas įtakos sferomis, politinė giljotina kitaip mąstantiems, dvasinis luošinimas verčiant persikrikštyti. Rajonas unikalus tuo, kad kadencijos metu buvo net du kanibalizmo atvejai (kai tos pačios genties gyvūnai suvalgo savus). Todėl mūsų savivaldybė išsigimsta kaip savivalda ir griaunami jos pamatai. Visiškai nebuvo paisoma socialdemokratų frakcijos, nors turėjome 8 mandatus – tai beveik trečdalis tarybos. Tiesa, viena mergaičiukė perbėgo, aš tai vadinu politiniu ištvirkavimu, nors tiksliau tiktų politinė prostitucija, nes ištvirkavimas kartais būna iš meilės. Jei savivaldą palygintumėme su žmogaus organizmu, tai mūsų savivaldybė serga lėtine liga ir yra brangi kiekviena diena, kad ji neperaugtų į chronišką susirgimą. Siūlau paremti.“  Tarybos narys Linas Dargevičius paminėjo, kad šią kadenciją jau ne pirmą kartą svarstomas administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų klausimas. Ta-rybos nario nuomone, tokie dalykai neatneša nieko gero ir tikrai nestiprina žmonių pasitikėjimo valdžia. „Išgirdome sprendimo projekto rengėjų argumentus. Iš dalies su kai kuriais galima sutikti, dėl kai kurių galima ginčytis, bet dirbant tokį darbą išvengti klaidų neįmanoma, – kalbėjo L. Dargevičius. – Visa tai būtų galima apsvarstyti, jei ne viena aplinkybė, kuri matyti pažiūrėjus į kalendorių – iki rinkimų liko trys mėnesiai. Mes galime priimti vienokį ar kitokį sprendimą, tačiau aukščiausias teisėjas mums už trijų mėnesių bus Raseinių rajono žmonės ir jų valia. Rinkėjų valia visi bus įvertinti – vieni išrinkti, kiti atleisti. Bus įvertintas ir administracijos darbas, ir tie, kurių iniciatyva Dainius Baltrušaitis tapo administracijos direktoriumi.“ Tarybos narys pažymėjo, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Tarybos nariai nepalaiko sumaišties ir suirutės, todėl administracijos direktoriaus atleidimui iš pareigų nepritars.
Partijos Tvarka ir teisingumas vardu kalbėjo Tarybos narys Ramūnas Maciukevičius. Jis teigė, kad administracijos direktoriui išsakyti priekaištai galbūt yra pagrįsti ir svarstytini, tačiau tokie perversmai savivaldybėje likus trims mėnesiams iki rinkimų tikrai neatneš naudos nei žmonėms, nei administracijai. „Mūsų frakcija nepalaiko nepasitikėjimo administracijos direktoriumi, ir mes balsuosime prieš direktoriaus atstatydinimą“, – išreiškė partijos Tvarka irteisingumas valią R. Maciukevičius.
Tarybos narys Sigitas Vaičius pritarė Linui Dargevičiui ir išsakė savo nuomonę: „Šiuo metu netikslinga ir netgi žalinga daryti pertvarkas, kai dar nėra patvirtintas kitų metų biudžetas. Tai įneš tik destrukciją. Čia aš įžvelgiu tam tikrus politinius žaidimus arba kažkieno labai didelį norą tapti administracijos direktoriumi. Ne paslaptis, kad yra siūloma Liudo Kavaliausko kandidatūra. Tačiau per du mėnesius nieko neišspręsi, nebent yra politinė patirtis. Juodžiausia pranašystė būtų ta, kad žmogus, eidamas į pareigas labai trumpam laikui, gali turėti kokių nors savo interesų. Bet aš nenorėčiau tuo tikėti, nes manau, kad Liudas yra savo krašto patriotas ir nori spręsti rajono klausimus, tačiau per tokį trumpą laiką neįmanoma nieko išspręsti. Manau, reikėtų užbaigti šią kadenciją tvarkingai, rinkimai už kelių mėnesių, galbūt susidarys nauja koalicija, bus išrinkti nauji Tarybos nariai, kurie galės gražiai, tvarkingai dirbti.“
Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pripažino, kad jis nuo pat pirmų dienų kritikavo administracijos direktoriaus Dainiaus Baltrušaičio darbą, skubotus, nepagrįstus jo sprendimus, neaiškią kadrų politiką. L. Kavaliauskas priminė, kad praėjusioje kadencijoje, valdant socialdemokratams, jis buvo administracijos direktoriumi ketverius metus, tačiau teigė, kad dabar visai nesiveržia į šį postą, nes puikiai supranta, kokia tai yra atsakomybė, ypač, kai iki rinkimų likę tik trys mėnesiai: „Nesiekiu aš tos karjeros, man jos užtenka, jei ir būsiu pasiūlytas, nesieksiu asmeninių tikslų. Tačiau matydamas, kokie darbai paskutiniu metu yra daromi, norisi situaciją pakeisti. Žmogaus, atėjusio į seniūniją ar kitą valdišką įstaigą, pirmiausia klausiama, kokiai jis partijai priklauso, o šitokių dalykų neturi būti. Savivaldybei pavaldžios įstaigos negali būti partinės, valstybės tarnautojai turi tarnauti visų pirma žmogui, o ne vienai ar kitai politinei jėgai. Tai pagrindinis tikslas, kurio aš siekiau dirbdamas administracijos direktoriumi ir to turėtų siekti bet kuris administracijos direktorius. Politikos čia negali būti.“
Tarybos nariui Jordanui Kenstavičiui abejonių sukėlė administracijos direktoriui mestas priekaištas dėl neskaidrios kadrų politikos. Tarybos narys teigė, kad pradėjus savivaldybės administracijai vadovauti Dainiui Baltrušaičiui, buvo tikrai nelengvas metas – savivaldybės biudžetas buvo sumažintas apie 20 milijonų, todėl direktoriui reikėjo sumaniai suktis ir vadovauti taip, kad darbuotojams nevėluotų atlyginimai ir apskritai užtektų lėšų: „Dėl lėšų stygiaus administracijos direktorius turėjo priimti nepopuliarius sprendimus, sumažinti savivaldybės darbuotojų skaičių. Tačiau etatų mažinimas buvo atliktas skaidriai ir tvarkingai, pasitariant su skyrių vadovais, pervedant darbuotojus iš vienų pareigų į kitas, o naujų žmonių nebuvo įdarbinta.Dabar savivaldybės administracijoje suburta labai rimta komanda. Šiuos metus galime vadinti istoriniais, nes rajone įgyvendinta apie 50 milijonų litų investicinė programa. Anksčiau dirbo daug daugiau žmonių, tačiau sugebėdavome įsisavinti tik apie 10 milijonų per metus, o šiandien su žymiai mažesniu darbuotojų skaičiumi mes pasiekėme labai gerų rezultatų ir viso kolektyvo bei direktoriaus dėka tapome stipresni. Šiandien nevėluoja atlyginimai, o suplanuotas biudžetas vykdomas. Tai įrodo, kad mūsų rajono perspektyva gerėja“. J. Kenstavičius paminėjo, kad turi priekaištų ir oponentams: „Buvo aptarta, kad Darbo partija ir jos lyderis R. Zubiela kuruos švietimo sritį, deja, nesulaukėme rezultatų nei pasiūlymų dėl mokinio krepšelio,efektyvaus lėšų paskirstymo mokykloms. Tai įvedė tam tikrą destrukciją ir dabar bandoma kaltę suversti kitiems“. Kitas svarus kaltinimas, skirtas administracijos direktoriui – nesugebėjimas valdyti finansinės ir ekonominės situacijos savivaldybėje. J. Kenstavičius kreipėsi į šių kaltinimų autorius: „Rašydami ar kalbėdami turėkite sąžinės, savo teiginius paremkite kokiais nors argumentais, konkrečiais skaičiais arba tiesiai ir šviesiai pasakykite, kad turite vieną tikslą – kad jums nesvarbi nei ekonominė situacija, nei darbo rezultatai, o svarbu šiandien ateiti į valdžią, tada visiems viskas būtų aišku. Visus dabartinius įvykius geriausiai išspręs laikas ir atsakys į visus klausimus, kas šiandien daroma ir dėl ko“. Tarybos narys Antanas Vizbaras sakė, kad kaltinti vien administra-cijos direktorių Dainių Baltrušaitį nekultūringa. Jis paskaitė vieną Raseinių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą reglamento skyrių, kuriame rašoma, kad visi savivaldybės tarybos sprendimai, posėdžių protokolai, mero potvarkiai, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai turi būti per 3 darbo dienas paskelbti. Tarybos narys kreipėsi į buvusius administracijos direktorius Darių Ulicką ir Liudą Kavaliauską su klausimu, ar jie buvo paviešinę nors vieną personalo valdymo ar komandiruočių įsakymą savo vadovavimo laikais. A.Vizbaras taip pat paminėjo, kad paviešinti įsakymus jis prašė ir
Dainiaus Baltrušaičio, bet jis elgėsi taip pat, kaip ir jo pirmtakai. Tarybos narys buvo įsitikinęs, kad ir pakeitus valdžią niekas nepasikeis ir per nepilną 100 dienų nebus įvykdyta tai, kas nebuvo vykdoma 8 metus. Jis kreipėsi į administracijos direktorių ar jo pavaduotoją, kad parašytų specialų įsakymą išviešinti visus personalo valdymo ir komandiruočių įsakymus nuo 2005 metų. A. Vizbaro žodžiais tariant, tokiuose žaidimuose, kada kaltina toks pat kitą tuo pačiu, jis nedalyvaus, nors ir buvo pasižadėjęs frakcijai palaikyti Dainių Baltrušaitį, tačiau paskutinę akimirką apsisprendė ir asmeniškai nutarė balsavime visai nedalyvauti.
Per visą kaltinimų ir palaikymų procedūrą administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis laikėsi ramiai, giedru veidu stebėjo procesą,lyg jam visai negrėstų atleidimas iš pareigų. Po Tarybos narių kalbų ir jis tarė žodį iš tribūnos. Jo nuomone, šis perversmas – tai politiniai žaidimai. Kadangi viena partija pasitraukė į kitą pustė, jėgų persvara pasikeitė. D. Baltrušaitis teigė administracijos direktoriaus pareigose išdirbęs trumpą laikotarpį – 1,5 metų, tačiau, jo nuomone, buvo daug padaryta. „Stengiausi vadovautis principu iš Aristotelio „Politikos“, kad kiekvienas valdovas turi rūpintis savo valstybe ir pavaldiniais taip, kaip savo namais ir namiškiais rūpinasi tikras šeimininkas. Galbūt kai kam tai nepatiko, – atvirai kalbėjo Dainius Baltrušaitis. – Nėra ko slėpti, politikų įtaka buvo, nes politikai yra įsipareigoję savo rinkėjams, jie turi bandyti pasiekti savo tikslus pasistatę tinkamus žmones. Duok Dieve, kad viskas pasikeistų ir atėjęs naujas direktorius būtų tikras vadovas, o ne partinės valios vykdytojas. Tačiau manau, kad taip tikrai nebus. O dėl nepasitikėjimo klausimo – natūralu, kad skilus koalicijai ir pasikeitus jėgų pusiausvyrai, aš negaliu būti patikimas žmogus kitai pusei. Net jei ir nebūtų pareikštas nepasitikėjimo klausimas, aš turėčiau atsistatydinti, nes aš dirbu tai pusei, kuriai esu prisižadėjęs ir kuri mane pastatė. Niekad nepolitikavau, stengiausi vykdyti darbus. Apie kadrų politiką –  negaliu darbuotojams uždrausti stoti į kokią nors partiją, taip pat administracijos direktorius neprivalo pristatyti Tarybai, ar jis priėmė į darbą kūrikus, ar juos atleido pasibaigus šildymo sezonui. O dėl skyrių vadovų visada buvo dalijamasi nuomone su koalicija, niekas į darbą nebuvo priimamas slaptai. Buvo skausminga atleisti dalį darbuotojų, tačiau kolektyvas išliko ir buvo padaryta daugiau darbų nei per paskutinius 10 metų, įgyvendinti investiciniai projektai. Nenoriu sakyti, kad tai mano nuopelnas, buvo ankstesnis projektų įdirbis, tačiau finansavimas buvo gautas man pradėjus dirbti – reikėjo viską suvaldyti ir investuoti – padaryti svarbiausią darbą. Apie ekonominę situaciją – savivaldybės biudžetas praeitais metais buvo 95 milijonai litų, šiemet – 93 milijonai. Šiemet biudžetas vykdomas 100 procentų, praėjusiais metais, nors ir buvo sumažinta 20 milijonų  planuoto biudžeto, žmonės laiku gavo algas ir išeitines išmokas, savivaldybės skolos mažėja. Dėl kadrų neskaidrumo ir ekonominės politikos aš nesutinku su kaltinimais, o dėl politinio nepasitikėjimo – tai natūralu – kiekviena atėjusi valdžia sako, kad ji dirbs geriau nei buvusi“. Dainius Baltrušaitis padėkojo kolegoms, kad buvo kartu ir pasidžiaugė, kad pavyko atlikti konkrečius darbus, o pradėti įgyvendinti investiciniai projektai sėkmingai vyksta.
Dainiui Baltrušaičiui baigus savo kalbą Taryba patvirtino slapto balsavimo biuletenius ir balsų skaičvimo komisiją. Po pusvalandį užsitęsusio slapto balsavimo, vykusio administracijos direktoriaus pavaduotojo A. Griciaus kabinete, salėje buvo paskelbti balsavimo rezultatai: 13 tarybos narių balsavo „už“ Dainiaus Baltrušaičio atleidimą iš administracijos direktoriaus pareigų,  1 – ,,prieš”, 1  balsavime nedalyvavo, 10 balsavimo biuletinių buvo negaliojančių.
Pakilia šventiška nuotaika prasidėjęs tarybos posėdis kai kuriuos asmenis labai nuvylė, tačiau nemažai buvo tokių, kurie iš posėdžių salės skirstėsi su neslepiama šypsena. Įtampa tarp mūsų rajono valdžios atstovų auga, o politinis persiskirstymas leidžia manyti, kad kritinis taškas dar nepasiektas. Politiniai oponentai, kad ir šiek tiek pavėluotai, šį pirmadienį jau įteikė merui dovanėlę – 11-os Tarybos narių pasirašytą interpeliaciją, kuri bus svarstoma greitu laiku per neeilinį Tarybos posėdį.
Laukite tęsinio.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Spalio 21 dieną į 54-ąjį Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdį atskubėjo net 23 tarybos nariai. Posėdžio pradžioje meras Petras Vežbavičius drauge su savo pavaduotoja Gitana Rašimiene gražaus 60-ojo jubiliejaus proga pasveikino Oną Babonienę – visų šešių kadencijų Tarybos narę; jai įteiktas padėkos raštas už aktyvią visuomeninę ir sportinę veiklą bei aktyvų dalyvavimą Savivaldybės tarybos darbe. Nebuvo pamirštas ir Tarybos narys Linas Bielskis, neseniai atšventęs eilinį gimtadienį. Sukaktuvininkai pagerbti gėlėmis ir plojimais. Posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti 30 sprendimo projektų, ji buvo papildyta dar 4 papildomais klausimais.
Manytina, kad posėdis slinko sklandžiai, bet nuobodžiai. Šį faktą patvirtina tai, kad kai kurie Tarybos nariai, išsilankstę savo kompiuterius, įniko į „Skype“, „Facebook“ ir kitas, labai Tarybos nario darbą palengvinančias, programėles. Arba ramiai ilsėjosi ant patikimo draugo peties.
Iš tribūnos kalbėjo arba nepasikėlę iš vietos mikrofono griebėsi vis tie patys, visiems gerai pažįstami personažai. O daugelis kitų laikėsi oriai, nes jautėsi perpratę vieną didžiausių pasaulio išminčių: tylėjimas – auksas.
Jau prasidėjęs nenumaldomai artėjančių savivaldos rinkimų vajus vis dažniau į tribūną atbloškia Tarybos narius, susirūpinusius mūsų rajono žmonių geresniu gyvenimu; jie patys ruošia ir pateikia svarstyti sprendimų projektus. Ryškėja tendencijos, kad sausio – vasario mėn. Savivaldybės specialistai galės ramiau atsipūsti – visą darbotvarkę užpildys rūpestingųjų Tarybos narių parengti sprendimų projektai. Tarybos narys Dainius Šadauskis svarstymui pateikė sprendimo projektą „Dėl komisijos sudarymo“. Stotingas, liemeningas ir balsingas Tarybos narys teigė, kad gyventojai daugiabučių namų, kurių šilumos mazguose sumontuoti cirkuliaciniai siurbliai, yra priversti mokėti už siurblių sunaudojamą elektros energiją. Dauguma šilumos mazgų su juose esančiais siurbliais priklauso UAB „Raseinių šilumos tinklai“, todėl D. Šadauskis siūlė sudaryti komisiją ir nustatyti gyventojų patirtų nuostolių kompensavimo tvarką. Tarybos valia buvo sudaryta 5 asmenų komisija, kuri iki šių metų gruodžio 15 d. nustatys gyventojų nuostolius už namų šilumos punktuose sunaudotą siurblių elektros energiją ir numatys kompensavimo mechanizmą. Šiam sprendimo projektui Taryba pritarė vienbalsiai.
Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė eilinį kartą patikslino 2010 m. Savivaldybės biudžetą. Pranešėja informavo, kad 2010 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patvirtintos pajamos iš viso padidinamos 1789,6 tūkst. Lt. Šis sprendimo projektas Tarybos narių reakcijos nesulaukė, tačiau klausimas „Dėl kredito linijos atidarymo“ sukėlė šiokį tokį susidomėjimą. Biudžeto skyriaus vedėja prašė Tarybos sutikimo Viešųjų pirkimų įstatymu numatyta tvarka atidaryti 1,8 mln. litų kredito liniją rajono Savivaldybės apyvartinių lėšų 2010 – 2011 metais trūkumui dengti. Ji teigė, kad kredito lėšos daugiausia bus naudojamos kitų metų pirmąjį ketvirtį, kadangi kiekvienų metų pradžioje išlaidos viršija pajamas. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pasmalsavo, kodėl taip skubama atidaryti kredito liniją, kuria bus naudojamasi tik kitąmet, taip pat Tarybos narys teigė, kad ir be viešųjų pirkimų aišku, kuris bankas teiks Savivaldybei kreditą. Pranešėja atsakė, kad pirkimo procedūra užtruks maždaug 45 dienas, todėl dabar pats laikas ją pradėti, o bankas dar nėra numatytas – atviro konkurso būdu vyks supaprastintas viešasis pirkimas.
L. Kavaliauskas užsispyręs tikino žinąs, kuris bankas laimės konkursą, tačiau meras nuvertino Tarybos nario ekstrasensorinius sugebėjimus argumentuodamas, kad pas mus yra mažai aiškiaregių. Kredito linijai pritarta balsų dauguma. Sprendimo projektą „Dėl didžiausio leistino darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Raseinių specialiojoje mokykloje pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ pristatė Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas. Jis siūlė nuo lapkričio 1 d. patvirtinti 31 pareigybę. Tačiau Tarybos nariai, o ypač – Romaldas Zubiela ir Antanas Vizbaras – stojo piestu prieš tokį nerealiai išpūstą pareigybių skaičių. R. Zubiela teigė, kad kažkada specialiojoje mokykloje buvo 350 mokinių, ir užteko vieno direktoriaus ir vieno pavaduotojo, o dabar tėra 68 mokiniai, tačiau yra net 3 direktoriaus pavaduotojai, 3 buhalteriai. Tarybos narys siūlė pareigybių skaičių sumažinti iki 28.Tarybos narys Antanas Vizbaras, vargais negalais įsijungęs mikrofoną pareiškė, kad šių metų rugsėjo mėnesį buvo patvirtinti ugdymo įstaigų etatų normatyvai, tačiau specialiajai  mokyklai šie kriterijai netaikomi. Tarybos narys siūlė atkreipti dėmesį į pavaduotojo, sekretoriaus, ūkvedžio, socialinio pedagogo, kiemsargio darbo krūvius.   Pranešėjas A. Milašauskas sakė, kad specialiojoje mokykloje yra kitokia darbo specifika, todėl jai negalima taikyti tokių pat normatyvų, kaip bendrojo lavinimo įstaigoms.
Vis tik Tarybos nariai vienbalsiai nusprendė, kad Raseinių specialiojoje mokykloje didžiausias leistinas etatų skaičius būtų 28.
A. Milašauskas Tarybos teismui patikėjo dar vieną nemalonų sprendimo projektą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorei Aldonai Mankauskienei“. Pranešėjas papasakojo, kad administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija patikrinti švietimo profsąjungos vadovo skunde nurodytus faktus. Gimnazijos patikrinimą atliko Raseinių rajono savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyrius ir pateikė štai tokias išvadas: nesivadovaujama LR teisės aktais sudarant darbo sutartis su darbuotojais, jas registruojant sutarčių registravimo žurnale; priimti į darbą darbuotojai nesupažindinami su darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jų darbą; gimnazijoje nėra direktorės įsakymu patvirtintos tarifikacijų sudarymo, derinimo, tvirtinimo tvarkos; keičiantis darbo sąlygoms darbdavys ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį apie tai neinformuoja darbuotojo, nėra raštiško darbuotojų sutikimo dirbti sumažintu krūviu; sudarant pamokų ir vykdomųjų pareigų paskirstymo lentelę, gimnazijos direktorė nenumatė konkrečių papildomų darbų, jų nesuderino su mokytojų taryba ir darbuotojų atstovais, savo įsakymu jų nenustatė; gimnazijos nuostatai, vidaus tvarkos taisyklės neatitinka šių dienų teisės aktų reikalavimų; ne visiems gimnazijos darbuotojams parengti pareigybių aprašymai.
Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pabrėžė, kad pranešėjo išvardintus pažeidimus galima atrasti bet kurioje mokykloje. Jis stebėjosi, kad už šiuos nusižengimus siūloma skirti tokią pat nuobaudą, kaip ir už stambius finansinius pažeidimus. Tarybos nario nuomone, išvardinti pažeidimai nėra verti pastabos, tai eiliniai darbiniai dalykai. O jei norima įkąsti daugiau, reikia padaryti rimtą patikrinimą. Tarybos narys Darius Ulickas jautė pareigą priminti, jog gimnazijoje atlikto audito priežastis – profsąjungos lyderio skundas dėl nedemokratiško direktorės valdymo. Tačiau audito išvadose nedemokratiškas valdymas net nebuvo paminėtas. Švietimo reikalų asas, Tarybos narys Antanas Vizbaras suabejojo gimnazijos direktorės vadybine kategorija ir išvardintuose pažeidimuose įžvelgė kompetencijos stoką. Žodis buvo suteiktas Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorei Aldonai Mankauskienei. Direktorė pripažino, kad gimnazijoje buvo neatliktų darbų, tačiau tie darbai jau daromi ir bus padaryti.
„Trūkumų lengviausia rasti ne strateginiuose, vadybiniuose sprendimuose ar žalinguose įpročiuose, o nepadarytuose darbuose“, – sakė direktorė.  Ji teigė gerai išmananti tiek pedagoginį, tiek vadybinį darbą ir laisvai galinti šiais klausimais diskutuoti, tačiau gerbianti Tarybos nuomonę ir sprendimus. Aiškiaregio vardą bandąs pelnyti Liudas Kavaliauskas pasidalino savo įžvalgomis. Jis klausė gimnazijos direktorės, ar ji nemananti, kad nuobaudos skyrimas – pirmasis valdančiosios daugumos žingsnelis bandant išversti ją iš posto. Suprantama, kad direktorė negalėjo atsakyti į šį klausimą.
Tačiau meras pažymėjo, kad su direktore niekas neketina politiškai susidoroti, o audito išvadose išvardinti pažeidimai yra tikrai reikšmingi. „Gimnazijos direktorei esu išreiškęs priekaištą pačiame pirmame direktorių susirinkime. Direktorė buvo įpareigota atitinkamai sukomplektuoti gimnaziją, tačiau šiandien gimnazijai trūksta daugiau kaip 100 tūkstančių mokinio krep-šelio lėšų“, – išsiliejo meras Petras Vežbavičius ir siūlė baigti diskusijas bei pradėti balsavimą.
Už tai, kad Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorei Aldonai Mankauskienei būtų paskirta drausminė nuobauda – pastaba, balsavo 13 Tarybos narių, 4 „susilaikė“, 4 balsavo „prieš“, 1 balsavime nedalyvavo.
Po balsavimo Tarybos narys Antanas Vizbaras, nepaisydamas laiko stokos, mero tramdymų nei kantrybės, siūlė pavesti Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriui parengti sprendimo projektą dėl gimnazijos direktorės neeilinės atestacijos ir vadybinės kategorijos atitikties nustatymo. Tačiau meras paakino švietimo virtuozą, kad tamvisai nereikalingas Tarybos sprendimas – užtenka ir administracijos direktoriaus įsakymo. Štai tokia liūdna gaida ir būtų pasibaigęs posėdis, tačiau dar teko išklausyti poros Tarybos narių paklausimų.
Tarybos narys Darius Ulickas sakė yra įpareigotas perskaityti Raseinių rajono gyventojo Antano Česlovo Rekščio kreipimąsi dėl pastatų numeracijos Ramonų kaime. A.Č. Rekščio rašte teigiama, kad šios vasaros pabaigoje 4 kaimų – Kantrolių, Kazariniškės, Ramanavos ir Ramonų – gyventojams buvo išdalintos lentelės su gatvių pavadinimais. Kyla pagrįstos abejonės, ar gyventojams buvo suteikta visa informacija, nes šiuo metu visi minėtieji kaimai yra įvardijami kaip vienas Ramonų kaimas, o registro duomenimis toje vietovėje yra net 4 kaimai.
Ramonų kaimo gyventojas meras Petras Vežbavičius, pasinaudodamas proga, pasakė pastabą žiniasklaidai: jis gyvenąs Kaštonų g. 20, o ne 22 name, kaip buvo klaidingai rašoma savaitraščio „Alio, Raseiniai“ 42 numeryje. Redakcija, taip pat pasinaudodama proga, atsiprašo Raseinių rajono savivaldybės mero Petro Vežbavičiaus dėl įsivėlusios klaidos.
Įvykdęs savo prievolę, Darius Ulickas pateikė dar visą krūvą klausimų. Jis domėjosi, kur dingo graži tradicija Tarybos nariams pristatyti naujai į darbą priimtus valstybės tarnautojus bei įstaigų vadovus. Pastaruoju metu nei vienas naujas Savivsaldybės darbuotojas Tarybai nebuvo pristatytas. D. Ulicką jaudino žinia, kad Raseinių seniūnijos seniūnas tapo A lygio valstybės tarnautoju; Tarybos nariui parūpo išsiaiškinti, kokiais motyvais tai buvo atlikta.  Kitas klausimas – kodėl Ariogalos miesto seniūnijoje įsteigta vyriausiojo specialisto pareigybė; Tarybos nario žiniomis, nei vienoje seniūnijoje tokios pareigybės nėra. D. Ulicką taip pat suneraminto konkurso Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigoms užimti sąlygos, kuriose įvardintas tik vienas kvalifikacinis kriterijus – 5 metų vadovaujamo darbo patirtis, nors centro nuostatuose parašyta, kad užtenka 3 metų darbo stažo. „Ar nebuvo konkurso sąlygos sukurtos vienam konkrečiam asmeniui?“ – domėjosi Tarybos narys.
Dar jis norėjo sužinoti, kuo iš kitų išsiskiria dvi biudžetinės įstaigos – Blinstrubiškių senelių globos namai ir Raseinių specialioji mokykla. Visų rajono biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita jau seniai perduota centralizuotam apskaitos skyriui. Tarybos narys sakė norįs kuo greičiau gauti atsakymus į šiuos klausimus.
Iš tribūnos pasisakė Tarybos narys Liudas Kavaliauskas. Jis teigė sulaukęs Ariogalos krašto gyventojų skundų. Paliepių, Paliepiukų, Grajauskų ir kitų aplinkinių kaimų žmonės skundėsi, kad moksleivius vežantys Raseinių autobusų parko vairuotojai, net jei autobuse būna laisvų vietų, nepavėžėja gyventojų iki Ariogalos. Vairuotojai sako, kad jie yra prigrasinti – jei kontrolė autobuse ras papildomų žmonių, skirs 300 litų baudą. Tarybos narys piktinosi, kad į Autobusų parką yra sukišta apie 5 milijonus litų, o kam jis dirba – nežinia.
Meras Petras Vežbavičius tvirtino, kad Autobusų parkui niekas nei 5, nei 3 milijonų nedavė. Jis siūlė Tarybos nariui užsukti po posėdžio į kabinetą ir susipažinti su tiksliais skaičiais.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas, valdybos pirmininkas Algirdas Gricius paaiškino, kad įstatymas neleidžia specialiųjų maršrutų autobusams vežti jokių kitų keleivių, išskyrus moksleivius. A. Gricius priminė, kad Tarybos nariai patys priėmė sprendimą ir patvirtino specialiųjų maršrutų reisus ir jų įkainius. „Buvo atlikti tyrimai, kurie paraodė, kad iš minėtųjų kaimų per mėnesį tevažiuoja 3-4 gyventojai. Vairuotojai sako tiesą – jei kontrolieriai autobuse rastų ne moksleivių, vairuotojai būtų nubausti piniginėmis baudomis“, – patikino A. Gricius.
O tada dėl Autobusų parkui skirtų lėšų ir asmeninių Tarybos nario Liudo Kavaliausko santaupėlių kilo trumpas, tačiau audringas ginčas, kuriam perteikti rašytinis žodis bejėgis.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Rugsėjo 9 dieną į 53-ąjį Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdį po ilgų, daugiau nei du mėnesius užsitęsusių atostogų sugužėjo 23 Tarybos nariai. Prieš patvirtinant darbotvarkę gimtadienio proga pasveikinta porelė socialdemokratų – tai Gediminas Galubauskas ir Antanas Kilčauskas, jų glėbiai pražydo geltonraudonių rožių žiedais, o salė pasveikino audringomis ovacijomis. . Spręstinų klausimų buvo susikaupę išties nemažai – net 55 sprendimų projektai laukte laukė Tarybos pritarimo. Tarybos narių siūlymu darbotvarkė buvo papildyta dar 4 sprendimų projektais. . Labai gražu, kad į kadencijos pabaigą vis daugiau sprendimų projektų paruošia patys Tarybos nariai, tačiau dėl visiškai paaiškinamų priežasčių ne visuomet sulaukia daugumos pritarimo. . Apgailėtiną fiasko patyrė Tarybos narys Antanas Vizbaras, pristatęs 6-uoju numeriu darbotvarkėje pažymėtą klausimą „Dėl prašymo formos patvirtinimo“. Dar posėdžio pradžioje Tarybos narys Linas Bielskis siūlė šį klausimą iš viso išimti iš darbotvarkės teigdamas, kad tokios nesąmonės dar nėra matęs. Tačiau Taryba, gal iš smalsumo, o gal iš didelės pagarbos Antanui Vizbarui, vis tik paliko šį sprendimo projektą darbotvarkėje. . Pasak pranešėjo Antano Vizbaro, daugiau nei 600 Raseinių rajono gyventojų vengia deklaruoti gyvenamąją vietą ir nemoka mokesčių. Tačiau Tarybos narys sugalvojo originalų būdą, kaip susidoroti su šiais nenaudėliais. Jis siūlė patvirtinti naują prašymo formą, kurioje į viešojo administravimo institucijas besikreipiantis asmuo prašyme turėtų nurodyti, ar jis nėra skolindenį bei nuotekas, žemės mokesčius, buto nuomą, šildymą ir karštą vandenį. Antano Vizbaro žodžiais tariant, būtent šiukšlės demaskavo gyvenamosios vietos nedeklaruojančius ir mokesčių vengiančius asmenis. Anot Tarybos nario, pareiškėjas jokių pažymų apie sumokėtus ar nesumokėtus mokesčius neturėtų pristatyti, o tik pats geranoriškai prisipažinti, kad yra skolingas. .
Tarybos narys Liudas Kavaliauskas, vadovaudamasis Antano Vizbaro viešai demonstruojamu moralės supratimu, pasiūlė į prašymo formą įtraukti daugiau duomenų: kada pareiškėjas paskutinį sykį buvo bažnyčioje, ar nėra išsiskyręs, ar nesvetimoteriauja. Liudas Kavaliauskas šį sprendimo projektą pavadino niekiniu ir nereikalingu. Tarybos narės Onos Babonienės nuomone, visi prašymai turėtų būti formuluojami kuo paprasčiau ir aiškiau, o su skolininkais turėtų tvarkytis kitos institucijos; prašymas turi būti rašomas pagal raštvedybos reikalavimus, papildomų prierašų neturėtų būti. Be to, nėra galimybių patikrinti, ar žmogus pateikia tikrus duomenis dėl įsiskolinimų. . Meras santūriai tylėjo ir nuo komentarų susilaikė, nes blogas tas meras, kuris savo padėjėją kritikuoja. Jis pasiūlė baigti diskusijas ir pradėti balsavimą. 8 pozicijos entuziastai palaikė A.Vizbaro idėją, 7 balsavo „prieš“, 7 – „susilaikė“.
Sprendimui nebuvo pritarta ir Antanas Vizbaras it musę kandęs nusprūdino į savo vietą. .
Ne ką geriau sekėsi ir Tarybos nariui Dainiui Šadauskiui, kuris siūlė pakeisti praėjusiame Tarybos posėdyje priimtą sprendimą, kuriuo kapų duobes kasti buvo pavesta vienintelei įmonei – UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“. Pranešėjo teigimu, toks sprendimas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, skelbiančiam, kad viešojo administravimo subjektų pareiga – užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Dainius Šadauskis siūlė panaikinti ankstesnį sprendimą, paliekant tik tuos pačius duobių kasimo įkainius, ir leisti konkuruoti visiems ūkio subjektams. .
Meras Petras Vežbavičius nebuvo linkęs sutikti su Tarybos nario siūlymais. Jis teigė, kad Taryba turi teisę pavesti vykdyti funkciją vienai ar kitai įmonei. Mero nuomone, dėl duobių kasimo yra priimtas geras sprendimas, nes po laidotuvių žmonės labai skųsdavosi, kad suniokojami greta esantys kapai, o už tai atsakyti nėra kam. .
Tarybos valia šiam sprendimo projektui nebuvo pritarta: 7 balsavo „už“, 13 – „prieš“, 2 – „susilaikė“. Blinstrubiškių senelių globos namų direktorius Algirdas Rimydis svarstymui pateikė net 7 sprendimų projektus, susijusius su globos namų reikalais. .
Diskusijų sukėlė sprendimo projektas „Dėl vaistų ir tvarsliavos dienos normos Blinstrubiškių senelių globos namų gyventojams patvirtinimo“. Prieš porą mėnesių Savivaldybei perimant savo žinion Blinstrubiškių senelių globos namus, meras kumšteliu mušėsi į krūtinę ir dievagojosi, kad senelių globos namai 100 procentų finasuojami iš Valstybės biudžeto ir rajonui jų išlaikymas nekainuos nė lito. Tačiau ėmė ir išlindo yla iš maišo. .
Pasak A. Rimydžio, svarstant šį klausimą komiteto posėdyje buvo siūlymų, kad rajono Savivaldybė norėtų prisidėti lėšomis. Vienam globos namų gyventojui per dieną medikamentams papildomai būtų skiriama 0,25 Lt, t.y. ne 1,65 Lt, o 1,90 Lt. Savivaldybei per mėnesį tai atsietų 1,5 tūkst. Lt, o per metus – 18 tūkst. Lt. Kaip teigė globos namų direktorius, jei Taryba pritartų komiteto siūlymui ir skirtų papildomų lėšų iš rajono biudžeto, Blinstrubiškių globos namai būtų vieninteliai Lietuvoje, taip dosniai atseikėjantys medikamentams. .
Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas, Tarybos narys Juozas Bražas pakomentavo, jog globos namuose gyvena seni, neįgalūs žmonės, kuriems reikalingas gydymas, o vaistams pinigų trūksta, todėl Savivaldybė turėtų skirti papildomų lėšų. Šiuo sprendimo projektu liko nepatenkintas administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis. Jis siūlė senelių namams lėšų skirti tik nuo kitų metų, nes šių metų biudžete finansavimas nėra numatytas.
Tarybos narės Onos Babonienės manymu, senelius prižiūrėti ir gydyti reikia šiandien; komitetas žino ir supranta šią problemą, todėl ir siūlo skirti lėšų iš Savivaldybės biudžeto. Tarybos narė siūlė mažinti kelionpinigius, apmokėjimą už savaitgalio išvykas ir daugiau pasirūpinti vietos žmonėmis..
Tarybos nariai, nors ir pasimuistydami, tačiau pritarė šiam sprendimo projektui.
Po balsavimo savo pastabas išsakė administracijos direktorius. Jis pageidavo, kad tokie sprendimai netaptų ydinga praktika ir būtų iš anksto suderinami su Biudžeto komitetu, nes lėšų senelių namams nėra numatyta, taigi reikės perskirstyti biudžetą ir kažkam sumažinti finansavimą.
Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas pristatė sprendimo projektą „Dėl tarnybinio atlyginimo koeficientų nustatymo pakeitimo“. Pranešėjas siūlė 4 ugdymo įstaigų vadovams pakeisti tarnybinio atlyginimo koeficientus, kurie priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacijos ir mokinių skaičiaus. Šiuo metu atlyginimo koeficientas mažėja Ariogalos gimnazijos direktoriui Arvydui Stankui, kadangi mokinių skaičius nesiekia 900, taip pat Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijos direktorei Janinai Jasiulienei, nes mokinių skaičius mažesnis nei 500. Dviejų mokyklų vadovų atlyginimai didėja: Betygalos Maironio vidurinės mokyklos direktorei Darei Liutkutei sukanka 15 metų darbo stažas, o Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos direktorius Gediminas Diržys įgijo II vadybinę kvalifikacinę kategoriją. .
Pasak pranešėjo, maksimalus koeficientas – 29,6; jei kitąmet užtektų mokinio krepšelio lėšų, būtų galima visų mokyklų vadovams mokėti maksimalius atlyginimus. Tačiau skirtumas tarp minimumo ir maksimumo nėra didelis. .
Prieš balsavimą panūdo iš tribūnos pasisakyti švietimo reikalų žinovas, Tarybos narys Antanas Vizbaras. Meras atkreipė dėmesį, kad Antanas Vizbaras nėra užsiregistravęs pasisakyti frakcijos vardu ir paklausė, ar jis kalbėsiąs kaip Tarybos narys. Tačiau šis išdidžiai atkirto, kad galįs pasisakyti tiesiog kaip Antanas Vizbaras. Jis teigė atkapstęs neteisybę: Betygalos Maironio vidurinės mokyklos direktorės 15 metų darbo stažas suėjo pernai spalio pirmą dieną, todėl jos atlyginimo koeficientą reikėtų padidinti iki 29,1 kaip kompensaciją už praėjusį laikotarpį. .
Pasinaudodamas tribūnos teikiamomis privilegijomis, Antanas Vizbaras ugdymo įstaigų vadovams išrėžė pamokslą, kuriame kažką miglotai, tačiau įsakmiai aiškino apie mokinių poreikių tenkinimą, patriotinį tautinį auklėjimą, valstybines šventes ir atmintinas datas, gerus mokyklų direktorių atlyginimus ir sąlygų sudarymą mokytis Europos Sąjungos kalbomis, ne tik anglų, bet ir prancūzų, vokiečių,lotynų, esperanto… .
Meras neprieštaravo, kad Betygalos Maironio vidurinės mokyklos direktorės atlyginimo koeficientas būtų padidintas nuo 28,1 iki 29,1. Sprendimo projektui su pataisa Taryba pritarė vienbalsiai. .
Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Valmantas Bentnorius pateikė sprendimo projektą „Dėl lėšų skyrimo Raseinių rajono savivaldybei priklausančių kelių, gatvių remontui, ženklinimui“. Pranešėjas siūlė iš kelių priežiūros ir plėtros programos skirti lėšų privažiavimo iki Raseinių ligoninės priėmimo skyriaus remontui; geležinkelio pervažos Radviliškis – Pagėgiai kelio ženklų įrengimui; kelio iki „Lakštingalos“ poilsiavietės remontui.Tarybos narys Dainius Šadauskis suabejojo „Lakštingalos“ kelio reikšmingumu. Tačiau V. Bentnorius nuramino, kad šis kelias bus remontuojamas europinio projekto lėšomis, ne asfaltuojamas, o tik užpilamas asfalto drožlėmis. Taryba sprendimo projektui pritarė vienbalsiai.Sprendimo projektą „Dėl pritarimo skirti Antaną Valantiną Savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ direktoriumi“ pristatė Personalo skyriaus vedėja Rima Kedavičienė. Vedėja informavo, kad šių metų liepos 30 dieną vyko konkursas „Raseinių butų ūkio“ direktoriaus pareigybei užimti, kurį laimėjo Antanas Valantinas. Taryba be ginčų vienbalsiai pritarė sprendimo projektui ir pasveikino naująjį direktorių. .
Posėdį pagyvino sprendimo projektas „Dėl rajono Savivaldybės mero Petro Vežbavičiaus komandiruotės į Briuselį“. Tarybos narys Dainius Šadauskis siūlė nepritarti mero komandiruotei, o lėšas panaudoti gatvių apšvietimui. Tačiau pranešėja R. Kedavičienė paakino, kad didžiąją dalį komandiruotės išlaidų, būtent skrydį lėktuvu, nakvynę, finansuoja ne Savivaldybė. Tarybos narė Ona Babonienė norėjo sužinoti, kas sudaro vadinamąsias kitas išlaidas. Jos manymu, meras gauna dvigubą darbo užmokestį, dienpinigius, turi reprezentacinių lėšų, taigi kitas išlaidas galėtų apsimokėti iš savo kišenės. Tačiau nei lėšų, nei žodžio kišenėje neieškantis meras atkirto: „Aš, Onute, nieko nesakiau, kai Sporto centras jums pirkdavo dviračius į žygius.“ Ir siūlė pradėti balsavimą.
Už poetiškąjį Dainiaus Šadauskio siūlymą komandiruotės lėšas panaudoti gatvių apšvietimui balsavo tik vienas Tarybos narys – Dainius Šadauskis. O mero kelionei į Briuselį pritarė 18 Tarybos narių, 2 susilaikė.Š.m. spalio 2-6 dienomis rajono Savivaldybės meras Petras Vežbavičius lepinsis Belgijos Karalystėje, Briuselyje dalyvaus Europos regionų ir miestų savaitėje „Open days 2010“. .
Manoma, kad slaptas, niekur nedeklaruojamas mero komandiruotės tikslas – garsusis Briuselio atomas. Neformalioje erdvėje sklando gandai, kad meras nėra tikras laimėsiąs vietą kitos kadencijos taryboje, todėl, kol dar laikas tebėra, norįs kuo geriau iš visų pusių apžiūrėti stambųjį geležies atomą. Jei burtai lemtų, ir nepatektų į tarybą, daugiau laiko liktų gilinimuisi į branduolinę ir atomo fiziką.
Desertui Taryba pasiliko du papildomos darbotvarkės klausimus ta pačia tema. Vieną jų – „Dėl pavedimo kontrolės ir audito tarnybai“ – posėdžio pradžioje pasiūlė Kontrolės komiteto pirmininkas Tarybos narys Gediminas Galubauskas, o antrąjį – „Dėl Violetos Augustaitienės atleidimo iš darbo“ -Tarybos narė Kristina Bartkutė. Tarybos narys Gediminas Galubauskas teigė, jog Kontrolės komitete ne kartą svarstytos Raseinių Socialinių paslaugų centro problemos. Pranešėjas informavo, kad atlikus Raseinių socialinių paslaugų centro vidaus auditą, rasta daugybė pažeidimų: nesutvarkyti vidaus dokumentai, perdavus centralizuotai apskaitai, nėra skyrių, struktūrinių padalinių nuostatų, nesutvarkytos kasos operacijos ir t.t. Kontrolės komiteto posėdyje buvo nutarta teikti Tarybai siūlymą atlikti išsamų Raseinių socialinių paslaugų centro veiklos auditą. .
Tarybos narys Dainius Šadauskis pasišovė papildyti Kontrolės komiteto pirmininko pasisakymą: .
- Svarstydami komitete mes konstatavome, kad nuobaudos skyrimui pradelstas terminas. Dėl to paprašėme, kad papildomai būtų atliktas auditas. Dabar svarstome atleidimo iš darbo klausimą, nors net nuobaudos skirti negalime. .
Įsiterpė meras: .
- Jei mes pažeisime žmogaus teisių įstatymus, yra teismai, žmogus gali kreiptis ir atstatyti teisingumą. – Atstatant į darbą bus paskirta kompensacija, kas sumokės tuos pinigus. Savivaldybė? – piktinosi Dainius Šadauskis. .
- O kas sumokėjo tuos pinigus, kurie yra ne taip panaudoti? – klausimu į klausimą atsakė meras.Administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis pateikė sprendimo projektą „Dėl Raseinių socialinių paslaugų centro direktorės Violetos Augustaitienės atleidimo iš darbo“.

D. Baltrušaitis informavo, kad Socialinių paslaugų centro patikrinimą inicijavo Seimo narys Edmundas Jonyla ir konstatavo, kad Socialinių paslaugų centre aptikta daug šiurkščių pažeidimų, todėl natūraliai kyla kausimas, ar žmogus, kuris šiurkščiai nusižengė, gali vadovauti Savivaldybės įstaigai.Pranešėjas pavardijo Socialinių paslaugų centro direktorės padarytus  LR teisės aktų pažeidimus: nupirkti 2 mikroautobusai 35 tūkst. litų viršijant Tarybos nustatytą sumą,  perkant maisto produktus nepasiturinčių asmenų maitinimui pažeistas viešųjų pirkimų įstatymas. Dar keli pikantiški faktai: Socialinių paslaugų centro direktorė V. Augustaitienė įdarbino socialinio darbuotojo padėjėja savo motiną Danutę Dapkienę, vairuotoju – motinos sugyventinį, lankomosios priežiūros specialiste – savo dukrą, kompiuterininku buvo įdarbintas vidurinės mokyklos moksleivis. D. Baltrušaitis perskaitė dalį sprendimo projekto: „Su pateiktomis Raseinių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadomis Augustaitienė sutinka; Raseinių rajono savivaldybės taryba sprendime siūlo atleisti Violetą Augustaitienę kaip netekusią pasitikėjimo, šiurkščiai pažeidusią teisės aktuose nustatytas darbo pareigas,viršijusią suteiktus įgaliojimus, pakenkusią Raseinių rajono savivaldybės tarybos bei savo vadovaujamos įstaigos prestižui ir geram vardui.“

Tarybos narys Darius Ulickas pasisakė iš tribūnos. Jis neneigė direktorės nusižengimų, tačiau, jo nuomone, tik kompetentingi asmenys gali nustatyti, ar tai nusikaltimai ir šiurkštūs pažeidimai. Tarybos nario manymu, Kontrolės komitetui kompetencijos pakanka, todėl reikėtų paisyti nutarimo atlikti papildomą auditą. „Aš galiu įvardinti tuos iniciatorius, asmenis, kuriems  Socialinių paslaugų centro direktorė nenaudinga, – užtikrintai kalbė-jo Darius Ulickas, – Seimo narys Edmundas Jonyla gavo skundą iš ponios Danutės Žekienės, kuri atstovavo tik savo asmeniniams interesams, ir Socialinių paslaugų centro direktorė nepakluso administracijos direktoriaus asmeniniams norams ir interesams. Aš už savo žodžius atsakau 100 procentų.“
Tarybos narys Sigitas Vaičius priminė, kad prieš 2 metus jis buvo iškėlęs problemą, jog Socialinių paslaugų centre vyksta negeri dalykai, jau tada būta nusižengimų. Tačiau tuomet Tarybos nariai į tai nesureagavo. „Jau tada reikėjo skirti direktorei papeikimą ir priversti susimąstyti, – kalbėjo Sigitas Vaičius, – galbūt dabar nereikėtų svarstyti grubių pažeidimų ir siūlyti žmogų  atleisti iš darbo, nes tai kraštutinė priemonė. Kadangi nesureagavome prieš porą metų, šiandien ir ant mūsų krinta atsakomybė.“
Kontrolės komiteto siūlymas atlikti išsamų Raseinių socialinių paslaugų centro veiklos auditą Tarybos balsų daugumos nesurinko: 10 balsavo „už“, 6 – „prieš“, 5 – „susilaikė“.               . Sprendimo projektas „Dėl Violetos Augustaitienės atleidimo iš darbo“ sulaukė daugumos tarybos narių pritarimo: 14 balsavo „už“, 1 – „prieš“, 6 – „susilaikė“. Meras išrėžė nuosprendį: „Daugumos valia direktorė Violeta Augustaitienė nuo š.m. rugsėjo 16 d. atleidžiama iš darbo. Posėdis baigtas.“P.S. Manytina, kad keliasdešimt tūkstančių netikslingai panaudotų litų – tai tik adata šieno kupetoje, palyginus su sumomis, kurias gražiai ir švariai numazgoja didesni ir aukštesni. Mielieji, čia jums ne  Valdovų rūmų statybos… Tačiau tokia graži valstybės tarnautojų savivalės sutramdymo iniciatyva bet kokiu atveju yra labai sveikintina. Nėra ko norėti, kad visi korumpuoti, biudžeto lėšas švaistantys valdininkai būtų demaskuoti, nes valdymo mechanizmas tiesiog nejuokais sutriktų.
Vienas literatūrinis personažas yra pasakęs: „Jei Dievo nėra, vadinasi, viskas leista.“ O valdžios vyrams ir moterims leista viskas, ko neužtinka auditas ir nedraudžia įstatymas.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Birželio 22 dieną vykusiame 52-ajame Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo viso labo tik 19 tarybos narių, ypač praretėjusios atrodė socialdemokratų gretos. Tačiau, kaip ir kiekvieno posėdžio pradžioje, meras Petras Vežbavičius konstatavo, kad kvorumo pakanka ir, savaime suprantama, pasveikino įvairiomis progomis iškilius mūsų rajono žmones: tarybos narį Antaną Vizbarą eilinio, 62-ojo, gimtadienio proga; Viduklės seniūną Gytį Šulinską, apgynusį magistro diplominį darbą; Raseinių miesto seniūną Joną Elzbergą ir UAB „Raseinių komunalinis ūkis“ l.e.p. direktorių Joną Kiaušą – Joninių proga. Audringi plojimai ir palaikymo šūksniai nugriaudėjo lyg per gerą roko koncertą.

Meras taip pat neliko pamirštas, visada kuklus ir nelinkęs didžiuotis savo aukštais pasiekimais, jis bandė nuslėpti, kad minint Kauno apskrities 15 metų sukaktį, buvo pagerbtas ir apdovanotas Kauno apskrities viršininko Garbės ženklu. Tačiau rajono seniūnai paviešino šią žinią, pasveikino jį ir įteikė puokštę rožių. Merui beliko tik prisipažinti ir pasiaiškinti, kodėl jis nesegi švarko atlape Garbės ženklo: „Turiu stalčiuj pasidėjęs, kadangi reikia nešioti dešinėj pusėj, nenorėjau atrodyti labai simetriškas.“ Jei akys neapgauna, prie mero krūtinės, kairėje, kur plaka širdis, puikavosi nežinia iš kurio stalčiaus ištrauktas mero ženklelis.

Pasisėmę gerų emocijų, tarybos nariai patvirtino darbotvarkę, kurioje tądien buvo 35 sprendimo projektai.

UAB „Raseinių autobusų parkas“ direktorius Romaldas Valinčius informavo, kad nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. keičiasi priemiesčio autobusų maršrutų grafikas. (Naująjį grafiką skaitykite 14 psl., red. pastaba).

Raseinių rajono kultūros centro direktorius Alfredas Brauklys pranešė, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. likviduojamas Kultūros centro Vosiliškio filialas, o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. – Paupio filialas. Šiuo klausimu niekas nepanoro diskutuoti, 3 tarybos nariai susilaikė, 16 balsavo „už“.

Raseinių socialinių paslaugų centro direktorė Violeta Augustaitienė pristatė sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės socialiai remtinų asmenų maitinimo organizavimo už nemokamo maitinimo talonus tvarkos aprašo pakeitimo“. Ji pasiūlė pataisą, kad nemokamo maitinimo talonai nuo š.m. liepos 1 d. nebūtų skiriami asmenims (šeimos nariams), gaunantiems socialinę pašalpą. Anot pranešėjos, šis pataisymas reikalingas, kadangi žmogui, gaunančiam socialinę pašalpą, negali dubliuotis gaunama parama. Taryba tiek pataisai, tiek visam sprendimo projektui pritarė balsų dauguma: 17 balsavo „už“, 2 „susilaikė“.

Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė pateikė du sprendimo projektus. Pristatydama pirmąjį – „Dėl 2010 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patikslinimo“, pranešėja informavo, kad pagal š.m. birželio 2 d. LR Vyriausybės nutarimą iš valstybės biudžeto numatyta skirti savivaldybėms asignavimus socialinei paramai. Raseinių rajono savivaldybei skirta 1 milijonas 119,8 tūkst. litų socialinės paramos išmokoms. Iš Vyriausybės rezervo skirta 20 tūkst. litų pašalpoms išmokėti nuo gaisro nukentėjusioms šeimoms. Rajono Savivaldybės biudžeto pajamos padidės 11,9 tūkst. Lt iš kitų savivaldybių pervestomis mokinio krepšelio lėšomis, tačiau mūsų savivaldybė dėl mokinių išvykimo kitoms savivaldybėms turi pervesti 33,7 tūkst. Lt. Parengtas biudžeto projektas keičiasi, ir savivaldybės pajamos iš viso didėja 1 milijonu 251,7 tūkst. Lt. Šios lėšos iki liepos 1 d. turėtų atsidurti rajono biudžeto sąskaitoje. Pasak A.Krivickienės, komitetuose svarstant šį sprendimo projektą, buvo teikta daug pasiūlymų, gauta daug papildomų prašymų iš savivaldybei pavaldžių įstaigų. Meras prisiėmė prievolę perskaityti prašomus įtraukti į sprendimo projektą pakeitimus dėl lėšų padidinimo ir lyg rūpestingas tėvas sužiedėjusios duonos kriaukšlį raikė biudžetą, o tarybos nariai bemaž vieningai jam pritarė.

Gardus kąsnelis – 107,0 tūkst. Lt – atiteko Raseinių Šaltinio vidurinei mokyklai susimokėti sąskaitas už sausio, vasario ir kovo mėn. šildymą. Prezidento Jono Žemaičio gimnazijai skirta 20,0 tūkst. Lt sporto salės stogo remontui, o Meno mokyklai tokia pat suma skirta vidaus patalpų remontui. Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybai asignavimai padidinti 100,0 tūkst. Lt – gaisrų gesinimo automobiliui įsigyti. Bendruomenių ir kitų nevyriausybinių  organizacijų veiklos rėmimui skirta 30,0 tūkst. Lt. VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras pamalonintas 10,0 tūkst. Lt, už kuriuos bus nupirktas tarnybinis automobilis. Komunalinio ūkio objektų priežiūros bei remonto darbų programai skirta 53,8 tūkst. Lt, kurie bus panaudoti aplinkos apsaugai, komunalinio ūkio objektų priežiūrai bei Molavėnų piliakalnių komplekso tualetų statybai, šienavimui, šiukšlių išvežimui. Po kelis ar keliolika tūkstantėlių nubyrėjo ir kitoms įstaigoms, organizacijoms, seniūnijoms. Patikslintam 2010 m. biudžetui su pataisomis taryba pritarė vienbalsiai.

Kitas Biudžeto vedėjos pristatytas sprendimo projektas – „Dėl ilgalaikės paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ėmimo investicijų projektams finansuoti“. Pasak A. Krivickienės, šis projektas svarstytas 3 komitetuose ir  jam buvo pritarta. Tikimasi gauti ilgalaikę 3 milijonų 133,0 tūkst. Lt  paskolą šešiems  investicijų projektams: vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimui ir plėtrai Raseinių rajone, Raseinių dumblo apdorojimo įrenginių statybai, Raseinių socialinių paslaugų centro nestacionarių paslaugų infrastruktūros plėtrai, Pagojukų sen., Kaulakių kaimo bendruomenės infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos gerinimui, Raseinių buvusių arešto namų komplekso teritorijos sutvarkymui, Dubysos upės gamtinių išteklių panaudojimui turizmo plėtrai Raseinių ir Kelmės rajonuose. Šie projektai turėtų būti įgyvendinami  pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją. Numatytas paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų. Pranešėja pažymėjo, jog tai, galima sakyti, lengvatinė paskola, palūkanos nebus didelės. Tačiau numatytiems įgyvendinti  projektams turi pritarti Finansų ministerijos Valstybės paskolų svarstymo komisija ir ši paskola turės būti palaiminta Vyriausybės nutarimu. Įsiterpė meras ir informavo, kad trijų investicinių projektų finansavimas jau patvirtintas ir jie pradėti vykdyti. Kadangi tarybos narys Liudas Kavaliauskas posėdyje nedalyvavo, nebuvo kam priminti, kad savivaldybės biudžetas ir taip jau praskolintas, o naujų paskolų našta dar labiau prislėgs ateinančių kartų pečius. Taryba dar vienai  paskolai pritarė be jokių diskusijų, vieningu rankų pakėlimu.

Nuotaiką praskaidrino ir linksmo juoko papliūpomis buvo palydėtas sprendimo projektas „Dėl įgaliojimo balsuoti VšĮ Raseinių hipodromo visuotiniame dalininkų susirinkime“, kurį pristatė hipodromo direktorius Remi-gijus Poškus. Pranešėjas pageidavo, kad taryba pritartų panaudos sutarčiai tarp VšĮ Raseinių hipodromo ir R.Poškaus (t.y., jo paties); nustatytų  jam kuro ir telefoninių pokalbių limitą bei komandiruočių tvarką; pritartų hipodromo direktoriaus 2008-10-31 įsakymui „Dėl atleidimo nuo žirgų priežiūros arklidėse paslaugos mokesčio“; patvirtintų hipodromo dalininkų įnašus; įgaliotų rajono Savivaldybės tarybos narį Sigitą Vaičių dalyvauti VšĮ Raseinių hipodromo visuotiniame dalininkų susirinkime.

Tarybos narys Kęstutis Skamarakas tądien į posėdį ko gero ne pėsčias buvo atėjęs, jis iš karto užvertė hipodromo direktorių klausimais: „Noriu paklausti pono direktoriaus, kas treniruoja tamstos žirgus ir kas moko vaikus jojimo?“  Meras pasiteiravo, ar šis klausimas įeina į sprendimo projektą, o direktorius R. Poškus atkirto, kad tokio klausimo čia nematąs ir K. Skamarakui atsakymą yra jau išsiuntęs. Merui pareikalavus elgtis kultūringai, neįžeidinėti vienas kito ir klausti tik su sprendimo projektu tiesiogiai susijusių dalykų, K. Skamarakas užklausė, ar Sigitas Vaičius žinojo apie sutarties pasirašymą su kažkokia įmone dėl rekonstrukcijos darbų viešųjų pirkimų. S.Vaičius prisipažino apie tai nežinojęs ir manąs, kad jam nebūtina to žinoti, nes tokius įsakymus pasirašo direktorius. Nors šis klausimas, anot mero, taip pat visai „ne į temą“, tačiau jis vis tik paragino direktorių atsakyti. „Čia kalba eina ne apie rekonstrukcijos darbus, o apie konkurso ruošimą rangos darbams, – aiškinosi R. Poškus. – Mūsų investicinį projektą ruošė „Naujosios marketingo sistemos“ , kad būtų mažiau viešojo intereso, atrankos būdu buvo pasirinkta firma, kuri ruoš sąlygas.“

K.Skamarakas papriekaištavo, kad niekas jokios firmos neatrinko, o kita vertus, dalininkai turi būti informuoti ir žinoti apie rengiamus konkursus bei  viešuosius pirkimus. Direktorius R. Poškus aiškino, jog tai ūkinė veikla, jo kompetencija, todėl  dalininkai galės susipažinti su sąlygomis, kai jos bus iki galo paruoštos.

Tarybos narys Sigitas Vaičius agitavo Tarybos narius balsuoti šiuo klausimu: „Kyla daug ginčų ir nesutarimų, kadangi iki šiol nebuvo nustatyta tvarka, nors tai jau seniai turėjo padaryti ir K. Skamarakas, kaip dalininkas, ir tarybai atstovaujantis Dainius Šadauskis. Dalininkų įnašai nebaigti formuoti – trūksta 44 tūkst. Lt. Siūlau pratęsti mėnesiui ar dviems įnašų terminą, o skolininkams neįnešus įnašo, spręsti klausimą dėl jo dalies mažinimo.“

„Priminsiu tau, Sigitai, ir kitiems tarybos nariams, – prabilo nekantriai žodžio laukęs tarybos narys Dainius Šadauskis, – kad maždaug prieš metus taryboje mes patvirtinome mokėjimų tarifus, žirgų laikymo tvarką, tačiau direktorius mūsų nutarimus savavališkai atšaukė ir padarė savo tvarką, o dabar atgaline data mes bandome ją tvirtinti. Informuoju, jeigu ši tvarka atgaline data bus patvirtinta, aš tikrai kreipsiuosi į atitinkamas institucijas dėl viešojo intereso gynimo. Ir baigsis čia tie žaidimai.“

Nors meras paragino pasisakyti savo eilės išlaukusią tarybos narę Onutę Babonienę, tačiau vėl įsiterpė K. Skamarakas: „ Sigitas Vaičius eilinį kartą klaidina ir tarybos narius, ir visus susirinkusius. Jis šneka, kad aš esu dalininkas, o žirgų priklausomybė yra ne mano, žirgai yra Žydrūno Skamarako.“  O. Babonienė trumpai ir konkrečiai pasiūlė kitam posėdžiui surinkti ir pateikti glaustą informaciją apie visus dalininkus bei suinteresuotus tarybos narius – tada situacija paaiškėtų ir nereikėtų gaišti laiko tuščioms diskusijoms.

Kalbos, mažai ką bendro turinčios su sprendimo projektu, būtų dar ilgai užsitęsusios. Nuolatinis salės krizenimas beklausant šio ginčo visai sujaukė posėdžio rimtį, o ir mero kantrybė pasirodė nesanti beribė. Jis įpareigojo Raseinių hipodromo direktorių iki kito tarybos posėdžio pateikti finansines ataskaitas kiekvienam tarybos nariui ir pasiūlė balsuoti už šį sprendimo projektą. 15 tarybos narių balsavo „už“, 2 „prieš“, 2 „susilaikė“.

Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo  skyriaus vedėjas Robertas Pareigis pristatė daug įdomių sprendimo projektų, vienas jų – ,,Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimo nr. (1.1)ts-14 „Dėl leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo Raseinių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo ir kapo duobių kasimo kainų patvirtinimo“. Pranešėjas informavo, jog pagal šį sprendimo projektą laidojimo ir kapinių priežiūros tvarka bus sugriežtinta. Kapo duobes kapinėse kas tik kapines tvarkanti įmonė, kuriai Savivaldybė yra pavedusi atlikti šias paslaugas. Už duobės iškasimą, savaime suprantama, turės sumokėti laidojimą organizuojantys asmenys pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą kainą paslaugas teikiančios įmonės nustatyta tvarka.

Kapo duobės kasimas kainuos 300 Lt, o esant įšalui – 400 Lt; laidojimą organizuojantiems asmenims, turintiems teisę gauti socialinę piniginę pašalpą – 150 Lt arba 200 Lt; laidojant asmenį  rajono Savivaldybės lėšomis ši paslauga nemokama.

Tarybos narys Dainius Šadauskis pasiteiravo, ar patys žmonės jau nebegalės iškasti kapo duobės ir būtinai teks samdyti komunalininkus. Tarybos nario nuomone, ne visi turi pinigų pasamdyti duobkasius, todėl negalima artimiesiems užkirsti kelio patiems tuo pasirūpinti.

Situaciją apsiėmė nušviesti vienas vyriausiųjų komunalininkų – Sigitas Vaičius: „Turi būti palaikoma tvarka, nes duobes kasa ne artimieji, o neoficialios kompanijos. Jie kasa užversdami kitus kapus, o komunalininkai paskui turi  viską sutvarkyti. Į šią problemą bus žiūrima labai žmoniškai – ir seniūnas, ir kapų prižiūrėtojas duos leidimą, jeigu duobę norės iškasti patys artimieji. O socialiai remtiniems ir taip iškasame nemokamai ar už pusę kainos.“ Šiam sprendimo projektui pritarė 16 tarybos narių, 2 balsavo „prieš“, 1 „susilaikė“.

Dar vienas R. Pareigio pateiktas sprendimo projektas – „Dėl Blinstrubiškių senelių globos namų savininko teisių, pareigų ir turto perėmimo“. Kadangi  nuo 2010 m. liepos 1 d. yra naikinamos apskritys, nuo šios datos Blinstrubiškių senelių globos namai taps pavaldūs Raseinių rajono savivaldybei. Sprendimo projektas įpareigoja Savivaldybės administracijos direktorių sudaryti komisiją Blinstrubiškių senelių globos namų savininko teisėms, pareigoms ir turtui perimti iš Kauno apskrities viršininko bei įgalioja pasirašyti su savininko teisių ir pareigų perėmimu susijusius dokumentus turto perdavimo ir priėmimo aktus iki 2010 m. birželio 30 d.

Tarybos narys Kęstutis Skamarakas pasiteiravo, ar globos namų išlaikymas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto. Meras patikino: taip, visu 100 procentų. P.Vežbavičius priminė, kad svarstant Raseinių specialiosios mokyklos perėmimą jis klausė valdančiosios daugumos, ar jie sutinka, kad būtų perimti ir senelių globos namai. Valdančioji dauguma tam pritarė.

„Jūs informavote valdančiąją daugumą, o kitų tarybos narių nematėt reikalo informuoti“ , – stebėjosi D.Šadauskis.

Bet meras turėjo nenuginčijamą, tikriausiai iš stalčiaus ištrauktą argumentą. „Kiekvienas tarybos narys gali jungtis prie valdančiosios daugumos, tada žinos“, – išdidžiai atkirto jis.

Tarybos narys Darius Ulickas šiuo klausimu pasisakė iš tribūnos. Jis tvirtino, kad Seimas, priimdamas įstatymą dėl Blinstrubiškių senelių globos namų perėmimo, buvo suklaidintas. D. Ulickas pranešė, kad yra paruoštas kreipimasis į LR Seimą, kuriame rašoma, kad savaitraštyje „Alio, Raseiniai“ buvo išspausdinta partijos Tvarka ir teisingumas informacija, kurioje Seimo narys Remigijus Ačas teigia, kad buvo atlikta tarybos narių apklausa. D. Ulicko tvirtinimu, tokios apklausos nebuvo, ir tai pasirašo 13 tarybos narių.

Už šį sprendimo projektą balsavo 14 tarybos narių, 2 – „prieš“, 3 „susilaikė“.   „Ko vertas tas jūsų 13 tarybos narių parašas“ , – iš karto po balsavimo kandžiai, tačiau su nuoširdžia užuojauta pasakė meras.

Kristina BENDŽIŪTĖ

Gegužės 27 dieną vykusiame 51-ajame Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstyti ir patvirtinti 29 sprendimų projektai. Posėdžio pradžioje veiklos ataskaitas pateikė Kauno apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas Kęstutis Užemeckas ir Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas.

Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas Kęstutis Užemeckas išvardijo policijos darbo rezultatus įtakojančius veiksnius, tai: didėjantis nedarbas, puiki rajono geografinė padėtis ir geri keliai susisiekimui ne vien įstatymą gerbiantiems asmenims, didėjantis gyventojų socialinis nesaugumas ir mažėjantis teigiamas moralines nuostatas turinčių gyventojų skaičius.  2009 m. iš Raseinių rajono savivaldybės prevencinių programų vykdymui tebuvo skirta 6 tūkstančiai litų, tačiau, pasak K. Užemecko, net ir tokia nedidelė suma labai pagelbėjo.

Įvardintos  pagrindinės materialinės bazės ir aprūpinimo problemos:  senas, reikalavimų neatitinkantis policijos komisariato pastatas, kurio nuoma atsieina apie 8000 Lt per mėnesį; trūksta lėšų transporto išlaikymui (kurui), laisvų pareigybių komplektavimui, pareigūnų motyvacijos skatinimui; vis daugiau pavedama vykdyti naujų ir nepolicinių funkcijų.

Dėl šių priežasčių, komisariato viršininko teigimu, policijos darbo rezultatai ne visada tokie, kokių tikisi visuomenė. Operatyvaus valdymo poskyris, t.y. budėtojai, gauna vis daugiau pranešimų, auga ir pristatytų asmenų skaičius – dažniausiai tai neblaivūs ar įvykdę smulkius nusikaltimus, vagystes asmenys. Nusikaltimų Raseinių rajone 2009 m. ištirta 49,2 %. Didžiausią nusikaltimų dalį sudaro vagystės, tačiau iš 300 vagysčių ištirtos tik 96. Viešose vietose padarytų nusikaltimų skaičius jau treti metai auga, šiemet pastebimos tos pačios tendencijos. Administracinių teisės pažeidimų išaiškinta 5748, iš jų pats didžiausias yra Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius – 4370. Eismo įvykiuose 2009 m. mūsų rajone buvo sužalota 50 žmonių, 8 – žuvo.

Raseinių r. PK 2010 m. daugiau dėmesio skiria ikiteisminio tyrimo efektyvumo didinimui, ypatingas dėmesys sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimui, stiprinama operatyvinė veikla, siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, daromiems viešose vietose, tęsiamos priemonės, susijusias su senyvo amžiaus vienkiemiuose gyvenančių rajono gyventojų saugumu. Planuojama aktyvinti darbą, užtikrinant policijos ir kitų įstaigų bendradarbiavimą saugaus eismo tematika, daugiau dėmesio skirti viešosios rimties, triukšmo valdymo ir nepilnamečių daromų teisės pažeidimų prevencijai, suaktyvinti teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų ekonomikai tyrimą.

Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas informavo, kad šiais metais regioniniame parke pradėta įrenginėti lauko informacinė sistema: rodyklės į gamtos ir kultūros paveldo objektus, stendavietės, atokvėpio aikštelės prie jų ir pan. Taip pat bus sutvarkyta prie Betygalos esančio Šv. Jono šaltinėlio (Gaivučio) aplinka. Direkcija parengė ir pateikė paraišką Raseinių rajono Vietos veiklos grupei vietos projekto ,,Poilsiavietės prie Luknės tvenkinio įrengimas“ finansavimui gauti. Tikimasi, kad finansavimo sutartis bus pasirašyta šiemet. Pernai direkcija, panaudodama skirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, įrengė automobilių stovėjimo aikšteles Bernotuose prie Maironio sodybos – muziejaus ir stovyklavietėje Bralinskių kaime.

Kaip ir kasmet, direkcijai lėšų yra skiriama iš Raseinių rajono savivaldybės biudžeto. Pernai savivaldybė lėšų skyrė Dubysos regioninio parko rekreacinių zonų tvarkymui ir priežiūrai bei informacinių stendų prie parko draustinių pastatymui. Šiemet direkcija vykdo informacinę kampaniją ,,Poilsiauk atsakingai”. Kampanijos paskirtis – šviesti ir informuoti visuomenę apie Dubysos upės gamtinę aplinką, jos apsaugos poreikius, apie Dubysos regioninio parko rekreacines teritorijas, raginti poilsiautojus ir turistus poilsiauti ir stovyklauti tik poilsiavietėse ir stovyklavietėse. Kampanijos tikslas yra pasiekti, kad būtų poilsiaujama ir stovyklaujama tik nustatytose vietose, netrikdoma gamtinė aplinka (stabilios retųjų gyvūnų rūšių populiacijos), neniokojama ir atliekomis neteršiama gamta.

Išklausę posėdžio svečių ataskaitų, Tarybos nariai griebėsi svarstyti darbotvarkės klausimus. Sprendimo projektą  „Dėl Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo“ pristatė mero pavaduotoja Gitana Rašimienė. Šiais metais Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai buvo pateiktos keturios kandidatūros: Marcelijaus Martinaičio, Valerijos Kelbauskienės, Mindaugo Pikelio ir Petro Bartkaus-Žadgailos. Gegužės 13 d. komisijos nariai slaptu balsavimu nusprendė Garbės piliečio vardą suteikti Marcelijui Martinaičiui – iš Raseinių rajono, Paserbenčio kaimo kilusiam vienam žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, aktyviam Sąjūdžio veikėjui, ir Petrui Bartkui-Žadgailai – Raseinių apskrityje, Pakapurnio kaime gimusiam LLKS 1949 m.  vasario 16-osios deklaracijos signatarui, Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino kavalieriui, pulkininkui.

Tarybos narys Sigitas Vaičius šiuo klausimu pasisakė frakcijos vardu. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau Garbės piliečio vardas suteikiamas mūsų kraštiečiui, vienam iš partizaninio karo pradininkų Petrui Bartkui-Žadgailai, kuris garsus ne tik savo nuopelnais, bet ir asmeninėmis savybėmis. Apgailestavo, kad Garbės piliečio vardo suteikimo komisija neskyrė nei vieno balso Valerijai Kelbauskienei, dėl savo doro elgesio patyrusiai KGB patyčias ir Sibiro kančias.  S.Vaičius papriekaištavo, kad kartais garbingais apdovanojimais yra taškomasi lyg supuvusiais grybais.

„Labai gaila, kad mes trejus metus būdami šios kadencijos Tarybos nariais nesugebėjome pakoreguoti Garbės piliečio vardo suteikimo reglamento ir nuostatų taip, kad nebūtų į vieną eilę statomi budelis ir auka, kovoję ir savo gyvenimą paaukoję už Lietuvos laisvę, ir tie, kurie aktyviai kolaboravo su sovietiniais okupantais. Pagal šiandieninį  reglamentą Garbės piliečiais gali panorėti tapti ir Onutės, ir Petrutės, ir Liudai, ir Kavaliauskai, nors jų garbės supratimas gana keistokas. Reikėtų pamąstyti apie dalies komisijos narių pakeitimą bei sutvarkyti Garbės piliečio vardo reglamentą ir nuostatus taip, kad Garbės piliečiai nebūtų kepami  kaip blynai pas močiutę“, – vaizdingais palyginimais baigė kalbą S. Vaičius.   Meras Petras Vežbavičius pasirodė esąs pagavaus proto. „Ačiū pranešėjui, kai minėjote Petrutes, tai čia, tipo, man“, – juokėsi humoro jausmo nestokojantis meras.

Trims minutėms į tribūną stojo Tarybos narys Antanas Vizbaras – panoro tarti žodį ne apie kandidatus, o apie Garbės piliečio moralines savybes apskritai, išreikšti savo poziciją. Atrado tam vietą ir laiką. „Garbės pilietis paskelbiamas ne kaip tiksliųjų, humanitarinių ar socialinių mokslų žinovas, bet kaip asmuo. Labai smagu būtų išgirsti kitų partijų vadovų ir Tarybos narių nuomonę apie moralines savybes. Deja, šioje kadencijoje apie tai kalbančiųjų – mažuma“, – apgailestavo Tarybos narys. Jis paminėjo keletą Garbės piliečių, priminė jų nuopelnus, sugebėjimą atsispirti ir pasipriešinti sovietinei valdžiai bei išsakė įmantriai supintą mintį: „Kažkaip keista, kad Garbės piliečio vardus per 40 procentų, kurie yra suteikti, aš juos pavadinčiau serijiniais susidorojimais su komunistų statybų priešininkais – jie dalyvavo, ar kas girdėjote, kad jie apgynė žmogų, kada galėjo apginti ir turėjo pareigą.“ A.Vizbaras pritarė ir ragino balsuoti už Petrą Bartkų-Žadgailą bei Marcelijų Martinaitį, tačiau Tarybos nariui buvo skaudu dėl Valerijos Kelbauskienės, kuri dar 11-oje klasėje buvo reštuota ir nuteista kaip politinė kalinė, gindama Tėvynę prarado tėvus. A.Vizbaro manymu, ji – ne pilka kaimo moterėlė, ji – didžioji.

A.Vizbaras priminė Petro Bartkaus sukurtą dainą, kurią dainavo visa Lietuva – „Tu neverk, močiute, kad prie Kūčių stalo kartais viena vieta pasiliks tuščia“, ir pasiūlė pasiklausyti, kokias dainas dabar mūsų tėvynėj dainavo visai neseniai, vasario mėnesį. „Gal jau 7 kartą viešai pasisakiau – gerbkite krikščioniškas vertybes – gavėnia ir adventas yra gerbtini. Tai po to buvo išplatinti visokie raštai, kad Vizbaras draudžia šimtadienius ir t.t. – piktinosi gerbtinas Tarybos narys, – prašau įjungti įrašą.“

Salėje pasigirdo tranki muzika ir dainos žodžiai: „Ū-ūūūū… Vizbarinės….“  Beje, į dainos tekstą buvo įpinta pora necenzūrinių žodžių.

Pirmą kartą susiduriantiems su Vizbarinių sąvoka: taip Raseinių jaunimas vadina gerbiamo mero padėjėjo organizuojamas šventes. A. Vizbaras  atrado tinkamą vietą ir laiką paviešinti Raseinių jaunimo sukurtą dainą: iki šiol buvo net nenutuokiančių, kad toks muzikinis kūrinys iš viso egzistuoja, tačiau dabar žinančių, girdėjusių ar trokštančių išgirsti ratas labai išsiplė tė. (Red. pastaba)

Nuskambėjus dainos posmui, salėje kilo šioks toks šurmulys, tačiau ypatingos reakcijos nesukėlė ir balsavimo nesutrikdė. Balsų dauguma nutarta Raseinių garbės piliečio vardą suteikti Marcelijui Martinaičiui ir Petrui Bartkui-Žadgailai.

Kiti sprendimų projektai buvo priimami konvejerio principu, vieningu arba beveik vieningu rankų pakėlimu.  Posėdžio pabaigoje meras informavo, kad vasarą Tarybos posėdžiai bus rengiami tik birželį ir rugpjūtį, nes liepa – masinių atostogų metas, ir pakvietė pasisakyti norinčius Tarybos narius.

Pasinaudodama proga, pirmoji prakalbo Tarybos narė Ona Babonienė, ji  visus kvietė į kasmetinį, jau 8 – ąjį daugiadienį dviračių žygį, kuris prasidės balandžio 25 dieną, 11 valandą – dviratininkai išvyks iš Žemaičio aikštės. Jie važiuos 7 paras per 9 savivaldybes.

Iš tribūnos pasisakė Tarybos narys Darius Ulickas: „Viešojoje erdvėje – spaudoje ir televizijoje – buvo paskelbta tokia informacija, kur Savivaldybės administracijos direktorius tapatinamas su Naująja sąjunga. Aš atsakingai pareiškiu, kad administracijos direktorius nebuvo deleguotas kaip Naujosios sąjungos atstovas į šias pareigas ir nuo šių metų vasario mėnesio jis yra atleistas iš Raseinių skyriaus. Taip pat pasakysiu, kad aš stabdau savo veiklą valdančioje daugumoje.“  „Į tai turėtų atkreipti dėmesį „Valio, Raseiniai“, – su gudria šypsenėle veide pastebėjo meras, – tačiau tas krepšinio rezultatas nesikeis, vis tiek maždaug 14:7.“

Tarybos narys Dainius Šadauskis perskaitė Savivaldybės merui Petrui Vežbavičiui pareiškimą, kuriame teigė, kad mero potvarkiu jis buvo paskirtas į darbo grupę Raseinių kultūros centro veiklos patikrinimo metu nustatytiems pažeidimams patikrinti. Tačiau dėl pavėluotai gautos informacijos negalėjo dalyvauti Raseinių kultūros centro Sujainių filialo patikrinime, todėl atliktų darbų patikrinimą atliko savarankiškai. „Mano nustatyti faktai leidžia teigti, kad aktuose užfiksuoti objekte atliktų darbų kiekiai ženkliai skiriasi, – tvirtino D.Šadauskis. – Prašau sudaryti darbo grupę iš kompetentingų, su objekte darbus vykdžiusiomis įmonėmis nesusijusių asmenų, ir atlikti pakartotinį  Kultūros centro Sujainių filialo remonto darbų atlikimo kiekių patikrinimą.“

Meras į šį pareiškimą atsakė, kad Sujainių filialo patikrinimui buvo sudaryta darbo grupė iš pozicijos ir opozicijos narių, ir jų pateiktame protokole darbų kiekiai atitiko, todėl jis nematąs reikalo netikėti protokole pateiktomis išvadomis. Tik Tarybos nariui Vidmantui Karabinui, taip pat dalyvavusiam komisijos darbe, patvirtinus, kad darbų kiekiai iš tiesų nebuvo tikrinti, meras nusileido ir sutiko iš naujo sudaryti darbo grupę ir atlikti pakartotinį Sujainių filialo patikrinimą.

Tarybos narys Kęstutis Skamarakas, Raseinių raj. Gūrų vienkiemyje gyvenančio Rimanto Račiūno prašymu, perskaitė pareiškimą dėl neteisingos informacijos teikimo, adresuotą Savivaldybės merui, administracijos direktoriui, Tarybos nariams. Pareiškime kalbama apie Dumšiškius, vietą, kurioje bus naujos kapinės; jame teigiama, kad Savivaldybės administracija deklaruoja, jog išgręžta 15 gręžinių, kurių gylis – 4 metrai. Tačiau R.Račiūnas tvirtina, jog tai netiesa – gręžinių gylis – tik 1 metras, ir nurodo žmones, galinčius tai paliudyti. Taip pat Savivaldybė nemini veikiančio hipodromo, nutiestos elektros linijos, fakto, kad didesnioji sklypo dalis drenuota, o vandenys suvesti į Šlynos upelį ir 4 sodybos patenka į sanitarinę apsaugos zoną. R.Račiūno manymu, šią informaciją pateikus Tarybai, nebūtų balsuota už kapines Dumšiškių kaime. Pareiškėjo nuomone, rengiant naujas kapines, turėtų būti išnaudoti plotai senosiose kapinėse ir aplink jas. R.Račiūno pareiškime teigiamas, kad šalia Algirdo g. yra didelis (7 ha) žemės plotas, tačiau šiame sklype nustatyti aukšti gruntiniai vandenys. Problemą būtų galima išspręsti visą plotą užpilant 1,5 m gruntu. Tai išgelbėtų Raseinių krašto žmones nuo didžiulio diskomforto persikėlus į naująsias kapines Dumšiškiuose.

Paskutinis iš tribūnos pasisakė meras Petras Vežbavičius. Jis prisipažino nujautęs, kad bus kreipimasis dėl Dumšiškių kapinių, tačiau nusistebėjo, kodėl jį perskaityti buvo patikėta Kęstučiui Skamarakui. „Peržiūrėjau protokolus, – užtikrintai kalbėjo meras, – Savivaldybės taryba dėl Raseinių rajono ir Raseinių miesto bendrojo plano balsavo vienbalsiai. Todėl mes, visi 23 Tarybos nariai, jau pasisakėme, kad kapinės būtų Dumšiškių kaime.“ Meras specialiai R.Račiūnui buvo paruošęs atsakymą. „Štai Žemėtvarkos instituto Geologijos tarnybos projektas, jame pasakyta, kad atlikta 15 gręžinių, visi jie nurodyti projekte, – pirštu po brėžinį vedžiojo meras. – Kiekvieno gręžinio gylis – 4 metrai. Aš privalau tikėti ir specialistais, ir seniūnu, ir komunalinio ūkio vadovais, kad Raseinių miestas galės laidoti gyventojus maždaug  2-3 metus civilinėse kapinėse.“

Pasak mero, užlyginti daubą, esančią vidury kapinių, praktiškai ir techniškai  neįmanoma: „Aplinkui aplaidota, kas sutiks, kad važinėtų sunkiasvorė technika ir vežtų gruntą. Tai baisiausia nesąmonė – sukelsime ne vieną ir ne 7 gyventojus, o visus artimuosius. Todėl  apie žemių užpylimą ir šalia esančių sklypų paėmimą visuomenės poreikiams nei kalbos negali būti, kadangi šalia esanti pieva išsidalinta 13 asmenų – suderinti su jais visais, kad ten bus kapinės, yra dar didesnis košmaras, negu suderinti Dumšiškiuose. Tos žemės paėmimas nieko nekainuos, kadangi tas sklypas jau paimtas visuomenės poreikiams.“

Meras priminė, kad 1995 metais buvo sudaryta darbo grupė ir jau tada šis reikalas derintas su gyventojais, jie  žinojo, kad ateis laikas, ir ten bus kapinės.  ,,Aš įpareigojau administraciją surinkti medžiagą, kiek kartų buvo skelbta informacija dėl bendrojo rajono ir Raseinių miesto plano ruošimo. Viskas atlikta labai teisingai ir tvarkingai, todėl dabartiniu metu yra ruošiamas šios teritorijos detalusis planas, kurio vienas iš komponentų – poveikio aplinkai studija. Jeigu specialistai pasakys, kad šita vieta tinka kapinėms, mano pareiga yra paruošti visus dokumentus kitos kadencijos tarybai“ , – išpoškino meras ir paskelbė posėdžio pabaigą.

Arūnas DAMBRAUSKAS

Savo veiklos ataskaitą pristatęs Raseinių rajono meras Petras Vežbavičius sulaukė politikų priekaištų, kad neatrodo pakankamai pasitempęs.

Vyrauja prašymai dėl žemės

Praėjusiais metais Raseinių rajono savivaldybė iš gyventojų sulaukė 557  prašymų. Teigiamai išspręsti buvo 398 prašymai. Tokius duomenis praėjusiame rajono tarybos posėdyje pateikė meras P.Vežbavičius. Daugiausiai prašymų buvo skirta Architektūros ir urbanistikos skyriui. Į šį padalinį gyventojai kreipėsi dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo ar padalinimo, dėl degalinių išdėstymo schemos, dėl detaliojo plano parengimo. Antroje vietoje pagal gautų prašymų skaičių – Ekonomikos ūkio  ir turto valdymo skyrius. Šio skyriaus specialistų pagalbos žmonėms prireikė dėl  atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, aptariant daugiabučių namų kiemų, gatvių išasfaltavimo planus. Trečioje vietoje – Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, ketvirtoje  – Kultūros, švietimo ir sporto reikalų skyrius, penktoje – Saugaus eismo komisija.

Svariai rėmė švietimą

Meras supažindino su statistika, atspindinčia biudžeto lėšų paskirstymą savivaldos struktūroms. Iš 2009 metų savivaldybės biudžeto rajono tarybai skirta 106 tūkstančiai litų, mero tarnybai – 309 tūkstančiai, Kontrolės ir audito tarnybai – 161 tūkstantis, savivaldybės administracijai – 5,5 milijono litų. Didžiausias biudžetinių lėšų kiekis buvo skirtas švietimo sričiai – 13, 76 milijono litų, socialinei apsaugai – 12,6 milijono, kultūrai – 5,3 milijono, aplinkos apsaugai – 4 milijonai, žemės ūkiui – 1,9 milijono, ekonomikai – 2,5 milijono, sveikatos apsaugai – 600 tūkstančių, sportui ir poilsiui – 211 tūkstančių litų.

Priekaištai dėl išvaizdos

Mero ataskaita nesulaukė Raseinių rajono tarybos narių pastabų, komentarų ar kritikos, tačiau buvo atkreiptas dėmesys į P.Vežbavičiaus išvaizdą.  Rajono tarybos narys Dainius Šadauskis pasiteiravo, kodėl rajono vadovas nesegi mero ženkliuko. „Nežinau, kaip čia įvyko…Šiaip jau mero ataskaitos metu, pagal reglamentą, nėra jau taip tiesiai išskirta, kad meras privalo segėti. O kadangi mano svoris nėra labai didelis, būčiau ir taip stovėjęs“, -demonstratyviai palinkęs į vieną pusę bandė pokštauti P.Vežbavičius.